Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės ir Romano Klišausko (pirmininkaujantis ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. K. skundą atsakovui Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl 2024 m. kovo 6 d. vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 9VSV-446 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Remiasi VTAPĮ 36 str., 36¹ str. 1 ir 2 d., 36² str. nuostatomis. Teigia, kad 2024 m. vasario 19 d. Tarnybos skyriuje iš Telšių socialinių paslaugų centro (toliau – Telšių SPC) buvo gautas raštas, kuris Tarnyboje užregistruotas, kaip pranešimas apie galimą mažamečio A. V. teisių pažeidimą. Rašte nurodoma, kad pareiškėja specialistams susitikti pasiūlė šeštadienį 19.00 val., moteris informuota, kad atvejo vadybininko ir socialinio darbuotojo darbo laikas yra nuo 8.00 iki 17.00 val. darbo dienomis, moteris taip pat informuota, kad nepavykus per numatytą laikotarpį įvertinti pagalbos poreikį šeimai apie tai turės informuoti Tarnybos skyrių. Iš pareiškėjos gauta sms žinutė, kad jos ir vaiko tėvo bendravimo tvarkos vykdymą kontroliuos antstolis. Telšių SPC Tarnybos skyriaus prašė priimti sprendimą dėl pareiškėjos šeimos situacijos. 2024 m. vasario 23 d. Tarnybos skyriuje buvo gautas M. V. elektroninis laiškas, kuris Tarnyboje užregistruotas, kaip pranešimas apie galimą mažamečio teisių pažeidimą. Pranešimo turinys buvo susijęs dėl jo ir mažamečio sūnaus susitikimų. Vyro teigimu jis 2024 m. vasario 27 d. 17.30 val. pagal teismo nutartį atvyko į Telšių krizių centrą susitikimui su mažamečiu sūnumi. Į susitikimą atvyko sūnaus motina (pareiškėja) ir jos motina, kurios nesutiko su priimto teismo sprendimo sąlygomis. Pareiškėja nukreipusi telefoną ėmė filmuoti M. V.. Jo mamai norint pakalbinti anūką pareiškėja agresyviai su ranka ją atstūmė. Visa tai įvyko vaiko akivaizdoje. Tuo metu pareiškėjos mama garsiai vaikui girdint pasakojo apie spintų kapojimus, o pareiškėja jo mamą išvadino alkoholike. Teigiama, kad pareiškėja susitikimo metu nemandagiai kalbėjo su krizių centro darbuotoja Egle. M. V. teigimu pareiškėjos ir jos motinos agresyvus elgesys kenkia vaikui, sūnus pastoviai tai turi stebėti, toks vaiko motinos elgesys yra neadekvatus, keliantis grėsmę vaikui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. kovo 6 d. vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 9VSV- 446 teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėja ir M. V. yra mažamečio A. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. spalio 27 d. įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-369-1037/2023 nustatyta skyrium gyvenančio tėvo ir jo mažamečio sūnaus bendravimo tvarka. Bendravimo tvarkoje numatyta, kad iki kol vaikui sueis 1 metai ir 9 mėnesiai bendravimas 2 kartus per savaitę (ketvirtadieniais nuo 17.30 val. iki 19.30 val. ir sekmadieniais nuo 9.00 val. iki 11.00 val.) vyks Telšių krizių centre, susitikimų kambaryje, adresu Džiugo g. 6, Telšiai. Teismo sprendime pagal vaiko amžių nustatyta detali bendravimo tvarka, kurioje aptariama tokios bendravimo tvarkos vieta, laikas ir trukmė.

Byloje nustatyta, kad 2024 m. vasario 19 d. raštu Nr. 9VTP-231 Telšių socialinių paslaugų centras kreipėsi į Tarnybos skyrių dėl informacijos pateikimo apie pareiškėjos šeimą. Rašte nurodoma, kad 2024 m. sausio 26 d. ir 2024 m. vasario 5 d. buvo gautos vaiko situacijos vertinimo anketos su prašymu paskirti atvejo vadybininką pareiškėjos šeimai. Su pareiškėja bandyta su­sisiekti telefonu ir informuoti apie paskirtą atvejo vadybininką, bandyta susiderinti susiti­kimo laiką, kad vadovaujantis atvejo vadybos tvarkos aprašo nustatyta tvarka būtų gali­mybė įvertinti pagalbos vaikui ir šeimai poreikį. E. K. pasiūlė susitikti tik šeštadienį 19 val. Ji informuota, kad atvejo vadybininko ir socialinio darbuotojo darbo laikas yra nuo 8.00 val. iki 17.00 val. darbo dienomis. Pareiškėja informuota, kad nepavykus per numatytą lai­kotarpį įvertinti pagalbos šeimai poreikį apie tai turės informuoti Tarnybą. Pareiškėja parašė sms žinutę, kad jos vaiko ir jo tėvo bendravimo tvarkos vykdymą kontroliuos ants­tolis. Atsižvelgiant į išdėstytą informaciją prašė priimti sprendimą dėl pareiškėjos šeimos situacijos.

