Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2025-05-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-504-1129/2025

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2025-05-20Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2025-11-05Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-05-20
Bylos Nr.
1-504-1129/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-04819-2023-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dominykas Rusonis
Kaltinamasis
D. V.
Nukentėjusysis
R. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-504-1129/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04819-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.2.14.1.2.3; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.16.1.10; 2.3.6.4.5.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 20 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Dominykas Rusonis,sekretoriaujant I. L., U. P.,dalyvaujant prokurorei G. K.,kaltinamajam D. V., jo gynėjui advokatui R. M.,nukentėjusiajam R. S., jo atstovui advokatui S. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V., 2023 m. sausio 28 d., apie 15.30 val., adresu (duomenys neskelbtini) iš neaptvertoje teritorijoje stovinčio neužrakinto R. S. nuosavybės teise priklausančio automobilio ,,Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvirai, matant I. S., pagrobė automobilio ,,Citroen Jumper“ variklio valdymo įtaisą, tokiais veiksmais atvirai pagrobė svetimą, R. S. priklausantį turtą.

Kaltinamasis D. V. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad viskas prasidėjo 2022 m. gruodžio mėnesį. Dirbo statybų įmonėje, darbuotojų buvo sumažėję, norėjo papildomo verslo prie statybų. Kilo mintis nupirkti automobilių ir juos perparduoti. Sugalvojo, kad tai galėtų padaryti R. S.. 2022 metų gale pasiruošė kelionei, visko apsipirko ir gruodžio 3 dieną, kartu nuvyko į degalinę, įpylė R. S. kuro su rezervu, kad nebūtų problemų. Jis išvyko į (duomenys neskelbtini). Kol jis buvo (duomenys neskelbtini), jie kalbėjosi, kokius 7 kartus, kalbėjo telefonu apie tai, kokius pirks automobilius, palaikė ryšį. Po to R. S. grįžo ir parvežė automobilius, jie buvo parvežti pas jį į kiemą. Grįžo tralas, R. S. dar nebuvo grįžęs. Jam pasakė, kad kol nesumokės tralui, tol mašinų neiškraus. Sumokėjo 2000 eurų. Po kelių dienų grįžo R. S., jis turėjo juos remontuoti. Jis vieną autobusiuką įvarė į jų garažą, išardė, paprašė jo nupirkti jam naują kompiuterį, tą ir padarė. Jis jam nurodė adresą, kur galima perrašyti duomenis. Po to jis paprašė, kad išimtų kompiuterį iš autobusiuko, dėl ko jį ir kaltina. Jis neįgalus, negali susilenkti ir dirbti, jis pasakė, kad pasiims žmogų, kuris tą padarys. Dienos neprisimena, tai buvo vasario pradžioje R. S. išvyko į (duomenys neskelbtini). Pasakė, kad nebus savaitę. Paprašė per tą laiką susitvarkyti kompiuterį. Jis susirado žmogų ir nuvežė automobilį ir kompiuterį į (duomenys neskelbtini) Pasakė, kad kompiuteris yra sugedęs, parvežė į (duomenys neskelbtini) ten stovėjo vienas automobilis. Jis ten įdėjo kompiuterį. R. S. pasakė, kad kompiuteris sugedęs. Tas žmogus, kuris išėmė kompiuterį yra A. B.. Kai buvau prie automobilio jam skambino R. S., I. S. pasakė, kad iškvies policiją, R. S. pasakė neklausyt ką ta ,,boba“ šneka, sakė išimti kompiuterį ir dirbti, pasakė, kad jei atvyks policija, tai jis patvirtins, kad davė leidimą. Tai buvo R. S. prašymas, todėl kompiuterį išėmė ir nuvežė taisyti. Tuo metu nebuvo jokių teismų, civilinių ieškinių. Šito automobilio dokumentų nebuvo, jis buvo, kaip įmonės, nes jis sumokėjo pinigus. Jis skaito, kad tie automobiliai priklausė įmonei. Tada buvo civilinė byla. R. S. juos užsiregistravo savo vardu, todėl negalėjo jų pasiimti. Jo advokatės nuomone, dokumentai buvo suklastoti. R. S. suklastojo pirkimo-pardavimo sutartis ir tuos automobilius pasisavino. Teigia, kad kompiuterį išėmė su R. S. žinia. Jei jam grasintų policija, jis taip nesielgtų, kam jam eiti vogti, kažkokį sugedusį kompiuterį. Tuo metu jų santykiai buvo normalūs. Pablogėjo tada, kai prasidėjo teismai. Jis nuvežė į įmonę, kur R. S. jam atsiuntė adresą. Meistras patikrino kompiuterį ir pasakė, kad jis sugedęs, nulio vertės. Jis kompiuterį parvežė ir įdėjo į automobilį ir jis ten gulėjo. Po to, vasarą, atvyko antstolis ir pamatė, kad tas kompiuteris guli po sėdynėmis. Šiuo metu tas sugedęs kompiuteris yra pas jį. Kompiuteris gulėjo automobilyje ,,Crusler“. Jie skaitė, kad tie automobiliai priklauso įmonei, bet R. S. juos užsiregistravo ant savęs, jie patapo jo nuosavybe. R. S. pareigos buvo kaip darbų vadovo. Jis turėjo važinėti po objektus. Jam nebuvo išduotas įgaliojimas pirkti automobilius įmonės vardu, jis važiavo tiesiog su pasitikėjimu. R. S. tuo metu buvo atostogose. Buvo parvežti 6 automobiliai ant didelio tralo ir vienas buvo parvežtas ant mažo tralo, kurį kartu vyko nuomoti. ,,Citroen“ buvo parvežtas ant didelio tralo. Turėjo automobilio raktelius, kitaip būtų neiškrovę. Pirkimo-pardavimo dokumentų nebuvo. Jis kreipėsi į policiją dėl jų pasisavinimo. Jokio civilinio proceso nebuvo, bet buvo pareiškimas policijai. R. S. pasakė, kad ,,Citroen“ norėjo pasilikti sau, pasakė, kad jie buvo pirkti už jų pinigus, jis su tuo nesutiko, jis pasiėmė savavališkai. Jis buvau pasimetęs, vyko toks momentas, dėl to skirtingi parodymai. Jis pasakė, kad kompiuterio neėmė, jis pasakė, kad to žmogaus nepažįsta. Pripažįsta, kad to kompiuterio neišėmė, jį išmontavo A. B., jo prašė R. S., su juo tarėsi R. S.. A. B. teisme melavo. Visi melavo. R. S. irgi melavo, kad su juo grįžo į kiemą. I. S. išėjo į kiemą ir pasakė, kad iškvies policiją. Tada paskambino R. S. ir jis su ja beveik nebendravo. Automobilis buvo atrakintas, taip į jį pateko. Kapotą pakėlė A. B., jis buvo pakėlęs rankenėlę. Jam paskambino A. B. ir pasakė, varom išimti kompiuterio. Jis turėjo jį paimti iš jo ir vežti pas meistrus patikrinti. Buvo žodinis susitarimas, kad R. S. remontuos automobilius. Jis turėjo užsiimti remontu ir pardavimu. Jokių raštiškų susitarimų nebuvo, taip nedaro, yra pasitikėjimas. Kaip vyko pirkimai užsienyje žino, jis jam siuntė nuotraukas, viską derino. Jis neturėjo pinigų, ką rodo deklaracijose, jis tuos pinigus išleido kitur, gyveno iš uošvienės malonės. Atėjo dirbti į jo įmonę. Jis vieną automobilį pas save išsivežė jam nematant. Prasidėjo teismai, civilinė byla, buvo teismo nurodymas, kad automobilis stovėtų pas jį. Negalėjo jo liesti. Buvo pasakyta, kad turi stovėti ten, kur jie stovi. Kai prasidėjo civilinė byla, nebegalėjo reikalauti. Buvo parvežti 7 automobiliai, o kreipėsi tik dėl 5. Į teismą kreipėsi R. S., jis nei dėl vieno automobilio nesikreipė. Advokatė turėjo pareikšti priešieškinį, ar jį pareiškė pasakyti negali. Turi išklotines, kad prašo išimti kompiuterį. Jis kompiuterio Andriui tikrai nepardavė. Pirkimo dokumentuose R. S. save nurodė, grįžęs iš (duomenys neskelbtini) jų neturėjo, grįžęs surašė dokumentus. Surašė sutartis savo vardu ir pasirašė ir už pardavėją, ir už pirkėją. Jei R. S. pasirašė ant savęs, kaip jis gali perrašyti. Po to nieko negali padaryti. Kompiuterio jis nepagrobė, jis galvojo, kad R. S. iš mašinos jį pasiėmė. Galvojo, kad jo ten net nėra, nors jis buvo automobilyje, bet jo nematė. Sausio 28 d. kompiuterį nuvežė pas meistrus į (duomenys neskelbtini) ir įdėjo į automobilį. Negrąžino, nes pamiršo, kad jis pas jį. Jam nekilo minčių, kad jis pas jį. Jis nežino ar jis turi grąžinti, nes jis sugedęs. Nežino, kaip grąžinti, nežinau proceso. Vasarą, kai atvyko pasiimti automobilių, jis patikrino ir pamatė, kad kompiuteris guli po sėdyne. Jau žinojo apie tyrimą. Kai jį rado nežinojo, kaip jam grąžinti. Manė, kad tas kompiuteris priklausė automobiliui, kuris priklauso firmai. Jis buvo sugedęs, todėl pas jį ir buvo. Nurodė, kad jis nėra kaltas.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis D. V. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo neprisipažino, tačiau jo kaltę patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, tai yra nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai, kita rašytinė bylos medžiaga.

