Telšių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams R. G. ir V. G., tretysis asmuo Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centras, dėl neterminuoto motinos ir tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Šalių reikalavimai ir atsikirtimai

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovai R. G. ir V. yra nepilnamečių vaikų D. G., gimusio (duomenys neskelbtini), A. G., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. G., gimusios (duomenys neskelbtini), biologiniai tėvai. Nepilnamečiai vaikai 2022 m. lapkričio 30 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-6600-1008/2022, buvo paimti iš jų atstovų pagal įstatymą - motinos R. G. ir tėvo V. G. ir apgyvendinti Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centro budinčios globotojos šeimoje. 2022 m. gruodžio 5 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais Nr. Al- 2430, Nr. A1-2431 ir Nr. Al-2432 „Dėl laikinosios globos bei priežiūros vietos nustatymo, globėjo paskyrimo, išmokų mokėjimo“, nustatyta be tėvų globos likusiems vaikams A. G., D. G. ir A. G. laikinoji globa nuo 2022 m. gruodžio 5 d., vaikų laikinuoju globėju (rūpintoju) paskirtas Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centras, nepilnamečiai vaikai nuo laikinosios globos (rūpybos) nustatymo dienos buvo apgyvendinti Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centro budinčios globotojos šeimoje

Dėl tėvų valdžios apribojimo

15. Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

16. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Esant bent vienam iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

17. Apribojus tėvų valdžią, tėvai netenka asmeninių teisių – teisės gyventi su vaiku, reikalauti grąžinti vaiką iš kitų asmenų, dalyvauti jį auklėjant, bendrauti ir matytis su vaiku, jei tai kenkia jo interesams, tačiau lieka pareiga jį išlaikyti.

18. Sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo, taip pat tėvų teisių, nustatytų CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, įgyvendinimo ribojimo, turi būti analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Tėvų pareigų atlikimo veiksmai vertintini atsižvelgiant į CK 3.155 straipsnyje nustatytą tėvų valdžios turinį ir tada spręstina dėl atitinkamos įstatyme nustatytos vaiko teisių apsaugos priemonės taikymo. Esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama prieš vaiko interesus. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus bei pažeidimų pobūdį, ir, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti vieną iš tėvų valdžios ribojimo priemonių. Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas ginčo santykiams, turi vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu, reiškiančiu, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008; 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

19. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad motinystė (tėvystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl atsakovai, siekdami išsaugoti tėvų valdžią, turėjo nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti tėvų pareigas ir rūpintis vaiku. Pažymėtina, kad domėtis kartkartėmis ir fragmentiškai vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

20. Ieškovas pateiktu ieškiniu prašo neterminuotai apriboti tėvų valdžią R. G. ir V. G. dukros A. G., sūnų A. G. ir D. G. atžvilgiu, nurodydamas, jog atsakovai vengia atlikti savo pareigą auklėti ir rūpintis savo vaikais, savo amoraliu elgesiu daro žalingą įtaką savo vaikams bei nesirūpina jais, nededa pastangų pasimatyti su vaikais, savo skambučiais ir žinutėmis išbalansuoja vaikus ir sukelia jiems nerimą.

