Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. B. P. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, valstybės įmonė Turto bankas, valstybės įmonė Registrų centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

7. Suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimo argumentus. Papildomai nurodė, kad anksčiau yra dirbusi „Naujininkų ūkyje“, teko susidurti su šiuo namu, todėl žino, kad šiame name butuose gyveno po kelias šeimas.

8. Suinteresuoto asmens VĮ Registrų centro atstovas teismo posėdyje prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra, pagal byloje esančią medžiagą, ir atsižvelgiant į proceso dalyvių paaiškinimus posėdžio metu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas netenkintinas

9. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

10. Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimą reglamentuoja CPK XXVI skyriaus normos. Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis).

11. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, skirtingai nei bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kuriose prašoma nustatyti daiktų valdymo nuosavybės teise faktą, pareiškėjai neturi įrodyti, kad jie yra daiktų savininkai. Atvirkščiai, jie neturi būti daiktų, į kuriuos prašo pripažinti įgijus nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, savininkai. Jie turi įrodyti, kad yra tokių daiktų valdytojai, valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, o daiktai gali būti privačios nuosavybės teisės objektais ir nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei, taip pat nėra registruoti kitų asmenų (ne valdytojų) vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021, 31 punktas).

12. Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 4.23 straipsnio 2 dalies nuostata, kurioje įtvirtinta, jog daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai, negali būti aiškinama kaip reiškianti, kad asmuo, pretenduojantis daiktą įgyti nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu, neturi nurodyti daikto teisėto įgijimo pagrindo, t. y. kurio nors iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, ir nurodyti, kodėl jis šiuo pagrindu neįgijo nuosavybės teisės į daiktą. Toks minėtoje CK 4.23 straipsnio 2 dalies nuostatoje įtvirtintos normos aiškinimas išplaukia iš CK 4.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąžiningo įgijėjo sampratos, pagal kurią sąžiningu daikto įgijėju laikomas asmuo, kuris užvaldydamas daiktą turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, – tai reiškia, kad tokiam asmeniui turi būti žinomas teisėtas pagrindas įgyti daikto valdymą, kuris jam suteikia daugiau teisių į daiktą nei kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021, 34 punktas).

13. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja pagal įgyjamąją senatį įgijo nekilnojamąjį daiktą (gyvenamąją patalpą), VĮ „Registrų centro“ nekilnojamojo turto registre įregistruotą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini). Iš į bylą pateikto VĮ „Registrų centras“ išrašo iš Nekilnojamojo turto registro nustatyta, kad pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis: 8-1, 8-2, 8-3, 8-4, 8-5, 8- 8 (69/100 iš 37,64 kv. m.), t. y. 25,98 kv. m. Į bylą pateikta 2001 m. birželio 15 d. dovanojimo sutartis, kurioje nurodyta, kad S. B. dovanoja savo dukrai I. B. butą adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis: 8-1, 8-2, 8-3, 8-4, 8-5, 8- 8 (69/100 iš 37,64 kv. m.) t. y. 25,98 kv. m.

14. Minėtas butas buvo privatizuotas 1997 m. kovo 12 d. sutartimi, kurioje nurodyta, kad Vilniaus miesto valdybos senamiesčio seniūnas T. K. (vadinamas pardavėju) ir V. M., kurį atstovauja S. B., veikianti pagal įgaliojimą (vadinama pirkėja), sudarė sutartį pagal Vilniaus miesto senamiesčio seniūnijos valdybos 1997 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. 7647, kur pardavėjas pardavė, o pirkėjas nupirko dviejų kambarių butą, 68,86 kv. m., esantį adresu (duomenys neskelbtini), už sutartyje nurodytą kainą.

15. Iš į bylą pateikto VĮ „Registrų centras“ išrašo iš Nekilnojamojo turto registro nustatyta, kad tokiu pačiu adresu yra registruotas dar vienas butas esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 31,09 kv. m., gyvenamasis plotas 19,40 kv. m., minėtas butas niekam nepriklauso.

