Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1862-866/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-10-10
Bylos Nr.: e2A-1862-866/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-49-3-00628-2023-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Asta Pikelienė, Urmila Valiukienė, Linas Zinkevičius
Ieškovas: akcinės bendrovės „NEO Finance“
Atsakovas: J. D.

Kategorijos

2.6.8.3Vartojimo sutartis
2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai

Civilinė byla Nr. e2A-1862-866/2023Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00628-2023-1Procesinio sprendimo kategorija 2.6.8.3; 2.6.8.10.; 3.3.1.18.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2023 m. spalio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Urmilos Valiukienės, Lino Zinkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. gegužės 23 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei J. D. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė pateiktu teismui ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 836,89 Eur negrąžintos kredito dalies, 68,71 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 14,04 Eur tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, 19,00 proc. negautų pajamų už negrąžintą kreditą, nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2026 m. birželio 20 d.), 103,58 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu, už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2023 m. sausio 31 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2026 m. birželio 20 d.), 5,05 Eur delspinigių, 15 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

3. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl ieškovei prašant pirmosios intancijos teismas priėmė sprendimą už akių (CPK 142 straipsnis).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. gegužės 23 d. sprendimu už akių nusprendė: ieškinį tenkinti iš dalies; pripažinti 2021 m. liepos 11 d. vartojimo kredito sutarties Nr. K416296870 bendrųjų sąlygų 6.6. punktą ta apimtimi, kiek nustato metinių palūkanų, apskaičiuojamų pagal 15,00 proc. dydį mokėjimą, nesąžiningu ir negaliojančiu ab initio; priteisti iš atsakovės J. D., 836,89 Eur negrąžinto kredito, 68,71 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo, 14,04 Eur tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, 19,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) (278,90 Eur), 5,05 Eur delspinigių ir 210,68 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“, naudai; likusią ieškinio dalį atmesti.

5. Teismas nustatė, kad atsakovė J. D. 2021 m. liepos 11 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K416296870 su vartojimo kredito davėju ieškove AB „NEO Finance“. Nurodyta sutartimi atsakovei buvo suteiktas 1 000,00 Eur vartojimo kreditas 60 mėnesių terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 556,40 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 19,00 proc.) ir 154,08 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2026 m. birželio 20 d. Atsakovei pradėjus nevykdyti savo sutartinių įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį, ieškovė 2022 m. gruodžio 21 d. išsiuntė atsakovei raginimą, kuriuo informavo apie susidariusią skolą ir įspėjo apie sutarties nutraukimą, jeigu per nustatytą terminą nuo raginimo gavimo dienos nebus sumokėta skola. Kadangi atsakovė per nustatytą terminą skolos nesumokėjo, ieškovė 2023 m. sausio 25 d. išsiuntė pranešimą dėl vartojimo kredito sutarties nutraukimo, kuriame nurodė, kad sutarties nutraukimas įsigalioja 2023 m. sausio 31 d.

6. Atsakovė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai neįvykdė ir laiku kredito negrąžino, todėl teismas ieškovės reikalavimus priteisti iš atsakovės 836,89 Eur negrąžinto kredito dalį, 68,71 Eur mokėjimo palūkanas, kurias pagal mokėjimų grafiką atsakovė turėjo sumokėti iki Sutarties nutraukimo dienos, 14,04 Eur tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo pripažino pagrįstais ir tenkintinais. Teismas konstatavo, kad kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo Sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki Sutarties nutraukimo.

7. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 19,00 proc. (278,90 Eur) negautų pajamų už negrąžintą kreditą, nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2026 m. birželio 20 d.), 103,58 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu, už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2026 m. birželio 20 d.) bei 5,05 Eur delspinigių, nurodė, kad nagrinėjamu atveju Sutartis buvo nutraukta 2023 m. sausio 31 d., dėl ko ieškovė negavo tikėtinų gauti pajamų – palūkanų už laikotarpį iki Sutarties termino pabaigos 2026 m. birželio 20 d. Šių tikėtinų ir pagrįstų pajamų ieškovė negavo dėl atsakovės veiksmų (netinkamo sutartinių prievolių vykdymo), nulėmusio tai, kad ieškovė turėjo nutraukti su atsakove sudarytą Sutartį. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės negautas pajamas, kurias sudaro 19,00 proc. (278,90 Eur) už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2023 m. sausio 31 d.) iki visiško kredito sumos grąžinimo, tačiau ne ilgiau nei iki vartojimo kredito termino pabaigos (2026 m. birželio 20 d.), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, tenkintinas. Iš ieškinio pateiktų dokumentų teismas nustatė, kad vartojimo kredito sutartis Nr. K416296870 vienašališkai nutraukta 2023 m. sausio 31 d. Iš delspinigių skaičiavimo lentelės matoma, kad prašoma priteisti delspinigių suma paskaičiuota už laikotarpį iki sutarties nutraukimo, todėl ieškovei priteisė iš atsakovės 5,05 Eur delspinigių.

