- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-24
- Bylos Nr.
- e2S-397-773/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03113-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Šimonis
- Ieškovas
- L. S.
- Atsakovas
- Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūrai, S. A. T. P.
- Advokatai
- Kęstutis Jonaitis
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. S. įgalioto atstovo advokato Kęstučio Jonaičio atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovams Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūrai ir S. A. T. P. dėl nuosavybės teisių pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti ieškovės L. S. nuosavybės teises į transporto priemonę Fiat Adriatik, (duomenys neskelbtini) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 1-6). Nurodė, kad ieškovė nuvykusi į Švediją pagal internetinėje svetainėje www.autoplius.lt išplatintą skelbimą 2018 m. kovo 24 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įsigijo transporto priemonę (kemperį) Fiat Adriatik, (duomenys neskelbtini). Pirkimo pardavimo sutartyje transporto priemonės pardavėjas nurodytas S. A. T., pirkėjas – ieškovė, sutartis buvo patvirtinta abiejų šalių parašais. Grįžusi į Lietuvos Respubliką ieškovė transporto priemonę užregistravo VĮ „Regitra“. Ieškovė ketino parduoti transporto priemonę pirkėjui R. J., tačiau 2019 m. liepos 19 d. nuvykus į Prienų VĮ „Regitra“ išregistruoti transporto priemonę, paaiškėjo, kad nuo 2018 m. balandžio 10 d. transporto priemonė yra ieškoma Švedijoje ir transporto priemonės pirkimo – pardavimo sandoris neįvyko. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariate 2019 m. liepos 19 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-30491-19 pagal požymius veikos, numatytos BK 189 straipsnio 1 dalyje. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2019 m. lapkričio 14 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-30491-19 dėl nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo ir realizavimo nutrauktas nustačius, kad nepadaryta nusikalstama veika, numatyta BK 189 straipsnio 1 dalyje. Tyrime nenustatyta jokių faktinių duomenų, kad ieškovė transporto priemonę įsigijo žinodama, jog atlieka neteisėtus veiksmus. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2019 m. lapkričio 14 d. nutarime nurodyta, kad 2018 m. balandžio 10 d. buvo paskelbta transporto priemonės paieška pagal 2018 m. balandžio 6 d. pareiškėjo S. A. T. P. pranešimą Stokholmo policijos komisariatui, jog transporto priemonė apgaulės būdu iš jo pasisavinta 2018 m. kovo 19 d. Torshmmansgaten, Kista, Stokholme, Švedijoje. Šiuo metu Švedijoje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl šios transporto priemonės pasisavinimo, tyrimą kuruoja Vastetort prokuratūra Stokholme. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2019 m. lapkričio 13 d. nutarimu nuspręsta transporto priemonę grąžinti S. A. T. P., pavedant nutarimą vykdyti po dviejų mėnesių, skaičiuojant nuo registruoto 2019 m. lapkričio 13 d. pranešimo apie nutarimo įteikimą ieškovei ir S. A. T. P. dienos, jei nebus gautas transporto priemonės savininko įgaliotojo atstovo ar įgijėjo skundas ar dokumentas, patvirtinantis jų kreipimąsi į teismą civilinio proceso tvarka. Todėl ieškovė, pasinaudodama procesine teise, ir nepraleisdama pranešime nustatyto termino, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams teikia ieškinį dėl nuosavybės teisių pripažinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. sausio 6 d. nutartimi nustatė ieškovei L. S. 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties įteikimo dienos, nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti (e. b. l. 8-10).
3. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą svarbu nustatyti, ar tinkamai įgyvendinama ieškovo teisė į teisminę gynybą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio 1 dalyje nustatyti formalūs reikalavimai ieškinio turiniui. Kaip vienas iš būtinų ieškinio elementų jame nurodytas ieškinio dalykas, kuris ir yra materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Nors teismas bylos iškėlimo stadijoje netikrina ieškinio pagrįstumo klausimo, tačiau jis patikrina, ar ieškinio tenkinimas objektyviai gali sukurti teisinius padarinius.
