Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gastama“ bankroto administratoriaus Mariaus Kesmino ieškinį atsakovui E. Š. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdyje bankroto administratorius prašė tenkinti ieškinį jame nurodytais pagrindais ir motyvais. Papildomai paaiškino, jog bandė susisiekti su atsakovu dėl įmonės turto perdavimo, siuntė atsakovui elektroninius laiškus, skambino, tačiau susisiekti nepavyko. Dėl baudos skyrimo atsakovui už įmonės turto ir dokumentų neperdavimą nesikreipė, nes jo manymu tai nėra veiksminga priemonė. Administratorius patvirtino, jog UAB „Gastama“ bankroto procese nebuvo nustatytas tyčinio bankroto faktas. Administratoriui žinoma, jog viešuose registruose nėra registruoto įmonės turto, tačiau mano, kad žalos dydį pagrindžia įmonės balanse užfiksuoti duomenys apie UAB „Gastama“ turtą. Mano, jog egzistuoja visos būtinos civilinės atsakomybės kilimo sąlygos, todėl atsakovui taikytina civilinė atsakomybė.

4. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsakovas prašymo atidėti bylos nagrinėjimą neteikė. Byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. kovo 29 d. nutartimi iškėlė UAB „Gastama“ bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriumi paskyrė Marių Kesminą. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. balandžio 9 d. Teismo 2019 m. kovo 29 d. nutartimi bankrutuojančios įmonės vadovas įpareigotas perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, visus dokumentus ir antspaudą. Nutartyje nurodyta, jog už nustatyto nurodymo nevykdymą gali būti skiriama bauda iki 2896 Eur.

6. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (c. b. Nr. eB2-353-524/2020) nustatyta, jog 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Gastama“ kreditorių sąrašas ir jų reikalavimai. Teismas netenkino bankroto administratoriaus prašymo taikyti supaprastintą bankroto procesą. Teismas konstatavo, jog iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad bankroto bylos iškėlimo metu VĮ Registrų centro, Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro duomenimis, BUAB „Gastama“ vardu turto nebuvo registruota; byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog bankroto administratorius yra išnaudojęs visas galimybes turtui bei dokumentams perimti, taip pat pasinaudojo Įmonių bankroto įstatyme nurodyta galimybe prašyti teismo taikyti BUAB „Gastama“ buvusiam vadovui įstatyme numatytas sankcijas už įpareigojimų perduoti įmonės turtą bei dokumentus nevykdymą. 2019 m. gruodžio 9 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi BUAB „Gastama“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

7. Bankroto administratorius prašo priteisti iš atsakovo, kaip buvusio UAB „Gastama“ vadovo, 9227,87 Eur žalos atlyginimą.

8. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog ieškinys atlyginti žalą taikant civilinę atsakomybę bendrovės vadovui gali būti pareikštas šiais skirtingais pagrindais: dėl vadovo veikloje įstatymu nustatytų pareigų pažeidimo, fiduciarinių pareigų pažeidimo ir (arba) netinkamo verslo sprendimo priėmimo, dėl kurių atsirado žala. Priklausomai nuo ieškinio reikalavimo pagrindo, skiriasi įrodinėjimo pareigos nustatant vadovo civilinės atsakomybės sąlygas apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-403/2019).

9. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius atsakovo atsakomybės pagrindą sieja su ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytos pareigos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus.

10. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – ir JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju BUAB „Gastama“ bankroto byla pradėta galiojant Įmonių bankroto įstatymui, todėl sprendžiant atsakovo civilinės atsakomybės klausimą taikytinos bankroto bylos iškėlimo metu galiojusio ĮBĮ nuostatos.

11. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Už šios pareigos nevykdymą įstatyme nustatyta galimybė skirti baudą. Analogiškos nuostatos numatytos ir naujai įsigaliojusio JANĮ 57 straipsnyje. Iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai, o kai bankroto byla iškelta ūkinei bendrijai, – jos tikrieji nariai, kurie vykdo Civilinio kodekso 2.67 straipsnyje ir 2.82 straipsnio 3 dalyje nustatytas valdymo organų pareigas, per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui: 1) juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; 2) visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (toliau – juridinio asmens informacija) (JANĮ 57 straipsnio 1 dalis). Jeigu šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti asmenys per teismo nustatytą terminą neperduoda nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną (JANĮ 57 straipsnio 3 dalis).

12. Sprendžiant dėl atsakovo E. Š., kaip buvusio įmonės vadovo, atsakomybės pažymėtina, jog administracijos vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas įstatyme numatytas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus vadovo veiksmus, padarytos žalos (nuostolių) faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

13. Bankroto administratorius teigia, jog atsakovo E. Š. neteisėti veiksmai pasireiškė įmonės turto ir dokumentų neperdavimu. Nors teismo posėdžio metu bankroto administratorius teigė, kad bandė susisiekti su atsakovu, tačiau tokie įrodymai teismui nėra pateikti. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi konstatuota, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog bankroto administratorius yra išnaudojęs visas galimybes turtui bei dokumentams perimti.

