- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-22
- Bylos Nr.
- 2A-204-485/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Ramūnas Mitkus
- Ieškovas
- R. L.
- Atsakovas
- Kauno, Kauno miesto apylinkės prokuratūrai ir draudimo bendrovei „Folksam Kassan“, Kauno miesto apylinkės prokuratūros ir draudimo bendrovės
- Trečiasis asmuo
- VĮ „Regitra“, G. M., A., M. G.
- Advokatai
- Neringa Grubliauskienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus ir Egidijaus Tamašausko,
v iešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. L. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1551-429/2010 pagal ieškovės R. L. patikslintą ieškinį atsakovams Kauno miesto apylinkės prokuratūrai ir draudimo bendrovei „Folksam Kassan“, tretiesiems asmenims VĮ „Regitra“, G. M. ir A. P. dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustat ė:
Šalies argumentai
ieškovė patikslintu ieškiniu (t. 1, b. l. 125-128) prašė pripažinti jos, kaip sąžiningos įgijėjos, nuosavybės teisę į turtą automobilį TOYOTA LAND CRUISER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį išreikalauti iš atsakovų Kauno miesto apylinkės prokuratūros ir draudimo bendrovės „Folksam Kassan“ neteisėto valdymo.
Ieškovė nurodė, jog 2008-03-14 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovė iš trečiojo asmens M. G. įgijo automobilį TOYOTA LAND CRUISER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) už 43 000 Lt. Šis automobilis jau buvo registruotas Lietuvoje, o pirkimo-pardavimo sandorio įregistravimo metu, buvo atlikta pakartotinė jo apžiūra, todėl jokių įtarimų, kad šis automobilis gali būti vogtas nekilo nei ieškovei, nei VĮ „Regitra“ darbuotojams. Ieškovė papildomai netikrino, ar automobilis nėra pavogtas. Šį automobilį įgijusi, ieškovė pagerino jo būklę: sudėjo naują audioaparatūrą, monitorių su TV, apsaugos sistemą, ratlankius ir kt., investavo į jį apie 10 000 Lt. 2008-06-13 automobilis poėmio protokolu buvo paimtas iš ieškovės vyro T. L. ir sulaikytas. Kauno miesto apylinkės prokuratūra nusprendė šį automobilį grąžinti draudimo bendrovės „Folksam Kassan“ atstovams, nors ir konstatavo, kad ieškovė yra sąžininga daikto įgijėja. Ieškovė išnaudojo BPK numatytas galimybes pažeistai teisei apginti, tačiau automobilis jai nebuvo grąžintas, šiuo metu jis yra atsakovo Kauno miesto apylinkės prokuratūros žinioje. Ieškovė nurodo, jog yra suėjęs 3 metų senaties terminas daikto išreikalavimui iš sąžiningo įgijėjo. Apie ginčo automobilio vagystės faktą ieškovei tapo žinoma tik po automobilio įsigijimo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 28 d. sprendimu (t. 1, b. l. 39-44) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės valstybei 270,79 Lt bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nustatė, kad 2008-03-14 ieškovė iš trečiojo asmens G. M. pirko ginčo automobilį TOYOTA LAND CRUISER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį ieškovė įregistravo savo vardu. Šis automobilis 2008-06-13 poėmio protokolu iš ieškovės sutuoktinio T. L. buvo paimtas. 2009-02-25 Kauno miesto apylinkės prokuroro nutarimu ginčo automobilis grąžintas atsakovui Švedijos draudimo bendrovei „Folksam Kassan“. 2009-04-06 Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja atmetė ieškovės prašymą panaikinti 2009-02-25 Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimą. 2009-04-16 Kauno miesto apylinkės teismas nutartimi atsisakė tenkinti ieškovės skundą, kuriuo ji prašė panaikinti 2009-02-25 Kauno miesto apylinkės prokuroro nutarimą bei 2009-04-06 Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos nutarimą. Teismas, remdamasis baudžiamosios bylos medžiaga, nustatė, kad ginčo automobilio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) yra suklastotas, 2008-06-13 poėmio protokolu ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 20-1-00590-08 ginčo automobilis iš ieškovės sutuoktinio T. L. buvo paimtas. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad ginčo automobilio TOYOTA LAND CRUISER identifikacinio VIN numeris (duomenys neskelbtini) yra pakeistas perkalant atskirus ženklus. 2004-11-29 buvo paskelbta apie ginčo automobilio vagystę, 2008-12-16 Kauno apskr. VPK NTV APGTS pranešė dėl duomenų sutapimo Šengeno informacinėje sistemoje. 2009-02-12 gautas draudimo bendrovės atstovo prašymas išduoti ginčo automobilį.