21. Sprendžiant dėl atsakovų tėvų valdžios apribojimo pažymėtina, kad atsakovų šeimai nuo 2019 m. vasario 5 d. iki 2020 m. sausio 30 d. buvo taikyta šeimos atvejo vadyba, nuo 2021 m. sausio 18 d. iki 2022 m. rugpjūčio 17 d. šeimai dėl pasikartojančių problemų (alkoholio vartojimo) vėl gi buvo taikyta šeimos atvejo vadyba. Vaikai ne kartą buvo paimti iš šeimos, dėl girtavimo ir smurtinės aplinkos, o situacijai pasikeitus buvo grąžinami į šeimą, tačiau pokyčiai būdavo trumpalaikiai ir situacija vėl kartodavosi. Skyriuje iš viso buvo gauti 4 pranešimai dėl galimų vaiko teisių pažeidimų, kurių metu nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisės pažeidimai, t. y. tris kartus buvo pažeistos vaikų teisės į tinkamas gyvenimo sąlygas, vienu, paskutiniuoju atveju (2022 m. lapkričio 12 d.), nustatytas galimas smurtas prieš mažametį vaiką - A. G.. Nepilnamečiams vaikams nuo 2021 m. lapkričio 4 d. iki 2021 m. gruodžio 9 d. buvo nustatyta laikinoji globa (rūpyba) pas laikinąją globėją. Taip pat nuo 2021 m. gruodžio 10 d. iki 2022 m. balandžio 24 d. nepilnamečiai vaikai su savo mama gyveno Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centro šeimos krizių centre, o 2022 m. rugpjūčio 17 d. užbaigus atvejo vadybos procesą ir palikus šeimai socialinio darbuotojo priežiūrą, praėjus dviem mėnesiams nuo atvejo vadybos proceso užbaigimo, šeimoje atsinaujino alkoholio vartojimo problema ir galiausiai nepilnamečiai vaikai tapo smurto artimoje aplinkoje liudininkais. Skyriaus specialistams įvertinus esamą situaciją ir nustačius rizikos veiksnius, 2022 m. lapkričio 14 d. nepilnamečiai vaikai buvo laikinai apgyvendinti Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centre, pas budintį globėją, kreiptasi į teismą dėl teismo leidimo išdavimo leisti paimti mažamečius A. G., A. G. ir D. G. iš jų atstovų pagal įstatymą.

22. Atsakovų šeimai 2022 m. lapkričio 18 d. buvo inicijuotas atvejo vadybos procesas, kuris tęsiamas iki šiol, tačiau pagalbos priemonės nebuvo vykdomos, atsakovai nesirūpino savo sveikata, nesikreipė į specialistus, abu tėvai atsisakė konsultuotis su priklausomybių konsultantu ir dalyvauti pozityvios tėvystės mokymuose, darbo rinkoje atsakovai neįsitvirtino, taip pat nevyko atsakovų susitikimai su vaikais, o savo bendravimo būdu jie kenkė vaikų emocinei ir fizinei sveikatai. Paskutinio atvejo vadybos posėdžio, vykusio 2023 m. kovo 17 d. metu, išklausius visų specialistų nuomonę, atsižvelgiant į tai, kad pagalbos planas nebuvo įgyvendintas, situacija šeimoje nesikeičia, buvo nuspręsta pateikti motyvuotą siūlymą kreiptis į teismą, dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaikų nuolatinės rūpybos nustatymo, rūpintojo skyrimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo. Mobiliosios komandos, dirbusios su atsakovų šeima specialistai identifikavo šias problemas: R. G. pasikartojantys alkoholio vartojimo atkryčiai, galimos psichologinės problemos dėl asmeninių sunkumų, depresinės nuotaikos, konfliktiški tarpusavio santykiai su pilnamečiu sūnumi, nesutarimai su socialine aplinka, kasdienių įgūdžių, socialinės tėvystės įgūdžių stoka, nedarbas, nuosavo būsto neturėjimas; V. G. linkęs neigti alkoholio vartojimą, galimos psichologinės problemos dėl asmeninių sunkumų, konfliktiški tarpusavio santykiai su pilnamečiu sūnumi, nesutarimai su socialine aplinka, socialinių ir tėvystės įgūdžių stoka, pastovaus darbo ir nuosavo būsto neturėjimas, skolos. Vaikų tėvai negali užtikrinti vaikams saugios aplinkos, vaikai mato ne tik kaip tėvai vartoja alkoholį, bet tuo metu būna apleisti, neprižiūrėti, tapo smurto artimoje aplinkoje liudininkais, aukomis, o tėvai negeba apsaugoti vaikų nuo neigiamų išgyvenimų.

