- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-15
- Bylos Nr.
- e2S-417-524/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01540-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė (pirm.)
- Ieškovas
- L. B.
- Atsakovas
- R. B.
- Trečiasis asmuo
- SEB bankas
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui R. B. dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: 1) nutraukti Klaipėdos rajono civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) tarp L. B. (buvusi pavardė iki santuokos B.) ir R. B., akto įrašo Nr. 86, sudarytą santuoką dėl abiejų šalių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo L. B. palikti santuokinę pavardę – B.; 3) padalyti L. B. ir R. B. bendrosios jungtinės nuosavybė teise turimą turtą ir bendras prievoles: L. B. asmeninės nuosavybės teise priteisti butą / patalpas – butą su rūsiu, bendras plotas 66,21 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir šiame bute esančius baldus ir buitinę techniką (šaldytuvas, sekcijos, 2 vnt., skalbimo mašina, mikrobangų krosnelė, televizoriai, 3 vnt., užuolaidos, dviratis); R. B. asmeninės nuosavybės teise priteisti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,0600 ha, esantį (duomenys neskelbtini), su ant šio žemės sklypo pastatytu neregistruotu gyvenamuoju namu; R. B. asmeninės nuosavybės teise priteisti inžinerinius tinklus (vandentiekio ir buitinių nuotekų) ir gyvenamojo namo pamatus, esančius (duomenys neskelbtini); L. B. asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį „Toyota RAV4“, VIN (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); R. B. asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį „Audi A4“, VIN (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat ieškovė prašė atidėti likusios dalies žyminio mokesčio už šį ieškinį mokėjimą, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti automobilį „Toyota RAV4“, VIN (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilį „Audi A4“, VIN (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. kovo 3 d. nutartimi ieškovės L. B. prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo atmetė ir nustatė ieškovei 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus, nurodytus nutartyje.
3. Teismas nurodė, kad susipažinus su ieškinio turiniu nustatyta, jog ieškinio motyvuojamojoje dalyje, būtent 15 punkte, ieškovė prašo priteisti 1/2 dalį buto, o ieškinio rezoliucinės dalies 9.1 punkte prašo ieškovei priteisti asmeninės nuosavybės teise butą / patalpas – butą su rūsiu, bendras plotas 66,21 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir šiame bute esančius baldus ir buitinę techniką (šaldytuvas, sekcijos, 2 vnt., skalbimo mašina, mikrobangų krosnelė, televizoriai, 3 vnt., užuolaidos, dviratis). Taigi, teismui nėra aiškus ieškovės reikalavimas. Be to, ieškovė turi tiksliai apibūdinti prašomus priteisti daiktus. Nurodymas ieškovei priteisti daiktus – šaldytuvą ir pan., nėra tinkamas, kadangi kiekvienas daiktas turi būti aiškiai identifikuojamas, nurodant daikto pavadinimą ar kitus jį galinčius indentifikuoti požymius (pvz., modelį), vertę ir pan. Be to, 9.2 punktu ieškovė prašo R. B. asmeninės nuosavybės teise priteisti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,0600 ha, esantį (duomenys neskelbtini), su ant šio žemės sklypo pastatytu neregistruotu gyvenamuoju namu. Šis ieškovės reikalavimas yra netinkamai suformuluotas, kadangi iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nėra įregistruotas gyvenamasis namas, vadinasi, šalys neturi nuosavybės teisės į namą, todėl šiuo atveju negali būti dalijama nuosavybės teisė, šalys turi teisę dalyti turtinę teisę į namą, arba, esant nebaigtai gyvenamojo namo statybai ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruotam namui, paprastai dalijamos statybinės medžiagos, nustatant statybinių medžiagų vertę turto padalijimo metu buvusiomis kainomis. Taip pat ieškovė ieškinyje nurodė, jog jai asmeninės nuosavybės teise priklausė butas su bendro naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurį pagal 2007 m. kovo 21 d. sutartį pardavė už 35 000 Lt. Gautas lėšas panaudojo pirkto buto remontui ir baldams. Tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kad pinigai buvo panaudoti pirkto buto remontui ir baldams, nenurodė, kad tokių įrodymų pateikti negali.