14. Teismas pažymi, jog įstatymas numato specialią tvarką, pagal kurią spendžiamas įmonės valdymo organų pareigos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą bei dokumentus nevykdymo klausimas. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad bankroto administratorius nesikreipė į ieškovės bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu dėl baudos skyrimo atsakovui E. Š. už ieškovės turto ir dokumentų neperdavimą. Šią aplinkybę administratorius patvirtino ir teismo posėdžio metu.

15. Be to, teismui kyla abejonių, ne tik dėl to, jog atsakovas galėjo nežinoti apie pareigą perduoti įmonės turtą ir dokumentus, bet ir ar atsakovas E. Š. realiai buvo informuotas apie UAB „Gastama“ pradėtą bankroto procesą. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, jog E. Š. siųstas pranešimas apie priimtą ieškovo VSDFV Klaipėdos skyriaus ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Gastama“ grąžintas neįteiktas. UAB „Gastama“ procesiniai dokumentai įteikti CPK 123 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka. Nei E. Š., nei UAB „Gastama“ atsiliepimų į ieškinį nepateikė. Apie teismo posėdį E. Š. ir UAB „Gastama“ pranešta viešo paskelbimo būdu.

16. Įrodinėdamas įmonei padarytos žalos dydį, bankroto administratorius remiasi UAB „Gastama“ balanse už 2013 m. liepos 31 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. esančiais duomenimis, t.y. jog įmonė turėjo 31862 litų ilgalaikio materialinio turto, kas atitinka 9227,87 Eur.

17. Įmonės ilgalaikio materialinio turto sąvoka pateikta Viešosios įstaigos Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. VAS-9 patvirtintame 12-ajame verslo apskaitos standarte „Ilgalaikis materialusis turtas“ (standarto redakcija su pakeitimais, priimtais iki 2015 m. spalio 13 d., galiojanti nuo 2016 m. sausio 1 d.), kur nurodyta, jog ilgalaikis materialusis turtas – tai materialusis turtas: a) kuris skirtas prekėms gaminti, paslaugoms teikti, nuomoti ar administraciniams tikslams; b) kuris numatomas naudoti ilgiau nei vienerius metus; c) kurio įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra ne mažesnė už įmonės nusistatytą minimalią ilgalaikio materialiojo turto vieneto vertę. Standarto 7 punkte numatyta, jog materialusis turtas turi būti priskiriamas ilgalaikiam turtui, jei jis atitinka visus šiuos požymius: 7.1. įmonė ketina jį naudoti ilgiau nei vienerius metus; 7.2. įmonė pagrįstai tikisi gauti iš turto ekonominės naudos būsimais laikotarpiais; 7.3. įmonė gali patikimai nustatyti turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą; 7.4. turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra ne mažesnė už minimalią ilgalaikio materialiojo turto vieneto savikainą, įmonės nusistatytą kiekvienai turto grupei; 7.5. įmonei yra perduota su materialiuoju turtu susijusi rizika.

18. Dėl įmonės balanso kaip įrodinėjimo priemonės žalos faktui ir dydžiui nustatyti kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad įmonės patvirtintame balanse esantys duomenys gali būti tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui ir faktui įrodyti (CPK 177 straipsnis), tačiau, vertinant jame esančius duomenis, reikia vadovautis įrodymų visumos taisykle – patvirtinto balanso finansiniai rodikliai turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais ir iš jų visumos turi būti sprendžiama, ar pasirašytame balanse esantys duomenys patvirtina įmonei padarytos žalos faktą ir jos dydį (CPK 185 straipsnis). Vertinant balanso, kaip atskiros įrodinėjimo priemonės, duomenis, jų išsamumą, detalumą bei tikslumą ir darant išvadą dėl šių duomenų patikimumo, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad tai yra finansinio pobūdžio duomenys, atspindintys apskaitoje naudojamą įmonės turto vertę, kuri ne visada atspindi turto rinkos vertę, paprastai naudojamą žalos dydžiui nustatyti; kad tai yra subendrinti daugelio objektų verčių duomenys; kad jie yra išvestiniai iš kitų dokumentų (inventorizacijos aktų, ūkinių operacijų dokumentų ir kt.). Balanso duomenys taip pat neatspindi vėlesnio turto vertės pokyčio, susijusio su ekonomine situacija, nusidėvėjimu, sugedimu, pagerinimu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013; 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-415/2015).

19. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutartyje, priimtoje BUAB „Gastama“ bankroto byloje, konstatavo, jog VĮ „Regitra“ duomenimis UAB „Gastama“ vardu buvo registruota viena transporto priemonė, kurios dalyvavimas viešajame eisme uždraustas, transporto priemonė išregistruota, nesant techninės apžiūros ir (ar) draudimo. Duomenų, jog bankroto administratorius būtų perėmęs minėtą transporto priemonę, nėra; iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad bankroto bylos iškėlimo metu VĮ „Registrų centras“, Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro duomenimis, UAB „Gastama“ vardu turto nebuvo registruota.

