- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-28
- Bylos Nr.
- e2A-250-656/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-01006-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Pareiškėjas
- J.
- Suinteresuotas asmuo
- V. P., Šalčininkų rajono savivaldybės administracija, VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba
- Kategorijos
- 2.5.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų (apeliantų) J. Ch. ir K.Ch. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. Ch. ir K. Ch. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: V. P., Šalčininkų rajono savivaldybės administracija, VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai J. Ch. ir K. Ch. pareiškimu CK 4.68-4.71 straipsnių pagrindu prašo nustatyti faktą, jog jie pagal įgyjamąją senatį nuo 2009-09-15 bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškime nurodė, kad namą faktiškai valdo nuo 2009-09-15, ten gyvena su savo vaikais, namą suremontavo ir prižiūri iki šiol. Nuo to laiko iki šiol niekas į tą namą pretenzijų jiems nereiškė. Namą įsigijo iš V. P. už 2 000 Lt. Namo pirkimo-pardavimo sutarties pas notarą nesudarė, nes nežinojo, kad tą privalu padaryti, be to, manė, kad pardavėja V. P. jiems perdavė visus turimus nuosavybės dokumentus: įkainojimo aktą, inventorizacijos bylą, mokėjimo ir kitus dokumentus. Problema dėl namo nuosavybės jiems kilo tuo metu, kai tapo būtina pasirinkti nepriklausomą elektros energijos tiekėją, nes sudaryti sutarties su nepriklausomu elektros energijos tiekėju neturi teisės. Todėl siekia įregistruoti namą ir nuosavybės teises į jį viešajame registre. Iš Vilniaus regioninio valstybės archyvo gavo duomenis, kad šiame name anksčiau gyveno I. D. šeima, šiems mirus, duomenų apie palikuonis nėra. VĮ Registrų centro duomenimis gyvenamasis namas bei nuosavybės teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti. Valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos ir VĮ Turto banko, namo neperėmė. V. P. į namą nepretenduoja, pati tvarkytis nuosavybės teisių neketina. Šalčininkų rajono savivaldybės administracija į šį namą šiuo metu taip pat nepretenduoja. Todėl prašo nustatyti faktą, kad gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais įgijo įgyjamosios senaties pagrindu.
Atsiliepimas
3. Teismo posėdžio metu pareiškėjai savo reikalavimą prašė patenkinti, papildomai paaiškino, kad Suinteresuoti asmenys V. P. ir Šalčininkų rajono savivaldybės administracija atsiliepimuose į pareiškimą neprieštaravo pareiškėjų reikalavimui.
4. Suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimuose į pareiškimą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra.
II. Teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. spalio 20 d. sprendimu pareiškėjų pareiškimo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo netenkino.
6. Teismas nurodė, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo sukurtas kaip savivaldybės nuosavybė ir galėjo būti privatizuojamas tik pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą, todėl jis negali būti įgyjamas nuosavybėn pagal įgyjamąją senatį, nes tai draudžiama įstatymo (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Nors neužbaigus privatizavimo procedūros Šalčininkų rajono savivaldybės administracija ilgą laiką nesinaudoja jai nuosavybės teise priklausančiu daiktu, jo neapskaito ir neregistruoja nuosavybės teisių į jį, tai nereiškia, kad į tokį daiktą galimas nuosavybės teisių įgijimas pagal įgyjamąją senatį.
7. Pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 1992- 10-11) 1 straipsnį ir 2 straipsnio 1 dalį Valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo-pardavimo sudaromos su nuomininkais, iki 1992-12-01 pareiškusiems norą įsigyti nuosavybėn gyvenamąsias patalpas; pirkimo-pardavimo objektas yra valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamieji namai, butai daugiabučiuose namuose ir bendrabučiuose. V. P. po buvusių namo naudotojų mirties (duomenys neskelbtini) metais buvo gyvenamojo namo naudotoja ir iki 1992-12-01 pareiškė norą privatizuoti šį namą. Privatizavimo dokumentai buvo parengi (duomenys neskelbtini) apylinkės atstovės ir privatizacijos procesas nebuvo užbaigtas ne dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės atsakymo pirkimo-pardavimo sandorį sudaryti. Byloje esantys pradėti pildyti privatizavimo dokumentai nėra nuginčyti, kitų rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų priešingas aplinkybes, į bylą nepateikta.
