Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas:

kaltinamas nusikalstamos veikos, nustatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

T. P. 2022 m. liepos 19 d. apie 16.20 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su V. B. metu, tyčia peiliu dūrė pastarajam į kairės pusės galvos sritį, padarydamas nukentėjusiajam V. B. pakaušio kairės ir kairio kaušelio žaizdą, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir taip nežymiai sutrikdė V. B. sveikatą.

Šiais savo veiksmais T. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus, prokurorei neprieštaraujant, kaltinamajam sutinkant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

2022 m. rugpjūčio 2 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. B. nustatyta (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žaizda. Sužalojimai padaryti pjaunančių savybių turinčiu daiktu, prieš atvykstant į gydymo įstaigą, 2022-07-19. Sužalojimai visumoje ir kiekvienas atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimų padarymo metu nukentėjusysis turėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimai galėjo atsirasti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, t.y. sužalojus peiliu. Vadovaujantis pateiktais medicinos dokumentais, sužalojimai padaryti pjaunančių savybių turinčiu daiktu. Specifiniai žalojančio daikto požymiai medicininiuose dokumentuose neaprašyti. Sužalojimai griuvimui nebūdingi. Sužalojimų lokalizacija kūne ir jo makromorfologinis vaizdas nenurodo, kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis sužalojimų padarymo metu. Sužalojimai galėjo atsirasti traumuojant pjaunančių savybių turinčiu daiktu (t. 1., b. l. 54-56).

2022 m. liepos 19 d. Reikalaujamų pateikti dokumentų protokolu iš įtariamojo T. P. paimta: maikutė raudonos ir juodos spalvos; kojinių pora (t. 1., b. l. 131-132).

Alkotesterio rodmenų kvito duomenimis, T. P. 2022 m. liepos 19 d. 17.15 val. nustatytas 3,08 promilių neblaivumas (t. 1., b. l. 140).

2022 m. rugsėjo 6 d. Daiktų apžiūros protokolu apžiūrėti daiktai, paimti 2022 m. liepos 19 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš įtariamojo T. P., ir 2022 m. liepos 20 d. apžiūros metu rasti ir paimti apžiūrint įvykio vietą. Apžiūros metu nustatyta, kad: vizualiai apžiūrima maikutė, 2022 m. liepos 19 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikta įtariamojo T. P. Maikutė raudonos su juoda spalvos, purvina, priekyje su paveikslėliu, priekinėje dalyje matomos apvalios formos daugybinės tamsios spalvos dėmės. Daugiau jokių pėdsakų vizualiai apžiūrint nenustatyta. Vizualiai apžiūrimas kitas daiktas, pateiktas 2022 m. liepos 19 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikta įtariamojo T. P., tai kojinių pora medžiaginių, pilkai mėlynos spalvos. Apžiūros metu kojinės purvinos, su dėvėjimo žymėmis, vizualiai apžiūrint pėdsakų nerasta. Vizualiai apžiūrimi kiti daiktai, 2022-07-19 rasti ir paimti apžiūrint įvykio vietą - butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrimas pirmas peilis - tai virtuvinis peilis, kuris susideda iš geležtės ir rankenos. Peilio geležtė banguota, pagaminta iš magnetinėmis savybėmis pasižyminčio šviesiai pilkos spalvos metalo. Geležtės ilgis 21 cm., plotis iki 2 cm., storis 1,1 mm. Geležtės ašmenys pagaląstos. Dešiniame geležtės šone yra užrašai „ZEPTER“. Rankena plastikinė, juodos spalvos su metalo spalvos trimis kniedėmis, peilio rankenos ilgis 13,5 cm., rankenos plotis 2 cm. Apžiūrimas antras peilis - tai virtuvinis peilis, kuris susideda iš geležtės ir rankenos. Peilio geležtė banguota, pagaminta iš magnetinėmis savybėmis pasižyminčio šviesiai pilkos spalvos metalo. Geležtės ilgis 21 cm., plotis iki 2 cm., storis 1,1 mm. Geležtės ašmenys pagaląstos. Dešiniame geležtės šone yra užrašai „ZEPTER“. Rankena plastikinė, juodos spalvos su metalo spalvos trimis kniedėmis, peilio rankenos ilgis 13,5 cm., rankenos plotis 2 cm. Apžiūrimas trečias peilis - tai virtuvinis peilis, kuris susideda ir geležtės ir rankenos. Peilio geležtė tiesi, pagaminta iš magnetinėmis savybėmis pasižyminčio šviesiai pilkos spalvos metalo. Geležtės ilgis 20 cm., plotis iki 2,3 mm., storis 1,1 mm. Geležtės ašmenys pagaląstos. Rankena plastikinė, juodos spalvos, peilio rankenos ilgis 10,5 cm., rankenos plotis 1,5 cm (t. 1., b. l. 120).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, konstatuoja, kad kaltinamojo T. P. kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos visiškai įrodyta.

