Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Daivos Jankauskienės ir Arūno Paštuolio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. V. gynėjo advokato Mariaus Kuzminovo apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. gegužės 20 d. nuosprendžio, kuriuo D. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925, įsigaliojusio 2023 m. birželio 1 d. (TAR, 2003 m. Nr. 2023-08475 redakcija) ir nubaustas 120 MGL dydžio, t. y. 6 000 Eur (šešių tūkstančių eurų) bauda.

Nustatyta, kad D. V. jam paskirtą baudą turi sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinio ieškovo R. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš D. V. civilinio ieškovo R. S. naudai 1244,05 Eur (vienas tūkstantis du šimtai keturiasdešimt keturi eurus 5 centai) turtinės žalos atlyginimo bei 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Priteista iš D. V. 495,84 Eur (keturi šimtai devyniasdešimt penki eurai 84 centai) valstybės naudai už nukentėjusiajam R. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistojo gynėjas advokatas apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu dėl nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo prašo D. V. išteisinti. Taip pat ginčydamas pagrobto turto vertę nesutinka su priteista 1144,05 Eur suma.

7. Teisėjų kolegija patikrinusi ir įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nuosprendį sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė byloje esančius įrodymus, jų visetą bei padarė pagrįstas išvadas, neprieštaraujančias byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms dėl D. V. padarytos nusikalstamos veikos ir jos apimties, ją tinkamai teisiškai įvertino. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Nukentėjusiajam priteistos turtinės žalos dydžio klausimą taip pat išsprendė tinkamai, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos.

Dėl BK 178 straipsnio 2 dalies

8. Baudžiamojoje teisėje svetimo turto pagrobimas paprastai apibrėžiamas kaip tyčinis neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas, taip padarant nukentėjusiajam žalos, arba fizinis užvaldymas, atimantis galimybę teisėtam jo savininkui tuo turtu naudotis, juo disponuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2010, 2K-254/2010, 2K-6/2012, 2K-517-203/2015, 2K-66-976/2019). Kartu tokio pobūdžio bylose formuojamoje teismų praktikoje išaiškinta, kad svetimo turto užvaldymas konstatuojamas tais atvejais, kai kaltininkas neabejotinai suvokė, jog paima svetimą daiktą, numatė, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to norėjo arba kai kaltininkas suvokė, kad jis neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, kad dėl tokių jo veiksmų padaroma turtinė žala kitam asmeniui, ir to norėjo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2013, 2K-63-648/2016, 2K-187-895/2017, 2K-61-489/2018). Vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118-746/2016, 2K-147-511/2016, 2K-151-628/2018, 2K-243-699/2018, 2K-94-303/2019, 2K-183-511/2019).

9. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso.

15. Teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika ir jos padariniais – gali būti sprendžiama, be kita ko, pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-501/2012, 2K-P-1/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015 ir kt.).

16. Iš aukščiau aptartų nuteistojo D. V. parodymų matyti, kad versija, jog variklio valdymo įtaisas iš automobilio ,,Citroen Jumper“ buvo išimtas nukentėjusiojo R. S. prašymu ir su jo žinia, iškelta tik bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, kuomet buvo išklausyti visi proceso dalyviai. Iki tol D. V. laikėsi pozicijos, jog įvykio dieną iš automobilio nieko neėmė bei buvo nurodęs visai kitą atvykimo pas R. S. priežastį – patikrinti ar automobilyje nėra išpjautas katalizatorius. Tačiau akcentuotina, kad nukentėjusysis su pareiškimu į policiją kreipėsi tą pačią dieną, t. y. iškarto po to, kai grįžęs į namus pamatė, jog iš automobilio buvo pagrobtas variklio kompiuteris. Viso proceso metu duoti nuoseklūs R. S. parodymai taip pat nepatvirtina D. V. iškeltos versijos, jog jis tai darė su nukentėjusiojo žinia, priešingai D. V. buvo įspėtas, jog bus kviečiama policija. Nukentėjusiojo žmona liudytoja I. S. įvykio metu buvusi namuose ir tuo metu bendravusi su savo vyru telefonu bei mačiusi D. V. veiksmus taip pat liepė „nelįsti“ prie automobilio, tą patvirtino ir su apeliantu kartu buvęs liudytojas A. B.. Todėl teisėjų kolegija D. V. duotus parodymus vertina, kaip pasirinktą gynybinę versiją ir siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi jų nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Tuo tarpu D. V. atlikti veiksmai – atvykimas į įvykio vietą trečiąjį kartą su kitu asmeniu, jog šis parodytų kur yra automobilio variklio kompiuteris, savo įrankių turėjimas, draudimo nelįsti prie automobilio nepaisymas, pagrobto daikto nepateikimas teisėsaugos institucijoms ir laikymas savo žinioje, rodo, jog jis veikė tiesiogine tyčia nukreipta į negrįžtamą svetimo turto užvaldymą, suprasdamas tokį savo priešingą turto savininko interesams elgesį ir norėdamas taip veikti.

18. Priešingos išvados neleidžia daryti ir apeliacinio skundo argumentai, jog nagrinėjamu atveju liko nepaneigta versija, kad automobilis „Citroen“ buvo pirktas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas ir priklausė bendrovei. Nors tiek nuteistasis D. V., tiek įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius liudytojas A. V. viso proceso metu tvirtino, kad R. S. iš Suomijos parvežti automobiliai buvo pirkti už įmonės pinigus ir turėjo būti perkami firmos vardu (2 t., b. l. 57-60, 119-122, 3 t., b. l. 185, 4 t., b. l. 77-81), tačiau byloje jokių objektyvių duomenų, kad R. S. buvo įgaliotas veikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ir pirkimo-pardavimo sutartis turėjo sudaryti įmonės, o ne savo vardu nėra pateikta. D. V. yra nurodęs, kad savo namuose grynaisiais pinigais R. S. perdavė 7200 eurų. Taip pat jo buvusi sutuoktinė Z. V. iš savo banko sąskaitos padarė du pavedimus (1800 ir 1200 eurų sumomis) į R. S. sutuoktinės I. S. banko sąskaitą. Liudytojas A. V. patvirtino, kad pinigus padavė D. V., tačiau pats nematė kaip pinigai buvo perduoti. Apie pavedimus iš D. V. sutuoktinės sąskaitos (Z. V.) į R. S. ir jo žmonos I. S. banko sąskaitą jis nieko nežino. Su R. S. buvo žodinis sutarimas, jokio įgaliojimo jam nebuvo (2 t., b. l. 119-120, 3 t., b. l. 185). Liudytoja G. V. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. lapkričio mėn. D. V. buvo informuota dėl grynųjų pinigų perdavimo R. S.. Ji surašė du kasos išlaidų orderius 3000 eurų ir 4000 eurų sumoms ir el. būdu išsiuntė D. V., tačiau grynųjų pinigų judėjimo operacijose ji nedalyvavo, šių orderių pasirašytų nematė, nes įmonės apskaitoje jų nėra. Duodama parodymus apylinkės teisme nurodė, kad direktorius paprašė išrašyti kasos orderį R. S. vardu, kad jam bus išduoti gryni pinigai, tačiau daugiau nieko nežino (2 t., b. l. 155-158, 4 t., b. l. 18-19). D. V. buvusi sutuoktinė liudytoja Z. V. nurodė mačiusi, kad kai R. S. lankėsi jų namuose, jos buvęs sutuoktinis D. V. šiam grynaisiais pinigais perdavė 7200 eurų sumą. Tačiau dėl I. S. į banko sąskaitą pervestų 1200 ir 1800 eurų sumų nurodė skirtingas aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad tai padaryti jos buvo prašęs D. V. ir ji jo neklausinėjo, kam reikalingi šie pinigai. Apklausiama pirmosios instancijos teisme tvirtino, kad pinigai buvo pervesti, nes reikėjo sumokėti už tralą, taip pat jos paprašė I. S., kad ji jai paskolintų pinigų, nes pastaroji buvo nėščia ir sausio mėn. turėjo gimdyti. I. S. jai pervedė skolą, bet ne visą (500 eurų) (2 t., b. l. 112-115, 3 t., b. l. 185-187). Iš byloje esančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderių matyti, jog D. V. pasirašė, jog 2022 m. lapkričio 29 d. gavo 3000 eurų ir 4000 eurų, kaip avansinius mokėjimus (1 t., b. l. 105-106). Tuo tarpu 2022 m. lapkričio 28 ir 29 d. išrašyti kasos išlaidų orderiai su tokiomis pačiomis sumomis, kaip avansiniai mokėjimai R. S. nėra pasirašyti (1 t., b. l. 103-104). I. S. ranka rašytame išlaidų lape susijusiame su Suomijoje įsigytais automobiliais nurodytos sumos: sąskaita 1800 Eur + 7200 Eur grynais (2 t., b. l. 67) iš dalies atitinka aukščiau aptartus proceso dalyvių parodymus, tačiau įsigytų automobilių (mašinų) sąraše nėra nurodyto automobilio ,,Citroen Jumper“, iš kurio buvo pagrobtas variklio kompiuteris. Todėl net ir vertinant aplinkybę, kad R. S. galėjo būti duota pinigų automobiliams Suomijoje pirkti, jokių objektyvių duomenų įrodančių, kad būtent automobilis ,,Citroen Jumper“ buvo pirktas už šiuos pinigus, byloje nėra. Priešingai, byloje surinkti duomenys – automobilio ,,Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (suomiškos registracijos) pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 2022 m. gruodžio 6 d. tarp R. S. ir J. S. (1 t., b. l. 66-67), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos informacinės analizės skyriaus 2024 m. sausio 11 d. pranešimas dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodoma, kad iš Interpolo Suomijos nacionalinio biuro buvo gauta informacija, kad automobilis ,,Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ankstesnio savininko J. P. S. buvo parduotas, tačiau galimai naujas automobilio savininkas/pirkėjas (R. S.) dar nepranešė apie nuosavybės teisių į automobilį pasikeitimą (3 t., b. l. 45), Valstybinės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. vasario 24 d. raštas dėl informacijos suteikimo, kuriame nurodoma, kad jeigu R. S. teiktų prašymą transporto priemonę registruoti Lietuvoje, jo pateiktas suomiškas dokumentas yra tinkamas ir būtų priimtas kaip transporto priemonės įsigijimo dokumentas (3 t., b. l. 49), leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad įvykio metu teisėtu automobilio ,,Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininku/valdytoju buvo būtent R. S..

