- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-24
- Bylos Nr.
- e2-511-1120/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Tikniūtė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-2512-933/2020, kuria atsisakyta priimti uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 atmetė ieškovų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Čelta“, Š. Č., A. K. Č., L. M. Č., A. Č. ir R. Č. ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi šį teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
2. UAB „Čelta“ 2020 m. sausio 28 d. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015. UAB „Čelta“ nurodė, kad jos ir banko Snoro 2008 m. balandžio 17 d. sudarytos kredito sutarties Nr. 031-93418 pagrindinė sąlyga – suteikti 1 990 000 Lt kreditą įsigyti žemės sklypą, kuriam būtų nustatyta ne mažesnė nei 3 mln. Lt rinkos vertė, todėl kredito sutarties 4.1.5 punkte numatyta sąlyga dėl pilnos turto vertinimo ataskaitos pateikimo yra perteklinė. UAB „Čelta“ pažymėjo, kad abi šalys žinojo 2007 m. gegužės 28 d. UAB „Verslavita“ vertinimo ataskaitą Nr. N-07-105, kurioje nustatyta 3 mln. Lt žemės sklypo vertė, todėl kredito sutarties 4.1.5 punkto sąlyga yra neaktuali. Teismai nustatė, kad kreditas suteiktas UAB „Verslavita“ 2008 m. sausio 31 d. vertinimo ataskaita Nr. N-08-058, kurioje žemės sklypo rinkos vertė nurodyta 3 mln. Lt su pastaba. Ši ataskaita, pasak UAB „Čelta“ buvo sudaryta pažeidžiant įstatymo nuostatas, be to, ji yra be pagrindinio dokumento – Turto apžiūros akto. Joks teismas, pasak UAB „Čelta“, nėra pasisakęs dėl šios ataskaitos atitikimo Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymui. Be to, kredito gavėjas, šios ataskaitos nežinojo ir juo nesivadovavo įsigydamas žemės sklypą su banko kreditu. UAB „Čelta“ prašė nagrinėti prašymą žodinio proceso tvarka, apklausiant banko buvusią darbuotoją S. V.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 7 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Čelta“ prašymą dėl proceso atnaujinimo atsisakė priimti ir UAB „Čelta“ direktoriui K. A. Č. skyrė 3 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
4. Teismas konstatavo, kad UAB „Čelta“ iš esmės analogiškus prašymus dėl proceso atnaujinimo, grindžiamus tuo pačiu pagrindu, t. y. naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, susijusiomis su netinkamai atliktu žemės sklypo vertinimu, neteisingai nustatyta verte, suklydimu dėl tikrosios turto vertės, kredito sutarties sąlygų vertinimo, jau buvo teikusi teismui ir šios pareiškėjos nurodytos aplinkybės teismų buvo įvertintos. Teismas vertino ir tai, kad pareiškėjos argumentai dėl kreditavimo tikslo, netinkamai atlikto žemės sklypo vertinimo bei neteisingai nustatytos žemės sklypo vertės, pareiškėjos suklaidinimo (apgaulės), kaip pagrindų atnaujinti procesą, taip pat ne kartą teismų buvo pripažinti kaip pakartotiniai.
Šalies argumentai
5. Teismas pažymėjo, kad vertinant, ar pateiktas prašymas atnaujinti procesą nėra tapatus, esminę reikšmę turi ne prašyme panaudotos skirtingos žodinės konstrukcijos, papildomi ar išsamesni motyvai, bet nurodytų faktinių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu, esmė ir jų turinys. Analizuojamame prašyme toms pačioms faktinėms aplinkybėms, kurios įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatytos civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015, suteikta šiek tiek kitokia prasmė (pateiktas argumentas, kad pagrindinis kredito sutarties parametras nebuvo vertinamas), tačiau tai nereiškia, kad nurodomos aplinkybės anksčiau nagrinėjant bylą iš esmės nebuvo vertinamos. Nepaneigiama teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju buvo teikiamas pakartotinis prašymas atnaujinti procesą ne tik tuo pačiu teisiniu pagrindu, bet ir tuo pačiu faktiniu pagrindu.