23. Atsakovė R. G. teismo posėdžio metu nurodė, jog su pateiktu ieškiniu nesutinka, nes apie pusmetį negyvena su vyru, jau mėnuo, kaip nevartoja alkoholio, keičiasi, nes nori susigrąžinti vaikus, nurodė, jog kreipėsi į psichiatrą, į psichologą, tačiau teismui jokių duomenų apie nepateikė.

24. Pažymėtina, jog 2023 m. rugsėjo 20 d. vykęs teismo posėdis buvo atidėtas, suteikiant galimybę atsakovei pateikti įrodymus apie pokyčius, jog ji keičia savo gyvenimo būdą, deda pastangas, kad vaikai galėtų grįžti į šeimą, teismo posėdžio metu atsakovei buvo pakartotinai išaiškinti Pagalbos plane numatyti įsipareigojimai, paaiškinta, kur turi kreiptis dėl pagalbos ir kokius veiksmus turi atlikti: jog pradėtų bendrauti su vaikais, kreiptųsi į specialistus dėl psichologinių ir problemų dėl alkoholio vartojimo; bendrautų su socialine darbuotoja. 2023 m. spalio 24 d. vykusiame teismo posėdyje atsakovė nedalyvavo, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, trečiojo asmens atstovės teigimu, galimai su socialine darbuotoja telefonu bendravo neblaivi, atsakovės atstovas advokatas nurodė, jog jam nėra žinomos atsakovės nedalyvavimo teismo posėdyje priežastys.

25. Atsakovas V. G. teismo posėdžio metu nurodė, jog su pateiktu ieškiniu nesutinka, nes jis tvarkosi sveikatos pažymą, ieškosi darbo, jog sunku įsidarbinti dėl amžiaus, jog tvarkosi būstą, kuriame žada gyventi su vaikais, jog problemų dėl alkoholio vartojimo neturi. Paaiškino, jog smurtavo prieš žmoną, jog jam buvo uždrausta lankytis bendruose namuose, dabar namus tvarkosi, kartais į namus grįžta ir žmona.

26. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas ne tik dėl atsakovės pateikto prašymo, bet ir dėl atsakovo 2023 m. liepos 25 d. vykusio parengiamojo posėdžio metu pateikto prašymo, sudarant galimybę teismui pateikti papildomus įrodymus, jog susirado darbą, išsinuomojo gyvenamąjį būstą, atidėjo bylos nagrinėjimą, suteikiant galimybę atsakovui pateikti įrodymus, tačiau atsakovas 2023 m. rugsėjo 20 d. vykusiame teismo posėdyje nedalyvavo, nurodė atsakovo atstovė, kad atsakovas serga, tačiau teismui įrodymų, dėl kurių buvo atidėtas vykęs 2023 m. liepos 25 d. parengiamasis posėdis, nepateikė. Duomenų apie 2023 m. rugsėjo 20 d. nedarbingumą taip pat teismui nepateikė, 2023 m. spalio 24 d. vykusiame teismo posėdyje dalyvavo, tačiau papildomų įrodymų apie įpareigojimų vykdymą teismui nepateikė.

27. Bylos duomenimis atsakovų nepilnamečius vaikus A. G., A. G. ir D. G. 2022 m. lapkričio 14 d. paėmus iš šeimos ir apgyvendinus Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centro budinčios globotojos šeimoje, vaikai su savo biologiniais tėvais gyvai buvo susitikę tik vieną kartą, t. y. 2022 m. gruodžio 19 d., kai nepilnametė A. G. buvo atvežta į apklausą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose. 2023 m. vasario 27 d. ir 2023 m. kovo 6 d. susitikimai atšaukti dėl vaikų ligos, 2023 m. kovo 16 d. susitikimas neįvyko, nepavykus susisiekti su nepilnamečių vaikų tėvais. Nuotolinio bendravimo su vaikais metu, tėvai stengėsi dukrai formuoti kuo blogesnį, neigiamą įvaizdį vienas kito atžvilgiu, skambindavo dukrai naktimis, taip trukdydami jos miegą ir pokalbiai neigiamai atsiliepė nepilnametės būklei, dėl šių priežasčių 2023 m. sausio 18 d. buvo nuspręsta, kad biologiniai tėvai galės su nepilnamečiais vaikais bendrauti tik tam tikromis dienomis, tam skirtu laiku ir dalyvaujant budinčiam globotojui messenger programa (2 kartus per savaitę), iš organizuotų 15 pokalbių, 5 neįvyko nepaskambinus tėvams.