Įvertinęs visumą minėtų aplinkybių ir argumentų, teismas sprendžia, kad T. P. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 140 straipsnio 1 dalis numato sankciją už jame įvirtintą -nusikalstamą veiką – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Skirdamas bausmę T. P., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas žmogaus sveikatai. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine neapibrėžta tyčia. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis T. P. teisiamas pirmą kartą (t. 1., b. l. 162), baustas administracine tvarka (t. 1., b. l. 163).

Vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, įvertinant nustatytas lengvinančią ir sunkinančią atsakomybę aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, tai yra, kad nusikalstamais veiksmais kėsintasi į sveikatą, jie atlikti pavojingu būdu, tai yra peiliu į gyvybei pavojingą sritį – galvą, kaltinamojo asmenybę, tai yra, kad yra vidutinio amžiaus, didžiąją darbingo amžiaus dalį dirbo, šiuo metu registruojasi Užimtumo tarnyboje (t. 1., b. l. 165-166), neteistas, administracine tvarka baustas per paskutinius metus vieną kartą, kas nerodo asmenį turint išskirtinių antivisuomeninių nuostatų, padaryta nors ir nežymi žala žmogaus sveikatai, tačiau gyvybei pavojingoje vietoje – galvoje, teismas daro išvadą, kad laisvės apribojimo bausmė, jos dydį nustatant artimą bausmės vidurkiui, atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Intensyvi priežiūra neskirtina, nes padaryta nusikalstama veika nesusijusi su kaltinamojo pasišalinimu iš gyvenamosios vietos. Vadovaujantis BK 48 straipsniu, T. P. skirtini įpareigojimai, kurie, teismo nuomone, darytų teigiamą įtaką jo elgesiui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamajam T. P. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu T. P. buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. liepos 19 d. 16.40 val. iki 2022 m. liepos 20 d. 15.20 val. (t. y.) vieną dieną (t.1., b. l. 128-130, 149-150), taigi vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, T. P. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

V. Civilinis ieškinys

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis numato galimybę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, teisę baudžiamajame procese pareikšti ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį už V. B. gydymą, prašydama priteisti 92,54 Eur žalą ir penkis procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo (t. 1., b. l. 89-91).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog civiliniame ieškinyje žala buvo patirta būtent dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, kaltinamasis T. P. civilinį ieškinį pripažino, neginčijo, jis pagrįstas byloje esančiais dokumentais apie taikytą nukentėjusiajam V. B. gydymą, sprendžia, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas pilna apimtimi, iš kaltinamojo T. P. civilinio ieškovo naudai priteisiant 92,54 Eur turtinei žalai atlyginti.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nors šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto. Tokiu atveju civilinis ieškovas turi teisę reikalauti procesinių palūkanų nuo teismo sprendimo, nustatančio konkretų nusikalstama veika padarytos žalos dydį, įsiteisėjimo (kasacinės nutartys Nr. 3K-7-144/2014, Nr. 2K-4-699/2015; 2K-352-976/2018, 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.