Teismas nurodė, jog byloje nesvarstytinas ieškovės prašymas taikyti CK 4.96 str. 1 d. nustatytą ieškinio senaties terminą, kadangi reikalavimas taikyti ieškinio senatį gali būti pareikštas, nagrinėjant reikalavimą dėl daikto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo, o ne pareiškus reikalavimą dėl nuosavybės teisės pripažinimo sąžiningai įgijėjai į ginčo turtą. Paties sąžiningumo fakto įgijus ieškovei minėtą automobilį iš pardavėjo G. M. neginčija nei atsakovai, nei tretieji asmenys. (CPK 187str.). Ginčo automobilis buvo grąžintas laikantis BPK įtvirtintų proceso taisyklių, savininko prašymu ikiteisminio tyrimo byloje, o ne pareiškus reikalavimą tiesiogiai sąžiningam daikto įgijėjui. Daikto grąžinimas savininkui buvo įvykdytas laikantis BPK 93 str., 108 str. reikalavimų, prieš priimant procesinį sprendimą buvo įsitikinta daikto priklausomybe draudimo bendrovei. Ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta informacija, kad 2004-11-28 ginčo automobilis buvo pavogtas Švedijoje iš L. C. M., kuriam atsakovas draudimo bendrovė „Folksam Kassan“ išmokėjo 662 000 kronų (SEK) kompensaciją, ikiteisminio tyrimo byloje pateikta nuosavybės deklaracija patvirtino, kad draudimo bendrovė subrogacijos pagrindu įgijo nuosavybės teisę į ginčo automobilį. Teismas nurodė, jog šiuo atveju nuosavybės teisė į ginčo automobilį draudimo bendrovei perėjo įstatyme įtvirtintu pagrindu. Kauno miesto apylinkės prokuratūra neturi ir neturėjo tikslo šį automobilį valdyti kaip savą (CK 4.22 str.), pas atsakovą minėtas automobilis yra todėl, kad ikiteisminio tyrimo metu dėl automobilio sulaikymo buvo priimti atitinkami procesiniai sprendimai. Todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovai Kauno miesto apylinkės prokuratūra ir Švedijos draudimo bendrovė „Folksam Kassan“ ginčo turtą valdo neteisėtai (CPK 185 str.). Teismas nurodė, jog ieškovė pati pripažino faktą, kad ginčo automobilis nuosavybės teise perėjo Švedijos draudimo bendrovei „Folsman Kassan“ ir ji šio fakto neginčijo įstatymų nustatytais būdais. Teismas pritarė atsakovo Kauno miesto apylinkės prokuratūros argumentui, kad ginčo automobilio grąžinimo savininkui klausimas yra išspręstas baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Ginčas dėl automobilio grąžinimo kilo ne iš privatinės, o iš viešosios teisės santykių, šiuo konkrečiu atveju reikalavimas dėl ginčo automobilio grąžinimo ieškovei, kaip sąžiningai įgijėjai, yra jau išnagrinėtas BPK nustatyta tvarka - ginčo automobilis grąžintas teisėtam jo savininkui. Procesinis sprendimas buvo skundžiamas aukštesniam prokurorui bei ikiteisminio tyrimo teisėjui. Teismas konstatavo, jog dėl reikalavimo daiktą grąžinti ieškovei yra įsiteisėjusi teismo nutartis, priimta dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 293 str. 1 d. 3 p.). Teismas pabrėžė, jog byloje esantys įrodymai neginčytinai patvirtina, kad ginčo automobilis iš savininko buvo pavogtas. Byloje nenustatyta, kad pradinis ginčo automobilio savininkas būtų išdavęs įgaliojimą A. P. ar G. M. parduoti jam nuosavybės teise priklausantį automobilį. Priešingai, ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad ginčo automobilis iš pradinio savininko Švedijoje piliečio L. C. M. buvo pagrobtas, t.y. nustojo būti valdomas be savininko valios. Esant tokiam faktui, nei A. P., nei G. M. neturėjo subjektinės teisės parduoti ginčo automobilį. Ieškovė, sudarydama automobilio įsigijimo sandorį, nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės, kaip sąžiningos įgijėjos, interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš daikto savininko