- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-09
- Bylos Nr.
- e2A-177-642/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04516-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Pareiškėjas
- L. M., O. M.
- Suinteresuotas asmuo
- K. Š., N. B., R. U., V. M., D. S., L. T., V. K., Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Valstybės įmonė Turto bankas, R. S., S. Z., A. S., G. J., K. J.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų O. M., L. M. pareiškimą dėl nuosavybės teisės į statinius pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – K. Š., N. B., R. U., V. M., D. S., L. T., V. K., Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Valstybės įmonė Turto bankas, R. S., V. M., S. Z., A. S., G. J., K. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį faktą, t. y. kad L. M. ir O. M. įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į 1/8 dalį ūkinio pastato, plane pažymėto simboliu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymas reikalingas tam, kad pareiškėjai būtų pripažinti 1/8 dalies ūkinio pastato, plane pažymėto simboliu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), savininkais.
2. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad nuo 1993 metų rugpjūčio mėnesio minėto ūkinio pastato 1/8 dalimi pareiškėjai naudojasi ir valdo šį daiktą kaip savo, juo naudotis leido K. Š., kuri šia ūkinio pastato dalimi teisėtai ir sąžiningai naudojosi nuo 1953 metų, kuomet apsigyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini). 1991 m. rugsėjo 11 d. įvyko ūkinio pastato gaisras – nudegė statinio stogas, perdengimo sijos, medinės sienos, langai, durys, medinės pertvaros, nuo tada K. Š. perleido (pardavė) pareiškėjams 1/8 dalį ūkinio pastato, jai sudegęs pastatas nebebuvo reikalingas, nes ji arčiau savo namų statė kitą ūkinį pastatą. 2001 m. rugsėjo 10 d. tarp pareiškėjų ir K. Š. buvo pasirašyta preliminari pirkimo sutartis, pagal kurią K. Š. pareiškėjams pardavė 1/8 dalį ūkinio pastato. Pareiškėjai ir suinteresuotas asmuo L. T., kuriai nuosavybės teise priklauso kita 1/8 dalis ūkinio pastato, savo lėšomis suremontavo jų naudojamas ūkinio pastato dalis: užsidengė naują perdengimą, stogą, susiremontavo medines pertvaras, susidėjo langus ir duris. Kitos ūkinio pastato dalys yra nesuremontuotos, jos nuosavybės teise priklauso kitiems bendraturčiams: D. S. priklauso 1/8 dalis, N. B. – 1/8 dalis, A. J. – 1/16 dalis, A. J. – 1/16 dalis, V. K. – 1/32 dalis, R. S. – 1/32 dalis, V. M. – 1/32 dalis, V. M. – 1/32 dalis, R. U. – 1/8 dalis, S. Z. – 1/8 dalis. 1/8 dalis ūkinio pastato, į kurią nuosavybės teisę prašo pripažinti pareiškėjai, viešajame registre nėra įregistruota kito fizinio ar juridinio asmens vardu. Pareiškėjai 1/8 dalį ūkinio pastato valdo nuo 1993 rugpjūčio mėnesio, per visą valdymo laikotarpį niekas pretenzijų nereiškė. Pareiškėjai su K. Š. pirkimo–pardavimo sutarties notarine tvarka negalėjo sudaryti, nes paaiškėjo, kad K. Š. nėra įregistravusi nuosavybės teisių į ūkinio pastato dalį. Mano, kad nurodytu pastatu pareiškėjai naudojasi sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai ne mažiau kaip dešimt metų – tai yra pagrindas įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, nurodė, jog nesutinka su pareiškimu ir prašo jo netenkinti. Papildomai nurodė, kad Klaipėdos savivaldybės administracija savo apskaitoje nuo (duomenys neskelbtini) aktu Nr. (duomenys neskelbtini) apskaito ginčo patalpą pagal 2017 m. kovo 27 d. kadastro bylos duomenis, t. y. anksčiau, nei pareiškėjai įgijo butą, adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjai tik 2020 m. vasario 12 d. įgijo butą (duomenys neskelbtini), su ginčo patalpa – buto priklausiniu, todėl nėra imperatyvaus 10 metų termino įgyjamosios nuosavybės pagrindais įgyti ginčo patalpą. Be to, pagal gyventojų registrų duomenis, pareiškėja L. M. nuo 2020 m. rugsėjo 18 d. gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), o pareiškėjas O. M. – nuo 1997 m. liepos 23d. gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad aplinkybė, jog Klaipėdos miesto savivaldybė dar neįsiregistravo ginčo patalpos valdymo, neturi reikšmės, nes pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl turto priklausymo, ypač kai turtas yra registruotas buvusių sovietinių organizacijų vardu, būtina aiškintis turto kilmę, iš kokių finansavimo šaltinių jis buvo sukurtas.
4. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas pateikė atsiliepimą, nurodė, jog neprieštarauja pareiškimo tenkinimui ir prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad šiuo atveju minėtam pastatui, kaip nekilnojamam daiktui, yra suteiktas unikalūs numeris, pastatas nėra įregistruotas nei valstybės, nei kito asmens vardu ir nėra pripažinta savavališka statyba. Statiniai, kaip nekilnojamieji daiktai, yra nekilnojamojo turto kadastro objektai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimu pareiškimą atmetė.
6. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ginčo patalpa yra namo, adresu (duomenys neskelbtini), priklausinys. Byloje nėra ginčo dėl to, jog nuo 1993 m. rugpjūčio mėn. pareiškėjams patvirtintas 1/8 dalies ūkinio pastato, plane pažymėto simboliu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), valdymo faktas. Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjai 2020 m. vasario 12 d. įgijo butą (duomenys neskelbtini). Tačiau, teismo vertinimu, tai, kad pareiškėjams patvirtintas minėto priklausinio valdymo faktas iki pagrindinio daikto įsigijimo, nėra pagrindas nustatyti nuosavybės teisės į statinius pagal įgyjamąją senatį faktą.
7. Akcentuojama, kad byloje nėra duomenų, jog ginčo patalpa buvo privatizuota 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu, todėl pagal 1997 m. gruodžio 2 d. Nr. VIII-546 Lietuvos Respublikos Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, 3 straipsnio 3 dalies 1 punktą, savivaldybė ginčo patalpą valdo patikėjimo teise. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktas 2016 gruodžio 9 d. ilgalaikio turto perdavimo naudoti veikloje aktas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, jog ginčo turtas savivaldybės yra apskaitomas.
8. Teismas nurodė, kad nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, jog valdos, adresu (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas yra priklausinys butų, esančių gyvenamuosiuose namuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurių kieme yra ginčo ūkinis pastatas. Į 1/8 dalį ūkinio pastato, plane pažymėtu simboliu duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjams yra įregistruotas valdymo faktas 2020 m. lapkričio 25 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo Nr. e2YT-7414-965/2020 pagrindu. Pagal Nekilnojamo turto registro išrašą, ūkinis pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), yra padalintas į 8 dalis, iš jų 7 dalys buvo įgytos suinteresuotų asmenų nuosavybės teise privatizavimo būdu. Byloje nėra įrodymų, kad likusi neprivatizuota ūkinio pastato dalis nėra valstybės turtas.
9. Pažymima, kad statinys, adresu (duomenys neskelbtini), į kurio ginčo patalpas pretenduoja pareiškėjai, buvo sukurtas kaip valstybės objektas, kadangi 7/8 pastate esančių butų ir priklausinių buvo privatizuojami Butų privatizavimo įstatyme nustatytą tvarka, tačiau liko neprivatizuota 1/8 ginčo pastato dėl savivaldybėje nesuorganizuotų procesų tam, kad būtų galima tinkamai įstatymų nustatyta tvarka privatizuoti minėtą objektą, tačiau ginčo patalpos yra įtrauktos į savivaldybės apskaitomo nekilnojamojo turto apskaitą. Taigi byloje nustatytomis aplinkybėmis butas, kurį įgyjamosios senaties būdu siekia įgyti pareiškėja, priklauso valstybei. 1/8 ginčo pastato laikytina valstybės turtu, nepaisant to, jog savivaldybė šio fakto neišviešino viešame registre. Imperatyvi įstatymo nuostata draudžia įgyjamąja senatimi įgyti valstybei priklausančius daiktus (CK 4.69 straipsnio 6 dalis).
