Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui Linui Frančiakui,

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1994 m. rugsėjo 20 d. Šakių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 90 straipsnio 3 dalį, 91 straipsnio 2 dalį, 99 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 147 straipsnio 2 dalį (BK redakcija, galiojanti iki 2003 m. gegužės 1 d.) 3 metų laisvės atėmimu, vadovaujantis BK 47¹ straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, pritaikius 1995 m. gruodžio 12 d. įstatymo Nr. I-1153 “Dėl amnestijos” 4 straipsnio 1 dalį bausmė sumažinta vienu trečdaliu; 2) 1996 m. vasario 29 d. Kauno apygardos teismo pagal BK 16 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 3 dalį, 272 straipsnio 3 dalį (BK redakcija, galiojanti iki 2003 m. gegužės 1 d) 7 metų 9 mėnesių laisvės atėmimu su turto konfiskavimu, 1996 m. gegužės 15 d. Lietuvos Apeliacinio teismo nutartimi apeliacinis skundas atmestas, 1997 m. sausio 7 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi Kauno apygardos teismo nuosprendis ir Lietuvos Apeliacinio teismo nutartis pakeisti, pripažintas kaltu pagal BK 272 straipsnio 3 dalį ir nuteistas 6 metams laisvės atėmimo (BK redakcija, galiojanti iki 2003 m. gegužės 1 d.), vadovaujantis BK 42 straipsniu paskirta bausmė subendrinta su pagal BK 16 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 3 dalį paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta 6 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo su turto konfiskavimu, vadovaujantis BK 43 straipsniu pridėta dalis bausmės pagal 1994 m. rugsėjo 13 d. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendį – 1 metai 3 mėnesiai ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 7 metams 9 mėnesiams su turto konfiskavimu, panaikinta nuosprendžio dalis, kuria teismas panaikino 1994 m. rugsėjo 13 d. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą; 3) 2005 m. sausio 27 d. Šakių rajono apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimu; 4) 2005 m. birželio 30 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 6 metų laisvės atėmimu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2005 m. sausio 27 d. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė 6 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje,

M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2015 m. gegužės 31 d., Šakių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, paskirta 790,86 Eur bauda, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė basumė 527,24 Eur bauda, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. M. pasikėsino neteisėtai disponuoti nedideliu kiekiu psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, tai yra 2020 m. gegužės 22 d., 14.18 val., Jokūbonių kaime, Kriūkų seniūnijoje, Šakių rajone, iš mobiliojo ryšio telefono numerio, kurio SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino A. P. į mobiliojo ryšio telefoną, kurio SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), A. P. paprašė, už sutartą vėliau sumokėti 15,00 Eur sumą, per M. K., perduoti jam asmeniniam suvartojimui vienos dozės – apie 1 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, tai yra 2020 m. gegužės 22 d., 19.00 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, Jurbarko mieste, A. P. M. K. perdavus 0,171 g psichotropinės medžiagos – amfetamino ir M. K. šį psichotropinės medžiagos – amfetamino kiekį gabenant automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš Jurbarko miesto į Šakių rajoną jam perduoti, 2020 m. gegužės 22 d., 20.00 val. Sūduvos gatvėje, Kidulių kaime, Kidulių seniūnijoje, Šakių rajone, M. K. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnų ir automobilio priekinėse vairuotojo pusės durelėse rasta ir paimta 0,171 g psichotropinės medžiagos – amfetamino.

M. K. neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas platinti ir pasikėsino jas platinti, tai yra, 2020 m. gegužės 22 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, Jurbarko mieste, iš A. P. įgijo 0,171 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, turėdamas tikslą ją perduoti D. M., už sutartą 15,00 Eur atvežimo sumą, 2020 m. gegužės 22 d. šį psichotropinės medžiagos – amfetamino kiekį gabeno D. M. perduoti iš Jurbarko miesto į Šakių rajoną jam priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau psichotropinės medžiagos neperdavė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes 2020 m. gegužės 22 d., 20.00 val., Sūduvos gatvėje, Kidulių kaime, Kidulių seniūnijoje, Šakių rajone, jo vairuojamas automobilis buvo sustabdytas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnų ir automobilio priekinėse vairuotojo pusės durelėse rasta ir paimta 0,171 g psichotropinės medžiagos – amfetamino.