28. Liudytojos I. J. teigimu vasaros metu atsakovai nebuvo susisiekę su vaikais, atsakovė daugiau bendravo su dukra po teismo posėdžio, žadėjo keistis, kad galėtų juos susigrąžinti į šeimą, tačiau vyresnioji dukra jau nebetiki tėvų pažadais, kad jie gali pasikeisti, ką patvirtina teismui pateiktas atsakovės 2023 m. spalio 9 d. rašytas paaiškinimas, jog ji informuota, jog gali susitikti su vaikais, jog planuoja susitikimą su vaikais, kai gaus socialinę išmoką, tačiau liudytojos teigimu, su vaikais atsakovė nebuvo susitikusi, nors socialinę išmoką yra gavusi praeitą savaitę.

29. Kaip matyti iš pateiktų duomenų Rasos ir V. G. šeimai buvo teikiama intensyvi pagalba, Skyriaus bei Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centro specialistai išnaudojo visas įmanomas pagalbos šeimai priemones, kurios buvo neveiksmingos, o vaiko atstovai pagal įstatymą ir toliau nededa pakankamai pastangų keisti esamos situacijos, nekeičia savo elgesio ir akivaizdu, jog neketina ateityje jo keisti. Atsakovė yra įvykdžiusi tik vieną įpareigojimą, nuo 2023 m. spalio 18 d. įsidarbino, tačiau socialinės darbuotojos K. B. teigimu, atsakovė yra nusiteikusi dirbti kokį mėnesį, ieškosis lengvesnio darbo. Nors teisminio nagrinėjimo metu atsakovai lyg ir išreiškė nesutikimą su ieškiniu, tačiau viso bylos nagrinėjimo metu neparodė jokių pastangų, kurios leistų teismui spręsti apie jų norą ar ketinimą vykdyti tėvų pareigas, teismo posėdžio metu atsakovai negalėjo nurodyti, kokių ėmėsi priemonių, kad susigrąžintų vaikus į šeimą, nurodė, kad tik viską ketina daryti ateityje, t. y. keisti gyvenimo būdą, įsidarbinti, lankytis pas specialistus.

30. Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad atsakovai vengia atlikti savo pareigą auklėti ir rūpintis savo vaikais, savo amoraliu elgesiu daro žalingą įtaką savo vaikams bei nesirūpina jais, nededa pastangų pasimatyti su vaikais, savo skambučiais ir žinutėmis išbalansuoja vaikus ir sukelia jiems nerimą. Iš atsakovų elgesio matyti, jog jie yra abejingi savo vaikų likimui bei juos tenkina dabartinė situacija. Toks neveikimas ir pasyvus elgesys, nesistengiant susigrąžinti savo nepilnamečių vaikų, traktuotinas kaip atsisakymas rūpintis savo vaikais, t. y. pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Taigi, teismas sprendžia, kad nepilnamečių vaikų A. G., A. G. ir D. G. visapusiškas vystymasis, tobulėjimas, jų fizinės ir psichinės sveikatos gerinimas ir užtikrinimas negali būti užtikrintas atsakovų šeimoje.

31. Pažymėtina, kad tokios priemonės kaip tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomos tik išimtiniais atvejais ir pateisinamos, jei jos yra motyvuojamos geriausių vaiko interesų užtikrinimu. Geriausių vaiko interesų prioriteto principo turinys yra atskleidžiamas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte. Taikant šį principą, turi būti remiamasi konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020).

32. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad atsakovai R. G. ir V. G. vengia atlikti savo pareigas auklėti ir rūpintis savo nepilnamečiais vaikais A. G., A. G. ir D. G., daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nededa pastangų pasimatyti su vaikais, šeimoje nematyti teigiamų pokyčių, atsakovai nevykdo įsipareigojimų, toliau vartoja alkoholį, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaikų fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai, ir (ar) gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaikų sveikatai, toks neveikimas ir pasyvus elgesys, nesistengiant susigrąžinti savo nepilnamečių vaikų, traktuotinas kaip atsisakymas rūpintis savo vaikais, t. y. pareigos įgyvendinti tėvų valdžią ir tai yra pakankamas pagrindas apriboti atsakovų R. G. ir V. G. tėvų valdžią (CK 3.180 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktai). Kadangi nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, jog atsakovai siektų atkurti ir puoselėti santykius su nepilnamečiais vaikais, dėtų tam pastangas, keistų savo gyvenimo būdą, tokia situacija trunka keletą metų, šios aplinkybės sudaro pagrindą atsakovų valdžią riboti neterminuotai (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

33. Apribojus tėvų valdžią atsakovams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, tačiau paliekama galimybė bendrauti ir matytis su vaiku, kiek tai neprieštarauja vaikų interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo. Tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tris būtinas sąlygas: 1) tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį; 2) tėvai (tėvas ar motina) gali auklėti vaiką; 3) tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 6 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

34. Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 407 straipsnis).

35. Nagrinėjamu atveju teismui patenkinus ieškinio reikalavimą neterminuotai apriboti tėvų valdžią R. G. ir V. G. nepilnamečių vaikų A. G., A. G. ir D. G. atžvilgiu, būtina nustatyti A. G., A. G. ir D. G. gyvenamąją vietą. Ieškovė pateiktu ieškiniu prašė nustatyti nepilnamečių A. G., A. G. ir D. G. gyvenamąją vietą budinčios globotojos šeimoje, iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

36. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovo, šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 5 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais Nr. Al- 2430, Nr. A1-2431 ir Nr. Al-2432 „Dėl laikinosios globos bei priežiūros vietos nustatymo, globėjo paskyrimo, išmokų mokėjimo“, nustatyta be tėvų globos likusiems vaikams A. G., D. G. ir A. G. laikinoji globa (rūpyba) nuo 2022 m. gruodžio 5 d., vaikų laikinuoju globėju (rūpintoju) paskirtas Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centras, nepilnamečiai vaikai nuo laikinosios globos (rūpybos) nustatymo dienos buvo apgyvendinti Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centro budinčios globotojos šeimoje.

37. Trečiojo asmens atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog budinčios globotojos šeimoje sudarytos vaikų amžių ir poreikius tenkinančios gyvenimo sąlygos, todėl įvertinus vaikų amžių, išreikštą norą ir toliau gyventi budinčios globotojos šeimoje, ieškovo reikalavimas nustatyti nepilnamečių A. G., A. G. ir D. G. gyvenamąją vietą budinčios globotojos šeimoje, iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo tenkintinas, nes tai labiausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

39. Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006).

41. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų R. G. ir V. G. jų nepilnamečių vaikų A. G., A. G. ir D. G. atžvilgiu po 200 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, išlaikymą priteisti nuo laikinosios globos (rūpybos) nustatymo - nuo 2022 m. gruodžio 5 d. iki vaiko pilnametystės.

42. Kasacinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ar maksimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti.

43. Nuo 2023 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga, atskaičius mokesčius siekia 633 Eur, taigi, toks yra orientacinis kriterijus, kuris aptarto teisinio reguliavimo kontekste, užtikrina bent minimalius vaiko poreikius. Pažymėtina, kad būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005).

44. Ieškovas prašydamas priteisti iš atsakovų R. G. ir V. G. išlaikymą nepilnamečiams vaikams nurodė, kad atsakovė R. G. nuo 2023 m. kovo 21 d. yra registruota Užimtumo tarnyboje, jai nuo 2023 m. kovo 10 d. iki 2023 m. gruodžio 17 d. paskirta 199,63 Eur nedarbo draudimo išmoka, mokama 164 Eur socialinė pašalpa, atsakovas V. G. Užimtumo tarnyboje neregistruotas, niekur nedirba ir pajamų negauna, mokama 164 Eur socialinė pašalpa, byloje duomenų apie atsakovams nustatytą neįgalumą ar dalinį darbingumą nėra.

