Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. R. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Reda Vizgaudienė, Lietuvos centrinė kredito unija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas dėl antstolio veiksmų netenkintinas.

Antstolio veiksmai vertinami tuo aspektu, ar yra pagrindas antstolio atliktus veiksmus pripažinti neteisėtais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės Redos Vizgaudienės kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta vykdyti pagal 2023 m. spalio 13 d. Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro (notarė J. Š.) išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl hipoteka užtikrintos skolos išieškojimo iš I. R., priverstinai išieškant iš svetimo daikto hipoteka įkeisto turto, įkaito davėjai, su skolininku subsidiariai atsakingi asmenys A. B. G. ir J. B. G., išieškotojo Lietuvos centrinės kredito unijos naudai. Antstolė, nustačiusi, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, 2023 m. spalio 19 d. patvarkymu Nr. S-23-74-34962 vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti. 2023 m. spalio 24 d. skolininkei surašytas raginimas sumokėti skolą per 30 dienų nuo raginimo gavimo dienos. 2023 m. gruodžio 11 d. turto arešto aktu areštuotas įkeistas turtas – žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatas – sodo namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Antstolės kontoroje 2023 m. gruodžio 29 d. ir 2024 m. sausio 9 d. gauti skolininkės prašymai atidėti turto išieškojimą dėl išieškomų turto savininkų J. B. G. ir A. G. sunkių ligų. Antstolė 2024 m. sausio 3 d. patvarkymu Nr. S-24-74-470 bei 2024 m. sausio 18 d. patvarkymu Nr. S-24-74-2423 skolininkės prašymų netenkino, motyvuodama, kad ligos nėra ūminės. 2024 m. vasario 12 d. antstolės kontoroje gautas skolininkės prašymas sustabdyti vykdomąją bylą, kadangi J. B. G. nustatytas naujas susirgimas – krūtinės centrinės dalies piktybinis navikas ir numatytas operacinis gydymas. 2024 m. vasario 22 d. patvarkymu Nr. S-24-74-7033 atsisakyta skolininkės prašymą tenkinti. 2024 m. birželio 25 d. gautas pareiškėjos prašymas dėl vykdomosios bylos sustabdymo. 2024 m. liepos 9 d. patvarkymu Nr. S-24-74-2622 prašymą atsisakyta tenkinti.

Vykdymo veiksmų sustabdymas reglamentuotas CPK XLII skyriuje. Pagal CPK 625 straipsnio 1 dalį vykdomoji byla gali būti laikinai sustabdyta ar vykdymo veiksmai atidėti CPK nustatyta tvarka antstolio iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu. Vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui spręsti sustabdymo reikalingumą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 627 straipsnis). Konstatavus CPK 626 straipsnyje įtvirtintus vykdomosios bylos sustabdymo pagrindus, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą. CPK 627 straipsnyje nurodyti pagrindai ne įpareigoja, bet suteikia teisę sustabdyti vykdomąją bylą. Pažymėtina, kad minėuose straipsniuose yra pateiktas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriems esant antstolis privalo/gali sustabdyti vykdomąją bylą.

CPK 626 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą šiais atvejais: 1) skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas; 2) skolininkui netekus veiksnumo; 3) iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui; 4) skolininkui bankui ar Centrinei kredito unijai paskelbus veiklos apribojimą (moratoriumą); 5) gavęs išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį; 6) kai atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus).

CPK 627 straipsnyje nustatyta, kad antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus šiais atvejais (fakultatyvusis bylos sustabdymo pagrindas): 1) kai raštu prašo išieškotojas; 2) skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos; 3) kai skolininkas gydosi ligoninėje; 4) kai paskelbta skolininko paieška (CPK 620 straipsnis); 5) kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška; 6) teismui išreikalavus vykdomąją bylą; 7) kai, vadovaujantis Finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis, skolininkui ar išieškotojui atliekami finansų sektoriaus subjekto pertvarkymo veiksmai.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja (skolininkė) prašo stabdyti vykdymo veiksmus, motyvuodama tuo, kad pagal 2024 m. birželio 21 d. Klaipėdos rajono paramos šeimai centro direktorės pavaduotojos socialiniams reikalams J. P. išvadas subsidiarūs skolininkai A. B. G. ir J. B. G. negeba savarankiškai įgyvendinti savo teisių aktualiose srityse. Remiasi teismų išaiškinimais, jog nustačius, kad asmuo dėl savo ligos negali vykdymo procese rūpintis savo interesais, nes yra de facto neveiksnūs, antstolis privalo priimti sprendimą vykdomąją bylą sustabdyti, nepaisydamas to, kad teismo sprendimas dėl asmens pripažinimo neveiksiu de jure dar nebuvo priimtas (2015 m. lapkričio 13 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 2A-624-407/2015).

