Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – A. D. atstovo advokato Mindaugo Urbono apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. gruodžio 19 d. nutarimo panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos A. D. atžvilgiu nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsiliepimų į A. D. atstovo advokato Mindaugo Urbono apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

A. D. atstovo advokato Mindaugo Urbono apeliacinis skundas tenkintinas.

5. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – A. D. atstovas prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. gruodžio 19 d. nutarimą, kuriuo A. D. nubaustas pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatas, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, savo sprendimą grindė šiai bylai neaktualia teismų praktika bei juo faktiškai nubaudė A. D. antrą kartą už tą pačią veiką. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, konstatuoja, jog nurodyti apeliacinio skundo argumentai yra pagrįsti.

6. ANK 119 straipsnis nustato juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims administracinę atsakomybę už akcininkų teisių pažeidimą, kuris gali pasireikšti skirtingomis, įstatyme aptartomis alternatyviomis formomis: 1) akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimu nustatytu laiku; 2) susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymu; 3) kliudymu akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose; 4) įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimu akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams ar kitų įstatuose (statutuose) nurodytų jų neturtinių teisių pažeidimu; 5) akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimu (draudimu ar kliudymu perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymu ar dividendų neišmokėjimu nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimu ar trukdymu gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymuose nustatytais atvejais, nesikreipimu į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo).

7. Šioje byloje administracinio nusižengimo bylos teisena UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo A. D. atžvilgiu pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį buvo pradėta Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. birželio 3 d. nutartimi pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko S. J. įgalioto atstovo advokato Ryčio Paukštės pareiškimą. Pareiškime UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko atstovas nurodė, jog Alytaus apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4300-292/2021 įpareigojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (nuo 2022 m. balandžio 14 d.) pateikti S. J. svarbius įmonės duomenis tam, kad jis galėtų įvertinti įmonės padėtį ir, atitinkamai, kvalifikuotai pasirengti ir dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime. Tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ geranoriškai neįvykdė teismo nustatyto įpareigojimo. 2022 m. balandžio 27 d. raštu S. J. priminė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad turi būti parengti ir atitinkamai patvirtinti įmonės 2021 m. finansinės atskaitomybės dokumentai, prašė suteikti teismo nustatytą informaciją tam, kad akcininkas galėtų įvertinti įmonės finansinę situaciją prieš susirinkimą. Tačiau vietoje to, S. J. 2022 m. gegužės 26 d. gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimą, kad 2022 m. gegužės 24 d. vyks UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinis akcininkų susirinkimas. Tai yra, pranešimą apie visuotinį akcininkų susirinkimą pareiškėjas gavo vėliau, nei įvyko pats susirinkimas. Tokiu būdu S. J. buvo atimta galimybė susipažinti su dokumentais, pasisakyti dėl jų bei atitinkamai balsuoti. Be to, S. J. 2022 m. gegužės 26 d. raštu pareikalavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. D. pateikti visų 2022 m. gegužės 24 d. vykusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų ir su jais susijusių dokumentų patvirtintas kopijas. A. D. į prašymą nereagavo. Pareiškime nurodyta, kad tokiais veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. D. pažeidžia ABĮ 18 straipsnio 1 dalį.

8. Pažymėtina, kad pagal ANK 590 straipsnio 4 dalį administracinių nusižengimų teisena dėl šio kodekso 119 (kaip ir nagrinėjamu atveju), 120, 204 straipsniuose nurodytų administracinių nusižengimų pradedama atitinkamai pagal akcininko, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) nario ar kreditoriaus pareiškimą, kuriame turi būti išvardyti asmenys, traukiami administracinėn atsakomybėn už akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių ar kreditorių teisių pažeidimus. Šioje dalyje numatytais atvejais administracinio nusižengimo tyrimas neatliekamas, protokolas nesurašomas, o pareiškimas siunčiamas teismui bylai nagrinėti. Taigi, ANK 590 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta išskirtinė administracinio nusižengimo bylos pradėjimo procedūra dėl ANK 119 straipsnyje nurodyto administracinio nusižengimo. Nors įstatymų leidėjas, suteikdamas akcininkui teisę kreiptis į teismą pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo, nenustatė reikalavimų pateikiamo pareiškimo turiniui, tačiau vis dėlto pareiškime dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo, remiantis sisteminiu ir loginiu ANK nuostatų aiškinimu, turi būti duomenys apie tai, kas teikia pareiškimą; nurodytas ANK specialiosios dalies straipsnis, pagal kurį inicijuojama teisena; asmuo, kuris, pareiškėjo vertinimu, padarė administracinį nusižengimą; administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės turi būti aprašytos kaip įmanoma tiksliau (esant galimybei, nurodytas pažeidimo padarymo laikas, vieta, konkretūs kaltininko veiksmai), nurodant teisės aktų nuostatas, kurias pažeidė kaltininkas; suformuotas aiškus reikalavimas dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn, žalos atlyginimo, pareiškimas turi būti pasirašytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-511/2021). Tik tokiu būdu kaltinimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui yra aiškus, suprantamas ir nėra pažeidžiama jo teisė žinoti kuo jis kaltinamas ir nuo šio kaltinimo gintis.

9. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas jau paminėtoje 2021 m. kovo 25 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-511/2021 yra pasisakęs, jog nors savo turiniu ir esme ANK 590 straipsnio 4 dalyje nurodytas pareiškimas yra artimas administracinio nusižengimo protokolui, teismas privalo atsižvelgti į tai, kad šis procesinis dokumentas nėra parengtas specialaus, ANK 589 straipsnyje nurodyto subjekto. Paminėtinas ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas, kuriame konstatuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies nuostata, kad teisingumą vykdo tik teismas, baudžiamojo proceso teisėje, inter alia (be kita ko), reiškia, kad teismas procese turi būti ir nešališkas arbitras, objektyviai vertinantis baudžiamojoje byloje esančius nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių duomenis (įrodymus) bei priimantis teisingą sprendimą dėl asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo, ir kartu, siekdamas nustatyti objektyvią tiesą, teismas turi aktyviai veikti procese – apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, atlikti tam tikrus proceso veiksmus, asmenims, dalyvaujantiems teisme vykstančiame procese, neleisti piktnaudžiauti savo teisėmis ar įgaliojimais, spręsti kitus su baudžiamosios bylos nagrinėjimu teisme susijusius klausimus. Šiame nutarime išdėstyti iš Konstitucijos normų ir principų bylų nagrinėjimui teisme kylantys reikalavimai mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikytini ir teisme nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas (Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas). Tais atvejais, kai administracinio nusižengimo tyrimas nėra atliekamas, teismo aktyvumo reikalavimas aiškintinas dar plačiau. Tai reiškia, kad teismas turi pareigą spręsti ne tik dėl įrodymų pakankamumo ar nusižengimo kvalifikavimo, tačiau ir dėl kitų esminių bylos aplinkybių – galimų traukti administracinėn atsakomybėn asmenų nustatymo, konkretaus administracinio nusižengimo sudėties požymių aprašymo. Teismo veiksmai, kuriais yra nustatomas konkretus administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bei suformuojamas konkretus jo galimai padaryto administracinio nusižengimo turinys (veikos aprašymas), nesuponuoja teismo nešališkumo, o priešingai – užtikrina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo žinotų jam pareikštus kaltinimus ir turėtų galimybę pasinaudoti efektyvia gynyba.

10. Kaip matyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko S. J. atstovo pateikto pareiškimo jame taip aiškiai ir nebuvo nurodyta kokiu ANK 119 straipsnyje numatytu konkrečiu alternatyviu būdu (būdais) nagrinėjamu atveju pasireiškė S. J., kaip šios bendrovės, akcininko teisių pažeidimas. Tik iš visumos pareiškime nurodytų faktų galima spręsti, kad UAB “(duomenys neskelbtini)“ vadovą A. D. buvo siekiama patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį būtent už kliudymą akcininkui dalyvauti susirinkime bei įstatymuose nustatytos informacijos jam nepateikimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškime, išdėstant teisės normas, kurias UAB “(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. D. galimai pažeidė buvo paminėta tik ABĮ 18 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti akcininko teisę gauti informaciją. Tuo tarpu ABĮ nuostata, dėl kurios pažeidimo galimai buvo sukliudyta S. J. dalyvauti 2022 m. gegužės 24 d. vykusiame UAB „(duomenys neskelbtini) Lt“ visuotiniame akcininkų susirinkime, taip ir nenurodyta. Be to, pareiškime dėl administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį pradėjimo nebuvo pilnai detalizuota, kokia konkreti informacija raštu, jos pareikalavus akcininkui S. J., nebuvo pateikta. Įvardinta tik tai, jog 2022 m. gegužės 26 d. raštu buvo reikalaujama 2022 m. gegužės 24 d. vykusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų ir jais susijusių dokumentų patvirtintų kopijų. Tuo tarpu kokia dar konkreti informacija nebuvo pateikta pareiškime taip ir nenurodyta, tik pateikta nuoroda į kartu su pareiškimu pateiktą priedą Nr. 3, iš kurio matyti, kad pažeidimą dėl įstatymuose nustatytos informacijos jam nepateikimo pareiškėjo atstovas siejo ir su nepateikimu informacijos, kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įpareigota pateikti S. J. per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimu, o būtent: informacija apie tai, ar akcininkas A. D. grąžino UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolą pagal 2019-10-03 Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ir jei negrąžino, kokių veiksmų ėmėsi dėl jos grąžinimo bei pateikti šiuos veiksmus įrodančių dokumentų kopijas; banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2020-04-28 iki išrašo pateikimo dienos; informaciją apie Bendrovės skolininkus ir kreditorius, jų įsipareigojimus ir reikalavimo teises už laikotarpį nuo 2020-04-28 iki informacijos pateikimo dienos; sudarytų sutarčių ir kitų susitarimų su visais priedais kopijas už laikotarpį nuo 2020-04-28 iki dokumentų pateikimo dienos.

11. Apygardos teismo vertinimu, nurodyti pareiškimo trūkumai buvo esminiai, jie apribojo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę aiškiai žinoti, kuo jis kaltinamas, tam, kad galėtų nuo jo gintis. Nepaisant to, apylinkės teismas, susipažinęs su tokiu ydingu pareiškimu (kaltinimu), nesiėmė priemonių nei jį grąžinti pareiškėjui trūkumams pašalinti, nei pats ištaisyti juos 2022 m. birželio 3 d. nutartyje, kuria buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui A. D. pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį, aiškiai ir konkrečiai bei koncentruotai vienoje vietoje išdėstydamas galimo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes (administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė), taip pat nurodydamas visus teisės aktus, kuriuos galimai pažeidė A. D..

13. Lyginant nutarime išdėstytas įrodytomis pripažintas administracinio nusižengimo aplinkybes, nurodytus teisės aktus, kuriuos A. D. pripažintas pažeidęs, su pareiškimo turiniu, yra akivaizdu, jog apylinkės teismas išėjo už pareiškime suformuoto kaltinimo ribų. Duomenų apie tai, kad apie kaltinimo keitimą buvo pranešta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, byloje nėra, kas pripažintina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės į gynybą pažeidimu. Be to, pastebėtina, kad net ir apylinkės teismo praplėstas kaltinimas taip pat yra ydingas. Jame vėlgi nėra detalizuota kokia konkreti ir pagal kokį konkretų pareikalavimą informacija apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ S. J. nebuvo pateikta, taip pat nėra nurodyta kokiais konkrečiais veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos ABĮ 26 straipsnio 4 ir 9 dalys. Dėl kokių konkrečių veiksmų (neveikimo) pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas A. D. galima spręsti tik iš motyvuojamosios skundžiamo nutarimo dalies, nors visos asmens veikos kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, nusižengimo esmė privalo atsispindėti ne kur kitur, o išdėstant įrodytomis pripažintas administracinio nusižengimo aplinkybes.

14. Nepaisant egzistuojančių pareiškimo bei apylinkės teismo priimto nutarimo trūkumų, apygardos teismas nemato pagrindo skundžiamą nutarimą naikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teismui. Iš motyvuojamosios nutarimo dalies yra aišku už ką konkrečiai A. D. buvo patrauktas atsakomybėn pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį, todėl nėra kliūčių išnagrinėti apeliacinį skundą, patikrinant ar nubaustojo veiksmai atitinka šio administracinio nusižengimo sudėtį, ar jį nubaudus nebuvo pažeistas non bis in idem principas.

15. Kaip matyti iš nutarimo turinio, juo apylinkės teismas pripažino A. D. padarius ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą dėl to, kad: 1) jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, netinkamai informavo akcininką S. J. apie 2022 m. gegužės 24 d. vykusį eilinį visuotinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų susitarimą, dėl ko šis neturėjo galimybės dalyvauti minėtame susirinkime, iš anksto pateikti bendrovei klausimų, susijusių su susirinkimo darbotvarkės klausimais, pagal akcijų suteikiamas teises jame balsuoti, tuo buvo pažeistos ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose numatytos jo, kaip akcininko, neturtinės teisės, nesilaikyta ABĮ 26 straipsnio 4 ir 9 dalyse numatytos tvarkos; 2) jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, nevykdo Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-4300-292/2021, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įpareigota per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti S. J. informaciją apie tai, ar akcininkas A. D. grąžino UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolą pagal 2019-10-03 Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ir jei negrąžino, kokių veiksmų ėmėsi dėl jos grąžinimo bei pateikti šiuos veiksmus įrodančių dokumentų kopijas; banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2020-04-28 iki išrašo pateikimo dienos; informaciją apie Bendrovės skolininkus ir kreditorius, jų įsipareigojimus ir reikalavimo teises už laikotarpį nuo 2020-04-28 iki informacijos pateikimo dienos; sudarytų sutarčių ir kitų susitarimų su visais priedais kopijas už laikotarpį nuo 2020-04-28 iki dokumentų pateikimo dienos. Tuo A. D. pažeidė akcininko S. J. neturtinę teisę gauti ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie šią bendrovę.

16. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pranešimas apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą turi būti viešai paskelbtas įstatuose nurodytame šaltinyje arba įteiktas kiekvienam akcininkui pasirašytinai ar išsiųstas registruotu laišku ne vėliau kaip likus 21 dienai iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos. To paties straipsnio 9 dalyje numatyta, kad apie dokumentus, patvirtinančius, kad akcininkams buvo pranešta apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, būtina informuoti susirinkimo pradžioje.

17. Taigi, ABĮ 26 straipsnio 4 dalyje nustatyti trys alternatyvūs akcininkų informavimo apie būsimą visuotinį akcininkų susirinkimą būdai: 1) pranešimo apie susirinkimą viešas paskelbimas įstatuose nurodytame šaltinyje; 2) pranešimo apie susirinkimą įteikimas akcininkui pasirašytinai; 3) pranešimo apie susirinkimą išsiuntimas registruotu laišku ne vėliau kaip likus 21 dienai iki susirinkimo dienos.

18. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2022 m. balandžio 29 d. A. D. parengė pranešimą dėl eilinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimo 2022 m. gegužės 24 d. (1 t., b. l. 17, 75). Šis pranešimas S. J. buvo tą pačią dieną išsiųstas registruotąja pašto siunta, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 75-76), t. y. pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu (toks pats S. J. gyvenamosios vietos adresas nurodytas jo pareiškime dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo). Taigi, pranešimas apie 2022 m. gegužės 24 d. 9 val. vykusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą S. J. buvo išsiųstas vienu iš ABĮ 26 straipsnio 4 dalyje nustatytų būdų, laikantis ir termino, prieš kurį pranešimas turi būti išsiųstas – likus daugiau nei 21 dienai iki susirinkimo dienos. Pažymėtina, jog ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų IX dalies (bendrovės pranešimų skelbimo tvarka) 61 punkte, be kita ko, nurodoma, jog bendrovės pranešimai akcininkams ir kitiems asmenims siunčiami registruoti laišku arba įteikiami pasirašytinai (1 t., b. l. 18-23). Iš akcinės bendrovės Lietuvos paštas pateikto rašto matyti, kad ši siunta su pranešimu apie 2022 m. gegužės 24 d. eilinį bendrovės akcininkų susirinkimą dar 2022 m. gegužės 3 d. buvo pristatoma gavėjo (S. J.) adresu, tačiau įteikti jos nepavyko, į gaunamų laiškų dėžutę buvo pristatytas pranešimas apie siuntą. 2022 m. gegužės 26 d. siunta pristatyta pakartotinai ir įteikta (1 t., b. l. 76).

19. Apylinkės teismas taip pat nustatė, kad S. J. pranešimas apie 2022 m. gegužės 24 d. 9 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą buvo išsiųstas 2022 m. balandžio 29 d. registruotąja pašto siunta, tačiau atkreipė dėmesį, jog jis pareiškėjui buvo įteiktas tik 2022 m. gegužės 26 d., t. y. jau po susirinkimo. Būtent įvertinęs šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tokiu būdu S. J. nebuvo tinkamai informuotas apie 2022 m. gegužės 24 d. įvykusį eilinį visuotinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų susirinkimą, papildomai pažymėdamas, jog šios bendrovės direktorius A. D., turėdamas realią galimybę, nesiėmė aktyvių veiksmų ir neįsitikino, ar akcininkui S. J. buvo tinkamai pranešta apie planuojamą visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą. Iš tokių apylinkės teismo nurodytų motyvų seka, jog netinkamą S. J. informavimą apie šaukiamą susirinkimą apylinkės teismas siejo būtent su nepavykimu šiam akcininkui įteikti 2022 m. balandžio 29 d. pranešimo iki susirinkimo dienos, A. D. neįsitikinimu tuo, jog pranešimas pareiškėją pasiekė. Tačiau, kaip teisingai pastebėta apeliaciniame skunde, nei ABĮ nuostatos, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatytai neįpareigoja ir neįpareigojo A. D., kaip bendrovės vadovo, ne tik nustatyta tvarka, būdu ir terminais informuoti akcininkų apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą, bet vėliau dar ir imtis papildomų veiksmų, siekiant įsitikinti, jog toks pranešimas kiekvieną akcininką iš tiesų pasiekė. Taigi, visiškai pritartina apeliantui, kad tokiu būdu apylinkės teismas pripažino A. D. pažeidus ABĮ nuostatas ne dėl to, kad jis nesilaikė kokios nors jam įstatyme ar įmonės įstatuose numatytos pareigos, o iš esmės dėl paties pareiškėjo aplaidumo ir neveikimo, kuomet jis daugiau nei 3 savaites nereagavo į jam Lietuvos pašto paliktą pranešimą apie gautą registruotą siuntą ir neatsiėmė jos pašte.

