Kauno apygardos teismo nutartis

2014-09-25 · Civilinė byla Nr. 2S-1968-436/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-25
Bylos Nr.
2S-1968-436/2014
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-04796-2013-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arūnas Rudzinskas
Pareiškėjas
Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Civilinė byla Nr. 2S-1968-436/2014Teisminio proceso Nr. 2-13-3-04796-2013-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 122.4; 128.11; 129.18.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1953-835/2014 pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, skundą dėl antstolio veiksmų ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, skundu dėl antstolio veiksmų prašė panaikinti antstolio S. V. 2013 m. lapkričio 22 d. patvarkymą Nr. S-13-19000 vykdomojoje byloje Nr. 0127/09/01842. Nurodė, kad antstolis skundžiamu patvarkymu areštavo už realizuotą paveldėtą turtą gautas pinigines lėšas 101304,26 Lt, bet ne didesnes kaip valstybės iš mirusio skolininko A. V. paveldėto turto tikroji vertė. Nurodė, kad antstolio patvarkymu areštuojamos piniginės lėšos 101304,26 Lt sumai, bet nėra nurodyta konkreti sąskaita, tai reiškia, jog areštuojamos visos sąskaitos ir skola gali būti nurašyta iš bet kurios, taip bus pažeisti ne tik mokesčių inspekcijos, bet ir gyventojų interesai. Pirmiausia antstolis turėjo kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, sulaukti kada paveldėtas turtas bus parduotas ir tik tada taikyti areštą. Mokesčių inspekcija realizavusi paveldėtą turtą, surinkusi visus kreditorinius reikalavimus, įvertinusi savo turėtas išlaidas, iš lėšų, gautų pardavus turtą, atsiskaitys su kreditoriais, todėl nėra pagrindo antstoliui taikyti lėšų areštą.

Antstolis 2013 m. gruodžio 20 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti Alytaus rajono apylinkės teismui. Nurodė, kad visus veiksmus vykdymo procese jis atliko vadovaudamasis instrukcija. Kadangi antstoliui vykdyti išieškojimą leidžiama tik iš valstybės turimų piniginių lėšų, todėl pagrįstai buvo areštuotos valstybės lėšos, gautinos realizavus skolininko paveldėtą turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 3 d. nutartimi pareiškėjos skundo netenkino. Nurodė, kad antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą priverstine tvarka, turi teisę taikyti priverstinio vykdymo priemones, kad būtų užtikrintas kreditoriaus reikalavimas (CPK 624 str.). Atsižvelgiant į tai, kad valstybė, paveldėjusi mirusio asmens turtą, įgijo prievolę padengti šio asmens skolas paveldėto turto ribose ir mokesčių inspekcijai yra suteikta teisė į turto realizavimą, o antstoliui draudžiama realizuoti valstybei priklausantį turtą, bet leidžiama vykdyti išieškojimą iš valstybės turimų piniginių lėšų, antstolio parinktos priverstinės vykdymo priemonės - 2013 m. lapkričio 22 d. patvarkymu areštuotos piniginės lėšos - 101304,26 Lt, kurios bus gautos realizavus skolininko A. V. paveldėtą turtą, bet ne didesnės kaip paveldėto turto tikroji vertė - yra proporcingos ir pagrįstos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.62 str. 3 d., CPK 634 str. 2 d., 668 str. 2 d., 691 str. 2 d.). Pareiškėjos skundo reikalavimas dėl konkrečios sąskaitos nurodymo patvarkyme nepagrįstas, kadangi pareiškėjos atstovė negalėjo nurodyti kokia tai turėtų būti sąskaita į kurią surenkami pinigai už parduotą valstybės paveldėtą turtą.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolio S. V. 2013 m. lapkričio 22 d. patvarkymą Nr. S-13-19000 vykdomojoje byloje Nr. 0127/09/01842. Nurodo, kad vadovaujantis galiojančiomis LR civilinio kodekso, civilinio proceso kodekso ir CPK normomis bei 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 634 „Dėl bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“, valstybės paveldėto turto realizavimo teisė priklauso Valstybinei mokesčių inspekcijai. Todėl antstolio patvarkymas areštuoti lėšas, kurios bus gautos už parduotą valstybės paveldėtą turtą, turi būti pripažintas neteisėtu ir panaikintas. Be to, mirusiojo asmens turtui paveldėjimo teise perėjus valstybei, ji patiria įvairias su šio turto perėmimu, apskaita, saugojimu ir realizavimu susijusias išlaidas. Atskaičius šias patirtas išlaidas, likusią pinigų sumą Valstybinė mokesčių inspekcija turi panaudoti atsiskaitymams su palikėjo kreditoriais. Piniginių lėšų areštas trukdys atsiskaityti su kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje keliamas antstolio veiksmų areštuojant pinigines lėšas teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Nagrinėjant atskirąjį skundą, nustatyta, kad Kauno apygardos teisme jau yra išnagrinėtų analogiškų bylų pagal to paties pareiškėjo skundus dėl to paties antstolio veiksmų (2S-2044-260/2014, 2S-2045-260/2014, 2S-1977-264/2014, 2S-2043-436/2014).

Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime aptarė precedentų reikšmę teismų atliekamai teisingumo vykdymo funkcijai. Teismas nurodė, kad < ... > Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, privalo tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais; tie kriterijai turi būti aiškūs ir ex ante žinomi teisės subjektams, inter alia žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismams (vadinasi, bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama). Esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą). < ... > Bendrosios kompetencijos teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama.

Atsižvelgdamas į šį Konstitucinio Teismo nutarimą, nurodytose Kauno apygardos teismo išnagrinėtose bylose sukurtais precedentais, kurie pagrįsti kasacinio teismo praktika, teismas vadovaujasi ir nagrinėjamojoje byloje.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, civilinės ir vykdomosios bylų medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias turto areštą, be pagrindo neatsižvelgė į Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teisės aktuose priskirtas pareigas, susijusias su valstybės paveldėto turto realizavimu ir palikėjo kreditorių reikalavimų patenkinimu, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, kuri remiantis atskirojo skundo argumentais naikintina.

Remiantis vykdomosios bylos Nr. 0127/09/01842 duomenimis nustatyta, kad antstolio S. V. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0127/09/01842 pagal Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. balandžio 7 d. nutartį Nr. 02200903349-L/2009 dėl 94314,64 Lt priverstinio išieškojimo iš skolininko A. V. kreditoriui UAB „Būsto paskolų draudimas“. A. V. 2010 m. gegužės 4 d. mirė. Palikimą po skolininko mirties priėmė Lietuvos Respublikos valstybė. 2013 m. gruodžio 23 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi vykdymo procese skolininke vietoje mirusio skolininko A. V. buvo pakeista Lietuvos Respublikos valstybė. 2013 m. lapkričio 25 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimu vykdomojoje byloje apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra 6989,62 Lt, tą pačią dieną antstolis priėmė ir patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. Vykdymo išlaidų apskaičiavimo ir patvarkymo dėl vykdymo išlaidų išieškojimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nagrinėjamoje byloje nėra keliamas, skundas dėl jų CPK nustatyta tvarka nėra paduotas, todėl atskirai dėl šių antstolio procesinių veiksmų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. 2013 m. lapkričio 22 d. patvarkymu dėl piniginių lėšų arešto antstolis areštavo pinigines lėšas 101304,26 Lt sumai, tačiau ne didesnes kaip valstybės iš mirusio skolininko A. V. paveldėto turto tikroji vertė ir nurodė, kad areštuotos lėšos privalo būti pervestos į antstolio depozitinę sąskaitą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 str.), garantuojant skolininko ir išieškotojo teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-2007). Kasacinio teismo nuoseklioje praktikoje akcentuojama, kad vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012 ir kt.). Tam, kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 str.).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl antstolio veiksmų areštuojant pinigines lėšas teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčijamu patvarkymu antstolis areštavo už ateityje realizuotą paveldėtą turtą gautas pinigines lėšas 101304,26 Lt sumai, tačiau ne didesnes kaip valstybės iš mirusio skolininko A. V. paveldėto turto tikroji vertė. Kaip nustatyta byloje, palikimą po skolininko A. V. mirties priėmė valstybė, kuri remiantis CK 5.62 straipsnio 3 dalimi už palikėjo skolas atsako neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, kad būtent Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra atsakinga už skolininkui A. V. priklausiusio ir valstybės paveldėto turto realizavimą ir pardavus turtą gautų lėšų paskirstymą nėra.

Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ir disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 str.). Šio instituto tikslas – laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip suvaržyti turtą, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti. Tai yra realaus ir rezultatyvaus priverstinio vykdymo proceso užtikrinimo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2010). Areštavus skolininko turtą jis netenka teisės valdyti, naudoti ir disponuoti areštuotu turtu.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacine tvarka skundžiama nutartimi, sutinka su atskirajame skunde nurodytomis aplinkybėmis, jog piniginių lėšų, kurios bus gautos realizavus po skolininko mirties valstybės paveldėtą turtą, areštas trukdytų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinkamai įvykdyti jai teisės aktais pavestas funkcijas, susijusias su pardavus paveldėtą turtą gautų lėšų paskirstymu palikėjo kreditoriams.

Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentu dėl antstolio teisės areštuoti valstybei priklausančias lėšas, pažymi, kad tokią teisę antstoliui suteikia CPK 668 straipsnio 2 dalis. Kadangi skolininkė vykdomojoje byloje yra būtent valstybė, priėmusi palikimą po skolininko A. V. mirties, tai antstolis turėjo teisę nukreipti išieškojimą į valstybei priklausančias pinigines lėšas, bet tik į dalį, kuri neviršija valstybės po skolininko mirties paveldėto turto tikrosios vertės. Tačiau vien tik egzistuojanti galimybė nukreipti išieškojimą į valstybei priklausančias pinigines lėšas nesudaro pagrindo pripažinti, kad antstolio veiksmai areštuojant pinigines lėšas, kurias valstybė gaus realizavus mirusio skolininko turtą, yra teisėti ir pagrįsti.

Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, todėl ir antstolis, taikydamas priverstines vykdymo priemones, imdamasis tam tikrų vykdymo veiksmų, privalo šiais principais vadovautis. Apeliacinės instancijos teismo manymu, antstolio veiksmai areštuojant pinigines lėšas, kurios bus gautos realizavus valstybės po skolininko mirties paveldėtą turtą, negali būti laikomi proporcingais ir būtinais siekiamam tikslui pasiekti. Kaip jau buvo nurodyta, turto arešto instituto tikslas yra laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip suvaržyti turtą, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti. Turto arešto taikymas kitiems nei nurodyta tikslams pasiekti, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vykdomojoje byloje duomenų apie tai, kad valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, neigtų savo pareigą atsiskaityti su kreditoriumi ir sumokėti apskaičiuotas vykdymo išlaidas nėra. Valstybei pareiga atsakyti už palikėjo skolas neviršijant paveldėto turto tikrosios vertės numatyta įstatymu, o aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą abejoti valstybę atstovaujančios institucijos tinkamu šios pareigos įvykdymu teisėtai ir teisingai paskirstant gautas realizavus paveldėtą turtą lėšas mirusio skolininko kreditoriams, nėra.

Sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad piniginių lėšų areštas gali trukdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai tinkamai vykdyti jai teisės aktais priskirtas funkcijas, susijusias su piniginių lėšų, gautų realizavus paveldėtą turtą, tinkamu paskirstymu kreditoriams. Realiai gautas lėšas realizavus paveldėtą turtą Valstybinė mokesčių inspekcija paskirsto skolininko kreditoriams CPK 753–755 straipsniuose nustatyta tvarka. Paminėtina, kad pagal nurodytų aktų nuostatas tais atvejais, kai išieškoto turto nepakanka vykdymo išlaidoms bei visiems reikalavimams patenkinti, atlygis antstoliui paskirstomas proporcingai išieškotojams paskirstytai sumai Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka (CPK 753 str. 1 d. 4 p.). Kaip matyti iš vykdomojoje byloje esančio vykdymo išlaidų apskaičiavimo, į vykdymo išlaidų sumą yra įtrauktas ir atlygis antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą. Nesant duomenų, kad po skolininko mirties paveldėto turto užteks visiems jo kreditorių reikalavimams patenkinti, pripažintina, kad antstolio taikytas piniginių lėšų areštas visa apskaičiuotų vykdymo išlaidų apimtimi (įskaitant ir atlygį antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą), gali trukdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinkamai įvykdyti jai priskirtą pareigą teisės aktuose nustatyta tvarka paskirstyti mirusio skolininko kreditoriams gautas lėšas.

Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, o atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą pripažinti antstolio veiksmus, skundžiamu patvarkymu areštuojant pinigines lėšas, neteisėtais. Pripažintina, kad antstolis, priimdamas skundžiamą patvarkymą, savo įgaliojimus naudojo nesąžiningai, siekdamas tikslų, kurie galėjo būti įgyvendinti kitomis, labiau proporcingomis priemonėmis.

Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ginčo atveju netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, kuri naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės, panaikinant skundžiamą antstolio patvarkymą (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartį panaikinti.

Klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolio S. V. 2013 m. lapkričio 22 d. patvarkymą Nr. S-13-19000 vykdomojoje byloje Nr. 0127/09/01842.

Teisėjas Arūnas Rudzinskas