19. Pažymėtina, kad teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Teismas kiekvienu atveju turi teisę nuspręsti dėl įrodymų pakankamumo. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija išanalizavusi nuteistojo D. V., nukentėjusiojo R. S., liudytojų parodymus, įvertinusi įvykio vietos apžiūros protokolą, akistatų protokolus, kitų objektų apžiūros protokolus bei kitą rašytinę bylos medžiagą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismui pakako byloje surinktų ir ištirtų įrodymų D. V. kaltei pagal BK 178 straipsnio 2 dalį pagrįsti bei tiesioginiai tyčiai konstatuoti. Ir tai buvo padaryta remiantis ne vien nukentėjusiojo R. S. ir jo žmonos I. S. parodymais, kaip teigiama apeliaciniame skunde, o įrodymų visuma, sujungiant juos į vientisą loginę grandinę. Todėl vien aplinkybė, kad jau kurį laiką besitęsiantys konfliktiniai santykiai tarp proceso šalių buvo sprendžiami ir civilinėmis teisinėmis priemonėmis, neleidžia daryti išvados, jog visi įrodymai byloje buvo vertinami tik iš D. V. nepalankios pusės.

Dėl turtinės žalos

20. Turtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje apibūdinama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

21. Skundžiamu nuosprendžiu iš D. V. pirmosios instancijos teismas priteisė 1244,05 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki žalos visiško atlyginimo, atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusiojo R. S. 2023 m. vasario 9 d. autotransporto priemonių nepriklausomų vertintojų asociacijos (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobtas automobilio ,,Citroen Jumper“ variklio valdymo kompiuteris įvertintas 1114,05 Eur, o pats vertinimas kainavo 130 Eur.

22. Apeliantas skunde nesutikdamas su priteista turtine žala nurodo, kad pagrobto turto vertė nepagrįstai buvo nustatyta remiantis 2023 m. vasario 9 d. Autotransporto priemonės vertinimo ataskaita, kadangi joje iškomplektuotas automobilis po kelių mėnesių įvertintas 4170 Eur, nors buvo pirktas už 1200 Eur, o pagrobta detalė įvertinta beveik kaip visa automobilio pirkimo-pardavimo kaina. Be to apylinkės teismas visiškai nevertino paties nuteistojo D. V. į bylą pateikto 2025 m. vasario 6 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduoto defektacijos akto, kuris patvirtina, kad automobilio „Citroen Jumper“ variklio valdymo blokas buvo neveikiantis, todėl yra bevertis ir neatitinka BK 178 straipsnyje numatytos turto sampratos.

23. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte nusikalstamos veikos padarymo metu. Turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus, o tais atvejais, kai nuosavybė į daiktą atsirado pirkimo–pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenų apie daikto įsigijimo kainą, tačiau daiktas pagrobiamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu. Kai tokių duomenų byloje nėra, pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245-696/2015, 2K-147-511/2016, 2K-226-693/2017). Taip pat remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus. Ir tik kilus abejonėms ar kaltinamajam reiškiant prieštaravimus, pasitelkiama šios srities specialisto pagalba ar skiriama ekspertizė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-693/2007, 2K-298-697/2016).

24. Nagrinėjamu atveju akcentuotina, kad fizinis asmuo, pirkdamas ar parduodamas automobilį, pats pasirenka, už kokią kainą jį parduoti ar pirkti, todėl automobilio reali vertė ir nurodoma pardavimo kaina gali skirtis. Dėl to vien aplinkybės, kad automobilis „Citroen Jumper“ buvo pirktas už 1200 Eur, o įvertintas 4170 Eur bei pagrobta detalė įvertinta 1114,05 Eur, t. y. beveik kaip visa automobilio pirkimo-pardavimo kaina, nesudaro pagrindo nesivadovauti nukentėjusiojo R. S. į bylą pateikta 2023 m. vasario 9 d. Autotransporto priemonės vertinimo ataskaita. Pažymėtina, kad automobilis „Citroen Jumper“ buvo apžiūrėtas po įvykio nepraėjus nei savaitei, transporto priemonės rinkos vertės iki apgadinimo nustatymą ir atkūrimo sąnaudų vertinimą atliko autoekspertas A. V., turintis kilnojamo turto vertintojo kvalifikaciją ir A. S. sertifikuotas transporto priemonių ekspertas (3 t., b. l. 1-25). Tuo tarpu nuteistojo D. V. apylinkės teismui pateiktas defektacijos aktas išduotas 2025 m. vasario 6 d., t. y. po įvykio praėjus daugiau, kaip dviem metams. Be to jame nurodyta tik tikėtina išvada, jog atlikus diagnostiką manoma, kad galimai sugedęs variklio valdymo blokas, nes nesidiagnozuoja, nėra galimybės nustatyti vidinės procesoriaus atminties (4 t., b. l. 74). Nors nuteistasis apklausiamas teisme ir buvo nurodęs, kad iš automobilio „Citroen Jumper“ išimtą variklio kompiuterį iš karto nuvežė į įmonę (duomenys neskelbtini) kur meistras jį patikrinęs pasakė, jog jis sugedęs, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Pats D. V. apklausiamas apylinkės teisme teigė, kad R. S. išvykdamas į Švediją paprašė jo išimti iš autobusiuko kompiuterį ir jį sutvarkyti, todėl lieka neaišku kodėl variklio kompiuteris nebuvo paliktas taisyti, jeigu jis buvo sugedęs.

25. Nei D. V. pateikta sąskaitą-faktūra su 250 Eur suma už variklio valdymo bloką (4 t., b. l. 73), kuris buvo pirktas kitos markės (,,Opel Movana“) automobiliui, nei skelbimas socialiniame tinke „Facebook“, kad ieškomas variklio meistras automobiliui „Citroen Jumper“, nes vienas stūmoklis su švaistikliu išėjo iš rikiuotės (4 t., b. l. 74) nepaneigia pagrobtos detalės vertės bei neleidžia daryti išvados, kad ji buvo bevertė. Nukentėjusysis R. S. apklausiamas apylinkės teisme nurodė, kad automobilis „Citroen Jumper“ buvo važiuojantis. Jis šį automobilį 2022 m. gruodžio mėn. parsivarė iš D. V. į savo kiemą. Variklyje buvo pašalinis garsas, bet jis buvo pilnai važiuojantis. Skelbime ieškojo, kas nustatytų gedimą, kodėl variklis ,,klaksi“ (3 t., b. l. 169-172, 4 t., b. l. 80-81). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu nukentėjusiojo R. S. patirta turtinė žala įrodyta objektyviais duomenimis, ji atsirado dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų, todėl pagrįstai priteista iš D. V..

26. Dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos priteisimo iš nuteistojo D. V. pažymėtina, kad priėmus apkaltinamąjį nuosprendį ir, be kita ko, patenkinus nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, esant nukentėjusiojo reikalavimui skaičiuoti ir procesines palūkanas, šias palūkanas, teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, turi priteisti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-11-303/2019), kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta apylinkės teismo.

Dėl proceso išlaidų

27. Nukentėjusiojo R. S. atstovas advokatas Danius Svirinavičius apygardos teisme išreiškė prašymą iš nuteistojo D. V. priteisti nukentėjusiajam R. S. turėtas išlaidas advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Apeliacinės instancijos teismui pateikti išlaidas patvirtinantys dokumentai – 2025 m. rugsėjo 3 d. PVM sąskaita faktūra DSK Nr. (duomenys neskelbtini) už nukentėjusiojo R. S. atstovavimą Kauno apygardos teisme baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 1210 Eur sumai (4 t., b. l. 137) ir 2025 m. rugsėjo 3 d. grynųjų pinigų priėmimo kvitas LAA Nr. (duomenys neskelbtini) 1210 Eur sumai (4 t., b. l. 136).

28. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau išieškant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina įvertinti pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Be to teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį, kadangi priteisiant patirtas išlaidas susijusias su advokato pagalba, turi būti atsižvelgiama ir į konkrečios bylos sudėtingumą bei advokato darbo ir laiko sąnaudas. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, Nr. 2K-210/2014, Nr. 2K-155-511/2017).

29. Ši baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka buvo nagrinėta pagal nuteistojo D. V. gynėjo advokato Mariaus Kuzminovo apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija šia nutartimi apeliacinį skundą atmetė. Nagrinėjant apeliacinį skundą įrodymų tyrimas atliktas nebuvo, Kauno apygardos teisme vyko du posėdžiai, iš kurių viename nedalyvavo nukentėjusiojo R. S. atstovas advokatas Danius Svirinavičius, todėl bylos nagrinėjimas buvo atidėtas (4 t., b. l. 131-132). Kitas teisiamasis posėdis truko 57 min. ir buvo apsiribota tik baigiamosiomis kalbomis (4 t., b. l. 138-145). Taigi, teisėjų kolegija įvertinusi aukščiau aptartą proceso trukmę, bylos sudėtingumą (byla apygardos teisme gauta 4 tomų, nuteistasis savo kaltės nepripažino, apeliaciniu skundu prašė išteisinti), nukentėjusiajam teiktų teisinių paslaugų apimtį (atstovavimą viename teisiamajame posėdyje, susipažinimą su bylos medžiaga ir konsultacijų teikimą) bei nuteistojo turtinę padėtį (dirbantis, turės atlyginti ne tik skundžiamu nuosprendžiu priteistą žalą, proceso išlaidas, bet ir sumokėti 6 000 Eur baudą) prašomas priteisti nukentėjusiojo R. S. turėtas išlaidas advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti sumažina iki 1000 Eur.

30. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad D. V. atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tačiau pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje dalyje nurodė, kad D. V. jam paskirtą baudą turi sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Taip pat skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatant įrodytas nusikalstamos veikos aplinkybes, neteisingai nurodyta nukentėjusiojo pavardė vietoje S. nurodyta „S.“. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame nuosprendyje buvo padarytos rašymo klaidos. Šios klaidos laikytinos rašymo apsirikimu, kuris nekeičia nuosprendžio esmės, todėl ištaisytinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. V. gynėjo advokato Mariaus Kuzminovo apeliacinį skundą, dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 20 d. nuosprendžio, atmesti.

Priteisti iš nuteistojo D. V. nukentėjusiajam R. S. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Ištaisyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 20 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą, nurodant, kad D. V. jam paskirtą baudą turi sumokėti per 6 (šešis) mėnesius į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), pasirinkto banko biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas (duomenys neskelbtini), įmokos pavadinimas „teismo skirtos baudos“, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Ištaisyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 20 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje padarytą rašymo apsirikimą susijusį su įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes nurodant, kad D. V., 2023 m. sausio 28 d., apie 15.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), iš neaptvertoje teritorijoje stovinčio neužrakinto R. S. nuosavybės teise priklausančio automobilio ,,Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (suomiškos registracijos), atvirai, matant I. S., pagrobė automobilio ,,Citroen Jumper“ variklio valdymo įtaisą, tokiais veiksmais atvirai pagrobė svetimą, R. S. priklausantį turtą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.