Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-843-1090/2025

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-05-16
Bylos Nr.: e2-843-1090/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-07522-2024-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jan Maciejevski
Ieškovas: J. S.
Atsakovas: A. K., P. Š.
Advokatai: Paulius Škėrys, Marcinas Dubovskis, Paulius Škėry, Marcin Dubovskisu

Kategorijos

2.6.8.9pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2-843-1090/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07522-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9.; 2.6.11.1.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 16 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jan Maciejevski,sekretoriaujant Renatai Vasiliauskienei,dalyvaujant ieškovo J. S. (Y. S.) atstovui advokato padėjėjui Pauliui Škėriui,

atsakovei A. K., atsakovų atstovui advokato padėjėjui Marcinui Dubovskiui (Marcin Dubovski),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. S. (Y. S.) ieškinį atsakovams A. K. ir P. Š. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Ieškovas J. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikštu atsakovams A. K. ir P. Š., kuriuo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.268 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu pagrindu, prašo priteisti solidariai iš atsakovų 2 538,27 Eur turtinės žalos atlyginimą, 10 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylos nagrinėjimo metu patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas ieškinyje nurodo faktines aplinkybes, jog nuo 2022 m. gegužės 9 d. dirbo (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. gegužės 13 d. apie 7.00 val. atėjus į darbą, kitas įmonės darbuotojas K. Š. kumščiu sudavė ieškovui tiesiai į veido sritį, po smūgio ieškovas nukrito, susimušė pakaušį, kritimo metu nukrito akiniai, kurie sudužo. Ieškovas norėjo atsikelti, tačiau K. Š. dar kartą sudavė į veido sritį, pradėjo stipriai bėgti kraujas iš nosies ir kaktos, ieškovas prarado orientaciją, spengė galvoje, neilgam prarado sąmonę. Pagal ieškovo pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas K. Š. atžvilgiu ir priimta galutinė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr.1-57-859/2024, kuria nutarta pripažinti, kad K. Š. baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 169 straipsnyje ir 284 straipsnyje, padarė būdamas nepakaltinamas, bei taikyti K. Š. priverčiamąją medicinos priemonę.

3. Ieškovas pažymi, jog baudžiamojoje byloje nustatyta, kad atsakovai gyvena kartu su K. Š. ir žinojo apie jo psichinę būklę, todėl jie atsakingi dėl žalos atlyginimo ieškovui. Ieškovo vertinimu, atsakovai, būdami K. Š. tėvai, matydami savo sūnaus psichinę būklę, nesiėmė jokių priemonių, kurios būtų lėmusios nusikalstamos veikos, padarytos prieš ieškovą, užkardymą. Tik įvykdžius nusikalstamą veiką atsakovai pradėjo imtis priemonių, kreipėsi į teismą dėl K. Š. pripažinimo neveiksniu, tačiau jokios realios pagalbos iki nusikalstamos veikos padarymo savo sūnui nesuteikė. Ieškovas teigia, jog šiuo atveju turtinė žala pasireiškė vaistų ir tyrimų atlikimu, negautomis pajamomis bei teisinėmis išlaidomis dėl K. Š. įvykdyto nusikaltimo, o būtent: ieškovas patyrė 208,27 Eur išlaidas vaistams ir tyrimams bei konsultacijoms dėl jo sveikatos, kadangi jam buvo siūtos dvi vietos kaktoje, pasislinko nosies pertvara, nuolat jautė skausmą, buvo sukrėstos smegenys, 1 100,00 Eur negautos pajamos darbo užmokesčio pagrindu, bei 1 230,00 Eur išlaidos teisinei pagalbai apmokėti, iš viso, ieškovo skaičiavimu, padaryta turtinė žala sudaro 2 538,27 Eur sumą. Be to, pasak ieškovo, jis patyrė ir neturinę žalą, atsižvelgiant į jo būseną ir pasekmes po nusikalstamos veikos padarymo. Ieškovas, būdamas karo pabėgėliu, pasirinko Lietuvą ir tikėjosi, kad galės jaustis saugiu ir joks pavojus jam negrės, susirado darbą, kad galėtų užsidirbti pinigų, tačiau po pastarųjų įvykių ieškovo sveikata pašlijo, jis negali jaustis ramiu ir saugiu dėl vykstančio karo gimtinėje, tačiau nebesijaučia saugus ir Lietuvoje. Ieškovas išgyvena didelę dvasinę krizę, nuolatinę baimę, nemigą, apetito stygių, dėl ko pradėjo lankytis pas psichologą. Taigi, sunkus emocinis laikotarpis padarė ieškovui sveikatos sutrikdymų ne tik fizinių, tačiau ir dvasinių. Ieškovas, būdamas garbingo amžiaus, buvo užpultas dėl jo tautybės, patyrė dvasinius išgyvenimus, psichologinę traumą, fizinį skausmą, jam siūtos žaizdos, patirtos traumos pasekmės yra smarkiai juntamos ir akivaizdžiai matomos bei egzistuoja liekamieji reiškiniai, potrauminio streso sutrikimas gydomas ilgą laiką, nėra aišku, ar išgijimas bus visiškas ir kada, jei apskritai įmanoma, tai bus, todėl, ieškovo nuomone, 10 000,00 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra adekvati ir proporcinga (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 1–10).