16. Pateiktame buto (duomenys neskelbtini), plane pareiškėjos nurodomas kambarys (ginčo gyvenamoji patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra pažymėtas 8-9 ir iš į bylą pateikto plano matyti, kad į jį buvo numatytas patekimas iš bendro naudojimo patalpos, pažymėtos 8-8.

17. Pareiškėja pateikė 2024 m. lapkričio 5 d. antstolio Irmanto Gaidelio parengtą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, iš kurio matyti, kad patekti į kambarį galima tik iš pareiškėjos buto dalies (virtuvės), matyti, kad pareiškėja faktiškai naudoja kambarį, jį prižiūri ir tvarko – jis yra apstatytas pareiškėjos baldais, daiktais, jame yra pareiškėjos knygos, paveikslai, nuotraukos ir kita, kambarys yra gyvenamas, naudojamas ir prižiūrimas.

18. Pareiškėja pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad kambario patalpai ir likusiam butui yra įvesti du skirtingi elektros skaitikliai, o pareiškėja moka už elektrą, tiekiamą tiek butui, kuris nuosavybės teise jai jau priklauso, tiek ir (atskirai) kambariui, kurio įgijimo įgyjamąja senatimi faktą pareiškėja siekia nustatyti. Pareiškėja pateikė 2005 m. spalio 27 d. Vilniaus elektros tinklų elektros įrenginių techninės apžiūros aktą. Šiame akte nurodoma, kad adresu (duomenys neskelbtini), buvo atlikti elektros atvado ir įvadinės apskaitos spintos rekonstravimo darbai. Indeksas „A“ žymi būtent kambarį, kurio nuosavybės teisė VĮ „Registrų centre“ neįregistruota. Akte taip pat pažymėti du vartotojo numeriai: 0742547 ir 0743163, kurių vienas priskirtas kambariui, kitas – butui. Pareiškėja pateikė dalį AB „Rytų skirstomieji tinklai“ atsiskaitymo knygelių kopijų už 2007 metų laikotarpį, iš kurių matyti, kad viena knygelė išduota adresui (duomenys neskelbtini) (vartotojo kodas 0743163), o kita išduota adresui (duomenys neskelbtini) (vartotojo kodas 0742547). Pareiškėja pateikė 2019 – 2024 metų elektros energijos sąskaitas ir skaitiklių deklaracijas iš „vienasaskaita.lt“ sistemos, patalpoms, įvardintoms (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos teigimu, adreso (duomenys neskelbtini) nėra, t. y. indeksas „P“ „vienasaskaita.lt“ sistemoje žymi kambarį, kurio nuosavybės teisė VĮ „Registrų centre“ neįregistruota, kadangi adresas (duomenys neskelbtini) jau yra suteiktas butui bei įrodymai papildomai patvirtina, kad pareiškėja iki šiol nuosekliai moka už kambario elektros energiją.

19. Kasacinio teismo praktikoje apibendrinta, kad nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė ir nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi ne mažiau kaip dešimt metų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-701/2016, 25 punktas; 2018 m. vasario 21 d. nutartis Nr. e3K-3-54-611/2018, 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Šių sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas konkrečioje byloje nustato kaip faktines bylos aplinkybes, taikydamas įrodymus, įrodinėjimą, įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-701/2016, 26 punktas).

20. Pagal CK 4.69 straipsnio 1 dalį įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais. CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvas negali būti aiškinamas kitaip, kaip draudimas įgyjamosios senaties būdu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, kuris priklauso valstybei ar savivaldybei. Šis draudimas užkerta kelią įgyti daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų tokio įgijimo sąlygų buvimo. Draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į viešosios nuosavybės teise priklausantį turtą reiškia, kad tokio daikto asmuo negali teisėtai valdyti kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

21. Jei daiktas neįregistruotas valstybės vardu, įrodyti, kad jis šiai priklauso, turi valstybei atstovaujantis ir (ar) jos interesus ginantis asmuo, siekiantis paneigti privačios nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011).