20. Šiuo atveju savo pareigą, numatytą ABĮ 26 straipsnyje, informuoti akcininką apie šaukiamą susirinkimą, A. D. pilnai įvykdė, kuomet įstatyme numatytais terminais ir būdu – ne anksčiau kaip likus 21 dienai registruotąja pašto siunta jo gyvenamosios vietos adresu išsiuntė S. J. pranešimą apie 2022 m. gegužės 24 d. eilinį visuotinį bendrovės susirinkimą. O dėl to, kad pats pareiškėjas, žinodamas, kad įmonės visuotinis akcininkų susirinkimas turi vykti artimiausiu metu, netikrino pašto dėžutės arba sąmoningai nevyko į paštą atsiimti siuntos, dėl ko apie šaukiamą susirinkimą jam netapo žinoma tik dėl jo paties veiksmų, vadovas negali būti baudžiamas. Pažymėtina, jog ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 63 punkte numatyta, jog bendrovės vadovas atsako tik už pranešimų išsiuntimą ar jų įteikimą (kai pranešimas įteikiamas bendrovės vadovo ar kitų atsakingų asmenų asmeniškai pasirašytinai) laiku.

21. Pastebėtina ir tai, kad, kaip nurodyta skunde, pranešimas dėl eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo buvo išsiųstas S. J. pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ susiformavusią praktiką, t. y. tokiu pačiu būdu – registruotu laišku – kaip ir praėjusiais metais šaukiant jį į eilinį įmonės akcininkų susirinkimą. Todėl informavimas apie visuotinį įmonės akcininkų susirinkimą, išsiunčiant pranešimą apie tai registruotąja pašto siunta gyvenamosios vietos adresu, negali būti laikomas formaliu, nesąžiningu, neracionaliu ir pažeidžiančiu tiek įmonės, tiek pareiškėjo, kaip įmonės akcininko, teises ir teisėtus interesus. Be to, šiuo atveju buvo šaukiamas eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, apie jį akcininkai buvo informuojami pranešimu dar likus 25 dienoms iki susirinkimo, todėl nėra jokio pagrindo tokio pranešimo traktuoti kaip skubaus ir siųsti jį pareiškėjui elektroninio ryšio priemonėmis, o būtent elektroniniu paštu, apie ką užsiminta pareiškime dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo.

22. Apibendrinant konstatuojama, jog apylinkės teismas nepagrįstai, nesant tam teisinio bei faktinio pagrindo, pripažino A. D. kaltu pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, netinkamai informavo akcininką S. J. apie 2022 m. gegužės 24 d. vykusį eilinį visuotinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų susitarimą, dėl ko šis neturėjo galimybės dalyvauti minėtame susirinkime, iš anksto pateikti bendrovei klausimų, susijusių su susirinkimo darbotvarkės klausimais, pagal akcijų suteikiamas teises jame balsuoti, bei konstatavo, jog tuo A. D. pažeidė ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose numatytas akcininko S. J. neturtines teises, nesilaikė ABĮ 26 straipsnio 4 ir 9 dalyse numatytos tvarkos.

