- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-05
- Bylos Nr.
- e2-1510-464/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“, Š. Č., A. K. Č., L. M. Č., A. Č., R. Č.
- Atsakovas
- G. T., R. T.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-3766-933/2020, kuria atsisakyta priimti uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“, Š. Č., A. K. Č., L. M. Č., A. Č. ir R. Č. ieškinį atsakovams G. T., R. T., bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui Snoras (teisių perėmėja uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos kredito sprendimai“), uždarajai akcinei bendrovei „Verslavita“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 atmetė ieškovų UAB „Čelta“, Š. Č., A. K. Č., L. M. Č., A. Č. ir R. Č. ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-657-798/2016 šį teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja UAB „Čelta“ 2020 m. rugpjūčio 16 d. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 ir pripažinti UAB „Čelta“ su banku BAB Snoras 2008 m. balandžio 17 d. sudarytą kredito sutartį Nr. 031-93418 negaliojančia dėl suklydimo.
3. Pareiškėjos teigimu, tik 2020 m. liepos mėnesį jai paaiškėjo nauja esminė aplinkybė, kad ji buvo apgauta, t. y. be jos, kredito gavėjos, žinios kreditas suteiktas pagal 2008 m. sausio 31 d. vertinimo ataskaitą Nr. N-08-058, nors pati pareiškėja, įsigydama žemės sklypą su banko kreditu, ja nesivadovavo. Teismai nesuprantamai įrašytos sąlygos esmės neanalizavo ir netyrė. Todėl prašo nagrinėti šį jos prašymą dėl proceso atnaujinimo žodinio proceso tvarka, apklausiant banko buvusią darbuotoją (kredito ekspertę) S. V..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Čelta“ prašymą dėl proceso atnaujinimo atsisakė priimti ir UAB „Čelta“ direktoriui K. A. Č. skyrė 4 500 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Šalies argumentai
5. Teismas nustatė, kad UAB „Čelta“ 2017 m. pateikė 6 prašymus dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015, 2018 m. – 17 prašymų, 2019 m. – 41 prašymą, o 2020 m. – 29 prašymus.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas konstatavo, kad UAB „Čelta“ iš esmės analogiškus prašymus dėl proceso atnaujinimo, grindžiamus tuo pačiu pagrindu, t. y. naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, susijusiomis su netinkamai atliktu žemės sklypo vertinimu, neteisingai nustatyta verte, suklydimu dėl tikrosios turto vertės, kredito sutarties sąlygų vertinimo, jau buvo teikusi teismui ir tokios jos nurodytos aplinkybės teismų jau įvertintos. Pareiškėjos argumentai dėl kreditavimo tikslo, netinkamai atlikto žemės sklypo vertinimo bei neteisingai nustatytos žemės sklypo vertės, dėl pareiškėjos suklaidinimo (apgaulės) kaip pagrindo atnaujinti procesą, taip pat ne kartą teismų buvo pripažinti pakartotiniais.
Šalies argumentai
7. Teismas pažymėjo, kad vertinant, ar pateiktas prašymas atnaujinti procesą nėra tapatus, esminę reikšmę turi ne prašyme panaudotos skirtingos žodinės konstrukcijos, papildomi ar išsamesni motyvai, bet nurodytų faktinių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu, esmė ir jų turinys. Nors pateiktame prašyme toms pačioms faktinėms aplinkybėms, kurios įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatytos civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015, suteikta šiek tiek kitokia prasmė (pateiktas argumentas, kad teismas nevertino banko apgaulės; buvo nenustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės ir pan.), tačiau tai nereiškia, kad tokios aplinkybės nebuvo anksčiau vertinamos. Teismas, be kita ko, pateikdamas nuorodą į Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-976-1120/2019, padarė išvadą, kad šiuo atveju teikiamas pakartotinis prašymas atnaujinti procesą ne tik tuo pačiu teisiniu pagrindu, bet ir tuo pačiu faktiniu pagrindu,
8. Teismas nustatė, kad nuo 2017 m. pareiškėja UAB „Čelta“ pateikė apie 93 prašymus dėl proceso atnaujinimo, kuriuos teismas atsisakė priimti arba tenkinti. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 374 straipsnį pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu yra negalimas, todėl UAB „Čelta“ prašymą teismas atsisakė priimti.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Atskirajame skunde pareiškėja UAB „Čelta“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Nors teismas ir išvardijo daugybę teismų nutarčių, tačiau nenurodė, kurioje konkrečiai būtų išspręstas ginčas dėl kredito sutarties sąlygų įvykdymo ir dėl pagrindinio kreditavimo dokumento – 2008 m. sausio 31 d. pilnos turto įvertinimo ataskaitos Nr. N-08-058 sudarymo atitikimo Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatoms.
Šalies argumentai
9.2. Turto vertinimo ataskaita yra be pagrindinio dokumento – nėra pasirašyto Turto apžiūros akto. Ji parengta nesivadovaujant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, vertintas toks turtas, kokio negali būti, nes skaidyti sklypeliais nėra jokios galimybės.
9.3. Nenuneigiamos ir akivaizdžios teisės normų taikymo klaidos, padarytos 2015 m. lapkričio 26 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015, ir įrodo, kodėl nebuvo nustatyta banko ir nekilnojamojo turto agentūros (pardavėjų) įvykdyta apgaulė dėl turto pardavimo su banko kreditu, teikiant kreditą panaudojus vertinimą perteklinės sutarties sąlygos pagrindu.
9.4. Nėra jokio pareiškimo pakartotinumo, nes joks teismas dar nėra sprendęs nei dėl kredito sutarties sąlygų, nei dėl pagrindinio kredito sutarties parametro atitikimo Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatoms.
9.5. Teismas nenurodė jokių motyvų (sutrumpintų motyvų) dėl sutarties sąlygos (turto vertinimo) įtakos kredito sutarties galiojimui, o tai sudaro absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą.
9.6. Buvo prašoma prašymą nagrinėti žodžiu, nes kredito ekspertė S. V. nė karto nebuvo apklausta, tačiau teismas dėl to net nepasisakė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliantės pareiškimo
10. Apeliantė UAB „Čelta“ 2020 m. lapkričio 4 d. pateikė į bylą pareiškimą, jame dėstydama papildomus nesutikimo su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi motyvus. Taigi savo esme šis procesinis dokumentas yra apeliantės atskirojo skundo papildymas. Tačiau CPK 323, 338 straipsnių nuostatos draudžia keisti (pildyti) apeliacinį ar atskirąjį skundą pasibaigus atitinkamo skundo padavimo terminui. Kadangi apeliantės procesinis dokumentas teismui pateiktas jau pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, apeliacinės instancijos teismas šio procesinio dokumento nepriima ir dėl jame dėstomų argumentų nepasisako.
Dėl atskirojo skundo argumentų
11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti apeliantės UAB „Čelta“ prašymą dėl proceso atnaujinimo kaip pakartotinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Vadovaujantis CPK 365 straipsnio 1 dalimi, bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje (365–374 straipsniai) nustatytais pagrindais ir tvarka. Spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas visų pirma patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas CPK nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą, o kai yra CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatyti pagrindai – atsisako prašymą priimti (CPK 370 straipsnio 1 dalis).
13. CPK 374 straipsnyje nustatyta, kad pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu yra negalimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pakartotinis prašymas atnaujinti procesą laikomas tapačiu tik tada, jei jis grindžiamas tuo pačiu teisiniu ir faktiniu pagrindais, nes įstatymas nedraudžia pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą tuo pačiu teisiniu pagrindu, tačiau skirtingu faktiniu pagrindu. Faktinis pagrindas yra juridiniai faktai (aplinkybės), kuriais pareiškėjas grindžia savo prašymą atnaujinti procesą. Jei pareiškėjas grindžia savo prašymą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu teisiniu pagrindu, faktinis prašymo pagrindas yra naujai paaiškėjusios faktinės aplinkybės. Vadinasi, jeigu naujame prašyme atnaujinti procesą nurodomos skirtingos naujai paaiškėjusios faktinės aplinkybės, nei buvo nurodytos anksčiau, tai skiriasi ir prašymo atnaujinti procesą faktinis pagrindas, o jeigu pakartotinai naujo nurodomos tos pačios arba iš esmės panašios aplinkybės, tai yra pagrindas pripažinti faktinių aplinkybių tapatumą ir, remiantis CPK 374 straipsnyje įtvirtintu draudimu, atsisakyti tokį prašymą priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2018).
14. Nagrinėjamoje byloje teismas konstatavo apeliantės teikiamo prašymo atnaujinti procesą teisinio ir faktinio pagrindų tapatumą ir dėl šios priežasties atsisakė šį prašymą priimti. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija visiškai sutinka. Kitokia apeliantės nuomonė nesuponuoja vertinimo, kad teismas jos pareiškimo priėmimo klausimą išsprendė neteisingai.
15. Šiame kontekste pažymėtina, kad prašyme atnaujinti procesą įvardijamos naujai pareiškėjui paaiškėjusios aplinkybės, kuriomis yra siekiama paneigti įsiteisėjusiu teismo sprendimu padarytas išvadas ir kitaip išspręsti šalių ginčą, gali būti vertinamos tik tada, kai toks pareiškimas (1) yra priimamas ir (2) procesas išnagrinėtoje byloje atnaujinamas (CPK 370 straipsnis). Procesinio dokumento priėmimo klausimas yra išsprendžiamas teisėjo rezoliucija arba rašytinio proceso tvarka priimta nutartimi. Todėl atskirojo skundo argumentai, kad šis procesinis klausimas (apeliantės pareiškimo priėmimas) nebuvo išspręstas žodinio proceso tvarka, nors apeliantė to prašė, kaip ir skundo argumentai, kad skundžiamoje nutartyje nenurodyti jokie motyvai dėl kredito sutarties sąlygos (turto vertinimo) įtakos sutarties galiojimui, yra teisiškai nepagristi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, juo labiau, dėl absoliutaus procesinio sprendimo negaliojimo pagrindo.
16. Kadangi pirmosios instancijos teismas sprendė tik prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, šioje proceso stadijoje buvo reikalinga nustatyti, ar apeliantės pateiktas prašymas atitinka formaliuosius jo pateikimo kriterijus (formos, turinio, žyminio mokesčio sumokėjimo, pateikimo termino), taip pat tai, ar teikiamas prašymas nėra pakartotinis pagal CPK 374 straipsnyje nustatytus kriterijus, bet ne tai, ar toks prašymas yra pagrįstas. Teismas prašymo priėmimo stadijoje neturėjo ir negalėjo apklausti nei liudytojų, nei kitų asmenų.
17. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantė pateikė pakartotinį prašymą atnaujinti procesą ir jį priimti atsisakė. Ši teismo išvada, priešingai nei tvirtina apeliantė, yra motyvuota, t. y. teismas nustatė, kad UAB „Čelta“ jau anksčiau buvo nurodžiusi aplinkybes, susijusias su netinkamai atliktu žemės sklypo vertinimu, neteisingai nustatyta jo verte, suklydimu dėl tikrosios turto vertės, kredito sutarties sąlygų vertinimo, apgaulės ir kt. Tai, kad apeliantė su šia teismo išvada nesutinka, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota.
18. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl apeliantės nurodomo teisinio ir faktinio pagrindų tapatumo su pirmiau pateiktuose analogiškuose jos prašymuose nurodytais pagrindais, atsižvelgė ir į Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-976-1120/2019. Šioje nutartyje jau pirmiau buvo pripažinta, kad UAB „Čelta“ prašymas atnaujinti procesą dėl naujų aplinkybių, susijusių su 2007 m. gegužės 28 d. ir 2008 m. sausio 31 d. turto vertinimo ataskaitomis, yra grindžiamas tais pačiais faktais, t. y., kad buvo sužinota, jog teismai išsprendė ginčą nesupratę bylos, neatskleidę jos esmės, siekdami nuslėpti banko įvykdytą apgaulę, kad bankas teikė kreditą 2008 m. sausio 31 d. turto vertinimo ataskaitos pagrindu, nors apie tokį vertinimą kredito gavėja nežinojo, kad teismai dėl esminių kredito sutarties sąlygų nepasisakė, kad realiai 2007 m. gegužės 28 d. preliminarios vertinimo ataskaitos nebuvo, kad teismas be jokio pagrindo padarė išvadą, jog UAB „Čelta“ buvo supažindinta su preliminaria vertinimo ataskaita, kurios net būti negalėjo. Tiek 2019 m. balandžio 30 d. pateiktame prašyme atnaujinti procesą, tiek ir 2019 m. gegužės 13 d. pateiktame analogiškame prašyme UAB „Čelta“ buvo nurodžiusi, kad teismai absoliučiai nesuprato bylos esmės, jog bankas sąmoningai panaudojo tik preliminarios vertinimo ataskaitos viziją, kad galėtų panaudoti kitą vertinimą ir to nesužinotų kredito gavėjęs, kad preliminarios 2007 m. gegužės 28 d. vertinimo ataskaitos klausimas dirbtinai sukurtas, nes nesuvokiama, kaip pilną ir galiojančią ataskaitą galima įvardyti preliminaria.
19. Be to, tokias pačias aplinkybes procesui atnaujinti, kaip ir nagrinėjamoje byloje, apeliantė jau akcentavo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eA2-2944-577/2020, kurioje 2020 m. kovo 30 d. nutartimi jos prašymą dėl proceso atnaujinimo buvo atsisakyta priimti. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-787-790/2020 pirmosios instancijos teismo 2020 m. kovo 30 d. nutartį paliko nepakeistą, pripažinęs, kad proceso atnaujinimo pagrindu įvardijamos faktinės aplinkybės, susijusios su turto vertinimo ataskaitomis ir jų realumu, neteisingai nustatyta turto verte, pareiškėjos suklydimu ar suklaidinimu dėl turto vertės, sutarties sąlygų netinkamu įvykdymu ir pan., jau ne kartą nurodytos ir ankstesniuose jos prašymuose, taip pat teismų ne kartą vertintos jų naujumo aspektu, bet naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti procesą užbaigtoje byloje, nepripažintos. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad vien kitoks šių aplinkybių apibūdinimas ar išdėstymas, siekiant sudaryti jų naujumo įspūdį, nelemia išvados, kad teismų jos dar nebuvo vertintos.
20. Dar vienoje Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-511-1120/2020, aiškiai pasisakyta ir tuo aspektu, kad apeliantė prašymus atnaujinti procesą pakartotinai grindžia aplinkybėmis, susijusiomis su tuo, kad bankas sąmoningai neatskleidė tikrosios kredito sutarties sąlygų esmės, kad UAB „Verslavita“ 2008 m. sausio 31 d. vertinimo ataskaita buvo parengta nesivadovaujant turto vertinimą reglamentuojančiu įstatymu, kad prie minėtos ataskaitos nebuvo pridėtas turto apžiūros aktas.
21. Taigi, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju prašyme nurodomos kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės jau buvo ne vieną kartą apeliantės buvo nurodytos kituose jos prašymuose, dėl kurių jau yra priimti teismų procesiniai sprendimai.
22. Pasisakant dėl apeliantės atskirojo skundo argumentų, susijusių su akivaizdžių teisės taikymo klaidų civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 padarymu, apeliantei primintini Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1589-381/2018 pateikti išaiškinimai dėl galimybės šiuo teisiniu pagrindu inicijuoti proceso atnaujinimą nebuvimo.
23. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad tokio turinio pareiškimo padavimas ir jo priėmimas buvo negalimas dėl CPK 374 straipsnyje tiesiogiai nustatyto draudimo, o aptarti ir kiti atskirojo skundo argumentai pagrindo kitokiam vertinimui ar kitokiam šio procesinio klausimo išsprendimui nesudaro.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.