Atsiliepimas

4. Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai nurodo, jog 2018 m. birželio 19 d. K. Š. nutirpo kairė kūno pusė, dėl ko jis kreipėsi į gydymo įstaigas, tačiau tuo metu diagnozė nebuvo nustatyta. Būklei negerėjant, K. Š. pakartotinai kreipėsi į gydymo įstaigas ir 2018 m. liepos 2 d. jam buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), po kurio išliko liekamieji reiškiniai, pasireiškiantys mąstymo/aplinkos suvokimo sutrikimais. Visgi, pasak atsakovų, gyventi savarankiškai K. Š. galėjo, atsakovai buvo išnuomavę K. Š. butą, kad šis galėtų savarankiškai gyventi, o 2021 m. gegužės mėn. K. Š. išvyko į Olandiją dirbti, grįžo 2021 m. rugpjūčio mėn. ir tada pradėjo gyventi pas tėvą. Laikui bėgant atsakovė pastebėjo, kad sūnaus psichologinė sveikata prastėja, tačiau kadangi sūnus buvo pilnametis, atsakovė niekaip negalėjo priverstinai užrašyti jo į gydymo įstaigas, o K. Š. pats atsisakė kreiptis pas daktarus, jis toliau dirbo iki ginčo įvykio. Po įvykusio įvykio K. Š. taip pat kategoriškai atsisakė pats kreiptis pagalbos į gydytojus, todėl atsakovė 2022 m. gruodžio mėn. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl asmens pripažinimo ribotai veiksniu. Baudžiamojoje byloje teismas pripažino K. Š. nepakaltinamu bei nutarė taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendrojo stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (duomenys neskelbtini). Taigi, nusikalstamą veiką K. Š. padarė būdamas nepakaltinamas, tačiau žalos padarymo ieškovui metu jis nebuvo civilinio proceso tvarka pripažintas neveiksniu, o kadangi K. Š. dėl psichikos ligos negalėjo valdyti savo veiksmų, todėl nėra jo kaltės ir jis neatsako už padarytą žalą.

5. Atsakovai laikosi pozicijos, jog tam, kad teismas įpareigotų atlyginti žalą kartu su K. Š. gyvenančius tėvus, būtina nustatyti, kad tėvai žinojo apie tokią žalą padariusio asmens psichikos būklę, tačiau nesiėmė priemonių, kad tas asmuo būtų pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje. Atsakovai bet kokiomis išlygomis bandė priverstinai gydyti sūnų ir K. Š. gydėsi, tačiau liga neužkirto jam kelio toliau gyventi pilnavertį gyvenimą, o prieš incidentą atsakovams buvo teisiškai neįmanoma kreiptis į teismą dėl globos ir K. Š. pripažinimo neveiksniu, kadangi jis dalyvavo socialiniame gyvenime – dirbo tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, ir jokių panašių incidentų nebuvo, jis buvo pilnametis asmuo ir atsakovei priversti jį gydytis buvo neįmanoma. Taigi, atsakovų nuomone, ieškovas neįrodė CK 6.268 straipsnio 4 dalyje esančių sąlygų egzistavimo (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 98–103).

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

6. Teismo posėdyje ieškovo atstovas advokato padėjėjas Paulius Škėrys palaikė ieškinį procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais ir prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad teisine prasme ieškinys buvo pateiktas remiantis galutine nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje, dėl K. Š. nusikalstamos veikos padarinių, dėl ko ginčo nėra. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti CK 6.268 straipsnio 4 dalyje nurodytą teisės normą, kadangi K. Š. buvo prižiūrimas abiejų tėvų – su tėvu kartu gyveno, o motina juo ypatingai rūpinosi ir nuo 2019 metų jau turėjo suvokti, kad sūnui reikalinga pagalba psichikos srityje. Tačiau turėdama pareigą veikti, atsakovė šios pareigos nevykdė ir nesikreipė dėl K. Š. pripažinimo neveiksniu, kas būtų jos atsakomybę šalinanti aplinkybę. Savo ruožtu, atsakovas, gyvendamas kartu, taip pat galėjo numatyti ir žinoti, jog vaikui pasireiškia šizofrenijos požymiai. Taigi, egzistuoja įstatyminis pagrindas spręsti, jog tėvai turėjo suteikti būtinąją pagalbą, ką ir padarė, tačiau tik prasidėjus baudžiamajai bylai. Visa tai leidžia konstatuoti neteisėtus atsakovų veiksmus delikto pagrindu. Be to, vienintelė teismų praktika, t. y. Kauno apygardos teismo nutartis Nr. e2A-972-921/2024, kurioje šios bylos sąlygos atitinka, taip pat suponuoja išvadą dėl galimos atsakomybės atsakovams taikymo. Pažymėjo, jog turtinė žala šioje byloje nėra ginčytina, o ieškovo patirta neturtinė žala atsirado išskirtinėmis aplinkybėmis, t. y. ieškovas, pasitraukęs į Lietuvą iš Ukrainos dėl humanitarinių priežasčių, vos po 5 darbo dienų patyrė smurtą ir psichologinę traumą, dėl ko turėjo kreiptis į psichologą, todėl neturtinės žalos dydis neturi būti vertinamas pagal teismų praktiką įprastomis aplinkybėmis. Taigi, būtent šiuo atveju susiklostė situacija, atliepianti CK 6.268 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisės normą.

