Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-11-13 · Civilinė byla Nr. 2A-624-407/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-13
Bylos Nr.
2A-624-407/2015
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00576-2013-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidija Tamošiūnienė, Kazys Kailiūnas, Vigintas Višinskis
Ieškovas
J. T., A. K.
Trečiasis asmuo
akcinė bendrovė SEB bankas, „BTA Insurance Company“ SE
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-624-407/2015Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00576-2013-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Egidijos Tamošiūnienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. T. (J. T.) ir A. K. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-368-253/2015 pagal ieškovo J. T. ieškinį atsakovams antstoliui J. P. ir A. K. dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo vykdomojoje byloje Nr. 0172/12/01382, tretieji asmenys – akcinė bendrovė SEB bankas ir „BTA Insurance Company“ SE.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-06-19 nutartimi nutarė išieškoti iš skolininko J. T. bendrą 463 858,91 Eur įskolinimą kreditoriui AB SEB bankui, už skolą iš varžytinių parduodant įkeistus nekilnojamuosius daiktus – gyvenamąjį namą su žemės sklypu ir kiemo statiniais, esančius adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nekilnojamasis turtas).

Antstolis J. P. 2012-12-04 patvarkymu priėmė šią nutartį vykdyti, 2012-12-14 priėmė patvarkymą dėl ekspertizės Nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti skyrimo, 2013-01-05 ekspertizės aktu nustatyta, kad Nekilnojamojo turto rinkos vertė 2013-01-05 yra 509 000 Lt. Nekilnojamasis turtas buvo realizuotas 2013-05-17 įvykusiose antrosiose varžytinėse už 325 582 Lt sumą, turtą įsigijo atsakovas A. K.. 2013-05-21 patvirtintas turto pardavimo iš varžytinių aktas.

Šalies argumentai

Pateiktu ieškiniu ieškovas J. T. prašė: 1) pripažinti neteisėtu 2013-01-05 ekspertizės aktą; 2) pripažinti negaliojančiu 2013-05-21 turto pardavimo iš varžytynių aktą ir taikyti restituciją – grąžinti ieškovo nuosavybėn iš varžytinių parduotą Nekilnojamąjį turtą.

Ieškovas nurodė, kad ieškovas nuo 2012-10-31 iki 2013-01-15 buvo gydomas ligoninėje, patyrė klinikinę mirtį, buvo komoje; nuo 2013-02-15 iki 2013-03-07 jis buvo gydomas Klaipėdos psichikos sveikatos centre, o nuo 2013-05-13 iki 2013-07-04 vėl gulėjo ligoninėje. Nurodė, kad nuo vykdomosios bylos pradžios iki varžytynių pabaigos visą laiką sunkiai sirgo ir negalėjo dalyvauti vykdymo procese pats ar pavesti kam nors atstovauti jo interesams, todėl buvo pažeistos jo teisės ir teisėti interesai. Ieškovo nuomone, buvo visos sąlygos sustabdyti vykdymo veiksmus ar juos atidėti CPK 625, 626, 627 straipsnių pagrindais. Pasak ieškovo, antstolis J. P. netinkamai atliko arba sąmoningai neatliko savo funkcijų: ieškovas nebuvo informuotas apie priimtą patvarkymą dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, nepaisant to, antstolis priėmė patvarkymą dėl ekspertizės nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti skyrimo, su šiuo patvarkymu ir ekspertizės aktu ieškovas taip pat nebuvo supažindintas, nebuvo informuotas, kad antstolis areštavo jo turtą. Pasak ieškovo, visi vykdomojoje byloje priimti patvarkymai ieškovui nebuvo įteikti, grįžo su žyma ,,neatsiėmė“. Tokiu atveju antstolis privalėjo paskirti kuratorių, tačiau to nepadarė. Nekilnojamojo turto ekspertizė atlikta nedalyvaujant nei pačiam ieškovui, nei jo šeimos nariams, apie turto įvertinimą antstolis ieškovui nepranešė, todėl jis neturėjo galimybės pareikšti savo nuomonę dėl antstolio pasiūlyto turto įkainojimo, apie varžytynes nežinojo, todėl neturėjo galimybės pasiūlyti savo pirkėjo. Ieškovo nuomone, iš varžytynių parduotas turtas buvo įkainotas ir parduotas nepagrįstai maža kaina, nes VĮ Registrų centro masinio vertinimo būdu nustatyta Nekilnojamojo turto vertė yra 897 000 Lt, o eksperto – 509 000 Lt. Ieškovo turtas buvo parduotas iš varžytynių už kainą 64 proc. mažesnę negu VĮ Registrų centro masinio vertinimo būdu nustatyta vertė, o tai yra esminis skolininko interesų pažeidimas.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-03-07 nutartimi ieškovas pripažintas neveiksniu, 2014-06-04 jam nustatyta globa, globėja paskirta ieškovo sesuo Ž. M..