Šalies argumentai
4. Teismas nustatė, kad pareikštu ieškiniu ieškovė prašo pripažinti jai nuosavybės teises į transporto priemonę „Fiat Adriatik“, (duomenys neskelbtini). Teismas atkreipė dėmesį, kad reikšdama šį reikalavimą ieškovė ieškinyje nurodo aplinkybes, kad ji yra sąžininga minėtos transporto priemonės įgijėja ir cituoja teismų praktiką dėl sąžiningo, teisėto daikto įgijimo ir valdymo bei, atitinkamai, vadovaujasi CK 4.96 straipsnyje įtvirtintomis normomis, reglamentuojančiomis daikto savininko ir sąžiningo įgijėjo teisių apsaugą bei šių subjektų interesų pusiausvyrą, o ne normomis, reglamentuojančiomis nuosavybės teisės įgijimą.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė atsakove įvardija Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūrą, kurios 2019 m. lapkričio 13 d. nutarimu minėtą transporto priemonę nuspręsta grąžinti S. A. T. P.. Teismas atkreipė dėmesį, kad šis nutarimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tuo tarpu CPK nenumato galimybės peržiūrėti, keisti, panaikinti ar pan. prokuroro priimtų procesinių sprendimų. Kartu su ieškiniu nepateikta duomenų, kad šis nutarimas būtų pripažintas neteisėtu, todėl teismui neaišku, kuo ieškovė grindžia atsakovės neteisėtus veiksmus.
6. Teismas pažymėjo, kad pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. Esant nurodytoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, teismas sprendė, kad ieškovė įpareigotina pateikti ieškinį, kuriame būtų aiškiai nurodytas atsakovės neteisėtas veiksmas arba ji nebūtų traukiama atsakove, ieškinio dalykas turi būti suformuluotas taip, kad asmuo, kuriam pareikštas ieškinys, galėtų tinkamai atsiliepti į pareikštą ieškinį, o teismas, esant tam pagrindo, galėtų priimti sprendimą, kuris savo ruožtu turi būti aiškus ir gali būti įvykdomas CPK nustatyta tvarka.
7. Teismas atkreipė dėmesį, kad nustačius aplinkybę, jog ieškinio materialinis reikalavimas iš esmės nenukreiptas į atsakovę, nėra galimybės nustatyti ieškinio teismingumo, nes ieškinyje nurodyta, kad ieškinys reiškiamas, viena vertus, pagal transporto priemonės buvimo vietą, kita vertus, vadovaujantis CPK 29 straipsniu, t. y. pagal atsakovės Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros buveinės vietą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Ieškovės L. S. įgaliotas atstovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. nutartį ir klausimą dėl ieškovės L. S. ieškinio priėmimo perduoti pirmos instancijos teismui išnagrinėti iš naujo (e. b. l. 12-15).
8.1. Ieškovės ieškinyje nurodytas faktinis pagrindas patvirtina, kad ieškiniu reiškiamas reikalavimas dėl ieškovės nuosavybės teisių pripažinimo į kilnojamą daiktą (transporto priemonę) ir tuo pačiu išreikalavimo iš neteisėto daikto valdymo. Ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės bei kartu su ieškiniu pateiktas rašytinis įrodymas, t. y. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2019 m lapkričio 13 d. nutarimas patvirtina, kad ginčo objektu esantis daiktas – transporto priemonė Fiat Adriatik – yra Kauno apygardos prokuratūros Alytaus Apylinkės prokuratūros dispozicijoje. Todėl ieškovė visiškai pagrįstai atsakovu įvardina subjektą, kuris faktiškai disponuoja ir valdo ginčo objektu esantį daiktą, į kurį ieškovė ieškiniu reiškia nuosavybes teises, t.y. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus Apylinkės prokuratūrą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad reiškiant ieškinio reikalavimą dėl nuosavybės teisių pripažinimo į transporto priemones, kurios sulaikytos atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, atsakovu yra traukiama būtent tokį ikiteisminio tyrimo kontroliuojanti ir sprendimus ikiteisminiame tyrime priimanti prokuratūra, pvz. Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-204-485/2011 ir kt.