8. Teismas nustatė, kad ieškovės ir atsakovės 2021 m. liepos 11 d. sudarytos vartojimo kredito sutarties 6.6 punkte nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį laiku ir dėl to vartojimo kredito davėjai pasikreipus į teismą dėl skolos priteisimo, šalys susitaria, jog vartojimo kredito gavėjui bus skaičiuojamos 15 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo. Taigi, pasinaudojant CK 6.37 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybe šalims susitarti, šalių raštu sudarytoje sutartyje nustatytos tris kartus didesnės – 15 proc. dydžio – metinės procesinės palūkanos, nei įtvirtintos įstatyme (5 proc.).

9. Sutarties 6.6 punkte įtvirtintas tris kartus didesnis procesinių palūkanų dydis, nei būtų skaičiuojamas pagal įstatymo nuostatas. Ieškovė nenurodė tokį procesinių palūkanų dydį pateisinančių priežasčių ir neargumentavo tokio ryškaus nukrypimo nuo įstatyme įtvirtinto procesinių palūkanų dydžio būtinybės (CPK 178 straipsnis). Kaip buvo minėta, procesinių palūkanų paskirtis yra kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą, tačiau, atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintą įprastą procesinių palūkanų dydį, laikomą pakankamu nurodytai paskirčiai atlikti, pripažintina, jog daugiau kaip du kartus įstatyme įtvirtintą palūkanų dydį viršijančios procesinės palūkanos neatitinka nurodytos paskirties kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius ir skatinti įvykdyti teismo sprendimą. Toks procesinių palūkanų dydis, teismo vertinimu, laikytinas akivaizdžiai per dideliu, neatitinkančiu šalių interesų pusiausvyros ir numatančiu nepagrįstai didelę vartotojo (atsakovo) civilinę atsakomybę sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju.

10. Teismas konstatavo, kad pripažinus sutarties 6.6 punktą, nustatantį, kad vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę laiku vykdyti mokėjimus pagal sutartį ir dėl to vartojimo kredito davėjui pasikreipus į teismą dėl skolos priteisimo, vartojimo kredito gavėjui bus skaičiuojamos 15 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos, kaip nustatantį neproporcingai didelę atsakovės civilinę atsakomybę, ir, atitinkamai, nesąžiningą, nurodyta sąlyga pripažįstama negaliojančia ab initio ir byloje netaikytina, todėl ieškinio reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo atmetė.

III. Apeliacinio skundo argumentai

11. Ieškovė AB „NEO Finance“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. sprendimo už akių, kuriame prašo pakeisti sprendimą už akių dalyje dėl 15 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo ir priteisti apeliantei iš atsakovės 15 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo bei jos apeliaciniame teisme patirtas išlaidas. Apeliacinį skundą ieškovė grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Teismas, vertindamas prašomų priteisti metinių procesinių palūkanų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Pažymėtina ir tai, jog atsakovė, sudarydama Sutartį, prisiėmė Sutartyje nustatytus įsipareigojimus žinodama, kad yra atsakinga už sutarties įvykdymą.

11.2. 15 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų dydis neprieštarauja šalių sutarties bendrųjų sąlygų dalies nuostatoms (šalių sulygtai valiai), todėl nėra pagrindo ne tik kad mažinti, bet ir apskritai nepriteisti iš atsakovės prašomų priteisti 15 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele. Pati atsakovė netinkamai vykdė savo prievolę apeliantui, todėl atsakovė turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes. Atsakovė laisva valia įsipareigojo mokėti įmokas pagal sutartį, tačiau šių pareigų neįvykdė. Pasirinkdama sudaryti sutartį būtent su apeliantu, susipažino, suprato ir sutiko su Sutarties sąlygomis, tame tarpe ir Sutartyje numatytu procesinių palūkanų dydžiu jai tinkamai nevykdant sutarties ir kreditoriui pasikreipus į teismą dėl tinkamo įsipareigojimų nevykdymo. Teismas neįvertino visų apeliantės aukščiau paminėtų aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris privalo būti pakeistas. Šalys laisvai susitarė dėl tokio dydžio procesinių palūkanų ir teismas ne tik, kad būtų sumažinęs prašomas priteisti procesines palūkanas iki 5 proc., bet jų visai nepriteisė.