Šalies argumentai

7. Teismo posėdyje atsakovė A. K. nesutiko su ieškiniu ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog 2018 m. birželio mėn. jos sūnus grįžo iš Anglijos, kur buvo sumuštas, ir jam grįžus jis patyrė smegenų infarktą, kurio gydytojai laiku nediagnozavo. Atsakovė jį vežė po įvairias ligonines, tačiau jam liko liekamieji reiškiniai visam gyvenimui, turės nuolat vartoti vaistus. Po visko sūnus vaikščiojo po gydymo įstaigas, tačiau jomis nusivylęs sveikatos priežiūros netęsė, o atsakovei jokios informacijos apie sūnaus būklę gydymo įstaigos neteikė. Po truputį jo kūnas atsistatė, lankė reabilitaciją, pats kasdien sportavo. 2018 m. pabaigoje jis įsidarbino, viskas buvo gerai, 2019 m. pabaigoje – 2020 m. pradžioje atsakovė pasiūlė sūnui gyventi atskirai. Pas save gyventi priimti negalėjo, nes buvo daug name gyvenančių žmonių, todėl surado 1 kambario butą ir jis ten gyveno 1 metus, o 2021 m. gegužės mėn. išvyko dirbti į Olandiją. Grįžo 2021 m. spalį ir įsidarbino (duomenys neskelbtini), kur jau buvo dirbęs anksčiau 2017 metais. Pažymėjo, jog niekada iki šiol nėra buvo tokių atvejų su sūnumi, todėl mano, jog tai įvyko tik dėl susiklosčiusių aplinkybių, t. y. laiku nediagnozuotos ligos ir to pasekmių. Pasak atsakovės, ji, nors ir nejaučia savo kaltės, mediacijos metu buvo sutikusi atlyginti dalį žalos, tačiau ieškovas atsisakė. Vaikystėje sūnus neturėjo jokių psichikos ar intelekto sutrikimų, mokėsi neblogai, buvo įstojęs į kolegiją, tačiau po metų išvyko gyventi į Angliją, kur buvo sumuštas, ir grįžo į Lietuvą. Atsakovė teigia, jog pirmą kartą pastebėjo, kad su sūnaus psichika gali būti kažkas ne taip, 2022 m. kovo – balandžio mėn., kai jis nustojo bendrauti su atsakove, iki tol nebuvo jokių įtarimų. Tuo laikotarpiu atsakovė su sūnumi nebendravo daug, jis į skambučius neatsakydavo. Atsakovas jai pasakojo, jog sūnus nemiegodavo naktimis, jis taip pat daug su sūnumi nebendraudavo, abu dirbdavo ir neleisdavo daug laiko kartu, jie nebuvo artimi. Atsakovė dabar lanko sūnų (duomenys neskelbtini) ir mato, jog po truputį jis grįžta į save, planuoja įsidarbinti ir stoti mokytis. Po įvykio nusprendė kreiptis į teismą dėl dalinio neveiksnumo tik sveikatos priežiūros srityje, kadangi jis pats nesigydė, todėl atsakovė nori turėti galimybę pagelbėti ir padėti sūnui.

8. Teismo posėdyje atsakovų atstovas advokato padėjėjas Marcin Dubovski su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais. Pažymėjo, jog atsižvelgiant į CK 6.268 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos normos taikymo sąlygas, atsakovė niekada su sūnumi kartu negyveno, K. Š. gyveno su tėvu adresu esančio (duomenys neskelbtini), ką patvirtina byloje pateikta nuomos sutartis. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad iki baudžiamosios bylos K. Š. visapusiškai galėjo funkcionuoti visuomenėje, jis dirbo Lietuvoje ir užsienyje. Įvertinus dokumentus, kuriuos reikalaujama pateikti teismui kreipiantis dėl asmens pripažinimo neveiksniu, o būtent: neįgaliojo pažymėjimas ar specialiųjų poreikių nustatymo pažyma, sveikatos priežiūros įstaigos pažyma apie asmens psichinę būklę, socialinio darbuoto išvada apie asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba konkrečiose srityse. Atsižvelgiant į tai, atsakovai neturėjo teisinio pagrindo dar prieš įvykį kreiptis į teismą, kai K. Š. dėl patirto smegenų infarkto buvo nustatytas tik 20 proc. nedarbingumas ir jis gyveno pilnavertišką socialinį gyvenimą ir kai pats asmuo nebūtų sutikęs bendrauti su socialiniais darbuotojais. Dėl turtinės žalos pažymėjo, jog ieškinyje yra padaryta klaida, skaičiuojant išlaidas, patirtas dėl teisinės pagalbos, t. y. vietoje nurodomų 1 230,00 Eur turi būti 1 200,00 Eur suma. Dėl neturtinės žalos pažymėjo, jog ieškovas ją įrodinėja vienintele psichologės konsultacija, o tai, kad ieškovas yra Ukrainos pilietis, jo vertinimu, nepagrindžia net 10 000,00 Eur dydžio žalos. Ieškovui buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, o tokiu atveju pagal teismų praktiką neturtinės žalos dydis yra nuo 145,00 Eur iki 1 000,00 Eur.