interesus, todėl ieškovei negali būti pripažinta nuosavybės teisė į ginčo automobilį. Teismas vadovavosi 2008-10-30 Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo išaiškinimu byloje Nr. 16/06-69/06-10/07 dėl daikto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo, kuriuo teismas konstatavo, kad ginčijamas teisinis reguliavimas, kai įstatymas leidžia savininkui išreikalauti jam nuosavybės teise priklausantį daiktą iš sąžiningo įgijėjo tais atvejais, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Teismas nurodė, jog ieškovė pažeistas teises gali ginti kitais įstatyme nustatytais būdais (pareiškiant ieškinį dėl žalos atlyginimo, iš savininko reikalaujant atlyginti dėl daikto padarytas būtinas išlaidas, pasilikti dalis, kuriomis buvo pagerintas daiktas). Automobilis iki jo vagystės buvo registruotas Švedijoje ir pavogtas Švedijoje, tai nuosavybės teisei į šį automobilį ir jos gynimui turi būti taikomas lex rei sitae principas, tai yra turi būti taikomas Švedijos Respublikos teisė. Pavogto kilnojamojo daikto savininkas per trejų metų ieškininės senaties terminą turi teisę išreikalauti iš jo pavogtą daiktą net iš sąžiningo įgijėjo. Iš bylos medžiagos matyti, kad trejų metų ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs, nes ginčo automobilio pradinis savininkas Švedijos pilietis L. C. M. jau 2004-11-28 kreipėsi į policiją dėl pavogto automobilio grąžinimo. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, teismas laikė, kad ieškovės ieškinys yra neįrodytais ir nepagrįstas.
Šalies argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 61-65) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nesutinka su teismo sprendimu dėl šių motyvų:
1. byloje nėra ginčo, kad ginčo daiktas buvo pagrobtas, tokiu atveju atsakovas - Švedijos draudimo bendrovė „Folksam Kapsan“ įgijo teisę šį daiktą iš ieškovės išreikalauti per įstatymų nustatytą terminą – tris metus nuo daikto-praradimo, t.y. nuo 2004-11-28. Šiuo atveju savininko reikalavimo teisė pasibaigė 2007-11-28. Kadangi šis įstatyme numatytas terminas yra naikinamasis, įstatymas nenumato, kad jis gali būti pratęstas, atnaujintas ir pan., todėl subjektinė savininko teise baigiasi ir ji negali būti ginama. Teismas negalėjo vadovautis CK 4.96 str. 2 dalies nuostatomis, kadangi ši dalis reglamentuoja nekilnojamojo daikto išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo, kai tuo tarpu ginčo daiktas yra kilnojamasis, todėl teismas turėjo taikyti CK 4.96 str. 1 dalies nuostatas. Teismas netinkamai nustatė CK 4.96 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino prigimtį, kadangi CK 4.96 straipsnio 1 dalyje nurodytas trejų metų terminas savininko reikalavimui pareikšti dėl daikto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo yra naikinamasis terminas, kuriam pasibaigus baigiasi ir pati subjektinė savininko teise tokiam reikalavimui pareikšti. Todėl naikinamajam terminui nėra taikomos ieškinio senaties skaičiavimo, atnaujinimo, nutraukimo ir sustabdymo taisyklės;
Šalies argumentai
2. teismas sprendime netinkamai interpretavo 2008-10-30 LR Konstitucinio Teismo nutarimą. Teismas nagrinėjo konkrečia teises normą - CK 4.96 str. 2 dalies atitikimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tuo tarpu šios bylos ginčo dalykas — kilnojamasis turtas, kurio išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo reglamentuoja CK 4.96 str. 1 dalis. Teismas netinkamai interpretavo 2008-10-30 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimą, juo grįsdamas sprendimą, kadangi šiuo nutarimu teismas aiškiai nurodė, kad Konstitucija įpareigoja ginti ir sąžiningo įgijėjo interesus bei nurodė, kad CK 4.96 straipsnio 1 ir 2 dalys numato sąlygas, kada daiktas iš sąžiningo įgijėjo gali būti išreikalautas, o būtent CK 4.96 str. 1 dalis aiškiai apibrėžia terminą, per kurį toks reikalavimas gali būti įvykdytas — per trejus metus nuo šio daikto praradimo momento;