20. Vertinant teismui pateiktą 2013 m. UAB „Gastama“ balansą kaip įrodymą, teismas pažymi, jog balanse užfiksuotas įmonės turtas, turėtas 2013 m. pabaigoje, tačiau šie duomenys niekaip nepagrindžia ir neįrodo, jog analogiško dydžio turtą UAB „Gastama“ turėjo bankroto bylos iškėlimo dienai. Be to, iš šio įrodymo nėra galimybės nustatyti nurodyto ilgalaikio materialiojo turto sudėties, jo rūšies. Bankroto byla UAB „Gastama“ iškelta 2019 m. kovo 29 d., t. y. praėjus daugiau nei šešiems metams po 2013 m. balanso sudarymo, todėl akivaizdu, jog įmonės turėto turto sudėtis ir jo dydis įmonei vykdant veiklą keletą metų po balanso sudarymo neišvengiamai kito. Todėl esant nustatytoms aplinkybėms, taip pat vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo praktika dėl balanso kaip įrodymo vertinimo, nesant kitų įrodymų, teismas negali vertinti 2013 m. UAB „Gastama“ balanso kaip įrodymo, pagrindžiančio įmonės turėtą turtą bankroto bylos iškėlimo dieną. Pažymėtina, kad ir apygardos teismo 2019 m. kovo 29 d. nutartimi bankrutuojančios įmonės vadovas įpareigotas perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis.

21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žala įmonei gali būti padaryta dėl turto, kuris buvo įmonės vadovo žinioje, netekimo (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), šis faktas turi būti patvirtinamas įrodymais, kad turtas įmonėje buvo, bet jo neliko. Įmonės turtas yra apskaitomas pagal apskaitos dokumentus, todėl turto turėjimas ir netekimas gali būti įrodinėjamas apskaitos dokumentais, kuriais turi būti patikimai patvirtinamas turto turėjimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013).

22. Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, jog įmonės vadovui taikoma civilinė atsakomybė nėra sankcija už neteisėtus veiksmus, žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).

23. Bankroto administratorius nepateikė duomenų apie įmonei nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir kt., bei duomenų apie šio turto vertę bankroto bylos iškėlimo dieną. Nesant šių duomenų teismas negali nustatyti, ar bankroto bylos iškėlimo metu UAB „Gastama“ turėjo turto, kurį atsakovas E. Š. privalėjo perduoti bankroto administratoriui, kokia šio turto vertė ir taip įvertinti, kaip atsakovui neperdavus bendrovės turto bankroto administratoriui, padidėjo įmonės kreditorinių įsipareigojimų apimtis, t. y. nustatyti, kokio dydžio žala buvo padaryta atsakovo veiksmais.

24. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija suformulavo teisės taikymo taisyklę: esant aplinkybėms, kai nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai (kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia) ir tos įmonės kreditoriaus žala (likviduotos įmonės bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo suma, neišieškota bankroto procese), priežastinis ryšys tarp šio asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos įmonės kreditoriaus žalos (sumos, neišieškotos įmonės bankroto byloje) yra preziumuojamas. Dėl tyčinio bankroto atsakingas asmuo turi teisę paneigti šią priežastinio ryšio prezumpciją, įrodinėdamas, kad įmonė nebūtų pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi net asmeniui neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

25. Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, kad atsakovo E. Š. veiksmai dėl įmonės bankroto pripažinti tyčiniais.

26. Nustačius, kad įmonės turtas buvo prarastas ir/ar neperduotas dėl juridinio asmens valdymo organo (vadovo) kalto pareigų nevykdymo (neveikimo), bei nesant dokumentų, patvirtinančių prarasto (neperduoto) turto vertės sumažėjimą, vadovas turi atlyginti įmonei dėl prarasto (neperduoto) turto atsiradusią žalą, lygią to turto vertei (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1345/2014, 2016 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-731-370/2016). Šioje byloje teismui vertinant su ieškiniu pateiktus įrodymus, bankroto administratoriaus paaiškinimus teismui, bei UAB „Gastama“ bankroto byloje teismo konstatuotas aplinkybes, nenustatyta, jog įmonės turtas buvo prarastas ir/ar neperduotas dėl juridinio asmens valdymo organo (vadovo) kalto pareigų nevykdymo (neveikimo).

27. Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais yra suformuota ir nuosekliai išplėtota. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011).

28. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas neperdavė įmonės turto ir dokumentų bankroto administratoriui žinodamas, kad tokią pareigą turi, taip pat byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių UAB „Gastama“ padarytą žalą. Taip pat nėra duomenų apie priežastis, kodėl dokumentai ir turtas nustatytu terminu įmonės bankroto administratoriui neperduoti ir apskritai, ar bankroto bylos iškėlimo dieną įmonė turėjo turto. Konstatuotina, jog ieškovė neįrodė visų būtinųjų sąlygų įmonės vadovo civilinei atsakomybei, grindžiamai įmonės turto ir dokumentų neperdavimo pagrindu kilti, ieškinys atmestinas (CPK 178 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais,

Teismas nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.