9. Ieškovas J. S. ir atsakovas P. Š. į teismo posėdį neatvyko. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ir atsakovas apie teismo posėdį informuoti tinkamai ir yra atstovaujami advokato padėjėjų, jų dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo pripažintas būtinu, byla išnagrinėta ieškovui J. S. ir atsakovui P. Š. nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 51 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

10. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, šalių procesinių dokumentų bei šalių paaiškinimų nustatyta, jog ieškovas J. S. nuo 2022 m. gegužės 9 d. įsidarbino (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 12–13), o 2022 m. gegužės 13 d. apie 7.00 val. ryto įvyko įvykis, kurio metu K. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris yra atsakovų A. K. (buv. Š.) ir P. Š. sūnus, sužalojo ieškovo sveikatą (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 11).

11. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 9 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1-57-859/2024, nutarta: 1) pripažinti, kad K. Š. baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 169 straipsnyje ir 284 straipsnyje, padarė būdamas nepakaltinamas; 2) taikyti K. Š. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendrojo stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (duomenys neskelbtini); 3) ieškovo J. S. ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštus byloje civilinius ieškinius palikti nenagrinėtais; 4) išaiškinti, kad žalos klausimą ieškovai turi teisę spręsti CK 6.268 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 14–21).

12. Ieškovas, vadovaudamasis baudžiamojoje byloje nustatytu faktu, jog K. Š. baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas padarė tokios psichikos būsenos, dėl kurios jis veikos padarymo metu negalėjo adekvačiai suvokti įvykio aplinkybių, dėl ko K. Š. minėta teismo nutartimi buvo pripažintas nepakaltinamu, CK 6.268 straipsnio 4 dalyje nustatytu pagrindu kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikštu K. Š. tėvams – A. K. ir P. Š., dėl K. Š. padarytos ieškovui žalos atlyginimo.

13. CK 6.268 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu žalos padarė asmuo, kuris savo veiksmų reikšmės suprasti ar jų valdyti negalėjo dėl psichinės ligos ar kitokio psichikos sutrikimo, tai teismas gali įpareigoti atlyginti žalą kartu su šiuo asmeniu gyvenantį jo sutuoktinį, tėvus ar pilnamečius jo vaikus, kurie žinojo apie tokią žalą padariusio asmens psichikos būklę, tačiau nesiėmė priemonių, kad tas asmuo būtų pripažintas neveiksniu. Asmens atsakomybės CK 6.268 straipsnio 4 dalies pagrindu teisiniai aspektai analizuoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2005. Aiškindamas šią teisės normą, kasacinis teismas akcentavo, kad pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.268 straipsnio 4 dalį gali atsirasti esant tokioms sąlygoms: 1) žalą padarė asmuo, kuris negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti dėl psichinės ligos ar kitokio psichikos sutrikimo; 2) atlyginti žalą gali būti įpareigoti tik šioje įstatymo normoje nurodyti, kartu su žalą padariusiu asmeniu gyvenantys, asmenys; 3) šie asmenys žinojo apie žalą padariusio asmens psichikos būklę, tačiau nesiėmė priemonių, kad tas asmuo būtų pripažintas neveiksniu. Kasacinis teismas minėtoje nutartyje taip pat išaiškino, kad CK 6.268 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų atsakomybės už žalą pagrindas yra jų pačių kaltė. Įstatymo nuostata šiuo atveju yra ta, kad kartu su psichikos liga sergančiu asmeniu gyvenantys jo artimieji turi būti rūpestingi. Pagal CK 6.268 straipsnio 4 dalies normos dispoziciją teismas gali priimti tokį sprendimą, nustatęs, kad šie asmenys dar iki žalos padarymo žinojo ir suvokė asmens psichikos būklę, tačiau nesiėmė priemonių, kad jis būtų pripažintas neveiksniu.

14. Pažymėtina, kad civilinei deliktinei atsakomybei taikyti turi būti nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys ir žala (CK 6.245–6.249, 6.268 straipsnio 4 dalis).

15. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, jog ieškovui žalą padarė K. Š. (atsakovų), kuris žalos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti dėl psichinės ligos ar kitokio psichikos sutrikimo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmoji CK 6.268 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos atsakomybės taikymo sąlyga šioje byloje yra nustatyta. Minėtą faktą patvirtina baudžiamojoje byloje Nr. 1-57-859/2024 priimtas baigiamasis teismo procesinis sprendimas.

16. Sprendžiant dėl antros ir trečios sąlygų egzistavimo, pirmiausiai, atsižvelgtina į tai, jog į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog vaikystėje K. Š. būtų diagnozuota kokia nors psichinė liga ar kitokie psichikos sutrikimai. Nors baudžiamojoje byloje 2023 m. lapkričio 14–18 d. atliktos Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 75U-II-81/2023 nurodoma, jog ekspertizės metu buvo nustatyta, kad K. Š. nuo 15 m. amžiaus pradėjo vartoti alkoholį, nuo 17 m. – rūkyti marihuaną, o nuo 21–22 m. – amfetaminą, 2015 m. konsultuotas akių ligų gydytojo ir dėl neadekvačių pasisakymų (prašė iš jo akies išimti lęšį, kurį prieš 2 metus jam prisiuvo) buvo nukreiptas psichiatro konsultacijai, kuriai tuo metu nenuvyko, tačiau tuo pačiu ekspertizės akte nurodoma, jog nėra galimybės nustatyti nuo kada tiksliai prasidėjo kliedesinis sutrikimas, nes trūksta objektyvių duomenų apie tiriamojo psichikos būseną (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 26–38). Taigi, byloje nėra neginčijamai nustatyta, kad K. Š. psichikos sutrikimai atsirado dar vaikystėje.