Taip pat, byloje yra pareikštas nukentėjusiojo V. B. civilinis ieškinys dėl 2068,70 eurų turtinės ir 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (t. 1., b. l. 62-71). Turtinė žala grindžiama tuo, jog buvo nedarbingas 14 dienų negalėjo įvykdyti turimus finansinius įsipareigojimus, tai yra, mokėti alimentus (duomenys neskelbtini) vaikams po 150 eurų, bankroto administratoriui 148 eurų, jis, kaip fizinis asmuo, bankrutuoja, teko skolintis pas pažįstamą 300 eurų pragyvenimui, randų šalinimas ateity pagal privačios klinikos konsultaciją jam kainuos 1000 eurų. Neturtinę žalą nukentėjusysis motyvuoja tuo, jog vienuolika dienų negalėjo nueiti į dušą ir išsiplauti galvos, nes buvo užklijuoti ausies randai, o kadangi buvo šilti, orai, prakaitavo, tai sklido nemalonus kvapas. Žaizda skaudėjo, negalėjo miegoti ant to šono, kur sužalota ausis. Taip pat jautėsi diskomfortas dėl besitraukiančių randų, o juos pagal privačios klinikos konsultaciją, galima šalinti ne anksčiau nei po pusmečio, taigi turi kentėti skausmą dėl jų. Kadangi buvo vasara, negalėjo maudytis ežere, baseine, eiti į pirtį, pabūti saulėje, pasideginti, nes dėl ausies rando negalėjo užsidėti kepurės, taigi gyveno neoriai ir nepatogiai. Be to, kadangi turėjo skolintis pinigų iš pažįstamų pragyvenimui, nes dirba pagal (duomenys neskelbtini), turėjo pasakoti visiems, kas atsitiko, prisiminti nemalonų įvykį, todėl jautėsi moraliai išsekęs.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis civilinį ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais, taip patiksliną civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, prašo priteisti negautas pajamas, paaiškino, jog buvo nedarbingas dvi savaites, bet nedirbo nepilną mėnesį, tai yra, be 6 dienų mėnesį. Siūlai buvo iš žaizdos buvo išimti po 10-12 dienų. Poliklinikoje po siūlų ištraukimo nesilankė, konsultacijų papildomų neturėjo, nes buvo pasakyta kreiptis, jei bus pūliavimas, tuomet skirtų antibiotikus. Žaizdą dezinfekavo ir gėrė nereceptinius nuskausminamuosius. Naktį pašokdavo iš skausmo, jei per miegus atsiguldavo ant kairės, tai yra, sužalotos ausies. Užsiima (duomenys neskelbtini). Negali paaiškinti, kodėl Sodros duomenimis, nurodyta, kad teikia (duomenys neskelbtini) paslaugas, realiai dirba (duomenys neskelbtini), parodo, kad naudojasi telefone specialia programėle, iš kurios matyti kas mėnesį gaunamos pajamos, pateikia ekrano nuotraukas už kelis mėnesius, kad gegužės mėnesį uždirbo 611,25 eurus (t. 2., b. l. 13), o birželio mėn. – 958,02 eurus (t. 2., b. l. 14). Metinės pajamų deklaracijos pateikti negali, nes praeitais metais buvo karantinas. Dėl nusikaltimo metu padaryto sužalojimo, negalėjo dirbti, nes su raiščiais ant galvos nemalonu prieš (duomenys neskelbtini), be to, buvo karšta vasara, reikėjo arba atsidaryti langą, arba jungti kondicionierių, o dėl temperatūros pokyčių skaudėjo (duomenys neskelbtini) žaizdą. Kepurės ir nuo saulės akinių taip pat dėl šios priežasties negalėjo nešioti. Privalomo sveikatos draudimo įmokas Sodrai moka, dėl nedarbingumo išmokos nesikreipė, niekas nesakė, kad tokia jam priklauso.

Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas iš dalies

Deliktinė civilinė atsakomybė galima, tik nustačius visas jos sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę – išskyrus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246-6.249 straipsniai). Nesant įstatymuose numatytų išimčių, pagal bendrą taisyklę pareiga įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas tenka nukentėjusiam asmeniui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. R. N. , bylos Nr. 3K-3-166/2009).

Aiškindamas įrodymų pakankamumo taisyklę, kasacinis teismas yra nurodęs, kad bylą nagrinėjantis teismas išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą turi daryti, tik įvertinęs įrodymų visetą ir negali apsiriboti vieno įrodymo įrodomosios reikšmės konstatavimu. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013; 2015 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015; kt.).