Nukentėjusysis R. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini) pirkti automobilio žmonai. Paskambino žmona, pasakė, kad per langą pamatė jo tėtį, bet nesuprato dėl ko, pasakė, kad jis apėjo aplink jo mašiną ir išvažiavo. Tada per „Messenger“ paskambino jam antrą kartą, pasakė, kad tėvas atvažiavo antrą kartą, atidarė jo mašinos duris. Sakė, kad jis beldė į namo duris, žiūrėjo per langą, bet kadangi langai veidrodiniai, nieko nesimatė. Ji jo neįleido, nes neturėjo su juo apie ką kabėti. Pasakė, kad jis antrą kartą išvažiavo. Jo tuo metu nebuvo, jis su kitu automobiliu ant priekabos grįžo. Trečią kartą grįžo ne vienas, su kitu žmogumi, atvažiavo, atsidarė kapotą, duris ir pradėjo daryti savo darbus. Paskambino jam telefonu, paklausė ką jis daro. Jis pasakė, kad tai ne jo reikalas. Jam žmona pradarė duris, paklausė ką jis daro. Jis atsakė, kad nori pažiūrėti, kodėl nesikuria R. automobilis. Tuo metu jis buvo su savo žmona ant ryšio per „Messenger“. Žmonos paprašė, kad juos nufotografuotų, jie buvo įspėti, kad bus kviečiama policija, bet jie ties tuo nesustojo, iškoneveikė žmoną ir toliau veikė savo darbus, išsitraukė kompiuterį, išėmė iš mašinos tam tikrus dokumentus ir pasišalino. Grįžo už pusės valandos, nes jau buvo pusiaukelėje į namus ir pastebėjo ko trūksta, iškvietė policiją ir buvo parašytas pareiškimas dėl vagystės. Tas kompiuteris stovi po kapotu, jis ganėtinai nedidelis, 20 ant 20 centimetrų diametro, 3-4 centimetrų pločio. Prie jo lengvai neprieisi, dėl to jis pasikvietė pagalbą, užtruko iki 20 minučių kol išėmė. Išėmė ir pasišalino. Jis aiškino, kad norėjo pasižiūrėti, kodėl automobilis nesikūrė. Nesupranta kam tą kompiuterį išimti. Jis tiesiog norėjo pavogti automobilį, jam taip atrodo. Dėl automobilio prieš tai jokio konflikto nebuvo. Kai išvyko iš (duomenys neskelbtini), tai jis atvyko ir pavogė kompiuterį. Kai grįžo, pastebėjo, kad nėra kompiuterio. Trūko plastikų detalių, trūko dokumentų, ataskaitų rašto, kitų dokumentų. Automobilis jam priklauso. Anksčiau kaltinamasis tuo automobiliu nesinaudojo. Jis ten stovėjo nuo tada, kai su juo atvyko iš (duomenys neskelbtini). Jis buvo važiuojantis. Šis automobilis buvo pataisytas su kitais automobiliais, viso buvo 6 automobiliai, visi jie buvo pirkti (duomenys neskelbtini). Užtruko 14 dienų, važiavo su savo transportu ant tralo. Pinigai buvo. Vieną mašiną vežė ant priekabos su savimi, o kitus 6 vežė ant traliuko. Šis automobilis atvyko su traliuku. Jis su juo nuo D. V. tvirtovės alėjoje atvažiavo pats ir pastatė, tai buvo 2022 m. gruodžio mėnesis. Parsivarė dar vieną automobilį, jie buvo važiuojantys, kiti keturi buvo pas D. V. kieme, nebuvo jokių konfliktų. Išvažiavo į (duomenys neskelbtini) pirkti kito automobilio ir, tada viskas taip įvyko. Žmona pasakė, kad jis atvyko tris kartus poroje valandų tarpe. Suprato, kad bus konfliktas, parašė, atvyksta pasiimti kitų automobilių, kurie buvo palikti pas jį saugoti, gavosi konfliktas, automobilių neatgavo. Teismas truko iki šių metų, automobilius įgaliojo D. V. visus grąžinti, buvo pripažinta, kad automobiliai jam priklauso. Jis vardino, kad jam davė pinigų. Buvo civilinė bylą, kurią laimėjo. Dėl šio automobilio civilinio ginčo nebuvo. Ieškinys buvo atmestas. Jie nuo pirkimo buvo registruoti jo vardu. Buvo teismas dėl kitų likusių automobilių, kad išreikalauti iš Varnelio. Buvo konfliktas, kad D. V. iš (duomenys neskelbtini) davė jam pinigų pirkti automobiliams. Po to sakė, kad davė pats, jo parodymai keitėsi. Per metus į jo žmonos sąskaitą metus laiko vedė avansus, kad gale metų pirktų automobilius. Vedė avansus, nes tai buvo jo alga. Jis toje įmonėje dirbo vadovu, žmona buvo vadybininkė. Kaltinamasis bandė įrodyti, kad už tuos pinigus, kuriuos vedė į jo sąskaitą, buvo pirkti tie automobiliai, kad jie yra įmonės. Šį automobilį pirko (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis buvo jo vardu. Taip buvo su visais automobiliais. Šis automobilis turėjo SDK kodą jo vardu Lietuvoje, bet nebuvo registruotas, nes nespėjo. Kai grįžo, automobilį iškrovė (duomenys neskelbtini) pas D. V.. Sekančią dieną šį automobilį parsivarė į kiemą. Pas D. V. didžiulė saugojimo aikštelė, todėl mašinas paliko pas jį. Tuo metu jokio konflikto nebuvo. Jokio konflikto nebuvo iki sausio ar vasario, kada viskas įvyko, nebuvo. Konflikto pradžia yra sausio mėnesis, viskas buvo staiga. Į savo kiemą parvarė du automobilius, pirkimo sutartys ir rakteliai pradžioje buvo pas jį. Vėliau D. V. paliko dokumentus. Automobilius jis tvarko pas D. V. kieme. Patalpų nenumontavo, su juo jo santykiai buvo kaip su tėvu. Jie bendrauja nuo 15 metų, gali daryti DNR testą, jis jo neaugino, nors žinojo, kad jis yra. Turėjo kitą žmoną, o jį slėpė nuo savo šeimos ilgai, Oficialiai niekur nėra įvardinta, kad jis jo tėvas, bet jis žino, galima padaryti DNR testą, jam siūlė, sakė, kad sutinka net apmokėti išlaidas. Iki konflikto santykiai buvo geri ir normalūs. Prieš tuos visus automobilius jis atėjo pas jį susirinkti savo daiktų. Vieną dieną jam pamaišė, kad jam maišo vaikų batutas, kuris ant jo teritorijos. Jam maišė tokie smulkūs dalykai, nesupranta, kodėl. Po to viskas staiga užvirė. Buvo malkos žiemai paruoštos. Savaitę prieš, jis jas susirinko, nors malkos buvo jo. Dėl to niekur nesikreipė. Kai apvogė tą automobilį ji nenorėjo su juo bendrauti, sakė, kad jis bendrauja neadekvačiai. Savaime aišku buvo, kad negali įmonės vardu pirkti automobilių. Visi automobiliai buvo pirkti jo vardu. Su (duomenys neskelbtini) savininku A. jo santykiai normalūs, matė jį kelis kartus. Automobiliai buvo pirkti iš šeimos lėšų. Sąskaita D. V. rado ant autobusiuko sėdynės. Ten rašė, kiek jam kainavo kelionė, išlaidos, automobilis turi atsipirkti. Į (duomenys neskelbtini) sugalvojo jis vykti, nes buvo išleistas neapmokamų atostogų, buvo be darbo ir pinigų, ne pirmą kartą taip vyksta. Dabar vėl 6 mašinas parsivarė, pastoviai tą veiklą vykdo. Jis pastoviai tuo užsiima. Už šį automobilį mokėjo 2200 eurų. Varnelis pardavinėja biokurą, kurį jis prižiūrėjo kelis mėnesius, buvo sutartas arba atlyginimas, arba, kad jis nupirks jam pečių, bet pečiaus nenupirko ir įvardino pinigais. Už biokurą gavo pinigus ir jam pervedė už tą saugojimą. V. tokiam jo pirkimui niekada nepervedė pinigų. Kai žmona jam paskambino, tai jis jau buvo iš kelto išvažiavęs. Žmona pasakė, kad atvažiavo jo tėvas, apsižiūrėjo jo automobilį ir išvažiavo. Antrą kartą vėl atvažiavo. Automobilis nebuvo užrakintas, nes žmona buvo namie, minčių nebuvo. Tuo metu kiemas nebuvo aptvertas, V. pas juos į namus neateidavo, pas jį jis yra buvęs 1-2 kartus. Teritorijos ribojasi, bet jis neužsukdavo specialiai. Žmona informavo, kad atvyko V. trečią kartą su kitu žmogumi ir įrankių dėže, atsidarė kapotą. Paprašė jos nufotografuoti. Ji atsidarė duris ir juos nufotografavo, pasakė, kad bus kviečiama policija. V. pasakė, kad atvyko pažiūrėti ar automobilis kuriasi, jis ėmė grasinti vaikų teisėmis. Raktelių automobilyje nebuvo. Jis buvo paprastai pastatytas. Kompiuteris apsaugotas plastikine dėžute, reikia ją numontuoti, jis jos nematė. Tai trunka, nes ten yra laidynas, vieta nepatogi, jis pats to nepadarytų. Jis nežinojo, kur yra kompiuteris. Kreipęsi su klausimu į specialistus, kas nuardyta, ėmė ieškoti „Google“ ir suprato, kad toje vietoje stovi pagrindinis automobilio kompiuteris. Kompiuterio vertę nustatė nepriklausomas ekspertas. Nuvyko pas V. į kiemą, jis jį iš kiemo išvijo, apstumdė, apsmūgiavo ir taip prasidėjo. Policijai pateikė išėmęs išklotinę, kad jis tuos automobilius įsigijo. Policijai pateikė jo algos išrašą, kad taip jis mokėjo už tuos automobilius. Dėl to jam policija neleido jų pasiimti, liepė kreiptis į teismą, jis tą ir padarę. Nuo tada su kaltinamuoju bendrauja tik per teismus. Buvo atvykęs pas jį su grasinimais, rašė policijai pareiškimą. Jie toliau nebebendravo. Kai jis apvažiavo trečią kartą, tai jis jam paskambino, paklausė, kokias nesąmones daro, jis pasakė, kad ne jo reikalas ir padėjo ragelį. Kai atvyko jo jau nebuvo. Žmona sakė, kad reikia rašyti pareiškimą, nes jai baisu. Fiziškai viską pamatė praėjus pusei valandos po to, kai jis išvažiavo. Po to jam neskambino. Nuvažiavo į centrą ir sužinojo, kad tas kompiuteris kainuoja daugiau nei automobilis, bet originalo nepirko, automobilio vertę irgi apskaičiavau, 350 eurų mokėjo už parvežimą, dokumentų tvarkymą. Kad trūksta kompiuterio apžiūrėjo po pusvalandžio nuo tada, kai paskambino V.. Buvo autostradoje (duomenys neskelbtini). Kai pirmą kartą žmona jam paskambino, jis buvo kelte, išvažinėjo. Viskas vyko tuo metu, kol jis važiavo namo (duomenys neskelbtini). Minėtą automobilį pirko už 2200 eurų. Mano, kad kompiuteris keičiamas. Automobilis išardytas, naudoto kompiuterio nerado. Nerado pakaitinio kompiuterio, tai nusprendė jį išparduoti dalimis. Skambučiai buvo, bendravo, kaip su tėvu, nes jie bendravo pastoviai. Žino, kad jis jo tėvas. Bendravo ne dėl automobilių, kelis automobilius jis yra siuntęs. Pas jį buvo atvykę draugai, prašė surasti namelį ant ratų, siuntė kelis autobusiukus, jam niekas netiko, ką jam siūlė. Dėl diržų ir sąskaitų, vykdavo į parduotuves, nes jis prašydavo, kad viską, ką pirko, pirktų įmonės vardu, kurą, daiktus pirko įmonės sąskaitos. Dėl kuro tikrai negali pasakyti, kuris įpylė, nes jis turi sunkvežimį. Dėl kompiuterio diagnostikos, jis buvo išsikvietęs žmogų, kuris patikrino visus automobilius, kurie nevažiuoja. Variklyje buvo pašalinis garsas, bet jis buvo pilnai važiuojantis. Skelbimas dėl variklio, nes ieškojo, kas nustatytų gedimą, kodėl jis ,,klaksi“. Pirko pigiau, nes jame buvo pašalinis garsas. Ultragarsinio signalas yra dėl briedžių. Viskas, ką pirkdavo, prašydavo išimti (duomenys neskelbtini) vardu, nors tuo metu jis net nedirbo. Jis nežinojo, kad buvo neapmokomose atostogose, buvo išleistas be jo prašymo. Tėvas prašydavo, jam nebuvo gaila. Rado kompiuteryje problemą, prašė išmokėti algą, pasakė, kad negali grynais pinigais išmokėti, kad gali jį nupirkti. Tada atsirado konfliktas. Jis negalėjo duoti grynų pinigų, galėjo nupirkti kompiuterį. Tai buvo sausio 9 dieną. Tai visiškai kito automobilio kompiuteris, ne to kurį pavogė. Antstolis parašė, kad automobilis grįžo be kompiuterio. Dėl kito kompiuterio, pirmą kartą girdi. A. B. net nepažįsta, gal kartą yra matęs. Kažkada matė jį servise. D. V. jį puikiai pažinojo. Kitų automobilių pirkimo-pardavimo sąskaitos suklastotos. Tai buvo jo advokatės nuomonė, jis niekada jam nepateikė jokių dokumentų. Pirkimo sutarčių jis jam nepateikė. Kol teismas nenurodė pateikti, jis jų nepateikė. Jis vadovavosi tuo, ką sakė advokatė, nes jis ne viską supranta. Du yra kompiuteriai, vienas sugedęs iš (duomenys neskelbtini) kurio prašė nupirkti R. S.. Jis neturėjo pinigų už ką pirkti. Patvirtina, kad žinutė „kompiuteris garaže“ yra nurodytas meistro adresas, kad nuvežtų patikrinti vieną ir antrą. Nuvežė du kompiuterius. Iš (duomenys neskelbtini) perrašė visą informaciją, tada nuvežė antrą, kuris sugedęs ir yra neveikiantis. Nuvežę į rimtą firmą ir jie surašė tą aktą. Tai, kad kompiuteris neveikiantis, sužinojo 2023 m. vasario pradžioje. Prieš tai nežinojo, kad jis neveikia. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo daug neaiškumų, nesuprato kas ten vyksta, nenorėjo jokių parodymų duoti, nesuprato, kur viskas vyksta. Su A. B. sutarties nesudarė, net nežinojo kas tą mašiną nupirko. Jis tikrai sumokėjo už tralą. Pradžioje neigė, kad iš viso nedavė, tada teigė, kad davė 40 eurų, tai aferos. Jis parašė policijai pareiškimą, jie prašė išsiaiškinti, sakė, kad nuo pirmadienio išeina atostogų. Visi automobiliai užsienyje buvo surinkti su kaltinamojo automobiliu. Tai mažas automobilis. Tą kompiuterį prašė išimti R. S. tada, kai jis buvo (duomenys neskelbtini). Iki išėmimo praėjo savaitė ar dvi. Sausio 28 dieną sutarė normaliai, dar bendravo. Tai, kad yra tų pretenzijų, sužinojo, tada, kai jam iškvietė policiją. Po mėnesio, negali tiksliai pasakyti, datos neatsimena. Tą mėnesį su R. S. dar buvo normalūs santykiai. Kol neiškvietė policijos jis nieko nežinojo. Jis suprato, kad jis nusavino tuos automobilius, pamatė, kad policija nieko netiria. Jis pamanė, kad taip lengvai gali užsidirbti pinigų. Pamanė, kad gaus už kompiuterį. Turėjo visokių mąstymų, tuo metu jokių bylų dar nebuvo. Mano, kad tai buvo jo sumanymas. Jis jam pasakojo, kad prieš tai dirbo siuntų vežiojime, dėjo savo siuntas tarp tų siuntų, todėl jį išvijo iš darbo. Jis jokiam rimtam darbe nedirbo, taip ir gyveno. Mano, kad tai buvo išankstinis sumanymas. Kompiuteris priklausė automobiliui, kuris priklausė įmonei, jis taip suvokia. Jis jam atvežė dokumentus šešių automobilių, o dviejų neatvežė. Jis nesutikrino, nemanė, kad dviejų neatvežė. Tą dieną, kai ėmė kompiuterį, su R. S. kalbėjo, išklotinėje gali nebūti, nes man jo žmona davė telefoną, kad su juo pakalbėčiau. Aš pats S. neskambinau. S. nebuvo žinoma, kad būtent tą dieną aš atvažiuosiu. Nuo sausio 24 dienos su S. bendravo, buvo susitikę. Jis V. skambino iš savo numerio, klausė, kodėl jis lenda, sakė, kad ne jo reikalas. Sakė, kad darys kas jam reikia, tada paprašė žmonos kviesti policiją. Vienur teigia, kad jis pavogė, o dabar teigia, kad dokumentus turėjo ir tai neatitikimas. (duomenys neskelbtini) buvo dvi dienas prieš visą šį įvykį. Iš savo telefono skambino V. tuo metu, kai jis buvo prie automobilio. Žmona negalėjo girdėti jo pokalbio su D., ji jo prisibijojo. Nebuvo pokalbio, kad D. nekreiptų dėmesio į žmoną. Klausę ką jis ten daro, ko lenda prie jo mašinos, sakė, kad ne jo reikalas ir padėjo ragelį. Jie visą laiką su žmona kalbėjo per „Messenger“, girdėjo, ką ji jiems sakė, sakė, kad kvies policiją, tada jie staigiai pasišalino. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį jis sudarė. ,,Renault“ buvo sudaryta per A. B.. Viena sutartis A. B. vardu, kita Z. V. vardu. A. B. jį iš jo atpirko, nes teismas taip priteisė. A. B. jam grąžino pinigais. Automobilis važiavo, su kompiuteriu atvažiavo į vietą, nežinojo, kad kompiuteris neveikiantis. Kai buvo civilinė byla, buvo daug klausimų dėl šio automobilio. Visoje byloje jis figūravo, tik dėl jo nebuvo civilinio ieškinio, nes jis stovėjo pas jį kieme. Jis buvo įtrauktas ir visose apklausose minimas, kaip visų automobilių dalis. Tik nebuvo įtrauktas į prašomų grąžinti automobilių sąrašą, nes buvo pas jį kieme.

