- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-19
- Bylos Nr.
- e2A-1223-1041/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24921-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Simona Dementavičienė
- Pareiškėjas
- I. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, valstybės įmonei Turto bankui, valstybės įmonei Registrų centrui
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Simona Dementavičienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. B.–P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. B.–P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, valstybės įmonei Turto bankui, valstybės įmonei Registrų centrui dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja prašė nustatyti pareiškėjos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą – gyvenamąją patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo patalpa).
2. Pareiškėja nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis 8-1, 8-2, 8-3, 8-4, 8-5, 8-8 (toliau – bendro naudojimo patalpos), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – butas). Pareiškėja viena naudojasi bendro naudojimo patalpomis. Bendro naudojimo patalpos taip pavadintos todėl, kad iš pareiškėjos buto patenkama į kitą gyvenamąją patalpą / kambarį – ginčo patalpą. Ginčo patalpa nuosavybės teise niekam nepriskirta. Minėtos bendro naudojimo patalpos skirtos aptarnauti pareiškėjos butą ir ginčo patalpą. Į ginčo patalpą faktiškai patekti galima tik iš pareiškėjos buto, kito patekimo į patalpą nebuvo ir nėra, pareiškėja šia patalpa faktiškai naudojasi nuo buto įsigijimo dienos, t. y. daugiau kaip 23 metus. Yra visos sąlygos nustatyti nuosavybės teisės į šią patalpą įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Registrų centras atsiliepime prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad remiantis (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo kadastro duomenų bylos duomenimis, bendro naudojimo patalpas sudaro – koridorius 8-1, tualetas 8-2, virtuvė 8-3, sandėlis 8-4, koridorius 8-5 ir koridorius 8-8. Pareiškėjai priklausantį butą sudaro gyvenamosios patalpos 8-6 ir 8-7. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos teiginys, kad į ginčo patalpą 8-9 galima patekti tik iš pareiškėjos buto, neatitinka faktinių aplinkybių, nes į ginčo patalpą patenkama iš bendro naudojimo patalpos.
4. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašo pareiškimą atmesti. Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių butas su bendro naudojimo patalpomis, kurį pareiškėja įgijo 2001 m. birželio 15 d. dovanojimo sutarties pagrindu. Šis butas buvo privatizuotas 1997 m. kovo 12 d. sutartimi. Pareiškėjos pateiktame buto plane ginčo patalpa pažymėta 8-9 ir į ją parodytos durys iš bendro naudojimo patalpos, pažymėtos 8-8. Taigi, į ginčo patalpą numatytas patekimas iš bendrojo naudojimo patalpos. Nekilnojamojo turto registro išraše ginčo patalpa nurodoma kaip vieno kambario butas. Byloje nėra duomenų, kad ši gyvenamoji patalpa pareiškėjai būtų suteikta (išnuomota). Ginčo patalpa nebuvo privatizuota nustatyta tvarka, todėl laikytina, kad ji priklauso valstybei nuosavybės teise. Prie pareiškimo nepridėta dokumentų ir (ar) įrodymų, patvirtinančių ginčo patalpos teisėtą, sąžiningą ir nepertraukiamą valdymą.
5. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime prašo pareiškimo netenkinti. Suinteresuotas asmuo neturi duomenų apie pareiškėjos nurodytą turtą ir jo valdymą. Įvertinus tai, kad dauguma kitų nekilnojamųjų turto objektų ginčo name buvo privatizuoti teisės aktų nustatyta tvarka, mano, kad ginčo patalpa išliko valstybės nuosavybė, į kurią pagal įgyjamąją senatį nuosavybės teisė negali būti įgyta (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.69 straipsnio 3 dalis).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 20 d. sprendimu pareiškėjos pareiškimo netenkino.
7. Teismas nustatė, kad sprendimą dėl buto 1997 m. priėmė atitinkamos valstybinės institucijos, t. y. Vilniaus miesto valdybos senamiesčio seniūnas, ir tai sudarė pagrindą išvadai, kad šis gyvenamasis namas (ir ginčo patalpa) tuo metu buvo valstybės nuosavybė.