8.2. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis numato, kad nuosavybė neliečiama, nuosavybės teises saugo įstatymai bei nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnis numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ieškovė pareiškė ieškinį dėl nuosavybės teisių į transporto priemonę pripažinimo ir jos grąžinimo, nes laiko save teisėta transporto priemonės savininke, įgijusią nuosavybės teises į ją pagal sandorį, kuris nėra ginčijamas ar nuginčytas, o atsakovę neteisėtai negrąžinančią ieškovei jai nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės. Pagal CK 4.95 straipsnį savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Nors ieškovė ieškinyje nenurodė visų teisinių pagrindų, t.y. CK 4.95 straipsnio, tačiau aiškiai suformulavo faktinį pagrindą. Ieškovė nurodė, kad Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, kad Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra neturi ir neturėjo tikslo šią transporto priemonę valdyti kaip savą (CK 4.22 straipsnis) ir prokuratūroje minėta transporto priemonė yra tik todėl, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekami procesiniai veiksmai su ginčo objektu. Kitas neteisėtas Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros veiksmas yra jos nutarimas grąžinti transporto priemonę S. A. T. P., nes vien ta aplinkybė, kad buvęs transporto priemonės savininkas pateikė Stokholmo policijos komisariatui pareiškimą apie iš jo apgaulės būdu pasisavintą transporto priemonę ir dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas, nesuponuoja nei išvados, kad S. A. T. P. transporto priemonės neteko dėl jo atžvilgiu padaryto nusikaltimo, nei išvados, kad S. A. T. P. yra teisėtas transporto priemonės savininkas, nes nėra duomenų dėl ikiteisminio tyrimo Švedijoje baigties ir jo metu priimtų galutinių procesinių sprendimų. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį, kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-338/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 30 d. nutartis Nr. 3K-3-257/2011). Ieškinio turinys leidžia teigti, kad ieškovė aiškiai nurodė, kuo grindžia atsakovės neteisėtus veiksmus.
8.3. Juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (CPK 29 straipsnis), o ieškinys, susijęs su juridinio asmens filialo veikla, gali būti pareiškiamas taip pat pagal filialo buveinę (CPK 30 straipsnio 3 dalis). Ieškinys keliems atsakovams, gyvenantiems ar esantiems ne toje pačioje vietoje, pareiškiamas pagal vieno iš atsakovų gyvenamąją vietą ar buveinę ieškovo pasirinkimu. Taigi, ieškovė, reikšdama ieškinį dviem atsakovams: faktiniam daikto turėtojui, t.y. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūrai, ir buvusiam daikto savininkui, t.y. S. A. T. P., turėjo teisę pasirinkti teismingumą pagal vieno iš atsakovų buveinę ar gyvenamąją vietą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
10. Byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria nurodyta ieškovei pašalinti ieškinio trūkumus, teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismo vertinimu pareikštas ieškinys neatitinka ieškiniui keliamų reikalavimų dėl neaiškiai suformuluoto ieškinio pagrindo ir dalyko (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), nes ieškovė nenurodė, kuo pasireiškė atsakovės Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros neteisėti veiksmai pastarajai vykdant BPK nustatytas funkcijas ir todėl Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra yra galimai netinkama atsakovė pagal ieškovės ieškinį.
11. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė L. S. reiškia ieškinį atsakovams Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūrai ir S. A. T. P. dėl to, kad Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2019 m. lapkričio 13 d. nutarimu nuspręsta transporto priemonę Fiat Adriatik, (duomenys neskelbtini), grąžinti S. A. T. P. nutraukus ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo ir realizavimo, nes nustatyta, kad nepadaryta nusikalstama veika, numatyta BK 189 straipsnio 1 dalyje. Šių aplinkybių pagrindu ieškovė reiškia reikalavimą pripažinti ieškovės L. S. nuosavybės teises į transporto priemonę Fiat Adriatik, (duomenys neskelbtini).
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos. Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymo reikalavimų, nustatančių teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarką, teismo vaidmuo yra rasti pusiausvyrą tarp procesinių reikalavimų ir asmens teisės kreiptis į teismą užtikrinimo. Todėl ieškinio trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1, Teismų praktika Nr. 36).
13. Sprendžiant dėl ieškinio pagrindo ir dalyko formuluotės tinkamumo ieškinio priėmimo stadijoje reikšminga Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad asmens teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą. Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018. Teismų praktika. 2018, 50, p. 9-24). Todėl įstatymo ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010).