4. Teismas taip pat nurodė, kad, ieškovės teigimu, žyminio mokesčio mokėjimas jai turėtų būti atidėtas, nes visas šalių turtas yra dalijamas šioje byloje ir priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl jo turėjimas nereiškia, kad ieškovė faktiškai gali sumokėti žyminį mokestį. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis yra apie 750 Eur, iš jo turi išsilaikyti pati, išėjusi iš šeimos būsto, turi rūpintis gyvenamuoju plotu. Už nuomą sumoka 220 Eur kas mėnesį. Todėl jos pajamų nepakanka visam žyminiam mokesčiui. Ieškovė sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio, kai turėjo sumokėti 1 216 Eur (75 Eur už reikalavimą nutraukti santuoką, 1 141 Eur už turtinio pobūdžio reikalavimą, už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones žyminis mokestis nemokamas). Ieškovės teiginys, kad nepakanka lėšų sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį, niekuo nepagrįstas. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas žyminio mokesčio atidėjimą sieja ne tik su šiuo metu susiklosčiusia asmens finansine padėtimi, bet ir su visa ieškovo turtine padėtimi. Ieškovė nepateikė duomenų apie turimas lėšas, iš kurių būtų galima spręsti apie dabartinę ieškovės turtinę padėtį. Taip pat ieškovė teismui nepateikė galimų įrodymų apie jos sunkią turtinę padėtį bei apie tai, kad ji pagerės, kas sudarytų galimybę atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą. Nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atidėti ieškovės už ieškinį nesumokėtos mokėtinos žyminio mokesčio dalies. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė nesikreipė dėl valstybės garantuojamos nemokamos teisinės pagalbos suteikimo, o kreipėsi į advokatą savo lėšomis, tai patvirtina, kad ieškovės turtinė padėtis nėra tokia bloga.
5. Teismas, esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovei nustatė 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus procesinio dokumento trūkumus – primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį ir pašalinti kitus nutartyje nurodytus trūkumus.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Ieškovė L. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, ir dėl šios dalies priimti naują nutartį – atidėti likusios dalies žyminio mokesčio už šį ieškinį mokėjimą, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.
7. Atskirajame skunde nurodoma, kad vienas iš žyminio mokesčio tikslų yra užkirsti kelią nepagrįstiems reikalavimams, tačiau akivaizdu, kad ieškinio pareiškimas yra pagrįstas, nes šalių santuoka yra iširusi. Tam, kad būtų išspręsti santuokos nutraukimo klausimai, ieškovė priversta reikšti ieškinį, už kurį įstatymas nustato žyminį mokestį. Pagrindas atidėti žyminį mokestį yra turtinė padėtis. Sąvoka „turtinė padėtis“ reiškia faktinį galėjimą sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo būtina pateikti visą informaciją apie savo turtinę padėtį (turimą turtą ir kreditorius). Nekilnojamasis turtas (butas, žemės sklypas su namu, inžineriniai statiniai) priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir, kol šis turtas nepadalytas, ieškovė be atsakovo sutikimo negali jo parduoti. Automobiliai registruoti atsakovo vardu, be to, atsakovas laiko paėmęs abu automobilius, ieškovė šiuo metu naudojasi viešuoju transportu, taigi ieškovei realizuoti automobilius nėra galimybės. Baldai ir buitinė technika yra bute, į kurį ieškovė negali pateikti, nes atsakovas pakeitė buto spyną, be to, šio turto pardavimas be atsakovo leidimo būtų neteisėtas. Todėl turto turėjimas nereiškia, kad ieškovė šiuo metu gali sumokėti žyminį mokestį, nes iki šios bylos išnagrinėjimo ji negali disponuoti turimu turtu, todėl ir buvo prašoma atidėti žyminio mokesčio mokėjimą.