8. Teismas nustatė, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis butas su bendro naudojimosi patalpomis ir ginčo patalpa yra vienas butas. Teismas padarė išvadą, kad visas trijų kambarių butas nuosavybės teise priklausė valstybei. Kadangi ginčo patalpa nebuvo privatizuota ir liko valstybės nuosavybėje, pareiškėja neturi teisinio pagrindo įgyti šios patalpos nuosavybės teise pagal įgyjamąją senatį. Valstybės turtas negali pereiti į privačią nuosavybę vien faktiškai jį naudojant.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu apeliantė (pareiškėja) prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas teisingai nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad ginčo patalpa apeliantei (pareiškėjai) būtų suteikta (išnuomota). Ginčo dėl šios aplinkybės nėra.
Žemesnės instancijos teismas
1.2. Teismas netinkamai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-270-916/2023. Kasacinis teismas minėtoje nutartyje įpareigojo nustatyti teisiškai reikšmingą aplinkybę, ar konkretus turtas buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybės teisės objektas. Grąžinus bylą nagrinėti pakartotinai, Kauno apygardos teismas 2024 m. sausio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-162-601/2024 konstatavo, kad ginčo statiniai nepriklauso valstybei ar savivaldybei ir gali būti sprendžiamas ginčo statinių įgijimas privačion nuosavybėn įgyjamąja senatimi ir pareiškimą tenkino. Nurodyta byla patvirtina apeliantės atitikimą įgyjamosios senaties kriterijams.
1.3. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ginčo patalpa 1997 m. buvo valstybės nuosavybė, nes sprendimą dėl apeliantės (pareiškėjos) buto priėmė atitinkamos valstybinės institucijos. Tokio sprendimo negalėjo priimti kiti subjektai, tik valstybės institucija. Tuo tarpu valstybinės institucijos sprendimo dėl ginčo kambario privatizavimo nepriėmė. Byloje nėra duomenų, kad valstybinės institucijos būtų įgyvendinusios savo tariamą nuosavybės teisę į ginčo patalpą. Tai, kad sprendimai dėl patalpos nebuvo priimti (nors butas privatizuotas prieš 28 m.), patvirtina, kad ginčo patalpos nuosavybės teisė niekam nepriklauso. Teismas iš esmės paneigė įgyjamosios senaties institutą.
Atsiliepimas
10. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
2.1. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad turtas, kurio nuosavybė teisė neįregistruota ar nebuvo privatizuotas, automatiškai priklauso valstybei, dėl to toks turtas negalėtų būti įgytas įgyjamosios senaties pagrindais. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad visas trijų kambarių butas iki dalį jo privatizuojant priklausė valstybei nuosavybės teise. Sprendimą dėl apeliantės buto 1997 m. priėmė atitinkamos valstybinės institucijos ir tai sudaro pagrindą išvadai, kad šis gyvenamasis namas (ir ginčo patalpa) valstybės nuosavybė.
Atsiliepimas
11. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
3.1. Teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bei įvertino visus byloje esančius įrodymus, teisingai išaiškino ir nustatė faktines bylos aplinkybes, susijusias su pareiškėjos reikalavimu, pagrįstai ir motyvuotai nurodė priežastis, dėl kurių negali būti patenkintas pareiškimas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriame atmestas pareiškimas dėl turto įgijimo pagal įgyjamąją senatį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl turto įgijimo pagal įgyjamąją senatį pagrindų
13. Pagal CK 4.68 straipsnio 1 dalį, fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nei karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.
14. Pagal CK 4.69 straipsnio 1 dalį, įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais. Įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus (CK 4.69 straipsnio 3 dalis).
15. Nagrinėjamu atveju apeliantei (pareiškėjai) nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių butas su bendro naudojimo patalpomis. Šis butas privatizuotas 1997 m. kovo 12 d. sutarties pagrindu, apeliantei priklausantis pagal 2001 m. birželio 15 d. dovanojimo sutartį.