17. Iš atsakovės A. K. teismo posėdyje duotų paaiškinimų nustatyta, kad K. Š. maždaug 2018 m. gyvendamas Jungtinėje Karalystėje buvo sumuštas, kurio metu patyrė galvos traumas. Pažymėtina, jog tikslių duomenų apie minėtą įvykį ir jo realumą į bylą nėra pateikta. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad K. Š. 2018 m. birželio 29 d. buvo hospitalizuotas į (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini), išrašytas iš ligoninės 2018 m. liepos 10 d. (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 104–106). Taip pat nustatyta, kad išrašius K. Š. iš ligoninės, jis nuo 2018 m. liepos 11 d. iki rugpjūčio 4 d. buvo hospitalizuotas į (duomenys neskelbtini), kur praėjo reabilitaciją po (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 107). Išrašant K. Š. iš reabilitacijos jokių psichikos sutrikimų diagnozuota nebuvo, tačiau buvo rekomenduotos psichologo konsultacijos. Nustatyta, kad 2019 m. sausio 17 d. K. Š. buvo apžiūrėtas ir konsultuotas (duomenys neskelbtini), kurios metu buvo nustatytas padrikas K. Š. mąstymas, taip pat apžiūros metu K. Š. pripažino, jog kartais girdi balsus, kurių kiti negirdi, dėl ko jam buvo rekomenduota apsilankyti psichiatro konsultacijoje (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 108, 177). Minėti K. Š. psichinės būsenos simptomai nurodyti ir 2019 m. vasario 28 d. Siuntime į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuriame papildomai nurodoma, jog pas K. Š. išlieka epizodiniai mąstymo/aplinkos suvokimo sutrikimai (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 183–185). Iš minėtų medicininių dokumentų taip pat nustatyta, kad anksčiau K. Š. piktnaudžiavo kanabinoidais, alkoholiu, epizodiškai stimuliantais, dėl ko K. Š. buvo diagnozuoti psichikos sutrikimai vartojant alkoholį ir kelias narkotines medžiagas, tačiau minėtų tyrimų metu jokių pėdsakų dėl minėtų medžiagų vartojimo nustatyta nebuvo.

18. Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad nuo 2018 m. lapkričio 19 d. K. Š. buvo įsidarbinęs (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoju, nustatant 20 val. darbo savaitę, 2019 m. baigė 2 savaičių trukmės Apsaugos darbuotojo mokymo programą (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 128–129, 131, 151–154). 2019 m. kovo 14 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus sprendimu K. Š. buvo nustatytas 80 proc. bazinis darbingumo lygis (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 130).

19. Pažymėtina, kad į bylą nėra pateikta įrodymų apie K. Š. psichinės sveikatos būklės pokyčius laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 17 d. iki baudžiamojoje byloje Nr. 1-57-859/2024 K. Š. psichiatrinės ekspertizės atlikimo. Iš atsakovės šioje byloje teismo posėdyje duotų paaiškinimų, taip pat teismo 2024 m. sausio 9 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1-57-859/2024 nustatyta, jog atsakovai po (duomenys neskelbtini) pastebėjo keistą (neadekvatų) sūnaus elgesį, jo bendravimą, tačiau tėvams raginant, K. Š. kategoriškai atsisakė kreiptis pagalbos į medikus.

20. Iš į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad 2017 m. spalio 12 d. atsakovas P. Š. su sūnumi K. Š. buvo sudaręs gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurios pagrindu išnuomojo sūnui ½ dalį atsakovams priklausančio buto, kuri VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre buvo užregistruota 2022 m. vasario 14 d. (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 29–30, 87–88); 2020 m. birželio 10 d. K. Š. buvo sudaręs Patalpų nuomos sutartį su V. S., kurios pagrindu K. Š. 12 mėnesių laikotarpiui buvo išnuomotas butas adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 132–140). Atsakovės teigimu, K. Š. laikotarpiu maždaug nuo 2021 m. gegužės mėnesio iki tų pačių metų spalio mėnesio buvo išvažiavęs dirbti į Nyderlandų Karalystę. Minėtas aplinkybes iš dalies patvirtina į bylą pateiktas K. Š. banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti atsiskaitymai užsienyje (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 48–57, 83–84). Atsakovės teigimu, K. Š. grįžus iš Nyderlandų Karalystės jis vėl apsigyveno kartu su tėvu, o nuo 2022 m. pavasario K. Š. pradėjo vengti bendrauti su motina (atsakove). Iš į bylą pateikto 2023 m. sausio 3 d. Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto matyti, kad atsakovė kartu su nauju sutuoktiniu ir dviem nepilnamečiais vaikais gyvena 5 kambarių name (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 55–57). Byloje įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė laikotarpiu nuo 2018 m. iki įvykio, kurio metu buvo sužalotas ieškovas, yra gyvenusi atsakovams priklausančiame bute, kuriame gyveno ir K. Š., nepateikta. Taigi, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog iki minėto įvykio atsakovė būtų gyvenusi kartu su sūnumi.

21. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad K. Š. nuo 2022 m. sausio 28 d. įsidarbino (duomenys neskelbtini), nustatant 40 val. trukmės savaitinę vidutinę darbo laiko normą (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 157–160). Minėta, jog 2022 m. gegužės 13 d., t. y. praėjus beveik keturiems mėnesiams nuo įsidarbinimo, apie 7.00 val. ryto K. Š. būdamas darbe sumušė kitą bendradarbį, t. y. ieškovą. Tuo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-17165-22, o 2022 m. birželio 8 d. K. Š. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 82). Nustatyta, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą, atsakovės prašymu, teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartimi K. Š. buvo paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė, kuri buvo atlikta 2023 m. lapkričio 14–28 d. Ekspertizės akte K. Š. buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) sutrikimas, dėl kurio jis negalėjo suvokti veikų pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Tuo pačiu K. Š. buvo rekomenduota taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemones – priverstinį stacionarinį stebėjimą (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 26–38). Minėta, jog teismas, vadovaudamasis minėtu ekspertizės aktu, 2024 m. sausio 9 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-57-859/2024 nutarė pripažinti K. Š. nepakaltinamu dėl baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo bei taikyti K. Š. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendrojo stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (duomenys neskelbtini).

22. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 3 d., t. y. nagrinėjant minėtą baudžiamąją bylą, atsakovė A. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl sūnaus K. Š. pripažinimo ribotai veiksniu sveikatos priežiūros srityje, kurios pagrindu buvo užvesta civilinė byla Nr. e2YT-26924-918/2022 (naujas bylos Nr. e2YT-132-918/2025) (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 171–194; 2 t., b. l. 60–64). Teismui 2022 m. lapkričio 8 d. nutartimi nustačius pareiškimo trūkumus (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 58–59), atsakovė 2022 m. gruodžio 15 d. pateikė teismui patikslintą pareiškimą dėl K. Š. pripažinimo ribotai veiksniu sveikatos priežiūros srityje, su prašymu paskirti atsakovę sūnaus rūpintoja (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 38–42), kuris buvo priimtas teismo 2022 m. gruodžio 27 d. nutartimi (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 85–86).

23. Nustatyta, kad teismas 2023 m. vasario 20 d. nutartimi paskyrė K. Š. ambulatorinę psichiatrijos ekspertize?, psichinei būklei įvertinti ir civilinę bylą dėl K. Š. pripažinimo ribotai veiksniu sustabdė (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 31–33). 2023 m. gegužės 2 d. nutartimi teismas priverstinai nusiuntė suinteresuotą asmenį K. Š. paskirtai ambulatorinei teismo psichiatrijos ekspertizei atlikti (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 89–90), o 2023 m. liepos 12 d. nutartimi teismas paskyrė stacionarine? K. Š. teismo psichiatrijos ekspertize? (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 91–94). Iš (duomenys neskelbtini) 2024 m. spalio 28 d. rašto matyti, jog ambulatorinė, kuri vėliau buvo pakeista į stacionarinę, teismo psichiatrijos ekspertizė K. Š. minėto rašto pateikimo dienai nebuvo užbaigta. Minėtame rašte ligoninė nurodo, jog K. Š. traktuojamas sergantis (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 21–24). Teismo 2025 m. vasario 3 d. nutartimi civilinė byla Nr. e2YT-132-918/2025 dar kartą sustabdyta iki bus atlikta nauja K. Š. teismo psichiatrijos ekspertizė (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 178–181). Iš į bylą pateiktos (duomenys neskelbtini) 2025 m. sausio 16 d. Išvados dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatyta, kad K. Š. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų iš esmės visose asmeninių turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 171–177).

24. Pažymėtina, jog civilinis procesas yra grindžiamas rungimosi principu, kuris reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo pareigą nustato CPK 178 straipsnis, kuris įtvirtina įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę (onus probandi), pagal kurią įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

25. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktas ir jame nurodytą kasacinio teismo praktika). Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-9-1075/2024 28 punktas).

26. Nagrinėjamu atveju įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad atsakovė A. K. negali būti pripažinta, kaip žalos padarymo metu gyvenusi kartu su žalą padariusiu asmeniu CK 6.268 straipsnio 4 dalies prasme. Nors atsakovė iki įvykio, kurio metu ieškovui buvo padaryta žala, ir bendravo su sūnumi, kuriam įvykio metu buvo 28 m., bei pagal galimybes juo rūpinosi, skatino jį lankytis pas specialistus bei kartu jį lydėdavo į gydymo įstaigas, tačiau atsakovė su pilnamečiu sūnumi gyveno atskirai, nes pati gyveno su sutuoktiniu ir dviem nepilnamečiais vaikais. Atsižvelgiant į tai, atsakovės A. K. atžvilgiu nenustatyta antroji atsakomybės taikymo sąlyga.

27. Taip pat iš bylos medžiagos ir atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad laikotarpiais nuo 2018 m. maždaug pavasario, kuomet K. Š. grįžo iš Jungtinės Karalystės, iki 2020 m. birželio mėnesio, taip pat nuo maždaug 2021 m. spalio mėnesio iki 2022 m. įvykio, kurio metu buvo padaryta žala ieškovui, K. Š. gyveno viename bute su tėvu P. Š. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, jog antroji atsakomybės taikymo sąlyga atsakovo atžvilgiu yra nustatyta.