Liudytojas A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad D. V. atėjo ir jo paprašė pagalbos neva tai išimti iš mašinos „kompą“, nes jis dirba kariuomenėje šitoje srityje ir kadangi jo nuosavybėje yra tas servisas ir tuo metu ten dirbo jo draugai, tai jie visi jo prašydavo pagalbos, kad jis vis kažką pagelbėtų. Jis vieną dieną ateina ir sako: „ar gali man padėti?“, negali gi atsakyti žmogui, kai jis prašo pagalbos. Jis sutiko iš mašinos išimti „kompą“, atvykę (duomenys neskelbtini) kur stovėjo mašina, atidarė mėlynos spalvos mašinos kapotą. Automobilis buvo mėlynas autobusiukas, ,,Citroen“, nuvyko atidarė kapotą surado „kompą“, kur jis ten buvo, tai jis atidengė ir parodė pirštu, kuris jis yra. Mergina išlindo su telefonu ir sakė: „ką jūs darote“, tada jis pasitraukė, o D. jam sakė, nieko, nieko, viskas gerai, nekreipk dėmesio. Jis pasiėmė „kompą“, tuos įrankius ir jie išvažiavo. Jis parodė, kur ,,kompas“ ir atsitraukė, o D. pasiėmė „kompą“ ir jie išvažiavo. Jie kartu išvažiavo, nes jį D. nuo serviso pasiėmė ir paskui atgal jį parvežė. Gal jis ir daugiau norėjo iš jo pagalbos, kad jis jį išimtų, bet jis jam atidengė ir parodę, kur yra kompiuteris, o jis pats išsiėmė „kompą“. Vėliau po kiek laiko, vėl draugai buvo jo paprašę pagalbos, jis taisė mašiną ir atvyko policija į kiemą, jie atvažiavo, parodė jo nuotrauką ir sako, ar šitą pažįst, jis pasakė, kad tai jis. Kai jis su D. buvo pirmą kart atvykę, moteris sakė, palikit, nelyskit ir ji kažką draudė ir sakė, kadangi jis su D. atvažiavo, tai neklausė ką ta moteris ten sako, kas ten pašonėje vaikšto ir kas ką burba. D. sakę, nieko, nieko, čia viskas gerai. To namo kieme tas automobilis stovėjo, kur jis atidarinėjo plastmases ir moteris nepaaiškino nieko daugiau, o jis nesigilino, nes jo prašė tik padėti, tai jis daugiau kaip ir nieko nežinodamas padėjo. Jis nežino jo visų niuansų, jis nėra šeimos narys ar labai artimas jam draugas, jo tik paprašė padėti. Jis R. S., nežinojo. Net nežinojo kieno yra tas automobilis, kieno ten kiemas, D. sakė, kad ten yra jo automobilis. Ten buvo gyvenamos patalpos ir prie jų stovėjo automobilis. D. sakė, nekreipk dėmesio, o moteris sakė: „nedarykite nieko, nelyskite“, o D. sakė, nekreipkite dėmesio, čia viskas gerai. Automobilis buvo užrakintas, nes D. atidarė automobilio duris. D. kapotą turėjo atsidaryti. D. atidarė vairuotojo dureles ir jis patraukė ir jis pasikėlė kapotą ir pradėjo tas plastmases nukėlinėti, D. visus įrankius turėjo, buvo įrankių komplektas, jis atidarė variklio dangtį. Jis pasižiūrėjo kompiuteryje kur ir kas randasi į tą programą dar prieš važiuodamas ir nuvažiavęs jis pamatė, kad ten nėra nieko sudėtingo. Ten vietoje matosi tas plastmasių uždangalas ir jis jį pakėlė. Jis kapoto dangtį pakėlė iš kairės pusės, jeigu iš priekio žiūrint iš vairuotojo pusės žiūrint ten buvo visas tas valdymo blokas. Jis nepasiėmė jokių įrankių, atsidarė kapotą, jis atidengė tokias plastmases, tuos spragtukus atsegė ir tos plastmasės nusiima gražiai, padėjau ant variklio dangčio. D. pasiėmė tą „kompą“, jis jam parodė, kad ten yra 4 varžteliai, ten yra ,,fiškės“, jas reikia atsukti ir yra jungtys, jas reikia atsijungti, jis nusisuko pats tuos varžtelius ir viskas. Užtruko apie 1 valandą. Ta moteris išėjo gal tada, kai jis jau atseginėjo plastmases. Jis nežinojo, kas yra ta moteris, tik paskui, tada jau, kai vyko apklausos, tada kai policija tą tyrimą vedė, tai tada jis suprato, kad ta moteris buvo S. žmona. Tai tada D. nunešė tą „kompą“ į savo mašiną, kur jis padėjo, neprisimena, gal į bagažinę, tas kompiuteris atrodo kaip kvadratinė dėžutė, nėra jis storas apie kokių 5 cm storio ir nedidelis, tai yra elementarus variklio valdymo blokas. Jie ten buvo nuvažiavę su ,,Volvo“ automobiliu. Mane jis paėmė iš savo kiemo, ten jis nuomojo patalpas servisui ir ten dirbo jo draugai ir jie jo kartas nuo karto paprašydavo pagalbos, kad vienu ar kitu klausimu jis jiems padėtų tas mašinas paremontuoti. D. jis anksčiau nepažinojo. Kai dirbi kariuomenėje, tai negalvoji, kad ten kažkas bus ir, kad žmogus blogą kėslą kažkokį turi, kad kažkur tave gali įtraukti, paprašė pagalbos, tai ir padėjo, kodėl nepadėti žmogui. Jo draugai nesinuomojo patalpų, jie tuo metu dirbo tame servise. Tas žmogus nuomojosi iš D. patalpas, o jo draugai dirbo pas tą žmogų, kuris ten nuomojosi iš D. patalpas. Tie jo draugai vis jį pasikviesdavo, nes jie yra mechanikai ir elektronikoje jie nelabai gaudosi, tas laidas su varžtu nelabai tinka, todėl ir prašydavo, kad atlėktų ar vieną ar kitą dalyką jiems padėti pasiaiškinti. Tai D. V., jeigu jis nuomojo, tai greičiausiai jis ir buvo tų patalpų savininkas, taip, tai jis ten slampinėdavo po tą kiemą, jis žinojo jį, kaip patalpų savininką, bet tikrai ne artimiau. Tai mašina gali dėl įvairių priežasčių, nesikurti, gal ir buvo tas pokalbis apie tą automobilį, nepamena. Moteris buvo išėjusi vieną kartą. Nieko jis daugiau nepasakojo, su D. V. buvo teismai ir jie neseniai baigėsi dėl mašinų, kai jis vogtas mašinas pardavė, tame tarpe ir jis papuolė vėl ir jau antrą kartą su tais reikalais. Su D. V. reikalai sieja, kai jis jam pardavė mašiną ir jis jos negalėjo užregistruoti ir jis yra vienas iš tų, kurie negalėjo užregistruoti mašinos ir iš pradžių buvo S. ta mašina, bet tada jis bandę registruotis internetu, nes taip yra greičiausiai ir „nepaėjo“, tada jis pradėjo ieškoti, kaip ir kas čia yra ir vėliau išaiškėjo, kad ta mašina, kadangi iš užsienio atvežta, tai ta mašina neturi net kodo. Automobilį, kai ėmė ,,kompą“ nereikėjo užvesti. Buvo žiema ir ar ji važinėjanti ar ne, nežino, nesimatė vėžių, jis labai nesigilino, nes tas automobilis stovėjo. Tas „kompas“ ar jis veikė, ar ne, jis jo netikrino, kaip jis gali pasakyti, ar tas „kompas“ yra gyvas ar negyvas, jeigu jis jį atidengė, jis viskas. Kiekviena automobilio markė turi savo ,,kompų“ seriją, tai nuimant du tos pačios markės automobilius su skirtingais varikliais, jie neveiks, tarkime, iš vieno perdėjus į kitą, jie neveiks, jis neveiks, net ir paprastai paėmus vieno tos pačios markės mašinos „kompą“ ir įdėjus į kitą mašiną. Tas kompiuteris yra pritaikomas, bet yra niuansai, kuriuos reikia daryti su „kompu“, jį reikia pririšti, tai yra raktai, yra modifikacija mašinos ir visi šitie dalykai. Padeda jis draugams, nes būna, kad automobiliai sudega ir paskendę. „Kompas“ turi atitikti specifikaciją automobilio, tai reiškia, kad kodai turi atitikti, sakykime taip – turi sutapti gamintojo kodai „kompas“ turi atitikti, turi variklio tūris atitikti, turi sutapti.