16. Tuo pačiu adresu taip pat registruota ginčo patalpa. Byloje nėra ginčo, kad ši patalpa de facto yra vienas kambarys ir apeliantės butas su ginčo patalpa sudaro vieną trijų kambarių butą. Ginčo patalpa nėra privatizuota ir nuosavybės teisės į ją neregistruotos.
17. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantė (pareiškėja) neturi teisinio pagrindo įgyti ginčo patalpos nuosavybės teise pagal įgyjamąją senatį, nes patalpa liko viešąja nuosavybėje. Apeliantė (pareiškėja) su tokiu vertinimu nesutinka. Taigi byloje kilo ginčas, ar turtas, kurio nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį apeliantė (pareiškėja) siekia įgyti, yra / nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė CK 4.69 straipsnio 3 dalies prasme, t. y. ar ginčo patalpa gali būti įgijimo pagal įgyjamąją senatį objektas.
18. Pažymėtina, kad apeliantė (pareiškėja) vadovaujasi apygardos teismų sprendimais, priimtais kitose bylose, kurie su nagrinėjamos bylos ratio decidendi nesutampa. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. kovo 9 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-177-642/2023 rėmėsi įsiteisėjusiu prejudicinę galią nagrinėtam ginčui turinčiu teismo sprendimu, kuriame buvo konstatuotas ginčo ūkinio pastato dalies teisėto savininko nebuvimas; VĮ Turto bankas neprieštaravo pareiškimo tenkinimui. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-250-656/2023 taip pat nustatė, kad ginčo gyvenamasis namas, statytas iki 1918 m., nebuvo valstybės ar savivaldybės nuosavybė; VĮ Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba pareiškimą prašė nagrinėti teismo nuožiūra. Kauno apygardos teismas 2024 m. sausio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-162-601/2024 nustatė, kad ginčo statiniai buvo valdomi ir šalims perduoti iš privačių asmenų; savivaldybė ir Nacionalinė žemės tarnyba su pareiškimu sutiko.
19. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje ginčas kilo dėl ginčo patalpos kilmės, nesant duomenų apie jo priklausymą privačiai / nepriklausymą viešajai nuosavybei, nurodytomis nutartimis vadovautinasi tiek, kiek jos neprieštarauja suformuotai teismų praktikai, aiškinant nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąja senatį nustatymui. Pažymėtina, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis).
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad nėra visų CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytų įgyjamosios senaties taikymo sąlygų – ginčo patalpa laikytina viešuoju turtu, nepaisant to, kas šis faktas neišviešintas viešame registre.
21. Apeliantė (pareiškėja) nepagrįstai nurodo, kad, savivaldybei nepriėmus sprendimo dėl ginčo patalpos įregistravimo, ginčo patalpos nuosavybės teisė niekam nepriklauso.
22. CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvas negali būti aiškinamas kitaip kaip draudimas įgyjamosios senaties būdu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, kuris priklauso valstybei ar savivaldybei. Teismų praktika suformuota taip, kad nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgą laiką neįgyvendina, t. y. jais nesirūpina, jų neprižiūri, neregistruoja į juos savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-270-916/2023). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas įgyjamąja senatimi įgyti valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra siejamas su šių daiktų priklausymu nuosavybės teise, bet ne su jų teisine registracija. Kitu atveju, būtų paneigta imperatyvioji CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2007; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2008, 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).
23. Pažymėtina, kad okupacinei valdžiai 1940 m. ir vėliau įvykdžius nacionalizaciją ir kitais neteisėtais būdais nusavinus privačią nuosavybę, buvo paneigta teisė turėti privačią nuosavybę. Dėl to, kilus ginčui dėl nekilnojamųjų daiktų buvimo viešosios nuosavybės teisės objektais, atsižvelgiama į nuosavybės rūšies pertvarkymo iš viešosios į privačią teisinį reguliavimą.
24. Atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, pradėtas formuoti privačios nuosavybės teise grindžiamas šalies ūkis (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnis) ir viešoji nuosavybė įstatymų nustatyta tvarka buvo perleidžiama privatiems subjektams. Viešosios nuosavybės perleidimas į privačią nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Sisteminiu būdu aiškinant šių specialiųjų teisės aktų nuostatas ir CK 4.69 straipsnio 3 dalį, konstatuotina, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačios nuosavybės teise kitaip nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas viešąją nuosavybę pertvarkyti į privačią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011, 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270-916/2023).
25. Butų privatizavimo įstatymo 2 straipsnis nustatė, kad pirkimo–pardavimo objektas yra valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamieji namai, butai daugiabučiuose namuose, butai ir kambariai bendrabučiuose.
26. Minėta, kad apeliantei (pareiškėjai) de facto trijų kambarių bute priklauso du kambariai, trijų kambarių butas privatizuotas iš dalies (Butų privatizavimo įstatymo nuostatos to nedraudė), nuosavybės teisės į ginčo patalpas neįregistruotos. Gyvenamasis namas, kuriame yra ginčo patalpos, (toliau – ginčo namas) pastatytas 1940 m., t. y. iki valstybėje įvykdžius privačios nuosavybės nacionalizaciją.
27. Apeliantė (pareiškėja) nurodė, kad savo bute gyvena nuo 1997 m.; įsikėlusi į butą, ginčo patalpoje niekas negyveno, klausimą bandė sutvarkyti savivaldybėje, kur jai paaiškino, kad ginčo patalpa gali naudotis kaip bendro naudojimo patalpomis, jose negalint apgyventini svetimų žmonių (2025 m. vasario 20 d. teismo posėdžio garso įrašas: 08 min. 55 sek. – 09 min. 32 sek.). Apeliantė (pareiškėja) negalėjo nurodyti, kokiu teisiniu pagrindu bute gyveno asmuo iki privatizavimo proceso (2025 m. vasario 20 d. teismo posėdžio garso įrašas: 09 min. 50 sek. – 10 min. 44 sek.) (CPK 178 straipsnis). VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad dauguma kitų nekilnojamųjų turto objektų gyvenamajame name, kuriame yra ginčo patalpa, privatizuoti teisės aktų nustatyta tvarka.
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, valstybėje įvykdžius privačios nuosavybės nacionalizaciją, ginčo namas tapo valstybės nuosavybė ir jame esantys butai priklausė valstybei. Atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, butai galėjo būti įgyti tik įstatymų nustatyta tvarka, bet ne nustatant nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi faktą. Tai patvirtina aplinkybė, kad dalis trijų kambarių buto privatizuota pagal 1997 m. kovo 12 d. sutartį, dauguma kitų butų gyvenamajame name taip pat privatizuoti, tačiau ginčo patalpos niekas neprivatizavo, neatkūrė privačios nuosavybės teisių į jį. Tai, kad nuosavybės teisės į ginčo patalpą nebuvo įregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, o apeliantė (pareiškėja) patalpa faktiškai naudojasi ir dėl to neprieštaravo kiti asmenys, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ji yra sąžininga šios patalpos valdytoja CK 4.68 straipsnio prasme. Minėta, kad valstybės institucijų nepakankamas atlikimas joms pavestų funkcijų rūpintis viešąja nuosavybe ir valstybės nuosavybės teisių neįregistravimas į ginčo patalpą, nesudaro pagrindo šios patalpos nepripažinti viešąja nuosavybe.
29. Vadovaudamasis tuo, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ginčo patalpa yra viešoji nuosavybė, į kurį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjamos nuosavybės teisės (CK 4.69 straipsnio 3 dalis).
30. Kiti apeliantės (pareiškėjos) argumentai neturi reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, įvertinus byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, apeliantė (pareiškėja) turi teisę savo civilines teises ginti kitais įstatyme numatytais teisių gyvenimo būdais (pvz., CK 4.80 straipsnis).
Dėl procesinės bylos baigties
32. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuojama, kad apeliantės (pareiškėjos) apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą sprendimą, todėl apeliacinė tvarka patikrintas sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.