Šalies argumentai
10. Be to, svarbu yra tai, kad suinteresuotas asmuo A. S., nesutikdamas su pareiškimu, nurodė, kad pats nori išsipirkti minėtą dalį ūkinio pastato nuo 2006 metų, tokį pageidavimą savivaldybei pateikė 2016 m. kovo 31 d. ir pareiškėjams ši aplinkybė yra žinoma. Tuo tarpu pareiškėjai butą, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijo tik 2020 m. vasario 12 d., ginčo patalpos yra šio buto priklausinys, todėl priklausinio valdymo terminas iki pagrindinio daikto įsigijimo nepatenka į įgyjamosios nuosavybės terminą. Ši aplinkybė, teismo vertinimu, liudija, kad kiti asmenys turi daugiau teisių už pareiškėjus į ginčo patalpas.
Žemesnės instancijos teismas
11. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį tai, kad nors pareiškėjai teigia, jog daugybę metų naudojosi ir tebesinaudoja ginčo patalpa, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjos L. M. nuo 2020 m. rugsėjo 18 d. deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjo O. M. nuo 1999 m. liepos 23 d. deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, kad butas priklauso valstybei ir dėl to negali būti įgyjamas įgyjamosios senaties būdu, be to, nėra ir kitų įgyjamosios senaties taikymo sąlygų visumos.
12. Pažymima, jog tai, kad valstybės nuosavybės teisės į butą nėra įregistruotos, nepaneigia jos esant daikto savininke ir taip pat esminės reikšmės neturi. Draudimas įgyjamąja senatimi įgyti valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra siejamas su šių daiktų priklausymu nuosavybės teise, bet ne su jų teisine registracija.
13. Teismas padarė išvadą, kad nėra visų CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytų įgyjamosios senaties taikymo sąlygų, todėl pareiškėjų pareiškimas dėl ūkinio pastato dalies nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 185 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Apeliaciniu skundu pareiškėja L. M. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų L. M. ir O. M. pareiškimą patenkinti. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:
14.1. Teismas visiškai nepagrįstai sprendė, kad į bylą pateiktas Klaipėdos miesto savivaldybės 2016 m. gruodžio 19 d. ilgalaikio turto perdavimo naudoti veikloje aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ginčo turtą patikėjimo teise valdo savivaldybė pagal 1997 m. gruodžio 2 d. Nr. Vlll-546 Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, 3 straipsnio 3 dalies l punktą. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, jog šis turtas priklauso valstybei.
Atsiliepimas
14.2. Pažymima, kad VĮ Turto bankas, kurios žinioje yra visas valstybei priklausantis turtas, savo atsiliepime nenurodė, kad ginčo patalpą yra perdavusi patikėjimo teise valdyti Klaipėdos miesto savivaldybei.
14.3. Apeliantė akcentuoja, kad byloje esančiame Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Finansų ir turto departamento Turto skyriaus 2014 m. spalio 2 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl ūkinių statinių (duomenys neskelbtini)“, adresuoto suinteresuotam asmeniui A. S., nurodyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybė nevaldo jokių statinių (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. gegužės 2 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl ūkio paskirties pastato dalies (duomenys neskelbtini), pardavimo“, adresuoto suinteresuotam asmeniui A. S., nurodyta, kad statinys ((duomenys neskelbtini)) (kuriame ir yra ginčo patalpa) nėra perduotas Klaipėdos miesto savivaldybei, neapskaitomas ir nėra teisiškai registruotas savivaldybei nuosavybės teise.