8. Atskirajame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl žyminio mokesčio konstatavo, kad reikia ne tik nustatyti asmens sunkią turtinę padėtį, kaip atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo atveju, bet, o tai svarbiausia, ir nustatyti, ar asmens sunki turtinė padėtis iš esmės pagerės per ilgesnį laikotarpį, lyginant ją su ta, kuri yra ieškinio pateikimo teismui metu. Akivaizdu, kad, santuokos nutraukimo byloje išsprendus turto padalinimo klausimą, ieškovė galės netrukdomai disponuoti jai priteistu turtu, todėl po bylos išnagrinėjimo turės galimybių sumokėti žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas prašymą, nurodė, kad neįrodyta, jog nepakanka lėšų sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį. Tačiau su ieškiniu buvo pateikti įrodymai, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis yra nedidelis, tik apie 750 Eur, iš jo turi išsilaikyti pati. Išėjusi iš šeimos būsto, trui rūpintis gyvenamuoju plotu, už nuomą sumoka 220 Eur kas mėnesį, be to, yra 56 112 Eur įsipareigojimas AB SEB bankui pagal 2006 m. gruodžio 27 d. kredito sutartį Nr. 0460618013854-56. Taigi, vertinant ieškovės pajamas ir atsižvelgiant į būtinas išlaidas, akivaizdu, kad ieškovės turtinė padėtis nėra gera, todėl sumokėti žyminį mokestį, kuris gerokai viršija jos mėnesinį darbo užmokestį, galimybių nėra. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas prašymą, taip pat nurodė, kad ieškovė nepateikė duomenų apie turimas lėšas, iš kurių būtų galima spręsti apie dabartinę ieškovės turtinę padėtį. Kaip minėta, kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo būtina pateikti visą informaciją apie savo turimą turtą, todėl jei ieškovė turėtų santaupų, jos turėtų būti dalijamos šioje byloje. Nesant įrodymų apie santaupų turėjimą, teismas turėtų konstatuoti, kad jų nėra. Ieškovė tik patvirtina, kad santaupų neturi. Ieškovė su atskiruoju skundu būtų pateikusi savo sąskaitos išrašą, tačiau 2021 m. kovo 7 d atsakovas R. B. užpuolė ieškovę ir sužalojo peiliu, ieškovė gydoma ligoninėje, atsakovas R. B. pasislėpė ir yra ieškomas policijos. Todėl sąskaitos išrašą ieškovė galės pateikti tik pasveikusi. Pažymėtina, kad ieškovės sužalojimas, dalies darbo pajamų netekimas, papildomos išlaidos gydymui sudaro papildomą savarankišką pagrindą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą dėl šiuo metu dar pablogėjusios turtinės padėties.
9. Atskirajame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos taip pat nurodė, kad ieškovė nesikreipė dėl valstybės garantuojamos nemokamos teisinės pagalbos suteikimo, o kreipėsi į advokatą savo lėšomis, tai patvirtina, kad ieškovės turtinė padėtis nėra tokia bloga. Šis motyvas nepagrįstas, nes ieškovės turtinė padėtis nėra bloga, ji turi nekilnojamojo turto, transporto priemonių, tačiau, kaip minėta, šiuo metu šio turto realizuoti negalima. Todėl ieškovės turtinė padėtis ir galėjimas sumokėti žyminį mokestį vertintini ne pagal faktiškai turimą turtą, o pagal pajamas, t. y. kol turtas nepadalytas, žyminis mokestis gali būti sumokėtas tik iš gaunamų pajamų. Su advokatu sudaryta sutartis negali būti vertinama kaip įrodymas apie galimumą sumokėti žyminį mokestį nežinant jos sąlygų. Atlyginimas advokatui yra sutartas mažesnis nei būtinas sumokėti žyminis mokestis, be to, bus mokamas dalimis pagal galimybes. Ieškovė sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio dalį, be to, ieškovė prašo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, tai reiškia, kad ateityje jis bus sumokėtas, taigi žyminio mokesčio vienas iš tikslų – padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų – bus pasiektas.
10. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
13. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. nutarties dalis, kuria atmestas ieškovės L. B. prašymas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ir ieškovei nustatytas 7 dienų terminas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus dėl žyminio mokesčio dalies sumokėjimo.
14. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutarties dalį netinkamai vertino, jog turto turėjimas nereiškia, kad ieškovė šiuo metu gali sumokėti žyminį mokestį, nes iki šios bylos išnagrinėjimo ji negali disponuoti turimu turtu, o po bylos išnagrinėjimo turės galimybių sumokėti žyminį mokestį ir žyminio mokesčio vienas iš tikslų – padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų – bus pasiektas, be to, ieškovė sumokėjo žyminio mokesčio dalį – 75 Eur. Atskirajame skunde nurodoma, kad, vertinant ieškovės pajamas ir atsižvelgiant į būtinas išlaidas, akivaizdu, kad sumokėti žyminį mokestį, kuris gerokai viršija jos mėnesinį darbo užmokestį, galimybių nėra, o nesikreipimas dėl valstybės garantuojamos nemokamos teisinės pagalbos suteikimo ir su advokatu sudaryta sutartis negali būti vertinami kaip įrodymas apie galimumą sumokėti žyminį mokestį, kadangi ieškovės turtinė padėtis nėra bloga, ji turi nekilnojamojo turto, transporto priemonių, tačiau, kaip minėta, šiuo metu šio turto realizuoti negalima, be to, atlyginimas advokatui yra sutartas mažesnis nei būtinas sumokėti žyminis mokestis ir bus mokamas dalimis pagal galimybes.
Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo
15. Vienas svarbiausių civilinio proceso teisės principų – teisminės gynybos prieinamumo principas įtvirtintas tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija), tiek ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Teisė kreiptis į teismą, kad būtų apgintos pažeistos teisės ir teisėti interesai, aptarta ir CPK 5 straipsnyje. Tačiau teismų praktikoje ir teisės mokslo doktrinoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad pirmiau nurodyta teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus, įstatymai nustato konkrečią teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo tvarką ir sąlygas.
16. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje nurodoma, kad nacionalinėje teisėje įtvirtintas teismo ,,prieinamumo“ laipsnis turi būti pakankamas asmens teisei kreiptis į teismą garantuoti, atsižvelgiant į teisės viršenybės principą demokratinėje visuomenėje (2015 m. gegužės 19 d. sprendimas byloje Falie prieš Rumuniją, peticijos Nr. 23257/04). EŽTT jurisprudencijoje taip pat akcentuojama, jog asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir galimi tam tikri šios teisės apribojimai (1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 4451/70), tačiau teisės kreiptis į teismą apribojimai negali suvaržyti ar „susilpninti“ asmens teisės į teismą tokiu būdu ar apimtimi, kad būtų pažeista šios teisės esmė. Teisės kreiptis į teismą apribojimai bus suderinami su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, tik jeigu jie atitiks teisėtą tikslą ir egzistuos pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (1998 m. liepos 29 d. sprendimas byloje Guérin prieš Prancūziją, peticijos Nr. 25201/94).
17. Nors viena iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo sąlygų, nustatytų nacionalinėje teisinėje sistemoje, yra žyminio mokesčio sumokėjimas už teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 straipsnis), tačiau skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą įgalino įstatymų leidėją proceso įstatyme įtvirtinti žyminio mokesčio mokėjimo lengvatas. Negalėdamas proceso inicijavimo metu sumokėti viso už reiškiamą procesinį prašymą mokėtino žyminio mokesčio, asmuo turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis) arba jį atidėti (CPK 84 straipsnis). Vertindamas, ar egzistuoja faktinės prielaidos taikyti vieną iš nurodytų žyminio mokesčio mokėjimo išimčių (lengvatų), teismas turi ne tik užtikrinti protingą pusiausvyrą tarp šių institutų tikslų ir teisminės gynybos prieinamumo, bet ir užkirsti kelią nesąžiningiems bandymams išvengti žyminio mokesčio mokėjimo prievolės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-563-943/2020).
18. Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą, kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą realizavimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų, etc. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-422-196/2016).
19. Vadovaujantis CPK 84 straipsniu teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Pažymėtina, kad CPK 84 straipsnis nenurodo tiesiogiai, jog žyminio mokesčio sumokėjimą galima atidėti tik dėl sunkios asmens materialinės padėties. Žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui. Šio instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą. Šios nuostatos yra laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje nustatyta, kad jeigu asmens turtinė padėtis žyminio mokesčio mokėjimo metu yra komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti, žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1670-943/2015, 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017, 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-537-330/2019). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog: i) sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įrodytos dvi sąlygos: pirma, turtinė prašančiojo asmens padėtis procesinio veiksmo, už kurį reikalaujama sumokėti žyminį mokestį, atlikimo momentu tikrai yra komplikuota ir sudėtinga; antra, finansiniai sunkumai, su kuriais asmuo susidūrė, yra laikini; ii) žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo taikymas yra tikslingas tik tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-581-330/2020).