Bylos nagrinėjimo metu buvo gauti duomenys, jog A. P. 2021 m. sausio 28 d. mirė, tą patvirtino ir registro duomenys LITEKO sistemoje. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Nustačius bent vieną iš jų, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas, turi būti nutrauktas. Teisinių pasekmių, kylančių nustačius BPK 3 straipsnio 1 dalyje numatytą aplinkybę, reikšmė – baudžiamųjų procesinių teisinių santykių neatsiradimas arba jų nutrūkimas – lemia tinkamo šio straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo svarbą. Pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punktą, mirus asmeniui, baudžiamasis procesas jam nutraukiamas, nepriklausomai nuo proceso stadijos. Nagrinėjimo teisme metu byla nutraukiama BPK 254 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Teismas nenustatė teisinių pagrindų, kuriems esant baudžiamasis procesas turėtų būti tęsiamas, todėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2021 m. gegužės 11 d. nutartimi baudžiamosios bylos dalis, kurioje A. P. kaltinamas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nutraukta jam mirus ir panaikintos A. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei dokumentų paėmimas. Nutraukiant bylą pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punktą, asmens kaltė nenustatoma, todėl bylos nutraukimas neprieštarauja Lietuvos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintai asmens nekaltumo prezumpcijai.

3) 2020 m. gegužės 14 d., 17.51.07 val. A. P. iš MRT Nr. (duomenys neskelbtini) paskambina D. M. ir šifruotai praneša, kad po 15 minučių pas jį atvyksta galimam narkotinių–psichotropinių medžiagų įgijimui („eismas pas tave į vieną pusę“), sutaria susitikimo vietą („Pas Staską“), kur 18.06.59 val. atvykęs D. M. dar kartą paskambina A. P., kuris šifruotai pasako, kad tuoj prieis prie D. M., ten galimai D. M. iš A. P. įgijo nenustatytą kiekį narkotinių–psichotropinių medžiagų (/ID 1690 ir 1692/2020 m. rugsėjo 18 d. suvestinės Nr. 64-6(DS)-173-RN ir 64-6(DS)-179-RN /) (2 t., b. l. 89;90);

Iš protokole pateiktų aprašytų kriminalinės žvalgybos veiksmų matyti, kad A. P. ir D. M. 7 pokalbiuose MRT yra 7 kartus minimas galimai M. K., vieno A. P. ir D. M. pokalbio metu apie galimą narkotinių ar psichotropinių medžiagų įsigijimą, fone prie D. M. girdimas, Kriminalinės policijos ONTS 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Ž. Š. atpažintas M. K. balsas (2 t., b. l. 179–186);

valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos Specialisto išvada Nr. T- N 1183/2020(01), kurioje konstatuota, kad kaltinamojo A. P. šlapime rasta amfetamino (3 t., b. l. 92).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir teismo išvados

BK 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Iš to išplaukia, kad pasikėsinimas įmanomas tik tuo atveju, kai asmuo veikė tiesiogine tyčia. Kai asmeniui inkriminuojamas BK straipsnis, apibrėžiantis formaliąją nusikalstamos veikos sudėtį, pasikėsinimo stadija gali būti konstatuota, jeigu kaltininkas suvokė savo veikos pavojingumą, norėjo taip veikti ir pabaigti veiką, bet to nesugebėjo padaryti dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Materialiosios nusikalstamos veikos sudėties atveju pasikėsinimui būdinga tai, kad kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato jos padarinius ir jų nori, tačiau įstatymo apibrėžti padariniai nekyla dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Teismų praktikoje pasikėsinimui būdingos tyčios elementu laikomas jos apibrėžtumas (konkretumas, neabstraktumas), nes tik tai sudaro pagrindą sieti asmens baudžiamąją atsakomybę su padariniais, kurių buvo tik siekiama ir kurie tikrovėje nekilo. Tais atvejais, kai kaltininkas savo veikimo ar neveikimo galimų žalingų padarinių sąmonėje nesukonkretina, jo veika kvalifikuojama pagal realiai kilusius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-248/2013, 2K-13-976/2018, 2K-12-942/2018, 2K- 212-303/2018 ir kt.).