23. Analizuodamas, ar A. D. buvo pagrįstai nubaustas dėl informacijos, susijusios su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nepateikimo akcininkui S. J., kurią bendrovė buvo įpareigota pateikti pareiškėjui dar 2021 m. gruodžio 22 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-4300-292/2021, apygardos teismas visų pirma pažymi tai, jog šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. D. tokios informacijos S. J. nepateikė. Tačiau pirmosios instancijos teisme (kaip ir apeliaciniame skunde) atsakomybėn traukiamas asmuo bei jo atstovas akcentavo, jog už teismo 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimo nevykdymą, t. y. teismo įpareigotos pateikti informacijos nepateikimą pareiškėjui teismo nustatytu terminu, A. D. jau buvo paskirta bauda Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-5803-470/2022. Dėl to, nubaudus jį už tos pačios informacijos nepateikimą pareiškėjui dar ir šioje administracinio nusižengimo byloje, būtų pažeistas non bis in idem principas, draudžiantis bausti asmenį antrą kartą už tą patį. Su tokia nubaustojo ir jo atstovo pozicija apylinkės teismas nesutiko, pažymėdamas, jog civilinėje byloje Nr. 2VP-5803-470/2022 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. D. buvo nubaustas civilinio proceso tvarka už sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, nevykdymą, tuo tarpu nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje sprendžiamas A. D., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, administracinės atsakomybės klausimas dėl neteisėto neveikimo ANK 119 straipsnio ir kartu atitinkamų ABĮ normų atžvilgiu – tokie jo veiksmai yra administracinių nusižengimų teisenos, o ne civilinio proceso nagrinėjimo dalykas. Apylinkės teismas nurodė ir tai, kad tokios pačios pozicijos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai, paminėdamas Šiaulių apygardos teismo nutartis, priimtas administracinio nusižengimo bylose Nr. eAN2-31-316/2022, eAN2-36-316/2022 ir kt..

24. Draudimas bausti du kartus už tą pačią veiką (non bis in idem) yra įtvirtintas ANK 2 straipsnio 5 dalyje, taip pat Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje. Atitinkamai ANK 591 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

25. Draudimo persekioti ir bausti už tą pačią veiką principas Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų praktikoje apibrėžtas imperatyvu, įtvirtinančiu, kad, priėmus galutinį sprendimą byloje, negalima kartoti tapataus proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų. Nustatant, ar teisiškai reikšmingi faktai, nagrinėjami abiejuose procesuose, laikytini identiškais, vertinami faktai, sudarantys visumą konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu kaltinamuoju (administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu) ir neatskiriamai susijusių tarpusavyje laiko, erdvės ir objekto požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-36-697/2019). Be to, non bis in idem principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminis veikų požymis (jį atitinkantys teisiškai reikšmingi faktai) (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Franz Fischer prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat ne kartą konstatuota, kad, sprendžiant non bis in idem problemą ir vertinant veikos tapatumą, neprivaloma atsižvelgti į jos teisinį kvalifikavimą, nes reikšmės turi tik idem factum, o ne idem crimen (2015 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Kiiveri prieš Suomiją, peticijos Nr. 53753/12; 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Sismanidis ir Sitaridis prieš Graikiją, peticijos Nr. 66602/09 ir 71879/12; Didžiosios kolegijos 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje A ir B prieš Norvegiją, peticijos Nr. 24130/11 ir 29758/11; Didžiosios kolegijos 2019 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Mihalache prieš Rumuniją, peticijos Nr. 54012/10, ir kt.). Tokią pat praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-514-942/2015, 2K-245-788/2019, 2K-127-689/2020, 2K-7-32-719/2021, 2K-171-976/2021).

26. Įvertinęs teisiškai reikšmingus faktus, nagrinėjamus šioje administracinio nusižengimo byloje, taip pat teisiškai reikšmingus faktus, už kuriuos A. D. buvo nubaustas 350 Eur bauda S. J. naudai Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi, priimta byloje Nr. 2VP-5803-470/2022 (2 t., b. l. 62-68), paminėtų teisės aktų bei teismų praktikos kontekste, apygardos teismas pripažįsta, jog yra pagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas dėl non bis in idem principo pažeidimo. Nors, kaip teisingai nustatė apylinkės teismas, civilinėje byloje Nr. 2VP-5803-470/2022 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. D. buvo nubaustas civilinio proceso tvarka už sprendimo, įpareigojusio jį atlikti veiksmus, nurodytus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-4300-292/2021, nevykdymą, tuo tarpu nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje sprendžiamas A. D., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, administracinės atsakomybės klausimas dėl neteisėto neveikimo ANK 119 straipsnio ir kartu atitinkamų ABĮ normų atžvilgiu, tačiau, kaip nurodyta aukščiau, sprendžiant non bis in idem problemą ir vertinant veikos tapatumą, neprivaloma atsižvelgti į jos teisinį kvalifikavimą, nes reikšmės turi tik idem factum, o ne idem crimen. Šiuo atveju civilinėje byloje A. D. buvo nubaustas bauda, kuri prilygsta administracinėje byloje jam taikytai sankcijai, už tai, kad nevykdė teismo sprendimo per nustatytą terminą pateikti sprendimo nurodytos informacijos S. J.. Šioje administracinio nusižengimo byloje A. D. vėl gi buvo nubaustas už tos pačios Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-4300-292/2021, pateiktos informacijos nepateikimą tam pačiam subjektui – akcininkui S. J.. Gretinant šioje administracinio nusižengimo byloje ir civilinėje byloje Nr. 2VP-5803-470/2022 nagrinėtus veiksmus, nepaisant to, kad jie gali būti vertinami ir kvalifikuojami skirtingai, yra akivaizdu, kad A. D. abejuose procesuose buvo patrauktas atsakomybėn dėl tapačių teisiškai reikšmingų faktų non bis in idem principo prasme.