20. Nagrinėdamas prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą teismas turi pareigą įvertinti visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes ir įvertinti, ar faktinės aplinkybės leidžia asmeniui sumokėti įstatymo nustatytą žyminį mokestį. Kiekvienu atveju, nagrinėdamas prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, teismas turi įvertinti įrodymų, atspindinčių šalies turtinę padėtį, visumą, t. y. prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas, kitas aplinkybes, ir tik tuomet spręsti, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, ar yra pagrindas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė L. B. turi nekilnojamojo ir kt. turto, tačiau šis turtas ieškovei priklauso kartu su atsakovu R. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl šio turto realizavimas nėra galimas, iki kol nebus išnagrinėta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo. Be to, turto pardavimas užtruktų – realizuoti turtą ir iš jo gauti lėšų bei įvykdyti teismo įpareigojimą dėl žyminio mokesčio dalies sumokėjimo per skundžiamoje teismo nutartyje nurodytą terminą, t. y. per 7 dienas, yra objektyviai neįmanoma.
22. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė turi išsilaikyti pati, rūpintis gyvenamuoju plotu – už nuomą sumoka 220 Eur kas mėnesį, taip pat į tai, kad ji turi 56 112 Eur įsipareigojimą bankui, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės gaunamas darbo užmokestis – 750 Eur nelaikytinas didele suma, turinčia esminę reikšmę ieškovės turtinei padėčiai, ir nesudaro pagrindo teigti, jog dėl šių pajamų ieškovės turtinė padėtis yra tokia gera, kad ji būtų pajėgi sumokėti pirmosios instancijos teismo nurodytą likusią žyminio mokesčio sumą – 1 141 Eur. Duomenų, paneigiančių šią aplinkybę (pavyzdžiui, apie ieškovės santaupas), į bylą nėra pateikta.
23. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog antrinė teisinė pagalba, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 6 straipsnio 1 punktu, 11 straipsnio 2 dalimi, teikiama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus asmens (šeimos) turto ir asmens pajamų lygius. Kadangi, kaip minėta, ieškovė turi nekilnojamojo ir kt. turto, tačiau jo šiuo metu realizuoti negalima, sutiktina su ieškovės atskirojo skundo argumentais, kad nesikreipimas dėl valstybės garantuojamos nemokamos teisinės pagalbos suteikimo ir su advokatu sudaryta sutartis, pagal kurią atlyginimas advokatui yra sutartas mažesnis nei būtinas sumokėti žyminis mokestis ir kuris bus mokamas dalimis pagal galimybes, negali būti vertinami kaip įrodymas apie galimumą sumokėti žyminį mokestį.
24. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Atsižvelgdamas į tai, kad kiti atskirojo skundo ir prašymo dėl papildomų įrodymų pridėjimo argumentai neturi esminės reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, teismas dėl jų nepasisako.
25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktų įrodymų apie ieškovės turtinę padėtį visumą, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju ieškovės turtinė padėtis yra komplikuota ir ji neturi galimybės sumokėti likusios žyminio mokesčio dalies – 1 141 Eur kreipimosi į teismą dieną. Duomenys apie ieškovės turimą nekilnojamąjį turtą ir kt. leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog ieškovės turtinė padėtis ateityje pagerės ir ieškovė bus pajėgi sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes apie ieškovės turtinę padėtį ir įvertinus tai, kad žyminio mokesčio atidėjimo atveju pareiga sumokėti žyminį mokestį neišnyksta, o yra tik nukeliama į ateitį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekiant nevaržyti ieškovės teisės į teisminę gynybą ir užtikrinant pusiausvyrą tarp asmens teisės į teisminę gynybą ir įstatymų leidėjo nustatyto žyminio mokesčio mokėjimo tikslo, yra pagrindas ieškovės prašymą tenkinti ir atidėti likusios žyminio mokesčio dalies – 1 141 Eur sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo (CPK 84 straipsnis). Remiantis tuo, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis nelaikytina teisėta ir pagrįsta.
Dėl bylos procesinės baigties
26. Esant nustatytoms aplinkybėms atskirasis skundas tenkintinas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino šiam klausimui teisingai išnagrinėti visų reikšmingų aplinkybių ir įrodymų, todėl padarė nepagrįstą išvadą netenkinti ieškovės prašymo atidėti likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą. Dėl šios priežasties skundžiama nutarties dalis, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ir ieškovei nustatytas 7 dienų terminas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus dėl žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas atidėti likusios žyminio mokesčio dalies – 1 141 Eur sumokėjimą tenkintinas (CPK 84 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškovės L. B. prašymas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ir ieškovei nustatytas 7 dienų terminas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus dėl žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą tenkinti ir atidėti likusios žyminio mokesčio dalies – 1 141 Eur sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.