BK 259 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikaltimo, o 2 dalyje – baudžiamojo nusižengimo sudėtis. Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Kadangi šiame straipsnyje numatytos veikos objektyvieji požymiai išvardinti kaip alternatyvūs, baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 259 straipsnio 2 dalies dispozicijoje išvardintų alternatyvių veiksmų.

BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Šioje dispozicijoje nustatyta keletas alternatyvių šio nusikaltimo sudėties objektyviųjų (veikos) požymių. Veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, jei nustatomas bent vienas dispozicijoje išvardytų alternatyvių požymių ir tikslas jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimo ar kitokio platinimo faktas. Atlikus bent vieną iš nusikaltimo sudėtyje nurodytų objektyviųjų (veikos) požymių, kurie įstatyme nurodyti kaip alternatyvūs, laikoma, kad yra padarytas baigtas nusikaltimas. Šios veikos dažnai tarp savęs glaudžiai susijusios, parduodamos ar kitaip platinamos narkotinės medžiagos yra prieš tai jas įgijus. Neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas – tai įvairiausi veiksmai, kuriais asmuo realiai turi psichotropines ar narkotines medžiagas. Veikos kvalifikavimui pagal BK 260 straipsnio 1 dalį svarbiausią reikšmę turi narkotinių ar psichotropinių medžiagų perdavimo kitam asmeniui faktas. Tikslas parduoti (atlygintinai) ar kitaip platinti (neatlygintinai) narkotines ir psichotropines medžiagas, remiantis teismų praktika, įrodinėjamas ne tik kaltinamojo parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Sprendžiant klausimą, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi faktas, ar pats kaltininkas vartoja šias medžiagas, taip pat rastų medžiagų kiekis, rūšys, paruoštų vartoti dozių skaičius, asmens anksčiau padarytos panašios veikos, šių medžiagų įsigijimo, laikymo, radimo aplinkybės ir kiti objektyvūs bylos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys: Nr. 2K-781/2007, 2K-294/2008, 2K-4/2009, 2K-36/2009, 2K-75/2009, 2K-281/2009, 2K- 166/2010, 2K-618/2010, 2K-113/2011 ir kt.). Kadangi Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnyje įtvirtinta nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, tai narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimas arba kitoks platinimas laikomas baigtu nuo to momento, kai asmuo pardavė ar kitaip išplatino šias medžiagas bent vienam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys: Nr. 2K-426/2009, 2K-516/2011 ir kt.).

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas amfetamino nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 0,2 g.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas suvokiamas kaip veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna narkotines ar psichotropines medžiagas, kurios gali būti įgyjamos tiek atlygintinai, tiek neatlygintinai (t. y. jų pirkimas, išmainymas, skolos atsiėmimas, dovanos gavimas, gavimas veltui ir pan.). Narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas aiškinamas kaip šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose). Narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu pripažįstamas bet koks narkotinių ar psichotropinių medžiagų perdavimas kitam asmeniui. Kitokiu platinimu laikomas narkotinių ar psichotropinių medžiagų perleidimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas, jomis grąžinant ankstesnes skolas, neatlygintinai duodant tokias medžiagas pavartoti išbandymui ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2014, 2K-21-139/2015, 2K- 95- 489/2018). Ar šios medžiagos platinamos atlygintinai ar neatlygintinai, esminės reikšmės veikos baudžiamajam teisiniam vertinimui neturi. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų tiek pardavimas, tiek kitoks realizavimas yra baigtas nuo to momento, kai asmuo pardavė ar kitaip išplatino (realizavo) šias medžiagas bent vienam asmeniui. Tolesni įgijėjo veiksmai su įgytomis medžiagomis kaltininko veikos kvalifikavimui įtakos neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-549/2013, 2K-225/2008).

Dėl kaltinamajam D. M. skirtinos bausmės

BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas.

Kaltinamojo D. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teismas, skirdamas bausmę D. M., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (pasikėsino padaryti tyčinį (tiesiogine tyčia) baudžiamąjį nusižengimą, susijusi su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis), į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 48–50), baustas administracine tvarka (4 t., b. l. 52–53), anksčiau teistas, teistumas išnykęs.

Baigiamųjų kalbų metu prokuroras siūlė skirti D. M. 45 parų arešto bausmę, neatidedant bausmės vykdymo ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Kaltinamojo D. M. gynėjas prašė skirti D. M. baudą, išdėstant jos mokėjimą, o teismui nusprendus skirti arešto bausmę, atidėti bausmės vykdymą.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes ir atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis D. M. baudžiamojo nusižengimo padarymo metu teistas nebuvo (teistumas išnykęs), ankščiau už analogiškas veikas taip pat nėra teistas, yra dirbantis, be to, kaip pats teismo posėdžio metu nurodė, kad psichotropinę medžiagą – amfetaminą pasikėsino įgyti asmeniniam vartojimui, kadangi tuo metu vartojo narkotines ir psichotropines medžiagas, tačiau kaip pats kaltinamasi D. M. nurodė, kad šiuo metu narkotinių ir psichotropinių medžiagų nevartoja ir ketina pradėti lankyti nuo narkotikų priklausomų asmenų reabilitaciją, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, nustatant sankcijoje numatytą minimalaus dydžio baudą. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Kadangi kaltinamasis D. M. savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 straipsnio 1 dalis), vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

BPK 352 straipsnio 1, 2 dalys teismui suteikia teisę nustatyti ir ilgesnį terminą, per kurį nuteistasis turi savanoriškai sumokėti teismo paskirtą baudą. Tokiu būdu nuteistasis privalo sumokėti baudą iki nustatyto termino pabaigos, o tai, ar jis baudą mokės dalimis ar visą sumą vienu kartu, teismui jokios reikšmės neturi. Per teismo nustatytą laikotarpį nesumokėjus baudos savanoriškai, ji vykdoma priverstinai. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis D. M. nors ir dirba, tačiau kaip pats nurodė teismo posėdžio metu jo darbo užmokestis – nedidelis, taip pat siekdamas suteikti realią galimybę savanoriškai sumokėti paskirtą baudą bei išvengti neproporcingai neigiamų priverstinio baudos išieškojimo pasekmių, į baudos dydį, tenkina kaltinamojo prašymą, nustatydamas kaltinamajam dvylikos mėnesių terminą savanoriškai sumokėti paskirtą baudą.

Kaltinamajam D. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomoji priemonė panaikintina.

Dėl kaltinamajam M. K. skirtinos bausmės

Už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo 2 iki 8 metų. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Teismas pažymi, kad prokuroras prašė M. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę pripažinti tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, jis padarė dėl savanaudiškų paskatų. Teismas pažymi, jog BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas įvardija dvi atskiras sunkinančias aplinkybes, iš kurių viena yra savanaudiškos paskatos. Savanaudiška paskata paprastai laikomas asmens siekis gauti bet kokios turtinės naudos arba išvengti materialinių išlaidų. Pažymėtina, kad kai kuriose BK specialiojoje dalyje įtvirtintose nusikalstamų veikų sudėtyse savanaudiškos paskatos ar turtinė nauda yra nustatytos kaip pagrindinis nusikalstamos veikos sudėties požymis, kurį būtina įrodyti kvalifikuojant veiką pagal atitinkamą straipsnį. Tokiu atveju teismas į tokią aplinkybę, kuri numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis, skirdamas bausmę neatsižvelgia (BK 60 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu kitos nusikalstamos veikos savo esme yra savanaudiškos, jas darydamas asmuo siekia praturtėti, gauti turtinę naudą, todėl asmeniui skiriant bausmę už šias veikas savanaudiškų paskatų kaip atsakomybę sunkinančios aplinkybės papildomai nustatyti nereikia. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, jog narkotinių medžiagų platinimas, kaip nusikaltimas, pats savo esme yra daromas dėl materialinės naudos, paprastai siekiant gauti neteisėtą atlygį už padarytą nusikaltimą. Todėl laikytina, kad kaltinamojo M. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas kaltinamosjo M. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis prisipažįsta padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą kaltinamajam M. K., teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, t. y.: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ? padarytas vienas sunkus nusikaltimas, į nusikalstamos veikos stadiją – nusikaltimas baigtas; į kaltės formą ir rūšį ? nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai; į kaltinamojo asmenybę, šeiminę padėtį, amžių, socialinę brandą, teistumą – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis pastovią gyvenamąją vietą, gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįrašytas, administracine tvarka baustas, nusikaltimo padarymo metu neteistas, teistas vieną kartą 2015 m. gegužės 22 d. Šakių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, jam paskirta galutinė 527,24 Eur dydžio bauda, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Baigiamųjų kalbų metu prokuroras siūlė skirti M. K. 3 metų laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Kaltinamojo M. K. gynėjas prašė taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti M. K. švelnesnę bausmę nei numato įstatymas – laisvės apribojimą.

BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-210-222/2018). Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-210-222/2018). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 204- 942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018).

Teismo nuomone, net ir minimalios minėto straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės skyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę kaltinamojo M. K. šeima netektų vienintelio šeimos maitintojo, tai padarytų neigiamą įtaką ne tik pačiam kaltinamajam, bet ir jo šeimai. Nors bausmė, numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas, tačiau įvertinęs nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, teismas sprendžia, jog šiuo atveju teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant jį tik su vienu iš bausmės tikslų, t. y. kaltininko nubaudimu, todėl sprendžia suteikti kaltinamajam M. K. likti laisvėje, pakeisti savo gyvenimo būdą, draugus ir tuo pačiu apgavoti kylančius padarinius dėl nuskalstamų veikų padarymo ne tik jam, bet ir jo šeimai.

Kaltinamojo M. K. atžvilgiu taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir skirtina švelnesnė bausmės rūšis – laisvės apribojimas dvejiems metams (BK 48 straipsnio 2 dalis) be intensyvios priežiūros, skiriant draudimą naudoti narkotines ar psichotropines medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). BK 48 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti BK IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemone. Tarp BK IX skyriuje nustatytų baudžiamojo poveikio priemonių yra numatyta ir įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. BK 71 straipsnyje numatyta, kad teismas gali skirti nuo 5 iki 125 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismas, atsižvelgęs į veikos padarymo aplinkybes ir nusikaltimo sunkumą, į kaltinamojo vaidmenį, sprendžia skirti M. K. baudžiamojo poveikio priemonę – 40 MGL (BBND) dydžio (2 000 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant kaltinamąjį sumokėti paskirtą įmoką per vienerius metus. 40 MGL (BBND) dydžio (2 000 Eur) dydžio įmoką teismas laiko proporcinga (adekvačia), atitinkančia siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją, priemone

Kadangi kaltinamasis M. K. savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 straipsnio 1 dalis), vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam M. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomoji priemonė panaikintina.

Dėl turto konfiskavimo

BK 72 straipsnyje nurodyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.

Prokuroras prašė teismo konfiskuoti 2020 m. gegužės 23 d. iš A. P. paimtus 31,30 Eur, kurie galimai buvo gauti iš prekybos narkotinėmis medžiagomis.

Nors kaltinamasis A. P. yra miręs ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta, tačiau įvertinus visą bylos medžiagą, kaltinamųjų parodymus, liudytojo parodymus, esančius balso įrašus, manytina, kad A. P. prekiavo narkotinėmis medžiagomis ne pirmą kartą (telefoninio pokalbio metu buvo vartoti šifruoti terminai – „vienetas”, „gaidys” ir kt.), todėl atsižvelgiant į tai, kas ankščiau minėta, konfiskuotina 31,30 Eur suma valstybei, kuri buvo paimta iš A. P..

