- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-03
- Bylos Nr.
- e2S-322-855/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-01006-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Pareiškėjas
- J. C., K. C.
- Suinteresuotas asmuo
- Šalčininkų rajono savivaldybės administracija, valstybės įmonė „Turto bankas“, V. P.
- Kategorijos
- 3.1.14.8.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų J. C. (J. C.) ir K. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. C. ir K. C. pareiškimą, suinteresuoti asmenys byloje – Šalčininkų rajono savivaldybės administracija, valstybės įmonė „Turto bankas“, V. P., dėl nuosavybės teisės įgojimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai J. C. ir K. C. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami nustatyti faktą, kad J. C. kartu su sutuoktine K. C., gyv. (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį nuo 2009 m. rugsėjo 15 d. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esantį (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų pareiškimą.
3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini)., pareiškėjų negali būti įgijamas nuosavybėn pagal įgyjamąją senatį, nes įstatyme įtvirtintas draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į valstybei ir savivaldybei priklausančius daiktus, o kadangi V. P. iki nekilnojamojo turto faktinio perleidimo pareiškėjams (2009 m. rugsėjo 15 d.) namo privatizavimo procedūros nebuvo užbaigusi, šiai dienai turto ir nuosavybės teisių į namą registracija viešame registre taip pat nėra atlikta, todėl namą pareiškėjams įgyti įgyjamąja senatimi draudžia įstatymas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 4.69 straipsnio 3 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Atskiruoju skundu apeliantai J. C. ir K. C. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. gruodžio 9 d. nutartį kaip nepagrįstą ir perduoti klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Pirmosios instasncijos teismas turėjo nustatyti, ar pareiškėjų pareiškimas atitinka bendruosius ir specialiuosius Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliai – CPK) 530 – 531 straipsniuose numatytus reikalavimus tareiškimo formai ir turiniui, o ne vertinti pareiškime nurodytas faktines aplinkybes. Todėl šiuo atveju teismas, atsisakydamas nagrinėti pareiškimą pareiškimo priėmimo stadijoje, netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, pažeidamas pareiškėjų teisę kreiptis į teismą, dėl ko priimta nutartis turi būti panaikinta.
Žemesnės instancijos teismas
4.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra sąlygų nuosavybės teisei įgyti pagal įgijamąją senatį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų J. C. ir K. C. pareiškimą dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
7. CPK XXXIV skyriaus Trečiasis skirsnis „Bylos dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo“ reglamentuoja civilinių bylų dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo nagrinėjimą teisme. Kiekvienas asmuo, valdantis daiktą ir siekiantis suėjus įgyjamajai senačiai įforminti nustatyta tvarka nuosavybės teisę, turi teisę pateikti teismui pareiškimą pagal CPK 530-533 straipsniuose nustatytas taisykles. Lietuvos Respublikos cicilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad visais atvejais nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka. Tai reiškia, jog pareiškimai dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktų nustatymo yra nagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka ir asmuo, siekiantis nustatyti faktą, jog nuosavybės teisę jis įgijo pagal įgyjamąją senatį, turi teisę kreiptis į teismą su pareiškimu.
8. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjai J. C. ir K. C. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, t. y. kad jie įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esantį (duomenys neskelbtini)., kurį jie 2009 m. rugsėjo 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu faktiškai įsigijo iš V. P..
9. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad aptariamas gyvenamasis namas, sukurtas kaip savivaldybės nuosavybė, ir šiai dienai nesant įregistruotų nuosavybės teisių į minėtą namą, sprendė, jog šis namas negali būti įgyjamas nuosavybėn pagal įgyjamąją senatį, kadangi tai draudžia įstatymas, atsisakė priimti pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
10. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Teismui konstatavus nuosavybės teisių įgijimo pagal įgijamąją senatį sąlygas, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali ją įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Taigi, šiuo atveju teisminio nagrinėjimo dalykas yra CK4.58-4.71 straipsnyje nustatytų aplinkybių, patvirtinančių valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą, konstatavimas ir nuosavybės teisės įgijimo fakto pripažinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-514/2008, ir kt.). Tai reiškia, jog CK 4.58-4.71 str. nustatytų aplinkybių konstatavimas yra teisminio nagrinėjimo dalykas, ir šios aplinkybės nėra nustatomos ieškinio priėmimo stadijoje.
11. Teismas, priimdamas pareiškimą, nesvarsto ir nevertina pareiškimo reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo, nes aplinkybės, kuriomis yra grindžiami reikalavimai, yra nustatomos tik išnagrinėjus bylą iš esmės CPK nustatyta tvarka (be kita ko, suteikus suinteresuotiems asmenims teisę pateikti atsiliepimus, surengus bylos nagrinėjimą iš esmės teismo posėdyje žodinio proceso/rašytinio proceso tvarka ir pan.). Tai reiškia, jog tik išnagrinėjęs civilinę bylą teismas gali patikrinti, ar yra įvykdytos visos nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti įstatymo nurodytos sąlygos, o konstatavęs esant ar nesant šias sąlygas, patvirtinti ar nepatvirtinti nuosavybės teisės įgijimo faktą, t. y. tik išnagrinėjęs bylą teismas priima sprendimą patenkinti arba atmesti pareiškimą. Todėl nuspręsti, ar pareiškėjas yra įgijęs nuosavybės teisę į nurodomą pastatą įgyjamąja senatimi ar kitu būdu, ar pareiškėjo nurodomas pastatas gali būti privačios nuosavybės teisės objektu, teismas galės tik išnagrinėjęs bylą iš esmės. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiškėjų pareiškimą, turėjo šioje pradinėje civilinio proceso stadijoje tik nustatyti, ar pareiškėjų pareiškimas atitinka bendruosius ir specialiuosius CPK 530-531 straipsniuose numatytus reikalavimus pareiškimo formai ir turiniui, o ne vertinti pareiškime nurodytas faktines aplinkybes, pridėtus įrodymus iš esmės bei konstatuoti pareiškimo pagrįstumą ar nepagrįstumą materialiąja teisine prasme.
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisė pareikšti ieškinį ar pareiškimą yra procesinė asmens teisė, kuri negalinti priklausyti nuo materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių, todėl teismas neturi teisės atsisakyti priimti pareiškimo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų, kurie yra reikšmingi pareiškimo patenkinimui ar netenkinimui, o ne procesinei teisei pareikšti pareiškimą ar ieškinį. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį priėmimo klausimą, ir nepagrįstai pareiškėjų pareiškimą atsisakė priimti. Todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. gruodžio 9 d. nutartis naikintina ir klausimas dėl pareiškimo priėmimo perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. gruodžio 9 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų J. C. ir K. C. pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.