6. Teismas nustatė, kad nuo 2017 m. UAB „Čelta“ pateikė teismui daugiau kaip 70 prašymų dėl proceso atnaujinimo, kuriuos teismas atsisakė priimti arba tenkinti. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 374 straipsnį pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu yra negalimas. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad UAB „Čelta“ prašo atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu – jos nurodytos kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės iš esmės jau buvo nurodytos ankstesniuose prašymuose, dėl jų priimti teismo procesiniai sprendimai, kurių dalis įsiteisėję. Dėl išdėstytų aplinkybių teismas UAB „Čelta“ prašymą atsisakė priimti.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskirajame skunde UAB „Čelta“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 7 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo.
8. UAB „Čelta“ nurodo, kad joks teismas nėra pasisakęs dėl kredito sutarties galiojimo, kai nė viena kredito sutarties sąlyga dėl turto vertinimo nebuvo įvykdyta. Turto vertinimui nustatyti griežti reikalavimai, kurie nebuvo įvykdyti. Ginčo esmė yra dėl kredito sutarties pripažinimo galiojančia, kai neįvykdyta nė viena sutarties sąlyga, todėl atsisakymas priimti prašymą atnaujinti procesą reiškia, kad byla nebuvo suprasta, nebuvo atskleista jos esmė. Be to, nebuvo pateikti motyvai, kodėl atsisakyta atnaujinti procesą, o motyvų nebuvimas, kaip ir bylos esmės neatskleidimas, yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, todėl byla turi būti grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. UAB „Čelta“ pastebi, kad jei būtų spręsta dėl prašymo žodinio proceso tvarka, apklausiant ekspertę, neatskleisti bylos esmės nebūtų buvę jokios galimybės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
10. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.
11. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų
12. Atskirajame skunde UAB „Čelta“ nurodė, kad skundžiamoje nutartyje nebuvo pateikti motyvai, kodėl atsisakyta atnaujinti procesą. Be to, pasak UAB „Čelta“, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, todėl byla turėtų būti grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o nutartis panaikinta dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Pasak UAB „Čelta“, teismas turėjo jo prašymą spręsti žodinio proceso tvarka ir apklausti jo nurodytą kredito ekspertę. UAB „Čelta“ nuomone, atsisakymas priimti prašymą atnaujinti procesą reiškia, kad byla nebuvo suprasta, nebuvo atskleista jos esmė.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas, jeigu tokį prašymą teismas priima (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju prašymas atnaujinti procesą nebuvo priimtas, todėl nebuvo ir nagrinėjamas. UAB „Čelta“ prašymas atnaujinti procesą nebuvo nagrinėjamas, todėl skundžiama nutartimi, priešingai nei nurodoma atskirajame skunde, nebuvo nutarta atsisakyta atnaujinti procesą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju prašymas dėl proceso atnaujinimo nebuvo nagrinėjamas iš esmės, pirmosios instancijos teismas neturėjo pateikti su tuo susijusių motyvų, t. y., kodėl atsisakoma atnaujinti procesą arba, kodėl procesas atnaujintinas. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas tik prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimas. Atsižvelgiant į tai, teismas neturėjo bylos nagrinėti (apklausti liudytojus ir kt.) ir neturėjo pasisakyti dėl ginčo esmės (kredito sutarties pripažinimo ar nepripažinimo negaliojančia dėl UAB „Čelta“ prašyme nurodytų argumentų). Šioje stadijoje teismas turėjo tik patikrinti, ar UAB „Čelta“ pateiktas prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus (CPK 370 straipsnio 1 dalis), taip pat turėjo patikrinti, ar nėra CPK įtvirtintų pagrindų, draudžiančių priimti prašymą.
14. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog egzistuoja CPK 374 straipsnyje įtvirtintas pagrindas, draudžiantis priimti UAB „Čelta“ prašymą atnaujinti procesą, t. y. teismas konstatavo, kad teismui pateiktas prašymas yra pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu. Ši teismo išvada skundžiamoje nutartyje yra motyvuota, t. y. teismas nustatė, kad UAB „Čelta“ jau buvo anksčiau nurodęs aplinkybes, susijusias su netinkamai atliktu žemės sklypo vertinimu, neteisingai nustatyta verte, kredito sutarties sąlygų vertinimo. Kaip pakartotinius teismas vertino ir UAB „Čelta“ prašymo argumentus dėl kreditavimo tikslo, netinkamai atlikto žemės sklypo vertinimo bei neteisingai nustatytos žemės sklypo vertės, pareiškėjos suklaidinimo (apgaulės). Tai, kad UAB „Čelta“ su tokia teismo išvada nesutinka, nereiškia, kad teismo sprendimas (šiuo atveju nutartis) yra nemotyvuota.
15. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl su tuo susijusius atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
Dėl prašymo atnaujinti procesą pakartotinumo
16. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad egzistuoja CPK 374 straipsnyje įtvirtintas pagrindas. Šis straipsnis numato, kad pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu yra negalimas. Pakartotinis prašymas atnaujinti procesą laikomas tapačiu tuo atveju, jei jis teikiamas tuo pačiu teisiniu ir faktiniu pagrindu. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, jei kaip naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė nurodoma iš esmės tapati anksčiau nurodytai aplinkybei, prašymą turi būti atsisakyta priimti kaip prieštaraujantį CPK 374 straipsnio nuostatoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2018).
17. Taigi, pareiškėjas gali pakartotinai kreiptis į teismą tuo pačiu teisiniu pagrindu (šiuo atveju – CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu), bet pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu teisiniu pagrindu negali būti grindžiamas ir tuo pačiu faktiniu pagrindu. Taigi, sprendžiant dėl to, ar prašymas atnaujinti procesą yra pakartotinis, svarbu ne tai, ar teismai jau yra pasisakę dėl prašyme atnaujinti procesą nurodytų argumentų, susijusių su bylos nagrinėjimu iš esmės, jei išnagrinėtoje byloje procesas būtų atnaujintas. Siekiant nustatyti, ar UAB „Čelta“ pateikė pakartotinį prašymą, kuris nėra galimas pagal CPK 374 straipsnį, būtina nustatyti tai, ar šiame prašyme, kaip naujai paaiškėjusi, nurodoma iš esmės tapati aplinkybė, kuri jau buvo nurodyta pareiškėjo anksčiau.
18. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nustatė pirmosios instancijos teismas, UAB „Čelta“ su prašymais dėl proceso atnaujinimo į teismą kreipėsi itin daug kartų. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad, pavyzdžiui, 2019 m. balandžio 23 d. prašyme, 2019 m. birželio 3 d. prašyme, 2019 m. birželio 10 d. prašyme, 2019 m. rugpjūčio 12 d. prašyme, 2019 m. rugpjūčio 16 d. prašyme, 2019 m. spalio 11 d. prašyme, 2019 m. lapkričio 13 d. prašyme, 2019 m. lapkričio 22 d. prašyme, 2019 m. lapkričio 28 d., 2019 m. gruodžio 9 d. prašyme, kaip ir šioje byloje pateiktame prašyme atnaujinti procesą UAB „Čelta“ nurodė, kad apie 2008 m. sausio 31 d. turto vertinimą, kuriuo remiantis bankas suteikė kreditą, kredito gavėjas nežinojo ir juo nesivadovavo įsigydamas žemės sklypą su banko kreditu. Taigi, UAB „Čelta“ 2020 m. sausio 28 d. prašymą atnaujinti procesą grindžia tomis pačiomis (anksčiau nurodytomis) aplinkybėmis, susijusiomis su tuo, kad bankas sąmoningai neatskleidė tikrosios kredito sutarties sąlygų esmės. UAB „Čelta“ ne kartą savo prašymuose nurodė, kad UAB „Verslavita“ 2008 m. sausio 31 d. vertinimo ataskaita buvo parengta nesivadovaujant turto vertinimą reglamentuojančiu įstatymu, prie minėtos ataskaitos nebuvo pridėtas turto apžiūros aktas. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai UAB „Čelta“ 2020 m. sausio 28 d. pateiktą prašymą dėl proceso atnaujinimo vertino kaip pakartotinį, todėl teisėtai ir pagrįstai atsisakė jį priimti CPK 374 straipsnio pagrindu. Tai, kad UAB „Čelta“ prašyme atnaujinti procesą nurodė papildomų argumentų, nereiškia, kad prašymas grindžiamas kitomis naujai paaiškėjusiomis esminėmis faktinėmis aplinkybėmis.
19. Apibendrindamas tai, kas buvo išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti UAB „Čelta“ atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą.