Kauno apygardos teismo sprendimas

2014-09-15 · Civilinė byla Nr. 2S-1977-264/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2014-09-15
Bylos Nr.
2S-1977-264/2014
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-02677-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Baubienė
Pareiškėjas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1977-264/2014Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02677-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: 122.4; 128.11; 129.18 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens antstolio S. V. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3309-179/2014 pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl antstolio S. V. veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Antstolio S. V. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0127/09/01156 pagal 2008-11-04 Alytaus rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2322-179/2008 dėl 6,50 Lt skolos išieškojimo iš skolininko A. K. išieškotojo - valstybės naudai. 2012-09-05 skolininkas A. K. mirė. (duomenys neskelbtini) išduotu paveldėjimo teisės liudijimu skolininko palikimą priėmė valstybė. 2014-05-27 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi skolininkas A. K. pakeistas į Lietuvos Respublikos valstybę, atstovaujamą Valstybinės mokesčių inspekcijos.

Antstolės kontoroje 2014 m. birželio 11 d. gautas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, nurodoma, kad antstolis nepagrįstai surašė patvarkymus dėl piniginių lėšų arešto.

Antstolis 2014 m. birželio 18 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino, jį kartu su vykdomąja byla perdavė nagrinėti Alytaus rajono apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 9 d. nutartimi pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl antstolio veiksmų tenkino. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju įstatymas – CPK 692 straipsnio norma – tiesiogiai įtvirtina antstolio pareigą perduotiną valstybei turtą perduoti realizuoti Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai. Taip pat konstatavo, kad piniginių lėšų areštas trukdytų Valstybinei mokesčių inspekcijai vykdyti teisės aktais jai pavestas funkcijas, kadangi skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių valdymo, naudojimosi ar disponavimo laikinas uždraudimas ar apribojimas. Teismas sprendė, kad antstolio patvarkymas Nr. S-14-11808, kuriuo antstolis areštavo už realizuotą paveldėtą turtą gautas pinigines lėšas pripažintinas nepagrįstu, neteisėtu ir yra naikintinas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Antstolis S. V. atskiruoju skundu prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. nutartį panaikinti ir skundžiamus antstolio veiksmus pripažinti pagrįstais ir teisėtais. Atskirajame skunde nurodo šiuos argumentus:

1. Alytaus rajono apylinkės teismas klaidingai akcentavo, kad antstolis areštavo iš mirusio asmens paveldėtą turtą. Vykdomojoje byloje nėra uždėtų apribojimų iš mirusio skolininko paveldėtam turtui, todėl Valstybinei mokesčių inspekcijai nėra jokių kliūčių šio turto realizavimui ir CPK 692 str. pažeidimo nėra, todėl pirmos instancijos teismo nurodytos aplinkybės prieštarauja faktinei situacijai.

2. Vykdomojoje byloje vietoje mirusio skolininko skolininkas yra valstybė. Vykdant išieškojimą iš valstybės išieškojimas gali būti nukreipiamas tik į jai priklausančias pinigines lėšas. Apeliantas nurodo, kad antstolis turi teisę areštuoti valstybei priklausančias lėšas, kadangi mirusio skolininko, kurio turtą paveldėjo valstybė, lėšų turėtojas yra Valstybinė mokesčių inspekcija, todėl būtent šioje institucijoje esančios lėšos privalo būti areštuotos.

3. Apeliantas nurodo, kad skundžiamu patvarkymu buvo areštuotos ne valstybei priklausančios abstrakčios lėšos ar šiuo metu jų turimos lėšos banko sąskaitose, o tikslios lėšos, t. y. lėšos, kurios bus gautos už parduotą paveldėtą turtą, neviršijant šio paveldėto turto vertės. Atsižvelgiant į tai apelianto vertinimu Valstybinės mokesčių inspekcijos nuogąstavimai dėl jos darbo paralyžavimo yra nepagrįsti. Nurodo, kad šio patvarkymo vykdymas nepažeidžia valstybės interesų, kadangi įstatymai paveldėtojui numato pareigą padengti mirusio asmens, kurio turtą paveldėjo paveldėtojas skolas.