22. Iš byloje esančių procesinių dokumentų turinio matyti, kad 1997 m. kovo 12 d. sutartimi butas esantis adresu (duomenys neskelbtini), privatizuotas. Minėtoje sutartyje nurodyta, kad Vilniaus miesto valdybos senamiesčio seniūnas T. K. (vadinamas pardavėju) ir V. M., kurį atstovauja S. B., veikianti pagal įgaliojimą (vadinama pirkėja), sudarė sutartį pagal Vilniaus miesto senamiesčio seniūnijos pagal valdybos 1997 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. 7647, kur pardavėjas pardavė, o pirkėjas nupirko dviejų kambarių butą, 68,86 kv. m., esantį adresu (duomenys neskelbtini), už sutartyje nurodytą kainą. Darytina išvada, kad V. M., atstovaujamas S. B. įgijo dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris yra 68,86 kv. m., kas atitinka informaciją nurodytą VĮ „Registrų centras“ išraše iš Nekilnojamojo turto registro, kuriame nustatyta, kad pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 42,88 kv. m. su bendro naudojimo patalpomis: 8-1, 8-2, 8-3, 8-4, 8-5, 8- 8 (69/100 iš 37,64 kv. m.), t. y. 25,98 kv. m. t. y. bendroje sumoje 68,86 kv. m.

23. Pažymėtina, kad pareiškėjos pateiktame buto (duomenys neskelbtini), plane pareiškėjos nurodomas kambarys (ginčo gyvenamoji patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra pažymėtas 8-9 ir į jį parodytos durys iš bendro naudojimo patalpos, pažymėtos 8-8. Iš byloje pateikto buto plano matyti, kad tai yra vienas, trijų kambarių butas, nepaisant to, jiems yra suteikti du atskiri unikalūs numeriai.

24. Pareiškėjos teigimu, ji naudojasi ir gyvenamąja patalpa, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro išraše ji nurodoma kaip 1 kambario butas (duomenys neskelbtini), kuris yra 31,09 kv. m bendrojo ploto ir 19,40 kv. m gyvenamojo ploto. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad ši patalpa pareiškėjai būtų suteikta (išnuomota).

25. Nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgą laiką neįgyvendina, t. y. jais nesirūpina, jų neprižiūri, neregistruoja į juos savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270-916/2023). Atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, viešosios nuosavybės perleidimas į privačią nuosavybę vykdytas 1991 m. Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačios nuosavybės teise kitaip nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas viešąją nuosavybę pertvarkyti į privačią (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje Nr. 3K-7-67/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

26. Taigi, matyti, kad sprendimą dėl buto, esančio name (duomenys neskelbtini), 1997 m. priėmė atitinkamos valstybinės institucijos, t. y. Vilniaus miesto valdybos senamiesčio seniūnas ir tai sudaro pagrindą išvadai, kad šis gyvenamasis namas (ir ginčo butas) tuo metu buvo valstybės nuosavybė. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis butas su bendro naudojimosi patalpomis, ir ginčo patalpa yra vienas butas, todėl teismas daro išvadą, kad visas trijų kambarių butas būtent valstybei priklausė nuosavybės teise.

27. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad ginčo patalpa nebuvo privatizuota ir liko valstybės nuosavybėje, pareiškėja neturi teisinio pagrindo įgyti šios patalpos nuosavybės teise pagal įgyjamąją senatį. Pagal galiojančią teisminę praktiką ir įstatymus, valstybės turtas negali pereiti į privačią nuosavybę vien faktiškai jį naudojant. Dėl šių priežasčių pareiškėjos prašymas negali būti patenkintas (CK 4.69 straipsnio 3 dalis).

28. Kiti proceso dalyvių argumentai yra teisiškai nereikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl tesimas plačiau dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-265, 268, 270, 533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Netenkinti pareiškėjos I. B. P. pareiškimo dėl nuosavybės teisės įgijimo į gyvenamąją patalpą, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.