Susipažinus su pareiškėjos skundu, vykdomosios bylos medžiaga, 2024 m. birželio 21 d. Klaipėdos rajono paramos šeimai centro išvadomis dėl A. B. G. ir J. B. G. gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus konstatuotina, kad nenustatyta pagrindo stabdyti vykdomosios bylos nei CPK 626, nei CPK 627 straipsniuose numatytais pagrindais.

Klaipėdos rajono paramos centro parengtos išvados, patvirtina, kad A. B. G. ir J. B. G. serga lėtinėmis ligomis, jų sveikatos būklė dėl susirgimų yra sunki, reikalinga nuolatinė kito asmens slauga, nes jie patiria sunkumų, tačiau valią išsakyti geba ir gali priimti sprendimus su kito asmens pagalba. Byloje duomenų, kad A. B. G. ir J. B. G. būtų apribotas veiksnumas nėra. Pareiškėjos akcentuojami duomenys šioje proceso stadijoje nesudaro pagrindo vertinti, kad A. B. G. ir J. B. G. neturi galimybių ryšio priemonėmis, pasitelkdami trečiuosius asmenis, taip pat įgaliodami kitą asmenį jiems atstovauti, rūpintis tinkamu atstovavimu, savo teisėms ir jų gynimu vykdymo procese.

Įgyvendindamas įstatymo suteiktą diskrecijos teisę antstolis turi užtikrinti skolininko ir išieškotojo teisėtų interesų apsaugos pusiausvyrą, todėl kiekvienas konkretus procesinis veiksmas vykdymo procese turi būti atliekamas įvertinus reikšmingas faktines aplinkybes. Nepagrįstai sustabdžius vykdomąją bylą, gali būti pažeidžiami jos šalių teisėti interesai, vilkinamas pateikto vykdomojo dokumento įvykdymas.

CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.

Įvertinus vykdomojoje byloje esančius duomenis, konstatuotina, jog antstolė tinkamai įvertino pareiškėjos prašymą ir nustačiusi, jog nėra CPK 626 straipsnyje, 627 straipsnyje numatytų pagrindų vykdomosios bylos stabdymui pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo dėl vykdomosios bylos sustabdymo.

Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad antstolės veiksmus priėmus patvarkymą Nr. S-24-74-26224 pripažinti neteisėtais bei patvarkymą panaikinti nėra pagrindo, todėl pareiškėjos skundas netenkintinas.

Antstolė pateikė prašymą pareiškėjai I. R. skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnyje nustatyta tvarka. Savo prašymą motyvavo aplinkybėmis, jog skolininkė pakartotinai teikdama prašymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo, analogišką tiems, kuriuos išnagrinėjo teismas ir priėmė nutartis, nesivadovauja jose išdėstytais motyvais ir teikia prašymą sustabdyti vykdomąją bylą dėl tų pačių motyvų, kuriuos teismai atmetė, kaip nepagrįstus.

Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius (CPK 95 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant klausimą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo yra išaiškinta, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).

Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, tačiau pažymėtina, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-706/2016). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017).

Antstolė nurodo, kad skolininkė pakartotinai teikia prašymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo, analogišką tiems, kuriuos išnagrinėjo teismas ir priėmė nutartis, nesivadovauja jose išdėstytais motyvais ir teikia prašymą sustabdyti vykdomąją bylą dėl tų pačių motyvų, kuriuos teismai atmetė, kaip nepagrįstus. Su tokiais antstolės argumentais teismas neturi pagrindo sutikti. Nors pareiškėja jau ne pirmą kartą teikia prašymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo, tačiau prašymai teikiami remiantis skirtingais dokumentais bei pagrindais. Nors pareiškėjos prašymas ir netenkintinas, tačiau tai nereiškia, kad pareiškėja piknaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, įvertinant ir tai, kad įstatymas suteikia teisė vykdymo procese šalims teikti prašymus. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, byloje nustatytų ir įvertintų aplinkybių, susijusių su pareiškėjos veiksmais, visetas nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėja piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl antstolės prašymas dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskyrimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 510, 512, 513, teismas

nutaria:

pareiškėjos I. R. skundo dėl antstolio veiksmų netenkinti.

Antstolės prašymo dėl baudos už piknaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstolei Redai Vizgaudienei.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.