28. Sprendžiant dėl trečiosios atsakomybės taikymo sąlygos, atkreiptinas dėmesys į tai, jog neveiksnumo nustatymo asmeniui inicijavimo institutas yra kraštutinė priemonė, siekiant užtikrinti psichikos sutrikimus ar protinę negalią turinčio asmens, kuriam siekiama nustatyti neveiksnumą, ir trečiųjų asmenų, kurie gali nukentėti nuo tokio asmens, interesų pusiausvyrą. Pažymėtina, jog kreipimasis į teismą dėl neveiksnumo tam tikrose srityse fiziniams asmeniui nustatymo turi būti pagrįstas būtinumu riboti tam tikras tokio asmens teises. Priešingu atveju, tai gali būti laikoma 2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatų pažeidimu. Todėl, teismo vertinimu, vien psichikos sutrikimo ar protinės negalios diagnozės asmeniui nustatymo faktas negali nulemti būtinumą kreiptis į teismą dėl neveiksnumo tam tikroje srityje tokiam asmeniui nustatymo. Toks būtinumas gali būti nulemtas tik specifinės fizinio asmens, turinčio psichikos sutrikimų ar protinę negalią, psichinės būsenos ar konkretūs tokio asmens veiksmai, kurie gali sukelti žalą pačiam psichikos sutrikimus ar protinę negalią turinčiam asmeniui arba tretiesiems asmenims.

29. Nagrinėjamu atveju, vertinant byloje esančius duomenis apie K. Š. psichinę sveikatą, nenustatyta, jog vaikystėje jam būtų diagnozuotos kokios nors ligos, susijusios su psichine sveikata. Iš baudžiamojoje byloje atliktos Teismo psichiatrijos ekspertizės akto nustatyta, kad K. Š. nuo 15 m. amžiaus pradėjo vartoti alkoholį, nuo 17 m. – rūkyti marihuaną, o nuo 21–22 m. – amfetaminą, taip pat nustatyta, kad K. Š. 2015 m. buvo konsultuotas akių ligų gydytojo ir dėl neadekvačių pasisakymų (prašė iš jo akies išimti lęšį, kurį prieš 2 metus jam prisiuvo) buvo nukreiptas psichiatro konsultacijai. Taigi, galima daryti išvadą, jog byloje yra duomenų apie tai, kad pirmi K. Š. psichinės sveikatos pokyčių požymiai atsirado maždaug 2015 m. Vis dėl to, bylos duomenys patvirtina, kad K. Š. psichinė sveikata nuo 2015 m. iki 2018 m. visiškai netrukdė jam savarankiškai funkcionuoti. Bylos duomenimis nustatyta, kad esminiai K. Š. sveikatos pokyčiai įvyko po 2018 m. įvykusio (duomenys neskelbtini). Tačiau ir po šios ligos K. Š. gebėjo savimi pasirūpinti, ką patvirtina jo kelionė į Nyderlandų Karalystę, įsidarbinimas (duomenys neskelbtini). Nors byloje yra įrodymų, kad K. Š. tėvai (atsakovai) pastebėjo sūnaus elgesio pokyčius – K. Š. pradėjo nemiegoti naktimis, elgtis keistai, vengti kreiptis į medicinos specialistus, vengti bendrauti su motina, tačiau, teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog toks atsakovų sūnaus elgesys turėjo sukelti tėvams pagrįstas abejones dėl sūnaus veiksnumo bei nulemti būtinumą kreiptis į teismą, kad pripažintų sūnų neveiksniu tam tikrose srityse. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad iki įvykio, kurio metu ieškovui buvo padaryta žala, K. Š. būtų atlikęs panašaus pobūdžio veiksmus. Minėta, jog K. Š. nebuvo diagnozuotos jokios psichikos ligos. Savo ruožtu iš į bylą pateiktų įrodymų darytina išvada, jog atsakovė dėjo pastangas, kad sūnus kreiptųsi į specialistus, gautų reikiamą specialistų pagalbą ir pan., tačiau tam priešinosi pats sūnus, kuris tuo metu buvo jau pilnametis, todėl atsakovai turėjo ribotas galimybes užtikrinti, kad sūnui laiku būtų nustatyti psichikos sutrikimai bei suteikta reikiama pagalba.

30. Pažymėtina, jog iš bylos medžiagos nustatyta, kad po 2022 m. gegužės 13 d. įvykio, kurio metu K. Š. sutrikdė ieškovo sveikatą, atsakovė 2022 m. lapkričio 3 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl sūnaus pripažinimo ribotai veiksniu sveikatos priežiūros srityje, t. y. siekdama užtikrinti sūnaus teisę į tinkamą sveikatos priežiūrą. Paminėtina ir tai, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai sudaro pagrindą prieiti išvados, jog K. Š. psichikos sveikata esmingai pablogėjo jau po 2022 m. gegužės 13 d. įvykusio incidento, kuomet specialistų buvo konstatuota, jog šiuo metu K. Š. savarankiškai funkcionuoti iš esmės negeba.