27. Taip pat pritartina skundo argumentui, kad apylinkės teismas, darydamas priešingą išvadą, nepagrįstai vadovavosi teismų sprendimais, priimtais administracinio nusižengimo bylose Nr. eAN-31-316/2022, eAN2-36-316/2022.

28. Susipažinęs su administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN-31-316/2022 priimta Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi, apygardos teismas nustatė, kad joje iš tiesų buvo konstatuota, jog administracinėn atsakomybės patraukto įmonės vadovo administracinis nusižengimas pasireiškė ANK 119 straipsnio 1 dalies normoje nurodytais veiksmais – įstatyme nustatytos informacijos bendrovės akcininkui nepateikimu, bei, kad tokie veiksmai yra administracinių nusižengimų teisenos, o ne civilinio proceso nagrinėjimo dalykas. Tačiau administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN-31-316/2022 nebuvo sprendžiamas klausimas dėl non bis in idem principo pažeidimo, kuomet įmonės vadovas buvo nubaustas už tos pačios informacijos nepateikimą bendrovės akcininkui tiek civiliniame procese, tiek administracinio nusižengimo byloje. Iš nutartyje aptartų apeliacinio skundo motyvų matyti, kad šiuo atveju įmonės vadovas savo skunde pažymėjo tik tai, kad tarp jo bei įmonės akcininko yra susiklostę konfliktiški santykiai, vyko ir tebevyksta teisminiai procesai civilinėse bylose ne dėl įstatyme numatytos informacijos akcininkui nepateikimo, o dėl akcininko atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, akcijų pirkimo-pardavimo sutarties dalies ir akcijų pasirašymo sutarties pripažinimo negaliojančiomis. Klausimas dėl draudimo bausti už tą pačią veiką principo pažeidimo nebuvo keliamas ir administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-36-316/2022.

29. Nenustačius, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. D. pažeidė ABĮ arba bendrovės įstatuose numatytą informavimo apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą tvarką ar kokiais nors kitais savo veiksmais sukliudė akcininkui įgyvendinti savo teises dalyvauti visuotiniame 2022 m. gegužės 24 d. akcininkų susirinkime, iš anksto pateikti bendrovei klausimus, susijusius su šio susirinkimo darbotvarkės klausimais, pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti jam, taip pat pripažinus, jog egzistuoja aplinkybė, dėl kurios teisena A. D. atžvilgiu dėl akcininko S. J. teisių pažeidimo jam nepateikus informacijos, nurodytos Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-4300-292/2021, yra negalima, skundžiamas nutarimas naikinamas ir administracinio nusižengimo teisena A. D. atžvilgiu pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį nutraukiama vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 ir 8 punktais. Kartu apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog pareiškime dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo S. J. atstovas, kaip jau buvo minėta, be kita ko, nurodė, jog pareiškėjui A. D. nepateikė ne tik informacijos, kurią jis buvo įpareigotas pateikti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4300-292/2021, bet ir 2022 m. gegužės 26 d. raštu pareikalautų pateikti visų 2022 m. gegužės 24 d. vykusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų ir su jais susijusių dokumentų patvirtintų kopijų. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, A. D. atsakomybės pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį klausimas dėl šių dokumentų nepateikimo pareiškėjui nebuvo sprendžiamas, jis dėl to apylinkės teismo nutarimu nebuvo nubaustas. Todėl šiuo klausimu nepasisako ir apygardos teismas, kuris nagrinėjamas administracinio nusižengimo bylą tik pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo skundą negali bloginti A. D. teisinės padėties.

30. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas apeliaciniame skunde taip pat prašė atlyginti A. D. išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, patirtas bylą nagrinėjant teisme.

31. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 591 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Pagal BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatas, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

32. Kaip matyti iš ANK 590 straipsnio 1, 2, 3 dalių turinio, administracinių nusižengimų teisena pradedama ir tyrimas atliekamas atitinkamų pareigūnų. ANK 590 straipsnio 4 dalyje nustatyti nusižengimai (ANK 119, 1191, 120, 204, 547 straipsniai), kai administracinių nusižengimų teisena pradedama pagal atitinkamų asmenų (pvz., akcininko, kreditoriaus, žurnalisto ir kitų) pareiškimą. Šiais atvejais administracinio nusižengimo tyrimas neatliekamas, protokolas nesurašomas, o pareiškimas siunčiamas teismui bylai nagrinėti. Vis dėlto nepriklausomai nuo to, ar administracinių nusižengimų teisena pradedama ir tyrimas atliekamas atitinkamų pareigūnų (ANK 589 straipsnis) ar pagal ANK 590 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų pareiškimą, jokių išimčių, sprendžiant išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo klausimą, įstatyme nėra nurodyta, todėl pagrindo priteisti patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą iš pareiškimo pateikimą teismui inicijavusio asmens (S. J.) nėra – išlaidų atlyginimas priteistinas iš valstybės.

33. Pažymėtina ir tai, jog pagal formuojamą teismų praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė, t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192-489/2019, 2K-7-25-495/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, 2AT-7-6-303/2021 ir kt.).

34. Iš pirmosios instancijos teismui bei kartu su apeliaciniu skundu pateiktų sąskaitų faktūrų bei mokėjimo nurodymų matyti, jog 2022 m. liepos 27 d. A. D. sumokėjo savo atstovui advokatui Mindaugui Urbonui viso 2 080 Eur (130 Eur už prašymo dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo atidėjimo parengimą ir pateikimą teismui, 1 690 Eur už rašytinių paaiškinimų ir prašymo dėl bylos sustabdymo parengimą ir pateikimą teismui, 260 Eur už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje, 1 t., b. l. 152-153). 2022 m. spalio 11 d. atstovui buvo sumokėta 390 Eur (130 Eur už prašymo dėl papildomų dokumentų parengimą ir pateikimą teismui bei 260 Eur už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje, 2 t. , b. l. 30-31). 2023 m. sausio 6 d. A. D. sumokėjo savo atstovui 1 560 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir pateikimą teismui (2 t., b. l. 105-106). Taigi, už advokato paslaugas pirmosios instancijos teisme bei apeliacinio skundo parengimą ir pateikimą A. D. savo atstovui sumokėjo viso 4 030 Eur.

35. Prašomos atlyginti išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo 12 punkte nurodyto rekomenduojamo maksimalaus dydžio vienam advokatui. Nepaisant to, apygardos teismo įsitikinimu, tokia A. D. prašoma priteisti išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo suma nagrinėjamoje byloje yra aiškiai per didelė, ji nebuvo būtina, neatitinka proporcingumo ir teisingumo kriterijų advokato atliktiems veiksmams ir jo darbo sąnaudoms. Teismo vertinimu, pilnai turi būti priteistos tik pinigų sumos už prašymo dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo atidėjimo parengimą ir pateikimą teismui, pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose. Tuo tarpu pinigų sumos, kurias A. D. sumokėjo advokatui už rašytinių paaiškinimų ir prašymo dėl bylos sustabdymo parengimą, prašymo dėl papildomų dokumentų parengimą ir pateikimą teismui, apeliacinio skundo surašymą ir jo pateikimą, turi būti sumažintos iki 1 300 Eur. Tokia išvada daroma įvertinus tai, jog ANK nuostatos nenumatė ir nenumato pareigos administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui teikti jokių rašytinių paaiškinimų. Prašymus dėl bylos sustabdymo ir papildomų dokumentų priėmimo A. D. ar jo atstovas taip pat galėjo pateikti žodžiu teismo posėdyje. Tuo tarpu vertinant už apeliacinio skundo surašymą prašomos priteisti sumos dydžio protingumą ir proporcingumą, atkreipiamas dėmesys, jog, nors skundas yra pakankamai didelės apimties (11 lapų), tačiau nemažą jo dalį sudaro teismų praktikos perrašymas ir tekstas, kuris buvo tiesiog perkopijuotas iš pirmosios instancijos teismui teiktų rašytinių paaiškinimų. Dėl to, kas išdėstyta, prašymas dėl išlaidų atlyginimo tenkinamas iš dalies, A. D. priteisiant iš valstybės viso 1 950 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 654 straipsniu, 666 straipsniu,

nutaria:

A. D. atstovo advokato Mindaugo Urbono apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. gruodžio 19 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną A. D. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Priteisti A. D. iš valstybės 1 950 Eur (tūkstantį devynis šimtus penkiasdešimt eurų) patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo.

Šis Kauno apygardos teismo nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.