14.4. Pažymima, kad Klaipėdos apylinkės teisme 2020 metais buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2YT-7414-965/2020 dėl valdymo fakto patvirtinimo ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu yra patvirtintas faktas, kad pareiškėjai L. M. ir O. M. nuo 1993 metų rugpjūčio mėnesio valdo 1/8 dalį ūkinio pastato, plane pažymėto simboliu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Sprendime teismas nurodė, kad byloje nepateikta duomenų, jog 1/8 dalis ūkinio pastato nuosavybės teisė būtų įregistruota ar priklausytų kitiems asmenims (juridiniams ar fiziniams) ar nuosavybės teisė priklausytų valstybei ar kt. Tai patvirtina, jog pareiškėjų valdoma ūkinio pastato dalis neturi teisėto savininko.
14.5. Apeliantės vertinimu, minėtoje Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-7414- 965/2020 nustačius, kad yra pagrindas tenkinti pareiškimą dėl valdymo fakto patvirtinimo, teismas yra saistomas jau savo paties sukurto precedento. Todėl pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad valdymo fakto patvirtinimas nėra pagrindas nustatyti nuosavybės teisės į statinius pagal įgyjamąją senatį fakto.
14.6. Pažymima, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra patvirtintas valdymo faktas, t. y. faktas, kad pareiškėjai ginčo patalpą valdo nuo 1993 metų rugpjūčio mėnesio, tad aplinkybė, kada pareiškėjai įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), neturi reikšmės, sprendžiant dėl ginčo turto valdymo ir negali panaikinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyto fakto.
14.7. Nurodoma, kad teismas, teigdamas, kad ginčo turtas yra šio buto, t. y. (duomenys neskelbtini), priklausinys ir tuo pačiu teigdamas, kad kiti asmenys turi daugiau teisių už pareiškėjus į ginčo patalpas, prieštarauja pats sau. Jeigu ginčo patalpa, kaip nurodo teismas skundžiamame sprendime, yra buto (duomenys neskelbtini), priklausinys, tai niekas kitas, išskyrus pareiškėjus ir negali turėti teisių į šį priklausinį. Teismo nurodomos aplinkybės apie tai, kada ir kokiu adresu pareiškėjai yra deklaravę savo gyvenamąsias vietas, nepaneigia fakto, kad ginčo turtą pareiškėjai valdo nuo 1993 m. rugpjūčio mėnesio.
15. Suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai:
15.1. Suinteresuoto asmens nuomone, pirmosios instancijos teismas atidžiai įvertino jos atsiliepime nurodytus motyvus, pridėtus įrodymus, todėl nekartoja minėtuose procesiniuose dokumentuose nurodytų motyvų.
15.2. Pažymima, kad apeliantė savo apeliacinio skundo tariamais motyvais ginčo patalpą bando pavaizduoti kaip atskirą turto vienetą, „užmiršdama“, jog tai likusi neprivatizuota 1/8 ūkinio pastato dalis, o įgyjamoji senatis valstybiniam turtui netaikoma. Apeliantės teiginiai, jog likusi neprivatizuota 1/8 ūkinio pastato dalis (ginčo patalpa) yra bešeimininkė, suponuoja mintį, jog kita privatizuota 7/8 ūkinio pastato dalis buvo privatizuota neteisėtai, nes pastatas buvo „bešeimininkis“. Priešingu atveju, kaip gali likti „bešeimininkė“ dalis, jeigu pastatas privatizacijos metu nebuvo „bešeimininkis“.
16. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.
17. Suinteresuotas asmuo A. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas L. M. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniais atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
17.1. Ginčo situacijoje aktualu yra tai, kad turtas sukurtas viešosios nuosavybės pagrindu ir tai patvirtina, kad ūkinio pastato 7/8 dalys buvo privatizuotos privatizavimo procesą reglamentuojančių teisės normų pagrindu. Taigi teisiškai ydinga būtų manyti, kad 7/8 dalys pastato buvo sukurtos viešosios nuosavybės pagrindu, o jau 1/8 dalis – ne. Tuo labiau, kad į bylą nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, kad turtas (1/8 dalis ūkinio pastato) buvo sukurtas / pastatytas kaip privačios nuosavybės objektas.