46. Sprendžiant, ar atsakovai pagal savo turtinę padėtį galės mokėti tokį išlaikymą, pažymėtina, kad atsakovai abu darbingo amžiaus, nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad jie dėl objektyvių priežasčių negali mokėti tokio dydžio išlaikymo, susirasti tinkamai apmokamo darbo, atsakovė pateikė duomenis, jog 2023 m. spalio 18 d. įsidarbino uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), liudytojos K. B. teigimu, turėtų gauti minimalų darbo užmokestį. Pažymėtina, kad siekiant padėti atsakovų šeimai integruotis į darbo rinką, jie buvo įpareigoti per tris mėnesiu, t. y. iki 2023 m. balandžio 22 d., susirasti nuolatinius darbus, priemonė įgyvendinta iš dalies, kadangi tik R. G. nuo 2023 m. spalio 18 d. įsidarbino. Atsakovas V. G. teismo posėdžio metu nurodė, jog jam sunku įsidarbinti dėl amžiaus, jog vis dar ketina susirasti darbą, tačiau teismui objektyvių aplinkybių, dėl kurių negalėtų dirbti ir gauti pajamų ir teikti vaikams tinkamo dydžio išlaikymo, nenurodė, teismui jokių įrodymų nepateikė..

47. Pažymėtina, kad vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Atsakovai yra darbingo amžiaus, patys neaugina savo vaikų, todėl privalo dėti maksimalias pastangas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010).

48. Atsižvelgus į aukščiau aptartus argumentus, į tai, kad atsakovai neturi jiems nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo/kilnojamojo turto (atsakovas turi nuosavybės teise priklausantį 1997 m. automobilį), ieškovė prašo priteisti išlaikymą trims nepilnamečiams vaikams, į tai, kad atsakovė R. G. planuoja gauti minimalų darbo užmokestį, teismas sprendžia, kad atsakovai turi realias galimybes mokėti savo nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 150 Eur dydžio išlaikymą. Išlaikymas priteistinas nuo laikinosios globos (rūpybos) nustatymo - nuo 2022 m. gruodžio 5 d. iki vaikų pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

49. Išaiškintina šalims, kad iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai ar kitoms aplinkybėms, galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio ar pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

50. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis skirtini laikinieji rūpintojai (globėjai) (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

51. Sprendimas dalyse dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

52. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

53. Atsakovai taip pat Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 m. birželio 30 d. sprendimais Nr. (8.4 Mr) ATP-C-2023-06345 ir Nr. (8.4 Mr) ATP-C-2023-06346 atleisti 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270, 406 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų: dukros A. G., gimusios (duomenys neskelbtini), sūnų A. G., gimusio (duomenys neskelbtini) ir D. G., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu;

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų: dukros A. G., gimusios (duomenys neskelbtini), sūnų A. G., gimusio (duomenys neskelbtini), ir D. G., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu;

Priteisti iš atsakovės R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiams vaikams: dukrai A. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), sūnui A. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir D. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), kiekvienam po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo laikinosios rūpybos nustatymo - nuo 2022 m. gruodžio 5 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiams vaikams: dukrai A. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), sūnui A. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir D. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), kiekvienam po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo laikinosios rūpybos nustatymo - nuo 2022 m. gruodžio 5 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti nepilnamečių vaikų: A. G., gimusios (duomenys neskelbtini), A. G., gimusio (duomenys neskelbtini), ir D. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centro budinčios globotojos šeimoje, iki teismo sprendimo dėl vaikų nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Bylinėjimosi išlaidas padengti iš valstybės biudžeto lėšų.

Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimo patvirtintą kopiją per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Teismo sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.