Žemesnės instancijos teismas
3. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovė pripažįsta faktą, kad ginčo automobilis nuosavybes teise perėjo Švedijos draudimo bendrovei „Folksam Kassan“ ir šio fakto neginčija įstatymų nustatytais būdais. Ieškovė teigia, jog nei prie jokių aplinkybių ji nėra pripažinusi šio fakto, išskyrus tai, kad nurodė, kad 2009-03-17 nutarimu atsakovas - Kauno miesto apylinkes prokuratūra šį automobilį grąžino atsakovui Švedijos draudimo bendrovei „Folksam Kassan“;
4. teismas nurodė, jog įgydama ginčo daiktą, ieškovė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, tačiau nenurodė kuo tas neatidumas ir nerūpestingumas pasireiškė. Automobilis jau buvo ne vieneri metai registruotas Lietuvoje, šį turtą nuosavybes teise valdė dar du savininkai, automobilis buvo apžiūrėtas ir įregistruotas VĮ „Regitra“ jau 2005-09-02, kuri buvo atlikusi ir automobilio techninę apžiūrą, todėl nesuprantama kokių veiksmų ieškovė turėjo imtis įgydama šį automobilį. Šalims neginčijus ieškovės sąžiningumo, o netgi priešingai Kauno miesto apylinkes prokuratūrai konstatavus, kad ieškovė yra sąžininga įgijėja, teismo padaryta išvada, kad ieškovės, kaip sąžiningos įgijėjos teises negali būti ginamos, yra nepagrįsta;
5. teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškinys yra neįrodytas, kadangi šis ieškinys yra vindikacinis, kas reiškia kad tai yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t.y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t.y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra. Šiuo atveju atsakovais yra tiek Kauno miesto apylinkes prokuratūra, kuri, pažeisdama CK 4.96 str. 1 d. nuostatas nutarė grąžinti automobilį draudimo bendrovei, bei Švedijos draudimo bendrovė „Folksam Kassan“, kuri CK 4.96 str. 1 dalies pagrindu nebeturi teises reikalauti iš ieškovės - sąžiningos įgijėjos, grąžinti automobilį. Atsakovo Švedijos draudimo bendroves „Folksam Kassan“ nuosavybes teise gali būti ginama tik paneigus ieškovės sąžiningumą,
Žemesnės instancijos teismas
6. teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovė savo teises gali ginti ir kitais civilinių teisių gynimo būdais, kadangi kokį teises gynimo būdą pasirinkti yra tik pačios ieškovės diskrecijos teisė. Ieškove pasirinko savo pažeistą teisę ginti CK 4.96 straipsnio 1 dalies tvarka, kadangi mano, kad šis gynimo būdas labiausiai atitinka jos interesus ir yra teisėtas ir pagrįstas;
7. teismas nepagrįstai nurodė, jog automobilio grąžinimo klausimas jau yra išspręstas BPK tvarka. Aiškinant ir taikant BPK 93 str. 1 d., 108 str. 1, 2 dalies nuostatas dėl daikto, turinčio reikšmės nusikalstamai veikai triti ir nagrinėti, grąžinimo ikiteisminio tyrimo metu, kai ikiteisminis tyrimas nėra baigtas, visų pirma turi būti atsižvelgiama į tai, ar ikiteisminio tyrimo metu yra visiškai aiškus teisėtas daikto savininkas. Baudžiamojo proceso tvarka buvo išspręstas daikto grąžinimas, tačiau ne ginčas dėl nuosavybes teises gynimo, todėl teismo padaryta išvada, kad ginčas tarp šalių jau buvo išspręstas kitoje byloje, yra nepagrįstas.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno miesto apylinkės prokuratūra atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 74-76) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistu.