17.2. Pažymima, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtiną faktą, jog A. S. siekia privatizuoti ginčo turtą nuo 2006 metų ir tik procedūriniai trikdžiai, sąlygoti valstybės institucijų neveikimo, lėmė, kad turtas nebuvo privatizuotas įstatymo nustatyta tvarka anksčiau nei pareiškėjai pradėjo reikšti pretenzijas turto atžvilgiu. Nuo 2017 metų inicijuoti teisminiai procesai ((duomenys neskelbtini) vardu pareiškimas dėl įgyjamosios senaties) pagrindžią faktą, kad pareiškėjams buvo žinoma, ką patvirtino bylos nagrinėjimo metu ir pareiškėja, apie A. S. siekį privatizuoti ginčo turtą. Iki 2020 metų pareiškėjai neturėjo valdoje (duomenys neskelbtini) buto, kurio pagrindu būtų jiems suteikta pirmumo teisė privatizuoti ginčo turtą kaip A. S., o tai sąlygoją išvadą, kad nėra visų įstatyme nustatytų sąlygų įgyjamajai senačiai taikyti.
17.3. Vien valdymo fakto nustatymas nesuteikia pagrindo teigti, kad turtas, sukurtas viešosios nuosavybės pagrindu, gali būti pareiškėjų įgytas įgyjamosios senaties pagrindu nesant kitoms būtinosios įstatyme numatytoms sąlygoms.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
19. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teismas, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
20. Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl to, ar egzistuoja būtinosios sąlygos teismui nustatyti pareiškėjų nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį faktą (CK 4.68 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjai teigia, kad šios sąlygos egzistuoja, o pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nėra visų CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytų įgyjamosios senaties taikymo sąlygų – 1/8 ginčo pastato laikytina valstybės turtu, nepaisant to, jog savivaldybė šio fakto neišviešino viešame registre.
21. CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.
22. Kasacinio teismo praktikoje apibendrinta, kad nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė ir nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi ne mažiau kaip dešimt metų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-701/2016, 25 punktas; 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018, 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
23. Šių sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas konkrečioje byloje nustato kaip faktines bylos aplinkybes, taikydamas įrodymus, įrodinėjimą, įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-701/2016, 26 punktas).
24. Įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, t. y. šiuo pagrindu asmuo įgyja nuosavybės teisę neperimdamas jos iš kito asmens, o iki nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu asmuo yra daikto valdytojas, kurio valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, bet ne savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021, 24 punktas).
25. Bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, skirtingai nei bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kuriose prašoma nustatyti daiktų valdymo nuosavybės teise faktą, pareiškėjai neturi įrodyti, kad jie yra daiktų savininkai. Atvirkščiai, jie neturi būti daiktų, į kuriuos prašo pripažinti įgijus nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, savininkai. Jie turi įrodyti, kad yra tokių daiktų valdytojai, valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, o daiktai gali būti privačios nuosavybės teisės objektais ir nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei bei nėra registruoti kitų asmenų (ne valdytojų) vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021, 31 punktas).
26. CK 4.23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas.
27. Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 4.23 straipsnio 2 dalies nuostata, kurioje įtvirtinta, jog daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai, negali būti aiškinama kaip reiškianti, kad asmuo, pretenduojantis daiktą įgyti nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu, neturi nurodyti daikto teisėto įgijimo pagrindo, t. y. kurio nors iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, ir nurodyti, kodėl jis šiuo pagrindu neįgijo nuosavybės teisės į daiktą. Toks minėtoje CK 4.23 straipsnio 2 dalies nuostatoje įtvirtintos normos aiškinimas išplaukia iš CK 4.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąžiningo įgijėjo sampratos, pagal kurią sąžiningu daikto įgijėju laikomas asmuo, kuris užvaldydamas daiktą turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, – tai reiškia, kad tokiam asmeniui turi būti žinomas teisėtas pagrindas įgyti daikto valdymą, kuris jam suteikia daugiau teisių į daiktą nei kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021, 34 punktas).
28. Nagrinėjamu atveju svarbus Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-7414-965/2020, kuriuo buvo patenkintas pareiškėjų O. M. ir L. M. pareiškimas ir patvirtintas valdymo faktas, kad O. M. ir L. M. nuo 1993 m. rugpjūčio mėnesio valdo 1/8 dalį ūkinio pastato, plane pažymėto simboliu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjams patvirtintas minėto priklausinio valdymo faktas iki pagrindinio daikto įsigijimo, nėra pagrindas nustatyti nuosavybės teisės į statinius pagal įgyjamąją senatį faktą, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad būtent daikto valdymas yra pagrindas įgyti nuosavybės teisę į daiktą pagal įgyjamąją senatį, nes visų pirma, asmuo, norintis įgyti nuosavybės teisę, privalo valdyti tą daiktą, o tik tuomet svarbu, ar tas valdymas atitinka visas kitas, iš jo kylančias įgyjamosios senaties sąlygas: valdymo teisėtumą, atvirumą, nepertraukiamumą, terminus ir t.t. Valdymo reikšmė pasireiškia tuo, jog tai vienintelis būdas įgyti nuosavybės teisę į daiktą pagal įgyjamąją senatį. Valdymas, kaip daiktinė teisė, yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti (CK 4.22 straipsnio 1 dalis).
29. Svarbu pažymėti yra tai, kad minėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-7414-965/2020 dėl valdymo fakto nustatymo be kitų suinteresuotų asmenų suinteresuotu asmeniu taip pat buvo ir Klaipėdos miesto savivaldybė. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Klaipėdos miesto savivaldybė atsiliepimo į pareiškėjų O. M. ir L. M. pareiškimą dėl valdymo fakto nustatymo minėtoje byloje neteikė ir neįrodinėjo, kad turtas, į kurį buvo prašoma patvirtinti valdymo faktą, yra patikėjimo teise valdomas savivaldybės, nors ir šioje byloje valdymo faktui nustatyti reikėjo įrodyti aplinkybę, kad valdomas daiktas neturi kito teisėto savininko (CK 4.27 straipsnio 3 dalis.).
30. Klaipėdos apylinkės teismas, 2020 m. lapkričio 25 d. priimdamas sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-7414-965/2020 konstatavo, kad „byloje nepateikta duomenų, kad 1/8 dalis ūkinio pastato, plane pažymėto simboliu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise būtų įregistruota ar priklausytų kitiems asmenims (juridiniams ar fiziniams) ar nuosavybės teise priklausytų valstybei ar kt., o tai patvirtina, jog pareiškėjų valdoma ūkinio pastato dalis neturi teisėto savininko. Kadangi į kitas pastato dalis nurodytu adresu nuosavybės teisės yra įregistruotos, todėl ir 1/8 dalis, į kurią pareiškėjai prašo patvirtinti valdymo faktą ir į kurią nuosavybė nėra įregistruota, gali būti nuosavybės teisės objektu.“ Pažymėtina, kad Klaipėdos miesto savivaldybė, byloje dalyvavusi kaip suinteresuotas asmuo, šio sprendimo neskundė, sprendimas įsiteisėjo 2020 m. gruodžio 29. Minėtame sprendime konstatuotos aplinkybės yra prejudicinis faktas nagrinėjamoje byloje.
31. Kaip matyti iš valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, pareiškėjai viešajame registre yra įregistravę valdymo faktą, t. y., kad O. M. ir L. M. valdo po 1/16 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 2020 m. lapkričio 25 d. apylinkės teismo sprendimas Nr. e2YT-7414-965/2020. Valstybės ar savivaldybės vardu daiktinės teisė į ginčo objektą nėra įregistruotos.
32. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog ginčo patalpa buvo privatizuota 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu, todėl pagal 1997 m. gruodžio 2 d. Nr. VIII-546 Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 2 straipsnio l dalį, 3 straipsnio 3 dalies l punktą, savivaldybė ginčo patalpą valdo patikėjimo teise. Šią aplinkybę, pirmosios instancijos teismo vertinimu, patvirtina į bylą pateiktas 2016 m. gruodžio 19 d. ilgalaikio turto perdavimo naudoti veikloje aktas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, jog ginčo turtas savivaldybės yra apskaitomas ir todėl priklauso valstybei.
33. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pats savaime minėtas aktas neįrodo, jog ginčo turtas priklauso valstybei ar savivaldybei. Tai, kad 1/8 dalis ginčo patalpos yra neprivatizuota ir yra apskaitoma savivaldybės, savaime nepatvirtina jos priklausymo valstybei fakto. Pareiškėja apeliaciniame skunde akcentuoja, kad byloje esančiame Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Finansų ir turto departamento Turto skyriaus 2014 m. spalio 2 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl ūkinių statinių (duomenys neskelbtini)“, adresuoto suinteresuotam asmeniui A. S., nurodyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybė nevaldo jokių statinių (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. gegužės 2 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl ūkio paskirties pastato dalies (duomenys neskelbtini), pardavimo“, adresuoto suinteresuotam asmeniui A. S., nurodyta, kad statinys ((duomenys neskelbtini)) (kuriame ir yra ginčo patalpa) nėra perduotas Klaipėdos miesto savivaldybei, neapskaitomas ir nėra teisiškai registruotas savivaldybei nuosavybės teise. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad VĮ Turto bankas teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjų pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, nurodė, kad neprieštarauja pareiškimo tenkinimui, nes ginčo patalpa nėra įregistruota nei valstybės, nei kito asmens vardu ir nėra pripažinta savavališka statyba. Savo atsiliepime VĮ Turto bankas nenurodė, kad ginčo patalpa yra perduota patikėjimo teise valdyti Klaipėdos miesto savivaldybei. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 2016 m. gruodžio 19 d. ilgalaikio turto perdavimo naudoti veikloje aktas Nr. (duomenys neskelbtini) yra priimtas būtent buhalterinės apskaitos tikslu ir neįrodo nei valstybės, nei savivaldybės nuosavybės teisių. Be to, pažymėtina, kad turto valdymas patikėjimo teise nesukuria nuosavybės teisės, taigi, turto patikėtinis negali įgyti nuosavybės teisės į turtą.
34. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime nurodė, kad be to, jog ginčo turtas priklauso valstybei ir dėl to negali būti įgyjamas įgyjamosios senaties būdu, nėra ir kitų įgyjamosios senaties taikymo sąlygų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjai butą, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijo tik 2020 m. vasario 12 d., ginčo patalpos yra šio buto priklausinys, padarė išvadą, jog priklausinio valdymo terminas iki pagrindinio daikto įsigijimo nepatenka terminą nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį nustatyti. Apeliacinės instancijos teismas su tokia teismo išvada nesutinka. Pažymėtina, kad pagal teisinį reguliavimą, viena iš sąlygų CK 4.68 straipsnio 1 dalies pagrindu įgyjamąja senatimi nuosavybės teise įgyti nekilnojamąjį daiktą – sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo jį valdyti ne mažiau kaip dešimt metų. Kaip jau minėta, įsiteisėjusiu 2020 m. lapkričio 25 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-7414-965/2020 yra patvirtintas valdymo faktas, t. y. faktas, kad pareiškėjai ginčo patalpą valdo nuo 1993 metų rugpjūčio mėnesio. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, jog pareiškėjai tik 2020 m. vasario 12 d. įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), nagrinėjamoje situacijoje jau neturi teisinės reikšmės ir negali panaikinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyto fakto.
35. Taip pat priešingai nei argumentuoja pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybės, jog pareiškėjos L. M. nuo 2020 m. rugsėjo 18 d. deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjo O. M. nuo 1999 m. liepos 23 d. deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), nepaneigia teismo sprendimu nustatyto fakto, kad ginčo turtą pareiškėjai valdo nuo 1993 m. rugpjūčio mėnesio. Pažymėtina, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktui konstatuoti būtinų sąlygų visuma nėra siejama su gyvenamosios vietos deklaravimu.
36. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje nėra neginčytinų įrodymų, patvirtinančių valstybės nuosavybės ar savivaldybės nuosavybės teises į ginčo patalpą, todėl ir kiti Klaipėdos miesto savivaldybės argumentai pripažintini nepagrįstais ir plačiau neanalizuotini.
37. Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Vertindamas įrodymus, teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008.). Įvertinęs proceso šalių nurodytas aplinkybes bei byloje surinktus rašytinius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog labiau tikėtina pareiškėjų O. M. ir L. M. pozicija, jog jie nuo 1993 m. rugpjūčio mėnesio yra faktiniai 1/8 dalies ūkinio pastato, plane pažymėto simboliu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), valdytojai – jie šį turtą valdo, juo naudojasi, prižiūri ir remontuoja, t. y. šį turtą valdo kaip savo, o neginčijamų įrodymų, kad ginčo patalpa priklausytų valstybei ar savivaldybei, byloje nėra.
38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju įrodytos visos CK 4.68–4.71 straipsniuose įtvirtintos sąlygos nustatyti, kad pareiškėjai nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą įgijo pagal įgyjamąją senatį. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo sąlygų visumos, t. y. nėra sąlygos dėl įgyjamąja senatimi nuosavybės teise įgyjamo daikto nepriklausymo valstybei nuosavybės teise, nepagrįsta. Darytina išvada, jog šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjai įgyjamąja senatimi nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą – 1/8 dalį ūkinio pastato, plane pažymėto simboliu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).
39. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – pareiškėjų pareiškimas dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį įgijimo tenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme
40. CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
41. CPK 443 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Kadangi suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, suinteresuoto asmens A. S. ir pareiškėjų interesai byloje buvo priešingi, pareiškėjų O. M. ir L. M. pareiškimą patenkinus, išlaidų atlyginimas lygiomis dalimis priteisiamas iš suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir suinteresuoto asmens A. S. (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Tenkinus pareiškimą, suinteresuotų asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, neatlygintinos.
42. Pareiškėjai pirmosios instancijos teisme už ieškinio pareiškimą sumokėjo 38 Eur žyminį mokestį. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pareiškėjams, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors pareiškimą buvo pareiškę du pareiškėjai – O. M. ir L. M., tačiau bylinėjimosi išlaidas apmokėjo pareiškėja L. M.. Esant išdėstytoms aplinkybėms, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pareiškėjai L. M. iš suinteresuotų asmenų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir A. S. lygiomis dalimis priteisiamos 38 Eur bylinėjimosi išlaidos, t. y. po 19 Eur iš kiekvieno atskirai, patirtos pirmosios instancijos teisme.
43. Pirmosios instancijos teismas byloje patyrė 215,21 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (2022 m. spalio 19 d. Klaipėdos apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurios priteistinos lygiomis dalimis iš suinteresuotų asmenų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir A. S. valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
44. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja L. M. už apeliacinį skundą sumokėjo 53 Eur žyminį mokestį. Šios išlaidos priteistinos pareiškėjai L. M. iš suinteresuotų asmenų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir A. S. lygiomis dalimis, t. y. po 26,50 Eur.
Klaipėdos apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškimą tenkinti.
Nustatyti, kad L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į 1/8 dalį ūkinio pastato, plane pažymėto simboliu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), pareiškėjos L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 19 Eur (devyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš suinteresuoto asmens A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškėjos L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 19 Eur (devyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti lygiomis dalimis iš suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir suinteresuoto asmens A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 215,21 Eur (du šimtus penkiolika eurų 21 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai, t. y. iš kiekvieno po 107,61 (vieną šimtą septynis eurus 61 ct).
Informuoti pareiškėjus, jog bylinėjimosi išlaidos valstybei sumokamos į išieškotojo – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Priteisti iš suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188710823, pareiškėjos L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 26,50 Eur (dvidešimt šešis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš suinteresuoto asmens A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškėjos L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 26,50 Eur (dvidešimt šešis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.