Liudytojas A. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra D. pažįstamas, žino dėl ko atvyko, kažkur prieš 2 metus gruodžio mėnesį važiavo pirkti mašinų. D. padavė R. pinigus, tai buvo 7000 Eur ir parvežė 7 mašinas ir tuo ir baigėsi. Firmos vardu jos turėjo būti pirktos, bet jis nusipirko savo vardu. ,,Citroen Jumper“ markės mėlynas automobilis, o R. jį pirkto už firmos pinigus, o jis užsirašė savo vardu, kaip perki automobilį, tai sudarai sutartį, tai jis ir sudarė sutartį savo vardu, o pinigai buvo firmos. Įmonė, kurios vardu pirko automobilius užsiima statyba, griovimais. Jis yra įmonės direktorius statybos reikalams. Jis neužsiima automobilių pirkimu, o D. V. jis yra vadybininkas ir įmonė norėjo pirkti automobilius, nes D. valdė finansinius reikalus, o jis yra atsakingas už statybinius reikalus, įmonė nusipirko automobilius, jis padavė V. pinigus, bet jis nematė kaip pinigus padavė. D. jam sakė, kad jis jį pažįsta nuo (duomenys neskelbtini). Jų visų mintis buvo tokia, kad įmonei reikalingi automobiliai, juos turėjo įmonė naudoti darbo tikslais, visi 7 automobiliai buvo nupirkti vienu metu, tai buvo įmonės pinigai, nežino, kaip pateko pas D. visi tie pinigai, perki prekes ir sukaupi pinigų per metus laiko. D. V. sakė, kad R. S. priklausė tas automobilis, jis nevadovauja finansiniams reikalams. Tuo metu, kai R. S. išvažiavo pirkti automobilių, tai jis dirbo statybininku, gal tuo metu jis ir buvo išėjęs atostogauti, tuo meru gal buvo Kalėdinis laikotarpis. Jis nežino, jau keli metai praėjo, R. buvo atleistas dėl pravaikštų, buvo teismas ir nusprendė, kad atleidimas buvo pagal viską teisėtas, nežino, negirdėjo to dalyko, kad būtų jam kažkas priteista. Turėjo įmonės vardu tuos automobilius nupirkti, o jis nusipirko jas savo vardu. Įgaliojimo jokio jam nebuvo, jis tuo metu dirbo pas juos, jis moka anglų kalbą ir jie jį išleido, tai buvo žodinis sutarimas, tai buvo pirmas R. S. važiavimas pirkti automobilių. Tai dabar kreipėsi į teismą, teisminio proceso dėl automobilio nebuvo ir dabar nėra. Taikos sutartis su R. S. buvo sudaryta 2023 m. liepos 26 d. ir buvo nuspręsta, kad jie neturi vienas kitam jokių pretenzijų darbo klausimais.