Atsakovas nurodo, jog atsakovas pritaria teismo išvadai, kad šioje byloje nesvarstytinas prašymas taikyti CK 4.96 straipsnio 1 dalyje nustatytą senaties terminą. Reikalavimas taikyti ieškinio senatį gali būti pareikštas nagrinėjant savininko reikalavimą dėl daikto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo. Savininkas Švedijos draudimo bendrovė reikalavimo sąžiningai įgijėjai nėra pareiškęs. Teismas taip pat teisingai ir pagrįstai pažymėjo faktą, kad Švedijos pilietis L. C. M. 2004-11-28 kreipėsi į policiją dėl pavogto automobilio Toyota Land Cruiser fakto ir jo grąžinimo teisėtam savininkui. Tai reiškia, kad savininkas yra faktiškai pareiškęs savo reikalavimą grąžinti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Todėl Švedijos draudimo bendrovė, kuri, išmokėjusi savininkui 662 000 kronų (SEK) draudimo išmoką, perėmė iš Švedijos piliečio L. C. M. ne tik nuosavybės teisę į minėtą automobilį, bet ir galimybę realizuoti reikalavimą susigrąžinti prarastą dėl nusikaltimo daiktą. Įvertinus 2009-04-22 ieškinio bei patikslinto 2009-05-08 ieškinio „Dėl pažeistų teisių gynimo“ faktinės aplinkybes, kuriomis ieškovė grindžia savo reikalavimus, akivaizdu, kad ieškovė savo reikalavimą dėl nuosavybės teisės pripažinimo sąžiningai įgijėjai grindžia aplinkybėmis dėl automobilio grąžinimo. Įvertinus bylos medžiagą, ieškovės pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad ieškovė ginčijo ne teisę į automobilį (ar priklausomybę), o automobilio grąžinimo klausimą, ką patvirtina ir ieškovės sprendimas įtraukti Kauno miesto apylinkės prokuratūrą byloje atsakovu. Ginčo automobilį Toyota Land Cruiser, VIN (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis BPK 93 str. ir 108 str., prokuroro nutarimu buvo nuspręsta grąžinti savininkui Švedijos draudimo bendrovei. Procesinis sprendimas dėl automobilio grąžinimo teisėtumo ir pagrįstumo baudžiamojo proceso nustatyta tvarka buvo skundžiamas ir aukštesniam prokurorui, ir ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio teisėjo nutartis yra įsiteisėjusi, todėl prokuroro procesinis sprendimas ikiteisminio tyrimo metu grąžinti automobilį Švedijos draudimo bendrovei yra teisėtas ir pagrįstas. Prokuroras ikiteisminio tyrimo byloje sprendė ne nuosavybės teisės į ginčo automobilį klausimą, o vadovaudamasis BPK normomis automobilio grąžinimo klausimu. Šios aplinkybės patvirtina teismo padarytas išvadas, kad automobilio grąžinimo klausimas yra jau išnagrinėtas baudžiamojo proceso tvarka, kad ginčas dėl reikalavimo daiktą grąžinti jau išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, priimtu dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Atsakovas draudimo bendrovė „Folksam Kassan“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 77-78) prašo apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimų dėl nuosavybės teisės į ginčo turtą pripažinimo ir jo išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, nes ginčo santykiui taikytina teisė leidžia išreikalauti vogtą daiktą ir iš sąžiningo įgijėjo, todėl prioritetiškai ginamos ne ieškovės teisės, o automobilio savininko teisės. 2008 m. spalio 30 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas byloje Nr. 16/06-69/06-10/07 dėl daikto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo, pripažino, kad ginčijamas teisinis reguliavimas, kai įstatymas leidžia savininkui išreikalauti jam nuosavybės teise priklausantį daiktą iš sąžiningo įgijėjo tais atvejais, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Be to, ieškovė pažeistas teises gali ginti kitais įstatyme nustatytais būdais. Teismas teisingai byloje nustatė, kad vadovaujantis CK 4.48 str., perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas arba jo įgaliotas asmuo. Perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kita. Kadangi ginčo automobilis iš savininko buvo pavogtas, tai vėliau visi šį automobilį parduodantys asmenys nebuvo įgiję nuosavybės teisės į jį ir neturėjo subjektinės teisės parduoti ginčo