2024 m. vasario 23 d. M. V. el. laišku dėl informacijos pateikimo kreipėsi į Tarnybos skyrių. Nurodė, kad 2024 m. vasario 22 d. 17.30 val. pagal teismo nutartį atvyko į susitikimą su sūnumi Telšių krizių centre. Konsultavosi su dviem advokatais dėl teismo sprendimo sąlygų. Atvykus E. K. ir jos mamai krizių centro darbuotoja Eglė, manda­giai paaiškino susitikimo sąlygas. Su teismo sprendimo sąlygomis E. K. ir jos mama nesutiko. E. K. nukreipusi telefoną pradėjo jį filmuoti. Nemano, kad ji taip turėtų elgtis. Vėliau jo mamai norit pakalbinti anūką E. K. agresyviai su ranka ją atstūmė. Visa tai įvyko vaiko akivaizdoje. Tuo metu E. K. mama garsiai vaikui girdint, pasakojo apie kažkokius spintų kapojimus. E. K. jo mamą garsiai išva­dino alkoholike. Taip pat nemandagiai kalbėjo su krizių centro darbuo­toja Egle. E. K. ir jos mamos agresyvus elgesys kenkia vaikui. Sūnus pastoviai turi tai stebėti. Jo manymu E. K. ir jos mamos neadekvatus elgesys, kelia grėsmę vaikui.

2024 m. vasario 27 d. Telšių krizių centras raštu Nr. 9GD-1217 Tarnybos skyriui pateikė informaciją. Rašte nurodyta, kad 2024 m. vasario 15 d. M. V. prašymu, įvyko susitikimas su jo sūnumi. Vaiką į susitikimą atly­dėjo jo mama E. K. ir vaiko močiutė, kurios į susitikimą vėlavo apie 20 min. M. V. į susitikimą atvyko gerokai anksčiau, su savo mama. Susitikimo metu E. K. nepaliko sūnaus vieno su tėvu susitikimų kambaryje, prašė iš kambario išeiti močiutę (M. V. mamą), motyvuodama tuo, kad sūnui reika­linga adaptacija ir susitikimas turi vykti tarp vaiko ir tėvo, dalyvaujant mamai, o močiutė negali dalyvauti. Tėvo mama iš susitikimo kambario pasišalino be jokių prieštaravimų. M. V. prašymu ir E. K. neprieštaraujant, susitikime daly­vavo socialinė darbuotoja E. P., kuri stebėjo susitikimą. Susitikimo metu mažametis aktyviai siekė bendrauti su tėvu, sekė jį akimis, šypsojosi jam, išreiškė norą būti paimtas ant rankų, žaidė, bendravo. Vaikui buvo saugu ir gera bendrauti su tėčiu ir į mamą koncentracijos nebuvo, jis jautėsi saugus bendraudamas su tėčiu. Mažamečio tėvas aktyviai rodė dėmesį sūnui, aktyviai bendravo ir juo rūpinosi. Tačiau viso susitikimo metu E. K. nevengė komentuoti tėvo veiksmus savo sūnaus atžvilgiu saky­dama „Mantai saugok, prižiūrėk, nepaleisk, paduok ir pan.“, kas iš tiesų trikdė jo kokybišką ir emociškai ramų bendravimą su sūnumi. Viso susitikimo metu buvo jaučiama įtampa. Stebint per pirmą susitikimą iškilusius neaiškumus ir mažamečio tėvų konfliktą, susijusį su susitikimų organizavimu ir asmenų dalyvavimo jame, pageidaujant M. V. buvo kreiptasi į organizacijos teisininką dėl teismo nutarties išaiškinimo, siekiant tinkamai orga­nizuoti susitikimus.