Liudytoja Z. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji su D. V. yra buvę šeimos nariai. Tada taip gavosi, kad šuo įbėgo į kambarį ir ji nubėgo šunį pasiimti ir žiūri V. ir S. ir krūva pinigų, viskas vyko (duomenys neskelbtini), ten toks ofisiukas, bet ten turėjo vykti remontas, tai jis perkėlė vieną kompiuterį į kitą kambariuką, seifą ir yra ten atskiras įėjimas. Ten yra viena pusė į namus, kita į ofisą įeiti. Tuo metu pamatė, kad V. davė pinigus R. S.. S. ruošėsi vykti į (duomenys neskelbtini), kadangi šuo įbėgo, tai ji įėjo, kad nemaišytų šuo, nes jie ten skaičiavo pinigus ir tada susimaišė S., tai V. suskaičiavo ir sako, kad 7000 Eur ir dar kažkiek ten buvo daugiau, bet negali pasakyti, nes šuo trukdė. R. S. ruošėsi važiuoti į užsienį ir pirkti mašinų. Bet jau ne vieną kartą jis norėjo važiuoti, jam ten mašina sugedo, tai jis tada negalėjo išvažiuoti, taisė mašiną, ji truputį nuogirdom kiek žino, tiek, nes ji visai atsitiktinai atsidūrė. Kai jis pirmą kartą ruošėsi išvažiuoti, tai ir lijo ir snigo ir jis atėjo su kedais tokiais vasariniais, tai sakė, kaip tu važiuosi su tokiais kedais dabar, tai ji jam tada žento kedus atidavė. Ji darė pavedimą, nes reikėjo sumokėti už tralą pinigų, jos prašė ar ji gali paskolinti pinigų, tai sutiko paskolinti pinigų ir padarė pinigų pavedimą, bet jis parašė, kaip skolos grąžinimas. Ji dar V. sakę, kaip tu duodi pinigus ir tu neimi jokio popieriaus, jis sako, kad buhalterė matys ir jie vėliau pasirašys. Tai ji daugiau ir nesikišo, bet tas moteriškas smalsumas. Nežinoma jai, kuo V. yra kaltinamas. (duomenys neskelbtini) yra jos žemė, ji paskui turėjo parduoti per S.. Ji nedirbo statybų įmonėje, bet ji S. asmeniškai pervedė pinigus, nes ji jos paprašė, kad ji jai paskolintų pinigų, ji nėščia buvo, tai ji jai ir paskolino pinigų. Ji negali pasakyti, kam jai reikėjo pinigų, ji jos paprašė, ar gali jai paskolinti pinigų, nes ji sausio mėnesį turėjo gimdyti ir ji pečių kūrendama dar apsidegino, bet iš viso tik kelis kartus ji buvo pas juos. Jokių santykių ji su jais neturi, bet būdavo, kad atvažiuoja taip į kiemą. Tai ji dar ir V. klausė, kaip tu gali šitaip S. pasitikėti ir duoti jam pinigus. V. atsakė, kad S. yra darbštus žmogus. Tai, jeigu V. dirba su tuo žmogumi, tai ji šnekėjosi ir su S. žmona, nes ji sakė skolą grąžins, ji pervedė skolą, bet ne visus. Kai ji darė pavedimą, tai jai reikėjo rašyti kitaip, ji parašė, kad skolą dengti. Ji jos prašė paskolinti pinigų asmeniniams reikalams, ne S., ne V., bet ji jos prašė. Kai S. pas juos į kiemą atvažiuoja su vaiku, tai pakalbina, jis dar sakė, kad jo žmona nėščia, ji bus viena, kai jis aš išvažiuos, kieme taip kalbėjosi su S.. V. su S. buvo kaip kolegos. Ji sužinojo, kad ji pirko mašinas, nes tralas į kiemą atvežė tas mašinas, ten buvo 7 mašinos, kai atėjo „tralistas ir sako: „duok pinigų, nes neatiduosiu mašinų“, jis buvo vienas be S., buvo atvažiavęs tik vienas tralistas, tada buvo šalta, lietinga, gruodis ir šlapdriba, jai reikia pinigų, nes Skuodis dar nesumokėjo pinigų už tralą. Ji matė 7 automobilius, kaip juos atvežė. S. ir anksčiau planavo išvažiuoti jų pirkti, bet, tai vieną kartą S. negavo keltui bilietų, skundėsi ir sakė, va, niekaip negaliu išvažiuoti, jau turiu išvažiuoti per šventes, nes žmonai reikia sausio mėnesį gimdyti. Buvo dar tokie dalykai, kai grįžęs buvo R., tai buvo su kažkokiu advokatu, kad tas mašinas susirinkti iš to kiemo, bet kaip ten viskas išėjo, ji nežino, nes dar ir policija buvo atvažiavusi. Dar sakė, kad šitos mašinos yra geros, bet dar reikia katalizatorius iš jų išimti, tai tada jam D. sakė, nieko nedarai, nes čia yra firmos mašinos, jam neleido D.. Bet po truputį jis pradėjo kažką daryti ir tada išsikvietė policiją, kad tas visas mašinas iš kiemo išvežti. Tai visus tuos 7 automobilius iškrovė kieme, nes nebuvo R., tai niekas be jo kitas negalėjo, nes jie viską tarėsi elektroninėmis žinutėmis ir paskui V. jai sako, įsivaizduok, koks žmogus negeras buvo, nes D. pasitikėjo S. ir jis žinojo elektroninio pašto prisijungimus visus žinojo ir visus pokalbius, kurie vykdavo, tai jis viską iš D. el. pašto ištrynė, po to jis jos klausė, gal tu žinai, kaip galima viską atgal atstatyti. V. S. pasitikėjo. D. V. sumokėjo už tralą, jis nunešė pinigus ir padavė ar 750 Eur, ji negali dabar tiksliai pasakyti, bet buvo tralistas atėjęs ir buvo labai nepatenkintas, sakė prašau sumokėti, nes jam S. ne viską sumokėjo, jis pas jus kieme atėjęs dar šūkavo. Paskolino 3000 Eur, o kiek grąžino dabar nepamena. Iš pradžių V. nesipyko su S. jie draugiškai bendravo, kaip kolegos, bet paskui, kai policija atvažiavo, mašinas išsivežė, kažkoks buvo advokatas, kažkoks dalykas pradėjo vykti. (duomenys neskelbtini), kieme mašinas tralistas paliko. V. ilgai mašiną laikė, apie pusę metų, gal daugiau kaip 6 mėnesius laiko, jis įvarė ją atremontuoti.

Liudytoja G. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad direktorius paprašė išrašyti kasos orderį R. S. vardu, kad jam bus išduoti gryni pinigai, daugiau nieko nežino. Kuo yra kaltinamas D. V. nežino. Nuo kada jis dirbo neatsimena Kada jis važiavo pirkti automobilių nežino. Nežinoma jai ar R. S. galėjo pirkti įmonės vardu automobilius. Ji išrašė du orderius 7000 eurų, nežino, kam išrašė. Su grynais pinigais neturi nieko bendro. Ten buvo nurodyta „avansas mokėjimams“, jis buvo S.. Kas darė pavedimus S. ir S. į sąskaitas nežino. Ji skaičiuodavo algas. Arba buvo pagal administracinį grafiką. S. alga buvo mokama grynais, pavedimus jam darė direktorius, grynus pinigus išmokėdavo kasininkas. S. pareigų nepamena. Jam priklausomą atlyginimą buvo nurodoma pervesti į S. sąskaitą, tai buvo rašytinis prašymas. D. S. minėjoje įmonėje nedirba. Atleistas jis buvo 2023 m. vasarį už pravaikštas, tada teismas jį sugrąžino į darbą ir 2023 m. gegužės 30 d. buvo atleistas. Buvo sudaryta taikos sutartis, kas joje buvo nežinoma. „Sodra“ įpareigojo priskaičiuoti pagal taikos sutartį tam tikras sumas, dėl to apie ją žino. Pinigai buvo už nepanaudotus avansus, už ką avansai būdavo jam pervedami ji nežino. Avansų sumos buvo susijusios su atlyginimais, bet ji neatsimena. (duomenys neskelbtini) užsiėmė statybos ir gerbūvio įrengimo darbais. Nežino ar buvo susiję su automobilių pirkimais. Konflikto tarp V. ir S. nežino, jų santykiai jai nežinomi. Nežinojo, kad įmonė buvo pirkusi automobilius iš užsienio. Ji apskaitą veda nuo 2022 m. Nuo tų metų nepamena ar įmonė pirko automobilius. Konkreti yra avansų suma, bet ji jos neprisimena. Ginčų civilinio proceso tvarka tarp jų nežinoma. Avansai buvo išrašyti 2022 m. pabaigoje, kažkokių yra automobilių įmonėje, jų nepamena. Krovininis yra automobilis, keli lengvi, ji neatsimena, turiu daug įmonių. S. avansai buvo išmokėti. Jų dydžio neatsimena. Buvo prašoma grąžinti jos avansus. Ginčai dėl avansų baigėsi tuo, kad tikrai jų negrąžino. Tie pinigai pasikabino, kaip ant atskaitingo asmens.

Liudytoja I. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jos vyras buvo išvykęs įvykio dieną, kai D. atvažiavo pas juos į patalpas tris kartus. Pirmą kartą net nelipo, antrą kartą atidarė automobilio Citroen duris, jis stovėjo jų kieme. Grįžo trečią kartą, atsivežė žmogų, su tuo žmogumi atsidarė kapotą, pradėjo kažką ardyti, klausė savo vyro, ką daryti, sakė pasakyti, kad jis nelįstų, kad kvies policiją. Ji jį nufotografavo, jis supyko, pradėjo jai grasinti vaikų teisėmis. Tada pasiėmė tą detalę, įsėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Nėra tikra, bet atrodo, kad paėmė kompiuterį. ji matė daugmaž detalę, po to išsiaiškino, kad tai kompiuteris. Matė, kad ji buvo po kapotu, ji buvo 25x20 diametro. Prašė jo nelįsti prie automobilio, sakę, kad kvies policiją. Jos vyras jam irgi paskambino. Jis jai grasino, kad iškvies vaikų teises, kad jie čia nebus, sakė kvies policiją, bet jam buvo neįdomu. Jis sakė, jog žiūri, kodėl neužsikuria. Sakė, kad tai ne jo mašina, neturi jam užsikurti. Jis nesakė, kad tai jo mašina, jis pažiūrėjo į langą, tikrino ar nieko nėra namie. Jis manė, kad nieko nėra namie, pasinaudojo tuo ir lindo į automobilį. Trečią kartą atvyko su žmogumi. Kai mane pamatė, tas žmogus pasimetė, bet jis tylėjo, nieko nesakė. Gali būti, kad visa tai truko apie 20 minučių. Jei neklystu, jis atvažiavo su automobiliu Volvo. Automobilį pirko jos vyras už savo pinigus, iš (duomenys neskelbtini) Kiek žinoma, tarp jos vyro ir V. nebuvo jokių susitarimų. Kiek kartų S. vyko į užsienį pirkti automobilių pasakyti negalėjo. Kai pirko Citroen, kartu jis parsivežė daugiau automobilių. Toje ataskaitoje, ką jai sakė vyras, ji perrašė. Jis vardino, kad žinotu, kiek viskas kainuos. Ji buvo skirta jiems patiems. Už šį automobilį jis buvo sumokėjęs iš anksčiau, nors parsivežė kartu su kitais, todėl jie jo nerašė. Jokių ginčų dėl šio automobilio nebuvo. V. pretenzijų dėl jo nereiškė. Kiti parvežti automobiliai buvo D. V. kieme. Jis, kaip tėvas, geranoriškai pasiūlė palaikyti pas save. Tas automobilių pirkimas buvo kaip veikla, nes R. S. buvo neapmokomose atostogose. Jis tuo pasinaudojo ir išvažiavo. Tuo metu, kai pirko tuos automobilius, jis (duomenys neskelbtini) nedirbo, nes buvo neapmokomose atostogos. Jie buvo pirkti iš jų santaupų. Pinigų V. jiems neskolino. Įmonė užsiima statybomis, griovimais. Kadangi buvo ir ji įdarbinta, tai buvo vedami jos ir vyro atlyginimai. Jie vesdavo po truputį ir rašydavo „avansas“. Šiuo metu nedirba, skolingi įmonei neliko. Žemės sklypas priklauso bendrijai, jis ribojasi su V. sklypu, automobilis stovėjo prie jų patalpų bendrijos teritorijoje. Nuo jų namo jis stovėjo per pusę metro. V. atvykęs pirmą kart į kiemą prie mašinos neišlipo, jis išlipo tik antrą kartą. Pirmą kartą sustojo jų kieme, išlipęs nebuvo. Po kiek laiko vėl atvažiavo, išlipo, pradėjo eiti aplink ,,Citroen“, atidarė duris, jis buvo neužrakintas, kuitė popierius automobilio viduje. Po to jis įsėdo atgal, išvažiavo, o tada jau grįžo su žmogumi. Tą kitą žmogų ji matė pirmą kartą. Jie atsinešė įrankius, buvo lagaminėlis su galvutėmis, atsuktuvais. Kapotą atidarė tas žmogus, kurį jis atsivežė. Viską ardė tas žmogus, D. stebėjo procesą. Automobilio viduje buvo tik V., tas kitas nebuvo, jis buvo tik po kapotu. Jis stebėjo iš arti, pro langą. Po to jau buvo išėjusi, kai jie atsidarė kapotą ir bandė atsukti detalę, tada ji išėjo į lauką. Detalę išėmė tas žmogus ir padavė D. ją išsinešė D.. Jis matė, kad ji fotografavo. Su V. automobiliais nesikeitė, nesiskolino, dėl remonto nesiklausė. Tas automobilis pas juos kieme stovėjo apie du mėnesius. Iki šito laiko kaltinamojo atvažiavus nematė. Kokio nors domėjimosi automobiliu nebuvo. Iki įsidarbinant (duomenys neskelbtini) ji nedirbo. Sutuoktinis dirbo (duomenys neskelbtini). Jų santaupos yra už vyro uždirbtus pinigus, turi du vaikus. Turime butą ir namą. Butas tėvų, jai jo įsigyti nereikėjo. Santaupų turėjo nemažai, neskaičiavo, kiek turėjo santaupų. Automobilis stovėjo prie jų patalpų, tai komercinės patalpos. Ta žemė, kur stovi automobilis yra nuomojama.