automobilio. Vadovaujantis CK 4.95 str., savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Teismas teisingai nustatė, kad byloje nesvarstytinas ieškovės prašymas taikyti CK 4.96 str. 1 d. nustatytą ieškinio senaties terminą. Reikalavimas taikyti ieškinio senatį gali būti pareikštas, nagrinėjant reikalavimą dėl daikto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo, o ne pareiškus reikalavimą dėl nuosavybės teisės pripažinimo sąžiningai įgijėjai į ginčo turtą. Be to byloje nustatyta, kad ginčo automobilio pradinis savininkas Švedijos pilietis L. C. M. jau 2004-11-28 kreipėsi į policiją dėl pavogto automobilio grąžinimo ir tokiu būdu pradėjo ginti savo teises į prarastą turtą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Vienas iš pagrindinių ieškovės apeliacinio skundo argumentų yra tai, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė CK 4.96 straipsnio 1 dalies nuostatas, kas įtakojo neteisingo teismo sprendimo priėmimą. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog byloje nėra ginčo, kad automobilis buvo pagrobtas, todėl Švedijos draudimo bendrovė „Folsam Kassan“ įgijo teisę šį daiktą iš ieškovės išreikalauti per įstatymų nustatytą terminą – tris metus nuo daikto praradimo. Kadangi šis terminas yra praėjęs, ieškovės nuomone, Švedijos draudimo bendrovės „Folksam Kassan“ reikalavimo teisė yra pasibaigusi. Kaip nurodo apeliaciniame skunde ieškovė, CK 4.96 straipsnio 1 dalyje nurodytas trejų metų terminas savininko reikalavimui pareikšti dėl daikto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo yra naikinamasis terminas, kuriam pasibaigus baigiasi ir pati subjektinė savininko teisė tokiam reikalavimui pareikšti. Taigi, apeliantė byloje kilusį ginčą grindžia išimtinai CK 4.96 straipsnio nuostatomis bei praleistu 3 metų ieškinio senaties terminu, per kurį ginčo automobilio savininkas turėjo teisę pareikšti ieškovei reikalavimus į automobilį. Kolegija pažymi, kad CK 4.96 straipsnis yra skirtas daikto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo reglamentavimui. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, jeigu kilnojamasis daiktas atlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, ir įgijėjas to nežinojo ir neturėjo žinoti (sąžiningas įgijėjas), tai savininkas turi teisę išreikalauti šį daiktą iš įgijėjo tik tuo atveju, kai daiktas yra savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pamestas, arba iš kurio nors iš jų pagrobtas, arba kitaip be jų valios nustojo būti jų valdomas. Taigi, ši teisės norma įtvirtina savininko teisę, esant tam tikroms sąlygoms, išsireikalauti jam priklausiusį turtą iš sąžiningo įgijėjo. Tas pas pasakytina ir apie 4.96 straipsnio 1 dalyje nustatytą senaties terminą, per kurį savininkas gali pareikšti reikalavimus dėl daikto sąžiningam įgijėjui. Kaip matyti, šioje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą ne dėl turto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo, kadangi sąžininga įgijėja ieškovė laiko save, o dėl nuosavybės teisės pripažinimo, t.y. šioje byloje reikalavimus reiškia ne ginčo turto savininkas Švedijos draudimo bendrovė „Folksam Kassan“, tačiau ieškovė, iš kurios turtas buvo paimtas. Atsižvelgiant į tokį šalių statusą bei į taip suformuluotus šios bylos ieškinio reikalavimus, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad šioje byloje nesvarstytinas ieškovės prašymas taikyti CK 4.96 straipsnio 1 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą, kadangi reikalavimas taikyti ieškinio senatį gali būti pareikštas, tik nagrinėjant reikalavimą dėl daikto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo, o ne pareiškus reikalavimą dėl nuosavybės teisių pripažinimo. Kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad šiuo atveju, ieškovė siekdama kompensavimo mechanizmo, netinkamai pasirinko savo interesų gynybos būdą, tačiau tuo pačiu pripažįsta esant pagrįstą ir ieškovės argumentą, kad teises gynimo būdą pasirinkti yra tik pačios ieškovės diskrecijos teisė.
Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškinys yra neįrodytas, kadangi šis ieškinys yra vindikacinis, kas reiškia kad tai yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t.y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t.y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra. Ieškovė nurodo, jog šioje byloje atsakovais yra tiek Kauno miesto apylinkes prokuratūra, kuri, pažeisdama CK 4.96 str. 1 d. nuostatas, nutarė grąžinti automobilį draudimo bendrovei, bei Švedijos draudimo bendrovė „Folksam Kassan“, kuri CK 4.96 str. 1 dalies pagrindu nebeturi teises reikalauti iš ieškovės - sąžiningos įgijėjos, grąžinti automobilį. Atsakovo Švedijos draudimo bendrovės „Folksam Kassan“ nuosavybės teisė gali būti ginama tik paneigus ieškovės sąžiningumą. Kolegija su tokiais ieškovės argumentais visiškai nesutinka. Pažymėtina, jog ginčo automobilis Kauno miesto apylinkės prokuratūros žinioje atsidūrė tik todėl, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog ginčo automobilis yra vogtas ir dėl to buvo priimti atitinkami baudžiamojo proceso kodekso nustatyti sprendimai. Atsižvelgtina ir į tai, jog visi minėti procesiniai sprendimai grąžinti ginčo automobilį Švedijos draudimo bendrovei buvo patikrinti aukštesnės instancijos pareigūnų, t.y. procesiniai sprendimai buvo skundžiami aukštesniam prokurorui bei ikiteisminio tyrimo teisėjui. Todėl visiškai nepagrįsti ieškovės argumentai, kad Kauno miesto apylinkės prokuratūra ginčo automobilį valdė neteisėtai. Tas pat pasakytina ir apie Švedijos draudimo bendrovę „Folksam Kassan“, ji nelaikytina nepagrįstai valdanti ginčo automobilį, kadangi, išmokėjusi draudimo išmoką už pavogtą automobilį, draudimo bendrovė tapo šio automobilio savininke. Kolegija jau nurodė, jog ieškovės argumentai dėl to, jog Švedijos draudimo bendrovė „Folksam Kassan“ CK 4.96 straipsnio 1 dalies pagrindu nebeturi teises reikalauti iš ieškovės - sąžiningos įgijėjos, grąžinti automobilį, yra nepagrįsti, kadangi nėra teisinio pagrindo teigti, jog ieškovės pareikštas reikalavimas dėl nuosavybės teisės pripažinimo būtų reguliuojamas 4.96 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Be to, apeliantė nurodo, kad šalims neginčijus jos sąžiningumo, jos teisės turi būti ginamos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, paties sąžiningumo fakto ieškovei įgijus minėtą automobilį niekas neginčija ( LR CPK 187 str. ). 2008-10-30 Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas byloje Nr.16/06-69/06-10/07 dėl daikto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo pripažino, kad ginčijamas teisinis reguliavimas, kai įstatymas leidžia savininkui išreikalauti jam nuosavybės teise priklausantį daiktą iš sąžiningo įgijėjo tais atvejais, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šiame nutarime konstatuota, kad kai turtą savininkas praranda dėl kito asmens padaryto nusikaltimo, tai nereiškia, kad jis praranda nuosavybės teises, ir nereiškia, kad asmuo, įgijęs tokį turtą , tampa jo savininku. Pagal Konstituciją savininkas turi teisę susigrąžinti savo turtą, prarastą dėl kito asmens padaryto nusikaltimo; ši jo teisė yra svarbi konstitucinė nuosavybės teisių apsaugos garantija. Teismas pažymėjo, kad kai asmuo įgyja turtą, nežinodamas ir negalėdamas žinoti, jog savininkas jį prarado dėl kito asmens padaryto nusikaltimo, tokio turto įgijimas negali būti traktuojamas kaip savaime sukuriantis turto įgijėjui nuosavybės teises, turto įgijėjas tokiu atveju laikomas to daikto valdytoju. Kartu Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad turi būti ginamos teisėsi ir tokio tokio asmens, kuris siekė turtą įgyti teisėtai, sąžiningai, bwet jį įgijo jį nežinodamas, kad savininkas tą turtą prarado dėl kito asmens padaryto nusikaltimo. Nutarime pažymėta, kad savininko ir sąžiningo įgijėjo teisinis statusas yra nevienodas, jie yra skirtingose padėtyse.
Taigi, šiam ginčo santykiui taikytina teisė leidžia išreikalauti vogtą daiktą ir iš sąžiningo įgijėjo, todėl prioritetiškai ginamos ne ieškovės, o automobilio savininko teisės.
Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad ieškovė savo pažeistas teises gali ginti kitais įstatyme numatytais būdais ( pareiškiant ieškinį dėl žalos atlyginimo, iš savininko reikalaujant atlyginti dėl daikto turėtas būtinas išlaidas ir pan. ).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šią bylą procesinių ir materialinių teisės normų pažeidimų nepadarė, teisingai vertino surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą. Todėl jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo. Tokiu būdu apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Rezoliucinė dalis
nutari a:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.