Tais atvejais, kai nėra galimybės nustatyti tikslaus patirtos turtinės žalos dydžio, teismas vadovaudamasis CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, suteikiančia teisę teismui pačiam nustatyti nuostolių dydį ir, remiantis teisingumo bei protingumo principais, sprendžia dėl žalos atlyginimo dydžio.

Visų pirma pažymėtina, kad BPK 109 straipsnyje apibrėžiama dėl nusikalstamos veikos patirta turtinė žala negali būti suprantama kaip ieškovo turimi finansiniai įsipareigojimai, todėl V. B. prašymas priteisti 1068,70 eurų dydžio neįvykdytų turtinių prievolių sumą yra nepagrįstas, civilinis ieškinys šioje dalyje atmestinas.

Nukentėjusysis teisme prašė priteisti būsimas išlaidas dėl randų šalinimo operacijos, kurią ketina daryti ateityje. Pažymėtina, kad jei ateityje V. B. patirs išlaidų susijusių su jo gydymu, tai galės civilinio proceso tvarka kreiptis su ieškiniu į teismą dėl patirtos žalos atlyginimo, o šiuo metu priteisti prašomą 1000 eurų sumą už galimai ateity patirtiną operaciją yra nėra pagrindo, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis patikslino civilinį ieškinį, prašydamas priteisti negautas pajamas, pateikė (duomenys neskelbtini) programos duomenis, kad per du konkrečius mėnesius, tai yra, 2022 m. gegužę ir birželį uždirbo 1569,27 eurus (611,25 + 958,02), taigi gautų pajamų per mėnesį vidurkis - 784,64 eurai. Ieškovui buvo pasiūlyta pateikti metinę pajamų deklaraciją, kad būtų galima teisingai įvertinti gaunamų pajamų vidurkį per mėnesį, tačiau V. B. šio dokumento nepateikė, paaiškindamas, jog pernai metais buvo karantinas, dirbo ne kiekvieną mėnesį. Priteisdamas negautas pajamas, teismas įvertina tai, kad V. B. pateikė duomenis apie gautas pajamas tik per du mėnesius (2022 m. gegužę ir birželį), tikėtina, kai uždarbis buvo jam palankiausias, nepateikė metinės pajamų deklaracijos, taip pat duomenų, kiek uždirbo 2022 m. sausio - balandžio mėn., neva (duomenys neskelbtini) programėlėje nebegali tokių duomenų rasti, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad asmuo teikdamas metinę pajamų deklaraciją privalės deklaruoti pajamas už visus 2022 m., taigi ir už kiekvieną mėnesį gautas pajamas, reiškia privalo jas žinoti ir tikėtina, kad žino, bet nenurodo, kaip nepalankias. Įvertintina ir tai, kad iš ieškovo pateiktų duomenų ir paaiškinimų akivaizdu, kad jis per mėnesį dirba nevienodą dienų skaičių, taip pat ir tai, kad nusikalstama veika įvykdyta jo atžvilgiu dienos metu, kas reiškia, jog jis liepos 19 d. ne dirbo, o vartojo alkoholį su sugėrovais. Remiantis medicininiais dokumentais, nėra pagrindo teigti, jog V. B. buvo nedarbingas, susiuvus žaizdą, jis nesikreipė dėl nedarbingumo išmokos į Sodrą. Nors teismas sutinka su nukentėjusiuoju, kad esant sutvarstytai galvai, kenčiant skausmus, (duomenys neskelbtini) veikla užsiimti buvo sunku, tačiau pastebi, jog siūlai iš žaizdos buvo išimti po 10-12 dienų, reiškia sunku buvo dirbti trečdalį mėnesio. Įvertinus visus įrodymus, spręstina, kad ieškovas pilnai neįrodė negautų pajamų dydžio, todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad teisingiausiai būtų priteistina iš T. P. V. B. 200 eurų turtinei žalai atlyginti kaip negautas pajamas (CK 1.5 str.).

Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies.