8. Byloje nėra duomenų, kad gyvenamasis namas priklausė kolūkio/tarybinio ūkio ar žemės ūkio bendrovės balansui. Vilniaus regioninio valstybės archyvo rašte nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) kaimo privatizuojamų namų sąrašai Šalčininkų rajono (duomenys neskelbtini) tarybinio ūkio 1991 m. dokumentuose ir Šalčininkų rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos ir viršaičio 1991-1992 m. dokumentuose nerasti, tačiau jei tokie duomenys ir būtų, pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo 14 straipsnį (redakcija, galiojanti nuo 1993-05-03, taip pat 13 straipsnį (redakcija, galiojusi iki 1993-05-02) privatizavimo metu žemės ūkio įmonių nenupirktu turtu disponuoja vietos savivaldybė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Jei gyvenamasis namas ir priklausė kolūkiui, tarybiniam ūkiui ar žemės ūkio bendrovei ir nebuvo privatizuotas, jis yra perduodamas savivaldybės žinion. Todėl tokį turtą, neužbaigus privatizavimo procedūros, į savo balansą turėtų perimti Šalčininkų rajono savivaldybės administracija.
9. Pareiškėjų argumentai dėl sąžiningo, atviro ir nepertraukiamo turto valdymo nesvarstytini, nes kitas asmuo negali įgyti valstybei (savivaldybei) nuosavybės teise priklausančio daikto nuosavybės įgyjamosios senaties būdu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
10. Pareiškėjai (apeliantai) apeliaciniu skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, pareiškėjų pareiškimą tenkinant. Apeliacinio skundo argumentai:
10.1. Nesutinka dėl teismo argumentais, kad gyvenamasis namas buvo sukurtas kaip savivaldybės nuosavybė ir galėjo būti privatizuojamas tik pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą, dėl ko negali būti įgyjamosios senaties ojektu.
10.2. Aplinkybes, kad namas nepriklausė savivaldybei ((duomenys neskelbtini) seniūnijai) ir negalėjo būti privatizavimo objektu pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą patvirtina: Šalčininkų rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto dokumentų fondo (duomenys neskelbtini) kaimo 1958-1985 m. Vilniaus regioninio valstybės archyvo ūkinių knygų įrašai, Vilniaus regioninio valstybės archyvo (duomenys neskelbtini) apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto dokumentų fonde esančių (duomenys neskelbtini) kaimo 1986-1990 m. ūkinių knygų lapų, kuriuose įrašyti tarybinio ūkio namuose gyvenantys asmenys, lapų kopijos, tarp kurių I. D. namo nėra, taip pat suinteresuoto asmens Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos atsiliepimas.
10.3. 2022-10-11 teismo posėdžio metu Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos atstovė patikslino 2022-08-29 išduotą pažymą ir paaiškino, kad minėtas namas tarybiniam ūkiui nepriklausė, o buvo pastatytas iš nuosavų lėšų, buvo privatus, priklausė fiziniam asmeniui I. D.. (duomenys neskelbtini) I. D. mirė. Visi kiti jo šeimos nariai mirė anksčiau, jis gyveno vienas. Pagal I. D. mirties metu galiojusio 1964 m. CK 593 straipsnio 1 dalies 2 punktą palikimas pereina valstybei, jeigu palikėjas neturi įstatyminių bei testamentinių įpėdinių. Remiantis 1964 m. CK 156 straipsniu turtas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas (bešeimininkis turtas), pereina valstybės nuosavybėn teismo sprendimu, priimtu pagal finansų organo pareiškimą.
10.4. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, valstybei paveldėjus ar teismo sprendimu turtą pripažinus bešeimininkiu, jį perima VĮ Turto bankas, o ne turto buvimo vietos savivaldybės administracija, kaip nurodoma ginčijamajame Teismo Sprendime.
Atsiliepimas
10.5. VĮ Turto bankas atsiliepime į ieškinį prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Tokiu būdu suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas, atstovaujantis valstybę, patvirtino, kad šiuo metu šis turtas jiems nepriklauso ir neprieštaravo Pareiškėjų pareiškimui. Duomenų apie tai, kad valstybė nuo I. D. mirties iki šiol kreiptųsi pas notarą dėl palikimo po jo mirties priėmimo ar siektų įregistruoti jo namą su ūkiniais pastatais valstybės vardu, nėra. Byloje yra pateikti įrodymai, kad nekilnojamojo turto registre aptariamas turtas neįregistruotas nei fizinių asmenų, nei valstybės ar savivaldybės vardu.
10.6. Nesutinka su teismo motyvais, kad suinteresuotas asmuo V. P., būdama šio namo naudotoja, galėjo privatizuoti aptariamą namą pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą. Po I. D. mirties namu pradėjo rūpintis, naudotis mirusios sutuoktinės G. D. dukterėčia V. P.. Palikimo ji savo vardu priimti negalėjo, nes nebuvo įstatyminė įpėdinė bei palikėjas nepaliko testamento. V. P. siekė įteisinti namo valdymą, dėl ko kreipėsi dėl šio namo į seniūniją, kur jai buvo pradėti šio namo privatizavimo dokumentai. Civilinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad privatizacijos procesas nebuvo užbaigtas ir pirkimo-pardavimo sandoris pas notarą nepatvirtintas dėl to, kad buvo nustatyta, jog namas nėra privatizacijos objektu, yra privatus, todėl joks notaras tokio privatizacijos sandorio nepatvirtintų.
11. Suinteresuotas asmuo V. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį tenkinti. Atsiliepime nurodė, kad pilnai palaiko apeliacinio skundo argumentus.
12. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimo argumentai:
12.1. Teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti. Teismas visapusiškai, pilnai ir objektyviai ištyrė bei įvertino visus byloje esančius įrodymus, teisingai išaiškino ir nustatė faktines bylos aplinkybes, susijusias su pareiškėjų pareikštu prašymu, motyvuotai savo sprendime nurodė priežastis, dėl kurių pareiškėjams negali būti nustatyta nuosavybės teisė į jų pareiškime nurodytą nekilnojamąjį objektą pagal įgyjamąją senatį.
12.2. Teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjų pareiškime nurodytas turtas buvo viešoji nuosavybė ir galėjo būti perleistas privačios nuosavybės teise ne kitaip, nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka (CK 1.5 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
14. Byloje nagrinėjamas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. sprendimo, kuriame sprendžiamas klausimas dėl Turto įgyjimo pagal įgyjamąją senatį, teisėtumas ir pagrįstumas.
15. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos.
16. Kasacinio teismo praktikoje apibendrinta, kad nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė ir nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi ne mažiau kaip dešimt metų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-701/2016, 25 punktas; 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018, 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
17. Įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais (CK 4.69 straipsnio 1 dalis). Įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens vardu registruotus daiktus (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Nekilnojamuoju daiktu įgyjamosios senaties požiūriu gali būti ir teisiškai nesuformuotas iš prigimties nekilnojamasis daiktas, tačiau sprendžiant dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi, reikia įvertinti tai, ar konkretus materialusis objektas apskritai gali būti nuosavybės teisės objektas, ar gali būti privačios nuosavybės objektas, o kai siekiama nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą, - ar konkretus daiktas atitinka CK 1.98, 4.2 straipsniuose nurodytus nekilnojamojo daikto požymius, ar gali būti teisiškai suformuotas kaip nekilnojamasis daiktas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009m. rugsėjo 22d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2009).
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) kaimo 1958-1983 metų ūkinėse knygose kolūkio „(duomenys neskelbtini)“ ir tarybinio ūkio „(duomenys neskelbtini)“ gyvenamojo namo gyventojais nurodyti I. D. ((duomenys neskelbtini)), G. D. (mirė (duomenys neskelbtini)) ir B. D. (mirė (duomenys neskelbtini)). Nurodyta, kad namas ir ūkinis pastatas statyti iki 1918 metų. Po I. D. mirties namu naudojosi ir juo rūpinosi mirusiojo sutuoktinės G. D. dukterėčia V.P.. 1992-11-05 Gyvenamojo namo techninės apskaitos byloje gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininke nurodyta V. P.. V. P. iniciatyva buvo pradėta namo privatizavimo procedūra, kuri nebuvo užbaigta. V. P. su pareiškėjais sudarė ginčo turto pirkimo-pardavimo sandorį, kuris nebuvo patvirtintas notariškai.
19. Byloje kilęs ginčas dėl to, ar daiktai, kurių nuosavybės teisės įgijimą pagal įgyjamąją senatį prašoma nustatyti, nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, t. y. ar ginčo nekilnojamasis turtas gali būti įgijimo pagal įgyjamąją senatį objektais. Pirmosios instancijos teismas pripažino reikšminga aplinkybę, kad buvo vykdoma ginčo namo privatizavimo procedūra. Teismo vertinimu, nors privatizavimo procedūra ir nebuvo užbaigta, tačiau pats privatizavimo procesas patvirtina ginčo turtą buvus savivaldybės nuosavybe. Apeliantai su nurodytais argumentais nesutinka, nurodydami, kad privatizavimo procedūra nebuvo užbaigta, nustačius, kad daiktai negali būti privatizavimo objektu. Jų tvirtinimu, šią aplinkybę patvirtino Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos atstovė teismo posėdžio metu.
20. Byloje nėra ginčo dėl to, kad nuosavybės teisė į ginčo gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, dėl kurių įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pateiktas pareiškimas, nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo turtas priklauso valstybei ar savivaldybei, ar priklausė kolūkiui/tarybiniam ūkiui. Šių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo ir valstybei atstovaujančios institucijos (VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos bei Šalčininkų rajono savivaldybės administracija). Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos pateiktas raštas patvirtina, kad aptariamas nekilnojamasis turtas į Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos balansą nėra įtrauktas.
21. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai (1992-12-21 įgaliojimas, 1992-11-16 kvitai, 1992-12-23 sutartis, 1992-12-21 gyvenamojo namo įkainojimo aktas), suinteresuoto asmens V. P. paaiškinimas patvirtina, kad 1992 metais buvo vykdoma ginčo gyvenamojo namo privatizavimo procedūra pagal Butų privatizavimo įstatymą, kurią inicijavo V. P.. Sutartis dėl namo privatizavimo buvo parengta 1992-12-23, ją pasirašė pardavėjo (duomenys neskelbtini)apylinkės atstovė I. M., veikianti pagal 1992-12-21 įgaliojimą Nr. 27. Sutartyje pirkėju nurodyta V. P.. Tačiau privatizavimo procedūra nebuvo užbaigta, sutartis pirkėjos nėra pasirašyta ir patvirtinta notariškai, nėra įregistruota valstybiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure. 2022-10-11 teismo posėdžio metu Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos atstovė paaiškino, kad I. M. yra mirusi, todėl nėra galimybės nustatyti visų su buvusiu privatizavimo procesu susijusių aplinkybių. Tačiau savivaldybės administracijos atstovė patvirtino, kad ginčo turto privatizavimo procedūra nebuvo užbaigta, nustačius, kad turtas negali būti privatizavimo objektu. Šiuos argumentus paneigiančių įrodymų byloje nepateikta.
22. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; <...> teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo neprivatizuotą ginčo turtą esant savivaldybės nuosavybe. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo 14 straipsniu (redakcija, galiojanti nuo 1993-05-03), taip pat 13 straipsniu (redakcija, galiojusi iki 1993-05-02), nustatančiais, kad privatizavimo metu žemės ūkio įmonių nenupirktu turtu disponuoja vietos savivaldybė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
24. Kaip minėta, nėra duomenų, kad ginčo gyvenamasis namas priklausė kolūkio/tarybinio ūkio ar žemės ūkio bendrovės balansui. Vilniaus regioninio valstybės archyvo teiktais duomenimis, (duomenys neskelbtini) kaimo privatizuojamų namų sąrašai Šalčininkų rajono (duomenys neskelbtini) tarybinio ūkio 1991 m. dokumentuose ir Šalčininkų rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos ir viršaičio 1991-1992 m. dokumentuose nerasti. Savivaldybės administracijos atstovė patvirtino, kad ginčo turto privatizavimo procedūra nebuvo užbaigta, nustačius, kad turtas negali būti privatizavimo objektu, nes nepriklausė kolūkiui ar žemės ūkio bendrovei. Jos tvirtinimu, turtas buvo privatus, priklausė fiziniam asmeniui I. D.. Bylos duomenys patvirtina, kad I. D. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties įstatyminių bei testamentinių įpėdinių nebuvo. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia teismui padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad ginčo turtas nepriklausė kolūkiui ar žemės ūkio bendrovei, nuo 1918 ar ankstesnių metų statybos momento kaip ir daugelis valstiečių sodybų, buvo asmeninis turtas, todėl jis nelaikytinas valstybės ar savivaldybės nuosavybe. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ginčo turtas, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, gali būti įgyjamas pagal įgyjamąją senatį (CK 4.69 straipsnio 1 dalis).
25. Pagal I. D. mirties metu galiojusio 1964 m. CK 593 straipsnio 1 dalies 2 punktą palikimas pereina valstybei, jeigu palikėjas neturi įstatyminių bei testamentinių įpėdinių. Remiantis 1964 m. CK 156 straipsniu turtas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas (bešeimininkis turtas), pereina valstybės nuosavybėn teismo sprendimu. Nagrinėjamu atveju VĮ Turto bankas nesiėmė veiksmų įgyvendinti procedūras dėl bešeimininkio turto perėmimo. Po I. D. mirties namu toliau naudojosi I. D. mirusios sutuoktinės dukterėčia V. P., kuri, kaip jau minėta, perleido pareiškėjams teisę naudotis turtu.
26. Byloje nebuvo ginčijamos aplinkybės, kad pareiškėjai sąžiningai įgijo ir valdo pastatus, visą valdymo laiką valdymas buvo teisėtas, atviras, nepertraukiamas, pareiškėjai pastatus valdė kaip savo, juos remontavo, mokėjo mokesčius, valdymas tęsiasi ilgiau nei dešimt metų. Ginčo turtas nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu. Nenustatyta, kad pareiškėjai buvo įgiję nuosavybės teisę į pastatus kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu. Esant nustatytoms minėtoms sąlygoms, yra pagrindas konstatuoti faktą, kad pareiškėjai nuosavybės teises į ginčo nekilnojamuosius daiktus įgijo įgyjamąja senatimi.
Dėl bylos baigties
27. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinis skundas tenkintinas, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – pareiškimas tenkintinas, nustatytinas faktas, kad pareiškėjai pagal įgyjamąją senatį nuo 2009-09-15 bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančius adresu (duomenys neskelbtini) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nusprendžia:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – J. Ch. ir K. Ch. pareiškimą patenkinti; nustatyti faktą, kad J. Ch., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), kartu su sutuoktine K. Ch., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančia (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį nuo 2009-09-15 bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančius adresu (duomenys neskelbtini).
Sprendimas įsiteisėja nuo priėmimo.