Šalies argumentai

Atsakovas antstolis J. P. ir A. K. (pirkėjas) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovai, be kita ko, reiškė abejones, ar ieškinys yra paduotas įgalioto asmens, abejodami dėl ieškovo valios sudaryti atstovavimo sutartį ir dėl jo parašo autentiškumo atstovavimo sutartyje ir prašydami ieškinį palikti nenagrinėtu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. sausio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė; iš ieškovo atsakovui antstoliui J. P. priteisė 434,4 Eur advokato išlaidų ir 258,74 Eur ekspertizės išlaidų; atsakovui A. K. 1 882,53 Eur advokato pagalbos išlaidų.

Dėl ieškinio paliko nenagrinėtu. Teismas netenkino atsakovų prašymo palikti ieškinio nenagrinėtu kaip paduoto neįgalioto asmens, nurodydamas, kad ieškovas neveiksniu pripažintas po civilinės bylos iškėlimo ir atstovavimo sutarties su advokate sudarymo, teismo rašysenos ekspertizės metu nustatyta, kad negalima identifikuoti ar atstovavimo sutartį pasirašė pats ieškovas ar kitas asmuo, ieškovo paskirta globėja palaikė byloje pareikštus reikalavimus ir patvirtino advokatės įgaliojimus vesti bylą.

Dėl procesinių pažeidimų. Teismas sprendė, kad antstolis nepažeidė proceso normų, susijusių su dokumentų vykdomojoje byloje atsakovui įteikimu. Teismas nurodė, kad antstolio procesiniai dokumentai ieškovui buvo siunčiami visais žinomais jo gyvenamosios vietos adresais (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad 2013-01-09 antstolio patvarkymas dėl turto arešto, siųstas ieškovo motinos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), buvo įteiktas. Teismas nurodė, kad vadovaujantis CPK 604 straipsniu, laikytina, kad ieškovas buvo tinkamai informuotas apie antstolio atliekamus vykdymo veiksmus. Teismo vertinimu, antstolis nepažeidė proceso nuostatų neskirdamas kuratoriaus, nes kuratorius gali būti skiriamas, kai skolininko gyvenamoji vieta nežinoma, o šioje byloje ieškovo gyvenamoji vieta buvo žinoma. Teismas nurodė, kad antstolis turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus skolininkui sunkiai susirgus arba kai skolininkas gydosi ligoninėje (CPK 627 str.). Tačiau šiuo atveju, pasak teismo, byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina ieškovo ligą, tačiau neįrodo, kad apie šias aplinkybes buvo informuotas antstolis. Teismas pažymėjo, kad vykdomojoje byloje esantis Ž. M. prašymas patvirtina, kad ji 2013-05-29 paprašė antstolį išduoti pardavimo iš varžytynių aktą, kartu pateikdama 2012-11-22 išrašą iš gydymo stacionare ligos istorijos. Dėl nurodytų aplinkybių teismas sprendė, kad antstolis nepažeidė CPK nuostatų nestabdydamas vykdomosios bylos ieškovo ligos atveju.

Dėl ekspertizės akto pripažinimo negaliojančiu. Teismas nurodė, kad eksperto atliktas turto vertinimas atitinka Turto ir verslo vertinimo metodikos 106 punkto nuostatas, todėl negali būti laikomas neteisėtu. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad ekspertizė yra įrodymų šaltinis, kuris vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl turto pardavimo iš varžytynių akto. Teismas nurodė, kad nei ieškovas (skolininkas), nei išieškotojas motyvuotų prieštaravimų dėl ekspertizės išvados nereiškė, nors, pasak teismo, 2012-01-09 turto arešto aktas ir jame nurodytas turto vertinimas buvo įteiktas ieškovui ar jo artimam giminaičiui. Teismas pažymėjo, kad antrosiose varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina sudaro 60 procentų CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytos turto kainos, todėl negalima traktuoti ieškovo nekilnojamojo turto pardavimo už esmingai mažesnę kainą nei rinkos kaina vien todėl, kad šis turtas buvo parduotas iš antrųjų varžytynių už 36 procentų mažesnę vertę, nei buvo nustatyta jo rinkos vertė. Teismas pažymėjo, kad ieškovo į bylą pateiktame skelbime apie ginčo turto laisvą pardavimą (skelbimas įdėtas 2014-06-18) parduodamo turto kaina nurodyta 600 000 Lt, t. y. tik 17 proc. didesnė negu 2012-01-05 eksperto nustatyta turto vertė. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad parduodant turtą jo vertė turėjo būti nustatyta remiantis VĮ Registrų centro masiniu vertinimu, kuris nustato, kad turto vertė buvo 897 000 Lt, nurodydamas, kad Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė nustatyta masinio vertinimo būdu, neatsižvelgiant į individualias turto savybes. Teismo nuomone, ieškovui nepateikus jokių kitų įrodymų apie parduoto turto vertę, masiniu vertinimu nustatyta vertė negali būti pagrindu pripažinti eksperto nustatytą vertę per maža. Teismas pažymėjo, kad turtas buvo parduotas tik iš antrųjų varžytynių, objektyvi turto rinkos vertė kaip tik ir nustatoma varžytynių metu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas atmetė atsakovo A. K. prašymą priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas ne iš ieškovo, o iš jo įstatyminės atstovės globėjos Ž. M..