Pagrįsdamas neturtinės žalos dydį, V. B. nurodė, kad patyrė moralinę žalą, nes juto skausmą dėl sužalotos ausies, nepatogumus bendraujant su aplinkiniais dėl matomų sužalojimų, dėl to negalėjo užsiimti pavežėjo veikla, be to, negalėjo oriai leisti laisvalaikio vasaros metu, nes negalėjo dėvėti, kepurės nuo saulės, akinių, maudytis.

Dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos dydžio pinigine išraiška tiksliai nustatyti neįmanoma ir todėl neįmanomas visiško bei objektyvaus žalos atlyginimo principo įgyvendinimas. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai (sąrašas nėra baigtinis), į kuriuos teismas atsižvelgia: neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamoms bylos aplinkybėms bei vertinti jų visumą. Pagal teismų praktiką esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, vertinant jas ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, tai yra, kiek dėl sveikatos sužalojimo atsiradę padariniai paveiks nukentėjusiojo gyvenimą, darbinę veiklą, šeiminius santykius; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi. Nors įstatymas suteikia galimybę nukentėjusiajam pačiam savarankiškai nustatyti atlyginimo už padarytą žalą dydį, tačiau tai neturi tapti būdu nukentėjusiajam pasipelnyti.

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą nagrinėjamu atveju, ir nustatydamas V. B. padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad įvykio metu nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žaizda. Vis gi pastebėtina, kad tokie sužalojimai yra laikui bėgant praeinantis reiškinys, jokių neigiamų prognozių ateičiai sveikatos srityje nekonstatuota.

Kaip minėta, nukentėjusysis prašo priteisti 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Lygiateisiškumo principas reikalauja, kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai.

Išanalizavus Lietuvos Aukščiausiajame Teisme išnagrinėtas baudžiamąsias bylas, kuriose asmenys buvo kaltinami padarę BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, priteistos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 145 eurų iki 1000 eurų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.). Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį, vertinami kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008). Šiuo nagrinėjamu atveju jokių išimtinių aplinkybių, kurios galėtų lemti didesnės neturtinės žalos, nei yra suformuota teismų praktika, nustatymą, nėra nustatyta, todėl nuo teismų praktikos nenukryptina.

Teismas neturtinės žalos dydžio nustatymo kontekste atsižvelgia ir į neapdairų, kartu rizikingą nukentėjusiojo elgesį, pasireiškusį neatsakingu alkoholio vartojimu, lengvabūdišku sugėrovų kompanijos pasirinkimu, kas nemaža dalimi nulėmė žalos atsiradimo pasekmes.

Atsižvelgdamas į išdėstytų aplinkybių visetą, nustatęs, jog dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo nukentėjusysis patyrė tiek fizinį skausmą, be to, galvos srityje, tiek dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą vertina 800 eurų. Todėl iš kaltinamojo priteistina 800 eurų suma neturtinei žalai atlyginti, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos kitoje dalyje atmestinas.

V. Kiti klausimai

Kaltinamajam 2022 m. liepos 20 d. skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 151-152), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, naikintina.

Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti - maikutė raudonos ir juodos spalvos, kojinės pilkos spalvos, konteineris su kosmetiniu krapštuku, 3 vnt. virtuvinių peilių Vilniaus AVPK Vilniaus m. 1 PK tyrėjos 2022 m. rugsėjo 6 d. nutarimu priduoti į Vilniaus AVPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų sandėlį pagal 2022 m. rugsėjo 8 d. kvitą serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1., b. l. 122-123), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pripažinti T. P. kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 15 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. P. paskirti galutinę 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

1) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

2) dalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Laivės apribojimo bausmę pradėti vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46 straipsnio 1 dalis).

Civilinio ieškovo – Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš T. P. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 92,54 Eur turtinę žalą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.

V. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš T. P. V. B. naudai 200 Eur (du šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti ir 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti (maikutė raudonos ir juodos spalvos, kojinės pilkos spalvos, konteineris su kosmetiniu krapštuku, 3 vnt. virtuvinių peilių), Vilniaus AVPK Vilniaus m. 1 PK tyrėjos 2022 m. rugsėjo 6 d. nutarimu priduotus į Vilniaus AVPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų sandėlį pagal 2022 m. rugsėjo 8 d. kvitą serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.