11.3. Sąlyga dėl 15 proc. dydžio procesinių palūkanų atitiko šalių valią, sutarties sąlyga dėl tokio palūkanų dydžio, sąlyga atsakovei buvo aiški, suprantama bei jai priimtina, atsakovė sudarydama sutartį nepareiškė jokių prieštaravimų. Atsižvelgiant į tai, teismo sprendimas turi būti pakeistas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. gegužės 23 d. sprendimo už akių dalis, kuria ieškovės reikalavimas dėl 15 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo

15. Byloje nustatyta, kad ieškovės ir atsakovės 2021 m. liepos 11 d. sudarytos vartojimo kredito sutarties 6.6 punkte nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį laiku ir dėl to vartojimo kredito davėjai pasikreipus į teismą dėl skolos priteisimo, šalys susitaria, jog vartojimo kredito gavėjui bus skaičiuojamos 15 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo. Taigi, pasinaudojant CK 6.37 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybe šalims susitarti, šalių raštu sudarytoje sutartyje nustatytos tris kartus didesnės – 15 proc. dydžio – metinės procesinės palūkanos, nei įtvirtintos įstatyme (5 proc.).

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams.

17. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

18. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios yra priskiriamos prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Pagal teisinį reglamentavimą kompensuojamosios procesinės palūkanos ir jų dydis gali būti nustatomi šalių susitarimu, jo nesant – pagal įstatymą (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016, 32 punktas, 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

19. Nagrinėjamu atveju, Sutarties bendrųjų sąlygų 6.6 papunktyje nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį laiku ir dėl to bendrovei pasikreipus į teismą dėl skolos priteisimo, šalys susitaria, jog vartojimo kredito gavėjui bus skaičiuojamos 15 (penkiolikos) procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo.

20. Vertinant ginčo atveju Sutartyje nustatytų 15 proc. dydžio procesinių palūkanų dydžio atitiktį teisiniam reglamentavimui bei sąžiningumo ir protingumo principams, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad vertinamos vartojimo kredito sutarties sąlygos, todėl aktualios bei papildomai taikytinos vartotojų teisių apsaugą įtvirtinančios teisės normos (CK XVIII1 skyrius).

21. CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje ginčas kyla iš vartojimo sutarties, turi pareigą ex officio įvertinti tokios sutarties sąlygų atitiktį vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumo kriterijams, įtvirtintiems CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje. CK 6.228⁴ straipsniu įgyvendinama Tarybos 1993 m. balandžio 5 d. direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau – Direktyva), todėl, taikant nurodyto straipsnio nuostatas, jos aiškintinos atsižvelgiant ir į Direktyvos tekstą bei tikslus, aktualią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

22. Kasacinis teismas yra išskyręs du nesąžiningų sutarčių sąlygų arba sąžiningumo kontrolės aspektus: procedūrinį (t. y. sąlygų įtraukimo į sutartį kontrolė) ir materialinį (sutarties turinio kontrolė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Procedūrinis sąžiningumo kontrolės aspektas dar kitaip vadinamas skaidrumo reikalavimu. Atsižvelgiant į tai, koks kriterijus yra taikomas, gali skirtis ir taikytinos teisinės pasekmės. Materialinis arba sutarties turinio kriterijus apima sutarties sąlygos vertinimą pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje nustatytą preziumuojamų nesąžiningų sąlygų sąrašą. Šis sąrašas nėra baigtinio pobūdžio, jame esančios sąlygos nebūtinai yra nesąžiningos ir atvirkščiai – sąlyga, kurios nėra šiame sąraše, gali būti nesąžininga. Tuo atveju, jei sutarties sąlyga neatitinka nė vienos iš šiame sąraše nurodytų sąlygų, tai neatleidžia teismo nuo pareigos tikrinti sąlygas pagal bendrąjį sąžiningumo kriterijų, nustatytą CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje (CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalis). Sutarčių sąlygos pagal bendrąjį sąžiningumo kriterijų yra vertinamos nustatant, ar sąlyga pažeidžiamas sąžiningumo reikalavimas ir iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

23. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nurodyta reiškia, jog nesąžiningų sąlygų kontrolė taikoma vartojimo sutarčių sąlygoms, kurios nebuvo individualiai aptartos. CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Jeigu iš anksto parengtoje standartinėje sutartyje tam tikros sąlygos buvo aptartos individualiai, šio straipsnio taisyklės taikomos kitoms tos sutarties sąlygoms. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

24. Nagrinėjamu atveju, įvertinus vartojimo kredito sutarties turinį, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Sutarties sąlyga dėl procesinių palūkanų dydžio, įtvirtinta Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.6 papunktyje yra standartinė, pradinės kreditorės iš anksto parengta sutarties sąlyga. Pažymėtina, kad niekur kitur, tai yra nei Sutarties specialiosiose sąlygose, nei mokėjimo grafike, nei pasiūlyme dėl kredito refinansavimo, nėra pateikta informacija apie procesinių palūkanų dydį. Taigi darytina labiau pagrįsta išvada, jog dėl jos atsakovė neturėjo galimybės derėtis, o tik buvo su ja supažindinta, todėl ji laikytina individualiai neaptarta vartojimo sutarties sąlyga (CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalis). Nors apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad atsakovė sudarydama Sutartį susipažino, suprato ir sutiko su Sutarties sąlygomis, prieštaravimų nepareiškė, todėl minėta sąlyga atitinka abiejų šalių valią, tačiau nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme ieškovė nepateikė įrodymų, jog Sutarties nuostatos, įskaitant ir nuostatas dėl procesinių palūkanų, šalių buvo aptartos individualiai, t. y. įrodymų, kad dėl Sutarties sąlygų vyko derybos ar susirašinėjimas, kad atsakovė turėjo realią galimybę daryti įtaką jų turiniui. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad Sutarties nuostatos dėl procesinių palūkanų dydžio šalių nebuvo individualiai aptartos (CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalis).

25. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta prezumpcija, kad nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad klausimą, ar atitinkama vartojimo sutarties sąlyga buvo nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą (netinkamą įvykdymą), teismas turi spręsti atsižvelgdamas į CK 6.228⁴ straipsnio 5 dalį, pagal kurią ar vartojimo sutarties sąlyga nesąžininga, turi būti vertinama atsižvelgiant į sutartyje nurodytų prekių ar paslaugų prigimtį ir visas sutarties sudarymo metu buvusias ir jos sudarymui turėjusias įtakos aplinkybes, ir visas kitas tos sutarties ar kitos sutarties, nuo kurios ji priklauso, sąlygas. Vertinant, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, vienu (bet ne vieninteliu) iš kriterijų taip pat gali būti ir kituose teisės aktuose nustatyti netesybų dydžio ribojimai vartojimo sutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-687/2019). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Pareiga įrodyti aplinkybes, pagal CK 6.228⁴ straipsnio 5 dalį patvirtinančias, kad Sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui (CK 6.228⁴ straipsnio 3 dalis).

26. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog ieškovė neargumentavo tokį procesinių palūkanų dydį pateisinančių priežasčių ir niekaip nepagrindė ryškaus (tris kartus didesnis palūkanų dydis) nukrypimo nuo įstatyme įtvirtinto procesinių palūkanų dydžio būtinybės (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ginčo vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.6 papunktyje įtvirtintas daugiau kaip tris kartus didesnis procesinių palūkanų dydis, nei būtų skaičiuojamas pagal įstatymo nuostatas. Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat nenurodo argumentų, pateisiančio 15 procentų dydžio procesinių palūkanų nustatymą. Apeliacinio skundo argumentas, jog atsakovė netinkamai vykdė savo prievolę, todėl turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes, neįrodo procesinių palūkanų dydžio pagrįstumo bei neatitinka procesinių palūkanų paskirties kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius ir skatinti įvykdyti teismo sprendimą. Labiau tikėtina, kad nurodyta Sutarties sąlyga kreditorius savo galimas rizikas siekė kompensuoti žymiai didesnėmis nei įstatymo nustatytomis procesinėmis palūkanomis. Toks procesinių palūkanų dydis, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytinas akivaizdžiai per dideliu, neatitinkančiu šalių interesų pusiausvyros ir numatančiu nepagrįstai didelę atsakovės civilinę atsakomybę Sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju. Atsižvelgiant į tai, Sutarties sąlyga, numatanti tokį nepagrįstai didelį procesinių palūkanų dydį, pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažinta nustatančia neproporcingai didelę atsakovės civilinę atsakomybę (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas)

27. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad sutartyje nustatytos netesybos yra neproporcingai didelės, ir teisingai sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, pripažino nesąžininga, negaliojančia ab initio, ir šios sąlygos ginčo atveju netaikė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-687/2019). Apeliacinio skundo argumentas, kad Sutartyje 15 procentų palūkanų norma buvo nustatyta šalių laisva, suderinta valia ir užtikrina šalių teisių ir pareigų pagal Sutartį pusiausvyrą, atmestinas, kaip nepagrįstas.

28. Apeliantė nurodė, kad šalys laisva valia susitarė dėl 15 procentų dydžio procesinių palūkanų ir teismas ne tik, kad būtų sumažinęs prašomas priteisti procesines palūkanas iki 5 procentų, bet jų visai nepriteisė, t. y. apeliantės vertinimu teismas galėjo arba sumažinti sutartines palūkanas iki 5 procentų, arba priteisti 5 procentų dydžio palūkanas įstatymo pagrindu.

29. Pripažinus Sutarties sąlygą nustatančia neproporcingai didelę atsakovės civilinę atsakomybę ir, atitinkamai, nesąžininga, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalyje, t. y. tokia sąlyga pripažintina negaliojančia nuo sutarties sudarymo, atitinkamai išnyksta pagrindas Sutarties pažeidimo atveju tenkinti reikalavimą dėl Sutartyje numatytų kompensuojamųjų palūkanų priteisimo. Nors iš CK 6.37 straipsnio 2, 3 dalių, 6.210 straipsnio 1 dalies nustatyto teisinio reglamentavimo išplaukia, kad, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, tačiau ši nuostata savo pobūdžiu yra dispozityvi – įstatyme įtvirtinto 5 procentų dydžio procesinės palūkanos mokėtinos tuo atveju, jei nėra šalių susitarimo dėl kitokio tokių palūkanų dydžio. Nagrinėjamu atveju toks susitarimas buvo, tačiau pripažinus ji niekiniu (negaliojančiu), pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos savo iniciatyva spręsti dėl įstatymo numatyto 5 procentų dydžio palūkanų priteisimo. Nėra ginčo, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė nebuvo pareiškusi prašymo dėl įstatymo numatytų palūkanų priteisimo (CK 6.37 straipsnio 2, 3 dalys, 6.210 straipsnio 1 dalis).

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad naujausioje Vilniaus apygardos teismo formuojamoje praktikoje apeliacinės instancijos teismai jau yra išnagrinėję procesinių palūkanų priteisimo problemą, kad Vartojimo sutarties sąlyga dėl kompensuojamųjų sutartinių palūkanų pripažįstama niekine (negaliojančia) (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-315-1097/2023; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-494-1187/2023; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1108-861/2023; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1090-340/2023).

31. Minėtose bylose teismų buvo pripažinta, kad pripažinus Vartojimo sutarties sąlygą dėl kompensuojamųjų palūkanų normos niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento, nėra pagrindo priteisti įstatymo numatytas palūkanas teismo iniciatyva, be ieškovės atitinkamo prašymo. Ieškovė įstatyme įtvirtinto 5 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisti neprašė, o teismai, kaip minėta, pripažinę sutarties sąlyga nesąžininga ir negaliojančia, privalo tik netaikyti tokios sąlygos, siekdami, kad ji nesukeltų privalomų pasekmių vartotojui, neturėdami teisės pakeisti jos turinio.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

32. Apibendrinant tai kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą už akių, o ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nei naikinti, nei keisti skundžiamo sprendimo už akių teisinio pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

34. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį dėl 15 proc. procesinių palūkanų palikus nepakeistą, ieškovės bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidos neperskirstytinos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

35. Atmetus apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teisme ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

ieškovės (apeliantės) akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. gegužės 23 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Asta PikelienėUrmila ValiukienėLinas Zinkevičius