Minėtame rašte taip pat nurodyta, kad kitas susitikimas įvyko 2024 m. vasario 22 d. Atvykus abiem tėvams socialinė darbuotoja įgarsino teisininko išaiškinimą su prašymu jo laikytis. Po išaiškinimo M. V. pareika­lavo, vadovaujantis turima teismo nutartimi ir vadovaujantis teisininko išaiškinimu susiti­kime likti su vaiku be E. K., vengiant streso ir keliamos įtampos. E. K. kate­goriškai atsisakė palikti vaiką dviese su tėčiu, paneigė kvalifikuoto teisininko išaiškinimą, teigdama, kad jos supratimas yra teisingesnis. Atvykusi į susitikimą E. K. viską filmavo ir įrašinėjo. Darbuotoja, užbėgdama konfliktui už akių informavo, kad vadovaujantis teismo nutartimi susitikime M. V. gali likti tik su vaiku, todėl sie­kiant kuo ramesnės aplinkos vaikui, mama su vaiku susitikimų kambaryje gali būti tiek, kad įsitikintų, jog vaikas atsipalaidavęs ir ramiai jaučiasi, o tada palikti vaiką su tėčiu ir nuo tada skaičiuosis susitikimo laikas. E. K. nesutiko su specialistės išsakyta pozicija. Mo­teris išsakė kaltinimus, kad yra neleidžiama vykti susitikimui, grasino, kad bus apie tai in­formuota Telšių rajono savivaldybė, minėjo, kad kreipsis į Telšių r. savivaldybės administ­racijos tarybos narį, nepagrįstai kaltino darbuotoją paėmus kyšį, sukėlė sąmyšį koridoriuje, kaitino, kad M. V. mama turi žalingų įpročių, serga psichine liga, visiškai nestabdy­dama savęs. Visa tai vyko mažamečio vaiko akivaizdoje. Dėl tokių moters veiksmų susitiki­mas neįvyko.

Įvertinus Telšių socialinių paslaugų centro 2024 m. vasario 19 d. raštą Nr. 9VTP-231, M. V. 2024 m. vasario 23 d. raštą bei Telšių krizių centro 2024 m. vasario 27 d. raštą Nr. 9GD-1217 Tarnybos skyrius 2024 m. kovo 6 d. priėmė skundžiamą vaiko situacijos vertinimo anketą Nr. 9VSV-446.

Nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, ar Vertinimo anketa sukelia pareiškėjai teisines pasekmes, t. y. ar ji pažeidžia pareiškėjos subjektines teises. Asmens, kuris kreipėsi į administracinį teismą, reikalavimai gali būti patenkinti tik teismui konstatavus, kad skundžiami administraciniai aktai pažeidžia būtent to asmens pagal įstatymą įgytas teises ar įstatymo saugomus interesus.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (redakcija, galiojusi laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. liepos 1 d.).

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs žodžiu, raštu ar bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos, pradeda nagrinėti pranešimą ir susitinka su vaiku, užsitikrindamas galimybę pabendrauti su juo be apribojimų, jeigu yra poreikis, – nedalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą, atsižvelgęs į vaiko amžių ir brandą išklauso vaiką jam priimtinu būdu apie galimą jo teisių pažeidimą, pagal poreikį įvertina vaiko gyvenamąją ir (ar) socialinę aplinką bei vaiko santykius su jo tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą. Jeigu yra įtarimų, kad vaikas patyrė smurtą, ar jeigu vaikas turi specialiųjų poreikių, raidos ir (ar) kitokių sutrikimų, jis pagal poreikį turi būti išklausytas psichologo. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka atlieka vaiko situacijos vertinimą. Jeigu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, nenustato vaiko teisių pažeidimų ir pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, jis priima sprendimą baigti pranešimo nagrinėjimą.

VTAPĮ 36¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius gali nustatyti būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį arba vaiko apsaugos poreikį. Būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį nustatoma, jeigu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikdamas vaiko situacijos vertinimą, nustato vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei rizikos veiksnius, susijusius su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku, ir jeigu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą neužtikrina vaiko teisių ir teisėtų interesų (2 dalis).

Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, ne vėliau kaip kitą darbo dieną inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka (VTAPĮ 36² str.); Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį, ne vėliau kaip kitą darbo dieną inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą ir organizuoja mobiliosios komandos sudarymą. Mobiliųjų komandų sudarymo, specialistų atrankos ir jų darbo tvarkos aprašą tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras (VTAPĮ 36³ str. 3 d.).

Vaiko, dėl kurio gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, situacijos vertinimo tvarką, rizikos veiksnius, kurie nustatomi atliekant vaiko situacijos vertinimą, būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio ar vaiko apsaugos poreikio nustatymą nustato Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803 patvirtintas Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašas (redakcija, galiojusi laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. spalio 1 d.). Aprašo 4 punkte nustatyta, kad Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikę Įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, atlieka vaiko situacijos vertinimą, užpildydami Vaiko situacijos vertinimo anketos formą (Aprašo 1 priedas).

Pagal Aprašo 31 punktą, Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatę būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, nedelsdami, ne vėliau nei kitą darbo dieną nuo būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį nustatymo dienos, inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą Atvejo vadybos tvarkos aprašo nustatyta tvarka. Paskirtas atvejo vadybininkas vertina pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Nustatęs kompleksinės pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, atvejo vadybininkas pradeda atvejo vadybos procesą. Jeigu atvejo vadybininkas nenustato kompleksinės pagalbos poreikio, atvejo vadyba nėra pradedama (VTAPĮ 37 str. 2 d.).

Atvejo vadybą sudaro: 1) pagalbos vaikui ir (ar) šeimai, laikinąją priežiūrą teikiantiems asmenims poreikių vertinimas; 2) pagalbos plano sudarymas; 3) pagalbos plano įgyvendinimas; 4) šeimos stebėsena; 5) pagalbos plano peržiūrų organizavimas (VTAPĮ 37 straipsnio 5 dalis).

Taigi, vertinimo anketos pagrindu, nustačius pagalbos vaikui ar vaiko apsaugos poreikį, inicijuojama pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimo procedūra, kuri baigiama konkrečių priemonių taikymu.

Pareiškėja skundu prašo panaikinti Aprašo 1 priede nustatytos formos 2024 m. kovo 6 d. Vaiko situacijos vertinimo anketą Nr. 9VSV-446, kuria nenustatytas vaiko apsaugos poreikis (25 p.), tačiau nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį (28 p.). Anketos 29.1 papunktyje pažymėta, kad neatidėliotina pagalba reikalinga vaikui (užtikrinti vaiko teisę bendrauti su atskirai gyvenančiu tėvu). Anketos 29.2 papunktyje nurodyta – vaiko tėvams teikti paslaugas, tarpininkauti tėvams ieškant geriausių sprendimų dėl vaiko interesų užtikrinimo <...>. Anketos 30 punkte nustatyti vaiko teisių pažeidimai – pažeidžiama vaiko teisė tinkamai bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu.

Pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktiką vertinimo anketa galutiniu administracinės procedūros sprendimu laikoma tik tuo atveju, jei nėra nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, t. y. Tarnybai baigus tyrimą (žr., pvz.: LVAT 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-284-520/2021; 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-528-821/2023; 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-342-502/2024, 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-228-822/2025). Kai tokia būtinybė yra nustatyta, vertinimo anketa laikytina tarpiniu procedūriniu aktu (sprendimu), pagal savo pobūdį nepriskirtinu prie individualių teisės aktų, skųstinų administraciniam teismui (žr., pvz.: LVAT 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1270-552/2024; 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2075-492/2024; 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-520/2024, 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-228-822/2025).

Nagrinėjamu atveju Vertinimo anketoje Tarnyba nustatė būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį (28 p.). Šia dalimi Tarnybos tyrimas nebuvo baigtas, nes jos pagrindu toliau inicijuota pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimo procedūra ir Tarnyba privalėjo imtis veiksmų, numatytų VTAPĮ 36²-36⁵ straipsniuose. Todėl Vertinimo anketa šioje dalyje laikytina tarpiniu konstatuojamojo pobūdžio dokumentu, kurio pagrindu inicijuojama pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimo procedūra, kuri baigiama atvejo vadybininkui atlikus pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimą bei pritaikius konkrečias priemones (sudarius atvejo vadybos pagalbos planą arba priėmus sprendimą neskirti šeimai socialinės priežiūros). Atitinkamai ši Vertinimo anketos dalis pagal savo pobūdį nepriskirtina prie individualių teisės aktų, skųstinų administraciniam teismui.