2023 m. spalio 4 d. akistatos tarp liudytojo D. V. ir liudytojo A. B. protokolu., kuriame nurodyta, kad akistatos metu esminiai parodymų prieštaravimai nepašalinti, abu liudytojai pasiliko prie savo parodymų (2 t., b. l. 133 – 136).

2023 m. spalio 12 d. akistatos metu tarp liudytojos I. S. ir liudytojo A. B. protokolu, kuriame nurodyta, kad liudytoja I. S. parodė, kad laikosi savo pozicijos, kad matė tik tai, kad nepažįstamas asmuo, kuris dalyvauja akistatoje, kažką daro su įrankiais po variklio dangčiu, po ko išėmęs detalę, šią perdavė minėtam D. V.. Neneigia, kad buvo akimirkų, kai šių nestebėjo, nes buvo viduje, paskui buvo išėjusi į lauką šiuos nufotografuoti, vėliau vėl grįžo į pastato vidų, galimai per tą laiką, kai šių nematė, D. galėjo išiminėti detalę, kurią anot liudytojo A. B. šis parodė D., o liudytojo A. B. rankose galėjo matyti ne variklio kompiuterį, o jo apsaugą, to nei patvirtinti nei paneigti negali, bet aiškiai matė, kad D. V. laikydamas detalę kartu su nepažįstamu asmeniu, kuris dalyvauja akistatoje, savo automobiliu išvažiavo (2 t., b. l. 141 – 144).

2023 m. sausio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad daryta foto lentelė. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini) matomas įvažiavimas į kiemo teritoriją. Dešinėje pusėje ant metalinės dėžutės matomas užrašytas Nr. 2. Stovint veidu į kiemo teritoriją matomas stovintis mėlynos spalvos automobilis. Paėjus toliau, matomas stovintis kitas šviesios spalvos automobilis. Pasisukus į kairę, matomas stovintis tamsios spalvos automobilis su valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus minėto automobilio išorę, matomų sugadinimų nepastebėta, įsibrovimo požymių nėra. Automobilio langai sveiki. Ant automobilio kėbulo prisilietimo požymių nėra. Priėjus prie kairės pusės priekinių durelių, jas atidarius matomas ant priekinės sėdynės padėtas juodos spalvos plastikinis dangtis. Po minėta priekine sėdyne, minėto automobilio grindyse matoma tuščia ertmė. Nuėjus prie minėto automobilio priekio, atidarius variklio dangtį, matomas variklio skyrius. Už minėto automobilio matomas pilkos spalvos, mūrinis, vieno aukšto, gyvenamas namas. Tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų nepastebėta. Įvykio vietoje ir jos prieigose vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta (1 t., b. l. 160 – 162, 163 – 168).

2023 m. vasario 28 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad liudytoja I. S. pateikė mobilaus ryšio telefoną ,,XIAOMI 11T Pro“ (2 t., b. l. 13 – 20).

2023 m. vasario 28 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad sudaryta ir foto lentelė. Apžiūrimas mobiliojo ryšio telefonas ,,XIAOMI 11 T PRO“ IMEI (duomenys neskelbtini). Atidarius minėto mobiliojo ryšio telefono ,,Galerija“ matomos įvairios nuotraukos. Keletas iš jų yra, darytos 2023 m. sausio 28 d. nuo 15.17 val. iki 15.23 val., kuriose matosi transporto priemonė Citroen, valst. Nr(duomenys neskelbtini) ir šalia jos esantys 2 (du) vyriškos lyties žmonės. Vienas iš asmenų dėvi juodos spalvos kepurę, juodos spalvos striukę, mėlynos spalvos kelnes ir tamsios spalvos batus. Kitas vyras dėvi šviesios spalvos kepurę, juodos spalvos striukę, po striuke mūvi šviesios ir tamsios spalvos džemperį, ant kurio užrašas "Columbia", dėvi tamsios spalvos kelnes ir tamsios spalvos batus (2 t., b .l. 21 – 23, 24 – 31).

2023 m. vasario 9 d. autotransporto priemonių nepriklausomų vertintojų asociacijos Kauno nepriklausomų auto ekspertų biuro Autotransporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje nurodyta, kad R. S. užsakymu 2023 m. vasario 3 d. (duomenys neskelbtini) buvo apžiūrėtas dalinai iškomplektuotas automobilis ,,Citroen Jumper H1 Type 14“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vertinimo tikslas: transporto priemonės rinkos vertės iki apgadinimo ir atkūrimo sąnaudų nustatymas. Transporto priemonės apgadinimų apžiūros akte užfiksuotos šios keistinos detalės: variklio valdymo įtaisas (duomenys neskelbtini) skydo grotelių sandarintuvas, tepalo filtro korpusas, viršutinis variklio apdailos dangtelis, sandarintuvas, ortakis, vamzdelis. Ataskaitoje nurodyta, kad atlikus tyrimus nustatyta automobilio rinkos vertė – 4170 Eur, atkūrimo sąnaudos (įvertinus detalių nuvertėjimą pagal grupes – 920,70 eurų (be PVM), 1114,05 eurų (įskaitant PVM) (3 ., b. l. 1 – 25).

(duomenys neskelbtini) sutartimi (perdavimo aktas, patvirtinantis nuosavybės teisės į transporto priemonę/vandens transporto priemonę perleidimą), kurioje nurodyta, kad 2022 m. gruodžio 6 d. perleidėjas/pardavėjas S. J. perleido/pardavė už 1200 Eur R. S. automobilį ,,Citroen Jumper 2.2“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 66 – 67, 191).

2024 m. sausio 11 d. Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos informacijos analizės skyriaus pranešimu Nr. 20-IL-887, kuriame nurodyta, kad iš Interpolo Suomijos nacionalinio biuro buvo gautas pranešimas dėl automobilio ,,Citroen“, VIN: (duomenys neskelbtini). Pranešama, kad minėtai transporto priemonei nebuvo atlikta numatyta – eilinė techninė apžiūra, todėl automobiliui su nurodytu numeriu leidimas važinėtis (duomenys neskelbtini) nesuteiktas. Pagal Suomijos policijos duomenų bazę, automobilis buvo parduotas 2023 m. gruodžio 7 d. Ankstesnis automobilio savininkas J. P. S., gim(duomenys neskelbtini), pateikė pranešimą apie automobilio pardavimą, tačiau galimai naujasis automobilio savininkas/pirkėjas (R. S., adresas (duomenys neskelbtini) dar nepranešė apie nuosavybės teisų į automobilį pasikeitimą (3 t., b. l. 45).

2024 m. vasario 27 d. AB ,,Regitra“ raštu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad pateiktas transporto priemonės ,,Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentas (duomenys neskelbtini) būtų priimtinas kaip transporto priemonės įsigijimo dokumentas, jei R. S. teiktų prašymą registruoti transporto priemonę (duomenys neskelbtini). Dokumentai (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) išduoti šios transporto priemonės registravimo dokumentai, kurie tinkami pateikiant prašymą dėl transporto priemonės registravimo (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 49 – 52).

2022 m. sausio 1 d. – 2022 m. gruodžio 31 d. (duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašu (pateikta D. V.). (duomenys neskelbtini) banko sąskaitų išrašuose nurodyta, kad nuo 2022 m. gegužės 15 d. iki 2022 m. gruodžio 22 d. I. S. buvo periodiškai pervedamos įvairios pinigų sumos (nuo 100 Eur iki 2500 Eur), mokėjimų paskirtys daugumoje atvejų (24 atvejai) nurodomos ,,R. S. avansas“, ,,avansas“ (8 atvejai), ,,S. I. avansas“ (3 atvejai) (2 t., b. l. 61 – 63).

Žemesnės instancijos teismas

2023 m. liepos 28 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje e2-14041-1088/2023 pagal ieškovo R. S. ieškinį (duomenys neskelbtini) dėl darbo santykių, kurioje nurodyta, kad nutartimi patvirtinta taikos sutartis tarp ieškovo R. S. ir (duomenys neskelbtini) iš kurių 6 punkte nurodoma, jog šalys patvirtina, kad neturi jokių kitų šioje taikos sutartyje neaptartų reikalavimų kylančių iš darbo teisinių santykių, įskaitant, bei neapsiribojant kompensacijomis, išmokomis ar kitais piniginiais ir nepiniginiais reikalavimais (1 t., b. l. 107 – 109).