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės L. S. ieškinyje yra aiškiai suformuluotas ieškinio pagrindas, nes ieškovė nurodo aplinkybes, dėl kurių ji nebegali valdyti, naudoti įsigyto turto – transporto priemonės – ir juo disponuoti, t.y. ieškovės vertinimu, jos nuosavybės teisės pažeistos dėl prokuratūros veiksmų ikiteisminio tyrimo metu paėmus jos įsigytą transporto priemonę Fiat Adriatik, (duomenys neskelbtini), ir vėliau nutarus grąžinti transporto priemonę S. A. T. P.. Taigi, Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra 2019 m. lapkričio 13 d. priėmė nutarimą paimti automobilį iš ieškovės valdymo, nes atsakovas S. A. T. P., kuris galimai pardavė automobilį ieškovei, nurodo aplinkybes dėl automobilio pasisavinimo apgaulės būdu. Todėl ieškovė L. S. manydama, kad ji yra teisėta transporto priemonės savininkė, nes įsigijo transporto priemonę pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, turi pagrindą kreiptis į teismą, jog būtų apginta jos ginčijama teisė (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Tai, kad Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2019 m. lapkričio 13 d. nutarimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka nepaneigia ieškovės teisių kreiptis į teismą CPK nustatyta tvarka ginti savo pažeistas ar ginčijamas teises, juo labiau, kad pačiame nutarime yra nurodyta, jog automobilį nuspręsta grąžinti S. A. T. P., jei nebus gautas automobilio savininko įgaliotojo asmens atstovo ar įgijėjo skundas ar dokumentas, patvirtinantis jų kreipimąsi į teismą civilinio proceso tvarka. Būtent dėl šių aplinkybių ieškovė ir reiškia reikalavimą pripažinti jos nuosavybės teises į transporto priemonę Fiat Adriatik, (duomenys neskelbtini). Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškinyje aiškiai suformuluotas tiek ieškinio pagrindas, tiek ieškinio dalykas. Aplinkybė, kad ieškinyje pirmosios instancijos teismo vertinimu netinkamai nurodytos ginčui taikytinos teisės normos, taip pat nesudaro pagrindo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nes byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas priklauso teismo kompetencijai ir atliekamas pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2017).
15. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad CPK 13 straipsnio norma įtvirtina dispozityvumo principą civiliniame procese. Dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis) nustato civilinio proceso dalyviams teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Taigi pagal civiliniame procese galiojančius teisės į pažeistų teisių teisminę gynybą ir dispozityvumo principus kiekvienas asmuo yra laisvas apsispręsti, ar ginti savo pažeistas teises teisme, o jeigu ginti, tai pasirinkti savo elgesio modelį, kaip ir kokia apimtimi tai daryti, t. y. nustatyti pažeistų teisių gynimo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494-219/2018). Taigi, atsakovo ar atsakovų pasirinkimas ir jų nurodymas ieškinyje yra ieškovės prerogatyva ir tai, kad vienu iš atsakovų ieškovė nurodė Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūrą, negali būti ieškinio trūkumas, šalintinas ieškinio trūkumų instituto pagalba. Juo labiau, kad ieškovė nurodė ir kitą atsakovą, savo kaip savo savininko teises ginantį, o ieškovės nuosavybės teises ginčijantį S. A. T. P..
16. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį, kad CPK 45 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma numato, jog nustačius, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, teismas gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą, nurodyta, kad vertindamas atsakovo tinkamumą teismas turi atsižvelgti į šalių tarpusavio teisinius santykius. Pagal CPK 45 straipsnyje įtvirtintos teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva, tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui. Teismas, nagrinėdamas ginčą ir nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turėtų atsakyti, turi pasiūlyti ieškovui pakeisti pradinį atsakovą tinkamu ir paaiškinti netinkamos šalies nepakeitimo procesines pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-916/2019). Todėl pirmosios instancijos teismui bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, teismas turi pasiūlyti ieškovei pakeisti pradinį atsakovą tinkamu, be ne taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, kadangi ieškovei nesutinkant, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, byla yra nagrinėjama iš esmės (CPK 45 straipsnio 3 dalis). Bylos teismingumo klausimas spręstinas įvertinus ieškovės galutinius reikalavimus, šalių tinkamumą ir galimas atsakovų pozicijas (CPK 34 straipsnio 1-2 dalys).
17. Nustačius nurodytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės L. S. ieškinio priėmimo klausimą, netinkami pritaikė proceso teisės normas, todėl atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. nutartis panaikinama ir ieškovės L. S. ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 137 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. nutartį panaikinti ir ieškovės L. S. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.