Tačiau Vertinimo anketa Tarnyba taip pat nenustatė poreikio vaiko apsaugai (25 p.). Nenustačius vaiko apsaugos poreikio, Tarnyba neturi teisinio pagrindo imtis Įstatymo 36²–36⁵ straipsniuose nustatytų tolimesnių veiksmų ir tokiu būdu Tarnyba baigia tyrimą.

Iš pareiškėjos skundo turinio matyti, kad ji teikia argumentus taip pat ir dėl Vertinimo anketos dalies, kuria nenustatytas vaiko apsaugos poreikis.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, pareiškėjos prašomos panaikinti Vertinimo anketos turinį, sprendžia, kad pareiškėjos atveju Vertinimo anketa (jos dalis dėl vaiko apsaugos poreikio) buvo galutinis administracinės procedūros sprendimas, nes šioje dalyje Tarnyba baigė tyrimą. Todėl tik ši Vertinimo anketos dalis gali būti nagrinėjamo ginčo objektu administraciniame teisme.

Pagal Įstatymo 36¹ straipsnio 2 dalį vaiko apsaugos poreikis nustatomas, jeigu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikdamas vaiko situacijos vertinimą, nustato realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai, kuris yra susijęs su vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniais bei rizikos veiksniais, susijusiais su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku.

Iš byloje esančios medžiagos nenustatyta, kad atliekant vaiko situacijos vertinimą būtų nustatytas realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai, kuris yra susijęs su vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniais bei rizikos veiksniais, susijusiais su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku. Apie tokį realų pavojų vaiko saugumui skunde nenurodo ir pareiškėja. Priešingai, pareiškėja teigia, kad jokio vaiko teisių pažeidimo nepadarė. Taip pat pareiškėja nenurodo, kad dėl vaiko tėvo ar kitų asmenų veiksmų vaiko saugumui gręstų realus pavojus. Todėl atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei nustatytas faktines aplinkybes, laikytina, kad Tarnybos skyrius pagrįstai nenustatė vaiko apsaugos poreikio.

Pareiškėja skunde nurodo, kad Vertinimo anketa yra nepagrįsta ir neteisėta, kadangi yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl vaiko tėvo bendravimo tvarkos ir teismo sprendimų vykdymas, užtikrinant vaiko teisę bendrauti su atskirai gyvenančiu tėvu turi būti vykdomas per sprendimų vykdymo institutą, kurį užtikrina antstolis ir jis turi kompetenciją spręsti dėl sprendimo vykdymo ir/ar nevykdymo konstatavimo, tvarkos išaiškinimo ir kitų su sprendimo vykdymu susijusių klausimų išsprendimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Tarnyba privalo vykdyti teisės aktuose jai pavestus įgaliojimus, t. y. reaguoti į bet kokios formos pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą ir gavusi tokį pranešimą imtis jai teisės aktuose numatytų veiksmų. Teisės aktuose nenumatyti jokie išimtini atvejai, kada Tarnyba gali nereaguoti į pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus.

Nagrinėjamu atveju tai, kad 2023 m. spalio 27 d. įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-369-1037/2023 nustatyta skyrium gyvenančio tėvo ir jo mažamečio sūnaus bendravimo tvarka, neatleidžia Tarnybos nuo pareigos reaguoti į gautą pranešimą ir atlikti jai teisės aktuose pavestus veiksmus. Todėl pareiškėjos skundo argumentai dėl Tarnybos nepagrįsto kišimosi į jos privatų gyvenimą atmestini kaip nepagrįsti.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog Tarnybos atstovai atliekant vaiko situacijos vertinimą bendravo tiek su pareiškėja, tiek su M. V., todėl pareiškėjos skundo argumentai dėl lygiateisiškumo principo pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, sprendžia, jog vaiko situacijos vertinimas atliktas tinkamai, laikantis nustatytų teisės normų, reglamentuojančių vaiko situacijos vertinimą, o priimta 2024 m. kovo 6 d. Vaiko situacijos vertinimo anketą Nr. 9VSV-446 yra pagrįsta ir teisėta, todėl jos naikinti pareiškėjos nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Vertinimo anketos neteisėtumo pagrindų, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jie nenagrinėjami.

Pareiškėja prašo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atmetus pareiškėjo skundą, jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos E. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.