2022 m. gruodžio mėnesio kelionės išlaidų ataskaita, rašyta liudytojos I. S.. Kelionės išlaidų ataskaitoje, kurioje nurodyta, kad liudytojos I. S. ranka surašyta 2022 m. kelionės metu patirtų išlaidų, įgytų automobilių ataskaita (2 t., b. l. 48).

2023 m. liepos 27 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėti garso įrašai, patalpinti į USB laikmeną. Jie peržiūrėti VLC MEDIA PLAYER programos pagalba. Paleidus įrašą "Įrašyti-001.aac", girdimas dviejų vyrų pokalbis, iš pokalbio konteksto suprantama, kad R. S. bendrauja su A. V.. R. S. pokalbio metu nurodo, kad jokių pinigų iš A. V. negavo, šis tai patvirtino. R. S. pasakoja apie aplinkybes, nurodytas pareiškime, kalba apie darbo santykius ir kitas aplinkybes, nesusijusias su ikiteisminiu tyrimu. Garso įrašas trunka 33 min. 56 s. Paleidus įrašą "Įrašyti-002.aac", girdima, kaip vyras cituoja liudytojo D. V. apklausą. Pagal pokalbio kontekstą suprantama, kad bendrauja R. S. su A. V.. Garso įrašas 5 min. 54 s. (2 t., b. l. 194 – 197).

Dėl kaltės ir veikos kvalifikavimo

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismas priėjo prie išvados, kad D. V., 2023 m. sausio 28 d., apie 15.30 val., adresu (duomenys neskelbtini) iš neaptvertoje teritorijoje stovinčio neužrakinto R. S. nuosavybės teise priklausančio automobilio ,,Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvirai, matant I. S., pagrobė automobilio ,,Citroen Jumper“ variklio valdymo įtaisą, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą, R. S. priklausantį turtą. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalies sudėtį, kvalifikuota teisingai ir įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę. Atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko atliktų veiksmų atvirumas. Laikoma, kad vagystė yra atvira, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ar kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suprantantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas suvokia, kad jo veiksmus mato ir supranta kiti asmenys, tačiau to nepaiso. Slaptoji vagystė gali virsti atvira, kai kaltininkas iš pradžių ketino veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų kaltininkui pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsė pagrobimą siekdamas užvaldyti svetimą turtą. Vagystė laikoma baigta nuo tada, kai kaltininkas užvaldo turtą ir įgyja galimybę nors trumpam laikui pavogtą turtą neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Teismų praktikoje konstatuota, kad pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu, arba ji yra pasunkinama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2012, 2K-282/2012, 2K-228/2013). Svarbu ir tai, kad veika, kaip vagystė kvalifikuojama tuomet, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnyje, objektas yra visų rūšių ir formų nuosavybė, o dalykas – svetimas turtas. Svetimo turto pagrobimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Vagystė, t. y. svetimo turto pagrobimas yra nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia, kuri gali būti ir apibrėžta, ir neapibrėžta.

Nors kaltinamasis D. V. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino, tačiau nurodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje buvo atvykęs į garažų bendrijos (duomenys neskelbtini)“, kurios pirmininkas jis ir yra, teritoriją, adresu (duomenys neskelbtini) stovi automobilis ,,Citroen Jumper“. Tikrino ar automobilyje nėra išpjautas katalizatorius, nes R. jam žodžiu buvo nurodęs, kad tai padarys. Kadangi jam nepavyko atsidaryti kapoto, todėl paprašė asmens, kuris ėjo pro šalį, kad šis jam pagelbėtų. Neneigia, kad buvo atsidaręs vairuotojo pusės dureles tuo tikslu, kad patraukus svirtelę, atsidarytų variklio dangtis, įlipęs į automobilio vidų nebuvo, automobilis buvo nerakintas. Nei iš minėto automobilio salono, nei iš variklio skyriaus nieko nepaėmė (neišėmė). Bet jei būtų ką nors paėmęs, kas susiję su minėto automobilio komplektacija, jis turi visą teisę į automobilį, nes šis pirktas jo ir įmonės lėšomis ir jis turėtų visą teisę reikšti pretenzijas R. S.. D. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo atvykęs su B., S. prašymu išimti iš automobilio ,,Citroen Jumper“ kompiuterį ir jį nuvežti taisyti, nors ikiteisminio tyrimo metu D. V. neigė išėmęs kompiuterį. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad A. B. nepažįsta, nors nustatyta, kad jie pažįstami, tačiau jau teisme D. V. nurodė, kad surado žmogų A. B. ir nuvežė prie to automobilio ir jis išėmė kompiuterį. Vėliau apklausos metu jau nurodė, kad jis pats A. B. neprašė išimti kompiuterio, prašė A. B. pats R. S., o jam paskambino A. B. ir pasakė, kad išims kompiuterį, tačiau D. V. tokių parodymų nepatvirtino nei R. S., nei A. B.. Kaltinamojo D. V. pozicija ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu yra nenuosekli ir prieštaringa, kas sudaro prielaidą kaltinamojo parodymus vertinti iti atidžiai. Kaltinamasis teismui pateikė telefonų išklotines, sąskaitas-faktūras, tačiau nei šie, nei jokie kiti dokumentai nepatvirtina, kad automobilio ,,Citroen Jumper“ savininkas yra ne nukentėjusysis R. S.. Taip pat kritiškai vertintini ir D. V. parodymai apie įvykio metu vykusį pokalbį su R. S. telefonu, neva jis jam sakė neklausyti ką šneka I. S., kadangi šie jo parodymai paneigt tiek paties nukentėjusiojo, tiek I. S. parodymais. Liudytoja I. S. nurodė, kad 2023 m. sausio 28 d. jos vyro R. S. namuose nebuvo, jis buvo išvažiavęs. D. V. pas juos į kiemą buvo atvažiavęs tris kartus. Pirmą kartą sustojo jų kieme, bet net nelipo, antrą kartą atvažiavęs atidarė automobilio ,,Citroen“, stovėjusio jų kieme, kai trečią kartą atsivežė jai nepažįstamą žmogų. Jie atsinešė įrankių lagaminėlį ir atidarę automobilio kapotą viską ir ardė, o D. V. stebėjo procesą, tai patvirtina foto nuotraukos. Ji prašė nelįsti prie automobilio, nes kvies policiją, tačiau D. V. iš po kapoto išsiėmė 25x20 cm. dydžio detalę, kaip vėliau paaiškėjo – kompiuterį, kurią ir išsinešė. Liudytojas A. B. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad D. V. paprašė jo pagalbos iš mašinos išimti kompiuterį, jis sutiko, prieš tai pasižiūrėjo kur tas kompiuteris automobilyje yra ir kartu su D. V. su jo automobiliu nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini). D. V. atidarė automobilio ,,Citroen“ dureles ir patraukė, o jis pasikėlė kapotą ir pradėjo nukėlinėti plastmases. Įrankius turėjo D. V.. Valdymo blokas buvo automobilio kairėje, žiūrint iš vairuotojo pusės. Jis nuėmė plastmasę, padėjo ant variklio dangčio, o D. V. parodė kaip „kompą“ išimti. Vienu metu buvo mergina išlindusi su telefonu ir sakė „ką darote, palikit, nelyskit“, tuomet jis pasitraukė, o D. V. jam pasakė „viskas gerai, nekreipk dėmesio“. D. V. išsiėmė ,,kompą“, pasiėmė įrankius ir jie išvažiavo. Liudytojų parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme buvo nuoseklūs, tarpusavyje sutapo, todėl jais netikėti pagrindo nėra. D. V. parodymai laikytini nepatikimais, kadangi jo parodymų nepatvirtino nei liudytojai, nei rašytinė bylos medžiaga. Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, įvykio vietos apžiūros protokolas, savanoriškas daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kitų objektų apžiūros protokolas, autotransporto priemonės vertinimo ataskaita, (duomenys neskelbtini) sutartis, pranešimas, AB ,,Regitra“ raštas, sąskaitų išrašai, daiktų apžiūros protokolas ir kita rašytinė bylos medžiaga. Faktiniais duomenimis kaltinamojo D. V. kaltę patvirtina aptarti nukentėjusiojo, liudytojų parodymais bei kitais baudžiamojoje byloje esančiais ir aukščiau ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad D. V. minėtu laiku, minėtoje vietoje iš neaptvertoje teritorijoje stovinčio neužrakinto R. S. nuosavybės teise priklausančio automobilio ,,Citroen Jumper“, valst. Nr(duomenys neskelbtini) atvirai, matant I. S., pagrobė turtą – automobilio ,,Citroen Jumper“ variklio valdymo įtaisą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs kaltinamojo veiksmus, jų pobūdį, daro išvadą, jog kaltinamasis D. V. suvokė, kad savo veiksmais veikia be turto savininko sutikimo, numatė tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų norėjo ir siekė tokių rezultatų, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis atvirai užvaldė svetimą turtą ir su juo elgėsi savo nuožiūra, iki šios dienos pripažino jį valdantis, todėl konstatuotina, kad D. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamojo gynėjo teigimu D. V. veiksmuose galėtų būti nebent nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 straipsnyje požymių, t. y., jo teigimu, D. V. galimai savavaldžiavo, netinkamai įgyvendindamas savo tikrą ar tariamą teisę. Tačiau, teismo vertinimu, ši versija yra paneigta ne tik nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, tačiau ir paties kaltinamojo parodymais, kadangi jis pats teigė, jog kompiuterį iš automobilio „Citroen“ išėmė R. S. apie tai žinant ir jam leidus, kas net ir tokiu atveju leistų daryti išvadą, jog kaltinamasis automobilio „Citroen“ nelaikė savo turtu, todėl negalėjo vykdyti nei ginčijamos, nei pripažįstamos, bet nerealizuotos savo tikros ar tariamos teisės. Vis tik, teismo vertinimu, net ir tokia kaltinamojo nurodyta versija buvo paneigta teisminio nagrinėjimo metu, jos nepatvirtino nei vienas iš liudytojų, tai nenustatyta ir rašytiniuose duomenyse.

Pažymėtina, kad nors kaltinime buvo nurodyta pagrobto turto vertė – 1414,05 Eur, tačiau tokios vertės nepatvirtina jokia byloje esanti medžiaga. Teismo vertinimu, BK 178 straipsnio 2 dalyje nėra nustatytas padarytos veikos požymis – pagrobto turto vertė, todėl net ir nenustačius pagrobto turto vertės, tačiau jį pagrobus atvirai, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Šiuo atveju nukentėjusiojo patirta žala negali būti tapatinama su pagrobto turto verte, kadangi nukentėjusiajam žala kilo automobiliui netekus vertės dėl pagrobtos ir trūkstamos detalės.