Atsiliepimas

Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo nutartį. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad jeigu antstolio patvarkymas areštuoti pinigines lėšas, kurios bus gautos pardavus Lietuvos respublikos paveldėtą turtą, įsiteisėtų, susidarytų tokia situacija, kad VMI prie FM gavusi parduoto valstybės paveldėto turto realią kainą, negalėtų toliau vykdyti gautų pinigų paskirstymo kreditoriams, pagal teisės aktuose nustatytą tvarką. Piniginių lėšų areštas neleistų VMI prie FM paskirstyti piniginių lėšų, gautų už realizuotą Lietuos Respublikos paveldėtą turtą. Vadinasi atsirastų neigiamos teisinės pasekmės visiems mirusio skolininko kreditoriams ir lėšų paskirstymas taptų neįmanomas, atsirastų teisių pažeidimas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, civilinės ir vykdomosios bylų medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias turto areštą, pagrįstai atsižvelgė į Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teisės aktuose priskirtas pareigas, susijusias su valstybės paveldėto turto realizavimu ir palikėjo kreditorių reikalavimų patenkinimu, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti.

Remiantis vykdomosios bylos Nr. 0127/09/01156 duomenimis nustatyta, kad antstolio S. V. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0127/09/01156 pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2008-11-04 vykdomąjį raštą Nr. 2-2322-179/2008 dėl 6,50 Lt skolos išieškojimo iš skolininko A. K. valstybei. A. K. (duomenys neskelbtini) mirė. Palikimą po skolininko mirties priėmė Lietuvos Respublikos valstybė, kuri 2014-05-27 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi vykdymo procese buvo pakeista skolininke vietoje mirusio skolininko A. K.. Vykdymo išlaidų apskaičiavimu vykdomojoje byloje apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra 84,14 Lt. 2014-05-20 antstolis priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. 2014-05-20 patvarkymu dėl piniginių lėšų arešto antstolis areštavo pinigines lėšas 84,14 Lt sumai, tačiau ne didesnes kaip valstybės iš mirusio skolininko A. K. paveldėto turto tikroji vertė ir nurodė, kad areštuotos lėšos privalo būti pervestos į antstolio depozitinę sąskaitą. 2014-05-27 patvarkymu, pakeičiančiu 2014-05-20 patvarkymą, antstolis patvarkė areštuoti už realizuotą paveldėtą turtą gautas pinigines lėšas 84,14 Lt sumai, tačiau ne didesnes kaip valstybės iš mirusio skolininko A. K. paveldėto turto tikroji vertė. Vykdomojoje byloje tuo pačiu ir išieškotoja, ir skolininke esanti Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pateikė skundą dėl antstolio veiksmų prašydama panaikinti patvarkymą dėl piniginių lėšų arešto kaip trukdantį valstybę atstovaujančiai institucijai vykdyti realizavus turtą gautų lėšų paskirstymą kreditoriams, kas tokiu atveju pažeistų jų teises ir teisėtus interesus. Antstolis pateikto skundo dėl antstolio veiksmų netenkino ir jį su vykdomąja byla persiuntė teismui. Pirmosios instancijos teismas skundą dėl antstolio veiksmų patenkino ir skundžiamą patvarkymą dėl piniginių lėšų arešto panaikino.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 str.), garantuojant skolininko ir išieškotojo teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-2007). Kasacinio teismo nuolatinėje praktikoje akcentuojama, kad vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012 ir kt.). Tam, kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 str.).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl antstolio veiksmų areštuojant pinigines lėšas teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčijamu patvarkymu antstolis areštavo už realizuotą paveldėtą turtą gautas pinigines lėšas 84,14 Lt sumai, tačiau ne didesnes kaip valstybės iš mirusio skolininko A. K. paveldėto turto tikroji vertė. Kaip nustatyta byloje, palikimą po skolininko A. K. mirties priėmė valstybė, kuri remiantis CK 5.62 straipsnio 3 dalimi už palikėjo skolas atsako neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Sprendžiant antstolio veiksmų teisėtumo klausimą būtina atkreipti dėmesį į tai, kad vykdomojoje byloje mirusį skolininką pakeitus jo teisių perėmėja, tiek išieškotoja, tiek ir skolininkė yra vienas ir tas pats asmuo, t. y. Lietuvos Respublika, kurią atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Nurodyta aplinkybė sudaro pagrindą nutraukti vykdomąją bylą (CPK 629 str. 1 d. 7 p.), tačiau, kaip kad galima spręsti iš vykdomosios bylos duomenų, valstybei kreipusis į antstolį dėl skolos iš skolininko A. K. išieškojimo, vykdymo išlaidos antstoliui nebuvo sumokėtos, todėl antstolis vykdomojoje byloje apskaičiavo vykdymo išlaidas, priėmė patvarkymą dėl jų išieškojimo, o kartu, siekdamas užsitikrinti apskaičiuotų vykdymo išlaidų išieškojimą, areštavo dalį lėšų, kurias valstybė gaus realizavusi mirusio skolininko A. K., turtą. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, kad būtent Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra atsakinga už skolininkui A. K. priklausiusio ir valstybės paveldėto turto realizavimą ir pardavus turtą gautų lėšų paskirstymą nėra.

Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ir disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 str.). Šio instituto tikslas – laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip suvaržyti turtą, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti. Tai yra realaus ir rezultatyvaus priverstinio vykdymo proceso užtikrinimo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2010). Areštavus skolininko turtą jis netenka teisės valdyti, naudoti ir disponuoti areštuotu turtu.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacine tvarka skundžiama nutartimi, nesutinka su atskirajame skunde antstolio nurodytomis aplinkybėmis, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai nutartyje akcentavo, kad antstolis areštavo mirusio skolininko A. K. turtą. Pirmosios instancijos teismo nutartyje tokia aplinkybė nėra nustatyta, o priešingai, teismas vertino piniginių lėšų, kurios bus gautos realizavus po skolininko mirties valstybės paveldėtą turtą, areštą ir pripažino, kad būtent šių lėšų areštas trukdytų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinkamai įvykdyti jai teisės aktais pavestas funkcijas, susijusias su pardavus paveldėtą turtą gautų lėšų paskirstymu palikėjo kreditoriams. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nėra konstatavęs ir CPK 692 straipsnio pažeidimo, todėl dėl su šiomis aplinkybėmis susijusių atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su atskirojo skundo argumentu dėl antstolio teisės areštuoti valstybei priklausančias lėšas, pažymi, kad tokią teisę antstoliui suteikia CPK 668 straipsnio 2 dalis. Kadangi skolininkė vykdomojoje byloje yra būtent valstybė, priėmusi palikimą po skolininko A. K. mirties, tai antstolis turėjo teisę nukreipti išieškojimą į valstybei priklausančias pinigines lėšas, tačiau tik į dalį, kuri neviršija valstybės po skolininko mirties paveldėto turto tikrosios vertės. Tačiau vien tik egzistuojanti galimybė nukreipti išieškojimą į valstybei priklausančias pinigines lėšas nesudaro pagrindo pripažinti, kad antstolio veiksmai areštuojant pinigines lėšas, kurias valstybė gaus realizavus mirusio skolininko turtą, yra teisėti ir pagrįsti. Atskirajame skunde pagrįstai teigiama, kad antstolis skundžiamu patvarkymu areštavo ne valstybei priklausančias abstrakčias lėšas ar šiuo metu turimas banko sąskaitose lėšas, o tikslines lėšas, t. y. lėšas, kurios bus gautos už parduotą paveldėtą turtą neviršijant paveldėto turto vertės, tačiau nurodytos aplinkybės neturėjo reikšmės pripažįstant antstolio veiksmus neteisėtais.

Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, todėl ir antstolis, taikydamas priverstines vykdymo priemones, imdamasis tam tikrų vykdymo veiksmų, privalo šiais principais vadovautis. Apeliacinės instancijos teismo manymu, antstolio veiksmai areštuojant pinigines lėšas, kurios bus gautos realizavus valstybės po skolininko mirties paveldėtą turtą, negali būti laikomi proporcingais ir būtinais siekiamam tikslui pasiekti. Kaip jau buvo nurodyta, turto arešto instituto tikslas yra laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip suvaržyti turtą, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti. Turto arešto taikymas kitiems nei nurodyta tikslams pasiekti, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Kaip matyti iš antstolio pateikto atskirojo skundo, jis skundžiamą patvarkymą dėl piniginių lėšų arešto priėmė siekdamas priminti valstybei apie esamą skolą. Antstolio teigimu, abejotina, ar valstybė savarankiškai galėtų efektyviai surinkti duomenis apie visus mirusio asmens kreditorius, kadangi Lietuvos Respublikoje nėra jokio skolų registro, kuriame būtų kaupiami duomenys apie asmenų skolas. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad antstolis skundžiamą patvarkymą dėl turto arešto priėmė iš esmės ne siekdamas išlaikyti turtą, iš kurio būtų galima išieškoti, bet vien tik siekdamas priminti valstybei apie egzistuojančią skolininko skolą (nesumokėtas vykdymo išlaidas) antstoliui. Tokie antstolio veiksmai, kai jis vykdymo veiksmus atlieka siekdamas kitų, ne su vykdymo procesu susijusių tikslų, negali būti laikomi teisėtais, pagrįstais ir pateisinamais siekiamiems tikslams pasiekti. Antstolis jam suteiktais įgaliojimais privalo naudotis sąžiningai. Nors antstolis nurodė, kad abejotina, ar valstybė gali savarankiškai efektyviai surinkti duomenis apie visas mirusio asmens skolas, tačiau nei duomenų, nei juos patvirtinančių įrodymų, kad informavimo apie skolą tikslas negalėjo būti pasiektas kitais būdais, antstolis nepateikė. Be to, pažymėtina, kad vykdomojoje byloje Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, yra tiek išieškotoja, tiek skolininkė vykdomojoje byloje, kad jai buvo žinoma apie vykdymo procesą, ji pati pasiūlė antstoliui kreiptis dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, todėl abejotina, ar buvo būtina ir būtent tokiu būdu priimti apie susidariusią skolą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vykdomojoje byloje duomenų apie tai, kad valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, neigtų savo pareigą sumokėti apskaičiuotas vykdymo išlaidas nėra. Valstybei pareiga atsakyti už palikėjo skolas neviršijant paveldėto turto tikrosios vertės numatyta įstatymu, o aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą abejoti valstybę atstovaujančios institucijos tinkamu šios pareigos įvykdymu teisėtai ir teisingai paskirstant gautas realizavus paveldėtą turtą lėšas mirusio skolininko kreditoriams, nėra.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad piniginių lėšų areštas gali trukdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai tinkamai vykdyti jai teisės aktais priskirtas funkcijas, susijusias su piniginių lėšų, gautų realizavus paveldėtą turtą, tinkamu paskirstymu kreditoriams, o atskirojo skundo argumentai šios pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigia. Kaip kad nurodė pirmosios instancijos teismas, realiai gautas lėšas realizavus paveldėtą turtą Valstybinė mokesčių inspekcija paskirsto skolininko kreditoriams CPK 753–755 straipsniuose nustatyta tvarka. Paminėtina, kad pagal nurodytų aktų nuostatas tais atvejais, kai išieškoto turto nepakanka vykdymo išlaidoms bei visiems reikalavimams patenkinti, atlygis antstoliui paskirstomas proporcingai išieškotojams paskirstytai sumai Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka (CPK 753 str. 1 d. 4 p.). Kaip matyti iš vykdomojoje byloje esančio vykdymo išlaidų apskaičiavimo, į vykdymo išlaidų sumą yra įtrauktas ir atlygis antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą. Nesant duomenų, kad po skolininko mirties paveldėto turto užteks visiems jo kreditorių reikalavimams patenkinti, pripažintina, kad antstolio taikytas piniginių lėšų areštas visa apskaičiuotų vykdymo išlaidų apimtimi (įskaitant ir atlygį antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą), gali trukdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinkamai įvykdyti jai priskirtą pareigą teisės aktuose nustatyta tvarka paskirstyti mirusio skolininko kreditoriams gautas lėšas.

Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, nesudaro pagrindo pripažinti, kad antstolio veiksmai skundžiamu patvarkymu areštuojant pinigines lėšas buvo būtini siekiant užtikrinti vykdymo proceso dalyvių teises ir teisėtus interesus. Pripažintina, kad antstolis, priimdamas skundžiamą patvarkymą, savo įgaliojimus naudojo nesąžiningai, siekdamas tikslų, kurie galėjo būti įgyvendinti kitomis, labiau proporcingomis priemonėmis.

Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ginčo atveju tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti ar pakeisti remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama 2014 m. liepos 9 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Aušra Baubienė