31. Anksčiau išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje situacijoje nėra pakankamo teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovai žinojo apie savo sūnaus psichikos būklę, keliančią grėsmę jam pačiam ir tretiesiems asmenims, tačiau nesiėmė priemonių, kad jų sūnus būtų pripažintas neveiksniu tam tikrose srityse. Priešingai, teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad atsakovė, sužinojusi apie tikrąją savo sūnaus psichikos sveikatos būklę, laiku, t. y. praėjus maždaug pusei metų, inicijavo bylą dėl sūnaus veiksnumo apribojimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra objektyvaus pagrindo spręsti, kad atsakovai buvo nerūpestingi ir tuo pasireiškė jų neteisėti veiksmai dėl ieškovui atsiradusios žalos.

32. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atsakovams taikyti atsakomybę pagal CK 6.268 straipsnio 4 dalį, kadangi nenustatyti atsakovų neteisėti veiksmai. Nenustačius atsakovų neteisėtų veiksmų, negali būti nustatyta ir atsakovų kaltė, tuo pačiu negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos.

33. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę atlyginti žalą. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020). Žalos dydis taip pat nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019, 2022 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2022, 2022 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-421/2022).

34. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

35. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis; jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540-916/2016). Esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).

36. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovų 2 538,27 Eur turtinės žalos atlyginimą, kurią sudaro 208,27 Eur dydžio išlaidos už specialistų paslaugas (konsultacijas) iš pirktus vaistus (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 54–57), 1 100,00 Eur negautos pajamos už laikotarpį, kuriuo dėl įvykusio įvykio ieškovas buvo nedarbingas, skaičiuojant vidutinį darbo dienos atlyginimą, t. y. po 50,00 Eur, už kiekvieną darbo dieną (viso 29) (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 58–61), taip pat baudžiamojo byloje patirtos atstovavimo išlaidos, kurių bendra suma 1 200,00 Eur (ieškovo nurodyta suma 1 230,00 Eur) (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 62–69). Pažymėtina, kad ieškinyje ieškovas apskaičiuodamas baudžiamojoje byloje patirtas atstovavimo išlaidas padarė aritmetinę klaidą, t. y. vietoje 1 200,00 Eur, kurią sudaro ieškovo patirtų išlaidų suma, nurodė 1 230,00 Eur suma. Taigi bendrai ieškovo patirta turtinė žala mažintina iki 2 508,27 Eur sumos. Pažymėtina, kad įvertinus ieškovo pateiktus įrodymus, patvirtinančius turtinės žalos dydį, teismas sprendžia, kad ieškovas iš esmės įrodė, jog 2022 m. gegužės 13 d. įvykusio įvykio, kurio metu buvo sužalota jo sveikata, pasekmėje jis patyrė 2 508,27 Eur dydžio turtinę žalą.

37. Vis dėl to vadovaudamasis šiame sprendime padarytomis išvadomis, t. y. nenustatęs visų būtinų sąlygų atsakovų deliktinei atsakomybei kilti, kaip antai, atsakovų neteisėtų veiksmų, kaltės bei priežastinio ryšio tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovui padarytos žalos, teismas sprendžia, jog ieškovas neįrodė, kad būtent dėl atsakovų veiksmų jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Nors šiuo atveju, atsižvelgiant į K. Š. ieškovo atžvilgiu atliktų neteisėtų veiksmų pobūdį, būtų galima preziumuoti, jog ieškovas dėl fizinio skausmo sukėlimo turėjo patirti neturtinę žalą, tačiau byloje nenustačius atsakovų neteisėtų veiksmų, kaip būtinos deliktinei atsakomybei kilti sąlygos, darytina išvada, kad atsakovai negalėjo sukelti ieškovui ir neigiamų padarinių neturtinės žalos pavidalu.

38. Nurodytų motyvų pagrindų teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų, atsakovų kaltės, taip pat neigiamų padarinių (žalos) atsiradimo bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir neigiamų padarinių atsiradimo, t. y. neįrodžius visų deliktinės atsakomybės sąlygų, numatytų CK 6.246–6.250 straipsniuose bei 6.268 straipsnio 4 dalyje, yra pagrindas ieškovo ieškinį atmesti. Dėl šios priežasties ieškovo ieškinys atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1–2 d.).

40. Nagrinėjamu atveju ieškovas CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas bylos nagrinėjimo metu viso patyrė 1 506,45 Eur išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 71–72, 167–168; 2 t., b. l. 100–103, 133–134).

41. Nustatyta, kad atsakovė A. K. bylos nagrinėjimo metu patyrė 1 601,50 Eur išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 3–5, 7; 2 t., b. l. 106–107, 129–130, 144–156), o atsakovas P. Š. – 200,00 Eur išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 6, 8).

42. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys atmestas, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, atsakovės A. K. naudai iš ieškovo priteistina 1 601,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (teisinės pagalbos išlaidų), o atsakovo P. Š. naudai iš ieškovo priteistina 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (teisinės pagalbos išlaidų).

43. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ieškovo ieškinį atmetus, žyminis mokestis iš ieškovo nepriteisiamas.

44. Nagrinėjant civilinę bylą, teismas patyrė 19,02 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalis 3 punktas). Kadangi ieškovo ieškinys atmestas, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteisiamos iš ieškovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovo J. S. (Y. S.), gim. (duomenys neskelbtini), 1 601,50 Eur (tūkstantį šešis šimtus vieną eurą 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui P. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovo J. S. (Y. S.), gim. (duomenys neskelbtini), 200,00 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo J. S. (Y. S.), gim. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 19,02 Eur (devyniolikos eurų 02 ct) sumą, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Jan Maciejevski