2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925, kuris įsigaliojo nuo 2023 m. birželio 1 d., BK 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189-1, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199-1, 199-2, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224-1, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267-1, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253-2, 256-2, 260-1, 266-1, 267-2, 267-3, 276-4, 282-1 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymu, kuris įsigaliojo nuo 2023 m. birželio 1 d., BK 182 straipsnis, įtvirtinantis sukčiavimo nusikalstamų veikų sudėtis bei BK 190 straipsnis, nustatantis sąvokų dėl turto vertės išaiškinimus.

BK 178 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės, ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę bei pasikeitė skirtinos bausmės dydis, vietoje buvusios griežčiausios bausmės – laisvės atėmimo iki 6 metų, kaip griežčiausią bausmę numatant laisvės atėmimą iki 4 metų, taip sumažinant nusikalstamos veikos pavojingumą.

Atsižvelgiant į tai, kad 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu yra numatyta švelnesne atsakomybė, nei nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiame baudžiamajame įstatyme, D. V. veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925, įsigaliojusio 2023 m. birželio 1 d. (TAR, 2003 m. Nr. 2023-08475 redakcija).

Dėl bausmės skyrimo

BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti skiriamos baudos arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmės.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę D. V. atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padaryta tyčinė nusikalstama veika), kaltės formą (nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikalstama veika padaryta siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), į kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis D. V. neteistas, administracine tvarka baustas, LSMULKK neregistruotas. Priklausomybės ligų skyriuje negydytas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes.

Atsižvelgtina į tai, kad teisingumo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo visuomenės intereso, t. y. vyraujančių moralinių visuomenės nuostatų į atitinkamą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybės savybes, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo.

BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad už apysunkį nusikaltimą nustatoma nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio bauda.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad kaltinamasis anksčiau yra neteistas, kaltinamajam skirtina BK 178 straipsnio 2 dalyje bausmė – bauda, jos dydį nustatant artimą minimaliam už apysunkį nusikaltimą įstatyme numatytam bausmės dydžiui.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Civilinio ieškinio dalyku pagal Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Šioje byloje civilinis ieškovas R. S. dėl pavogtos automobilio detalės, kaltinamajam D. V. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį – 1244,05 Eur turtinei žalai atlyginti (4 t., b. l. 60 – 76).

Taip pat iš D. V. prašoma priteisti civilinio ieškovo R. S. naudai 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki visiško žalos atlyginimo bei iš kaltinamojo priteisti Valstybės garantuojamas teisinės pagalbos išlaidas, patirtas atstovaujant nukentėjusįjį R. S., kurių dydį ir pagrįstumą patvirtina Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (4 t., b. l. 39 – 43).

Teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y., fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-50-1073/2019). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. V. civilinio ieškinio dėl 1244,05 eurų turtinės žalos nepripažino.

Ieškinio dydį dėl turtinės žalos pagrindžia civilinio ieškovo pateikti rašytiniai duomenys, kurių teisėtumu ir pagrįstumu teismas pagrindo abejoti neturi. Nustatyta, kad R. S., netekęs automobilio ,,Citroen Jumper“ variklio valdymo kompiuterio, patyrė turtinę žalą, t. y., dėl šio kompiuterio netekimo automobilis „Citroen Jumper“ prarado 1114,05 Eur vertės, taip pat nukentėjusysis patyrė 130 Eur išlaidų ekspertizei, kuri ir nustatė automobilio vertės netekimą. Nustačius, jog civilinis ieškovas patyrė turtinę žalą, civilinio ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas, todėl civilinis ieškinys tenkinamas ir iš kaltinamojo D. V. civiliniam ieškovui R. S. priteisiama 1244,05 Eur turtinei žalai atlyginti.

Dėl procesinių palūkanų

Nukėntėjusysis taip pat prašė priteisti jo naudai 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki visiško žalos atlyginimo (4 t., b. l. 60 – 76).

Baudžiamajame procese yra atlyginama tik ta turtinė (neturtinė) žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, t. y. padaryta žala turi būti priežastiniu ryšiu susijusi su nusikalstama veika. Tuo tarpu procesinėmis palūkanomis yra kompensuojami nuostoliai, padaryti ne tiesiogiai nusikalstamais veiksmais, o laiku neatlyginus nusikalstamais veiksmais padarytos žalos.

Teismų praktikoje pripažįstama teisė į procesinių palūkanų priteisimą ir baudžiamajame procese. Kartu pažymėtina, kad teismų praktika dėl procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios civilinėse ir baudžiamosiose bylose skiriasi. Tai patvirtina ir Atskiroji nuomonė dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo mišrios išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014, kurioje pasisakyta, kad deliktinės atsakomybės atveju teisė reikalauti procesinių palūkanų galima įsiteisėjus teismo sprendimui, nustatančiam konkretų nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydį. Išaiškinta, kad palūkanos atlieka kompensacinę funkciją ir skirtos atlyginti minimalius kreditoriaus nuostolius, kuriuos jis patiria dėl skolininko pareigos neįvykdymo, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą. Civilinio kodekso nuostatos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių. Šiems santykiams būdinga tai, kad yra fiksuoti tam tikra teisine forma – sutartimi ar iš sutarties atsiradusia konkretaus dydžio prievole ir yra praleistas terminas piniginei prievolei įvykdyti. Minėtos įstatymo nuostatos reiškia, jog prievolė visų pirma turi būti (įstatymu, sutartimi, teismo sprendimu) konstatuota ir skolininkui pareikšta įvykdyti per nustatytą terminą. Išsakyta nuomonė, kad deliktinės atsakomybės atveju tarp šalių nėra kreditoriaus ir skolininko santykių, nes turtinės ir neturtinės žalos dydis nustatomas bylos proceso metu ir fiksuojamas teismo proceso baigiamajame akte išnagrinėjus bylą. Taigi iš esmės nesutinkama su tuo, kad deliktinės atsakomybės atveju procesinės palūkanos turi būti skaičiuojamos nuo ieškinio priėmimo teisme, nes Civilinio kodekso XXII skyriaus trečiajame skirsnyje „Deliktinė atsakomybė“ nėra normos dėl procesinių palūkanų. Plečiamai išaiškinus CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatas ir pripažinus, kad deliktinės atsakomybės atveju nukentėjusysis turi teisę į procesines palūkanas nuo ieškinio priėmimo teisme, būtų pažeistas procesinis šalių lygiateisiškumo principas, įtvirtintas Konstitucijos 29 straipsnyje ir CPK 17 ir 42 straipsniuose. Remiantis tokiu teisės aiškinimu atsakovas deliktiniuose teisiniuose santykiuose būtų preziumuojamas skolininku nuo ieškinio priėmimo ir jam, priimant sprendimą atgaline data, būtų skaičiuojamos procesinės palūkanos nuo ieškinio pareiškimo, nepriklausomai nuo to, kiek užtruko teismo procesas ir kieno iniciatyva jis buvo tęsiamas. Pagal tokį teisės aiškinimą atsakovo kaip preziumuojamo skolininko teisinė padėtis būtų neapibrėžta ir dviprasmiška, nes jis iki sprendimo priėmimo nežino, ar ieškinys bus patenkintas, jei taip, tai kokio dydžio. Pagal tokį teisinį reguliavimą, siekdamas išvengti procesinių palūkanų priteisimo, atsakovas turėtų iš anksto, dar nepriėmus teismui sprendimo, atlyginti visą žalą pagal pareikštą ieškinį. Įtvirtinus tokį ginčo sprendimo būdą iš esmės pasunkinama atsakovo teisė ginčyti savo kaltę ir ieškinio dydį, o ieškovui sukuriamos prielaidos piktnaudžiauti teise (Atskiroji nuomonė dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo mišrios išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Tokios praktikos yra laikomasi ir kitose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-234/2010, 2K-181/2010, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-421/2014).

Atsižvelgus į aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, civilinio ieškovo R. S. ieškinio reikalavimas priteisti iš kaltinamojo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkintinas iš dalies, jo prašomas priteisti procesines palūkanas priteisiant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki žalos visiško atlyginimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2025 m. sausio 24 d. sprendimu Nr.APD-2025-00976, nukentėjusiajam R. S. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba atleidžiant jį nuo bylinėjimosi išlaidų, atstovu paskiriant advokatą S. K.. Iš civilinio ieškovo prašymo ir prie jo pridėtų dokumentų Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo prašymo (4 t., b. l. 12, 39 – 43) matyti, kad už R. S. atstovo advokato suteiktas paslaugas susidarė 495,84 Eur suma. Įvertinęs bylos sudėtingumą (4 tomai), atstovo paslaugas (vyko į teismą susipažinti su byla, parengė pirminį ir patikslintą civilinį ieškinį, dalyvavo teisiamuosiuose posėdžiuose) teismas konstatuoja, kad šios prašomos priteisti atstovavimo išlaidos nėra per didelės, proporcingos atstovo suteiktoms paslaugoms, todėl priteistinos iš kaltinamojo D. V. 495,84 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybės naudai.

Kiti klausimai

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinė plokštelė, esanti baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301– 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 – 308 straipsniais, 313 straipsnio 3 dalimi, 432 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

D. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925, įsigaliojusio 2023 m. birželio 1 d. (TAR, 2003 m. Nr. 2023-08475 redakcija), ir paskirti jam bausmę – 120 MGL dydžio, t. y. 6 000 Eur (šešių tūkstančių eurų) baudą.

Nustatyti, kad D. V. jam paskirtą baudą turi sumokėti per 6 (šešis) mėnesius į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinkto banko biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „teismo skirtos baudos“, nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti, kad sumokėjus baudą, banko kvitą privaloma pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111) tarnautojui arba atsiųsti elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstinai

Civilinio ieškovo R. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo D. V. civilinio ieškovo R. S. naudai 1244,05 Eur (vieną tūkstantį du šimtus keturiasdešimt keturis eurus 5 centus) turtinės žalos atlyginimo bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki žalos visiško atlyginimo.

Priteisti iš kaltinamojo D. V. 495,84 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 84 centus) valstybės naudai už nukentėjusiajam R. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinę plokštelę, esančią baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas Dominykas Rusonis