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti

0,735 g bendro kiekio, 0,150 g grynos psichotropinės medžiagos – amfetamino (1 pakuotė) likusios po atlikto tyrimo Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre 2020 m. rygpjūčio 20 d. specialisto išvadoje specialisto išvada Nr. IBPS-V-1974465-20, priduoti saugoti ir saugomi Policijos departamento prie VRM Aptarnavimo skyriuje Sandėlių poskyrio sandėlyje – saugykloje, esančioje Liepyno g. 7, Vilnius (2020 m. rugpjūčio 20 d. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) perdavimo ir priėmimo laikinam saugojimui aktas Nr. 18906) (1 t., b. l. 33), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinos.

Vokas su objektais – pakuotėmis, likusiomis po cheminio psichotropinių medžiagų tyrimo Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre, pagal pateiktą 2020 m. rugpjūčio 20 d. specialisto išvadą Nr. IBPS-V-1974465-20, perduotas saugoti ir saugomas Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate (2020 m. lapkričio 4 d. kvitas B Nr. 0013627) (1 t., b. l. 34; 35), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Paketas su vienkartiniu švirkštu ir adata, paimtas 2020 m. gegužės 22 d. automobilio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apžiūros metu, perduotas saugoti ir saugomas Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate (2020 m. birželio 3 d. kvitas B Nr. 0012413) (1 t., b. l. 36–37; 38), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Vokas su 9 laikmenomis – DVD-R diskais su nuskaityta kaltinamųjų M. K. ir A. P. mobilaus ryšio telefonų „Xiomi” ir „Samsung” bei SIM kortelių informacija perduotas saugoti ir saugomas Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate, J. Basanavičiaus a. 2, Marijampolė (2020 m. lapkričio 4 d. kvitas B Nr. 0013628) (1 t., b. l. 63;64), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie bylos.

31,73 Eur, paimti 2020 m. gegužės 23 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo metu iš kaltinamojo A. P., galimai gauti iš prekybos narkotinėmis medžiagomis 2020 m. gegužės 28 d. priduoti saugoti į Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato kasą, J. Basanavičiaus a. 2, Marijampolė (2020 m. gegužės 29 d. kvitas A Nr. 003039) (3 tomas, b. l. 107– 108; 109), konfiskuotini ir perduotini valstybei.

Vokas su išslaptinta (dalinai išslaptinta) kriminalinės žvalgybos tyrimo medžiaga kaltinamojo A. P. atžvilgiu 2 optiniuose diskuose (1 vnt.), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie bylos.

Proceso išlaidos, susijusios su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu kaltinamajam D. M., atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, teismas

nusprendė:

D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę 15 MGL (750 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 10 MGL (500 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BPK 352 straipsnio 1 dalimi, D. M. nustatyti 12 (dvylikos) mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

D. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams be intensyvios priežiūros, uždraudžiant vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, laisvės apribojimo laikotarpiu uždraudžiant vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas.

Vadovaujantis BK 71 straipsnio 1 dalimi kaltinamajam M. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 40 MGL (BBND) dydžio (2 000 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 1 (vienerių) metų terminą.

Išaiškinti M. K., kad jis privalo savanoriškai sumokėti šią įmoką per teismo nustatytą terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332, esančią „Luminor Bank AS“ banke, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį. Savanoriškai sumokėjus įmoką, banko kvitas turi būti pateiktas teismo raštinės tarnautojui.

M. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Konfiskuoti iš A. P. paimtus 31,73 Eur (trisdešimt vieną eurą septyniasdešimt tris cemtus) valstybei.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 0,735 g bendro kiekio, 0,150 g grynos psichotropinės medžiagos – amfetamino (1 pakuotė), voką su objektais – pakuotėmis, paketą su vienkartiniu švirkštu ir adata, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: voką su 9 laikmenomis – DVD-R diskais, voką su išslaptinta (dalinai išslaptinta) kriminalinės žvalgybos tyrimo medžiaga kaltinamojo A. P. atžvilgiu 2 optiniuose diskuose (1 vnt.), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.