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovo J. T. atstovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl procesinių teisių pažeidimo. Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Byloje buvo pateikti išrašai iš ieškovo ligos istorijos, patvirtinantys, kad pradėjus vykdymo procesą ieškovo būsena buvo tokia, kad jis negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų pasekmių. Ieškinyje buvo įvardyti antstolio padaryti grubūs proceso teisės pažeidimai, tačiau teismas nenustatė proceso normos pažeidimų argumentuodamas visiškai formaliu teisės taikymu, neatsižvelgdamas į bylos aplinkybių visumą. Teismas, nurodydamas, kad šiuo atveju skolininko gyvenamoji vieta buvo žinoma, todėl nebuvo pagrindo skirti kuratoriaus, neatsižvelgė į tai, kad jokie pranešimai ieškovui nebuvo įteikti, dėl sveikatos būklės jis negalėjo pasirūpinti savimi, todėl tokia situacija negali būti vertinama kaip žinoma skolininko gyvenamoji vieta. Byloje nėra nuginčytas ir ieškovo sesers Ž. M. paaiškinimas, kad apie ieškovo ligą ji pranešė AB SEB banko darbuotojams ir antstoliui J. P. 2012 m. gruodžio mėn.

Šalies argumentai

2. Dėl ekspertizės akto ir turto pardavimo iš varžytinių akto. Teismas neįvertino CPK normų pažeidimų ieškovo atžvilgiu, kurie užkirto jam įstatymo numatytas galimybes tinkamai apginti savo kaip skolininko teises iki varžytinių. Iš netiesos negali gimti tiesa, antstolio atliktų vykdymo veiksmų negalima pripažinti teisėtais.

3. Dėl paskirstytų ekspertizės išlaidų. Rašysenos ekspertizė buvo paskirta atsakovų prašymu ir nepatvirtino jų pareiškimų, todėl teismas nepagrįstai 258,74 Eur ekspertizės išlaidas priteisė iš ieškovo.

Apeliaciniame skunde atsakovas A. K. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, panaikinant teismo sprendimo dalį, kuria atsakovui A. K. 1 882,53 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistos iš ieškovo J. T., šias išlaidas priteisiant iš jo globėjos Ž. M..

Nurodo, kad ieškovo įstatyminės atstovės elgesys, įgyvendinant ieškovo teises bei sukuriant pareigas, neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, geros moralės principų, nes įstatyminė globėja ieškovui, kuris pats negalėjo įgyvendinti teisių, sukūrė pareigą apmokėti bylinėjimosi išlaidas. Iš CPK 6.278 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos seka, kad globotinio veiksmai nesukuria jam teisių ir pareigų, o jas sukuria globėjui. Būtent šioje normoje įtvirtintais principais teismas ir turėjo vadovautis spręsdama klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Atsiliepimas

Atsakovas A. K. atsiliepime į ieškovo J. T. atstovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti iš ieškovo įstatyminės atstovės Ž. M. bylinėjimosi išlaidas atsiliepimo už apeliacinį skundą surašymą.

Nurodo, kad teismo išvada, jog antstolis nepažeidė procesinių normų yra pagrįsta byloje esančiais įrodymais ir tinkamai aiškinant ir taikant CPK 604 straipsnį, reglamentuojantį dokumentų įteikimą skolininkui. Teigdamas, kad antstolis turėjo skirti kuratorių byloje, ieškovas nedaro skirtumo tarp procesinių dokumentų neįteikimo ir gyvenamosios vietos žinomumo; šiuo atveju ieškovo gyvenamoji vieta buvo žinoma. Ieškovas nurodo, kad byloje nėra nuginčytas Ž. M. paaiškinimas, kad apie ieškovo ligą ji pranešė AB SEB banko darbuotojams ir antstoliui J. P. 2012 m. gruodžio mėn., tačiau pagal CPK 178 straipsnį pati Ž. M. turėjo įrodyti šias aplinkybes. Ieškovas nenurodo nė vienos aplinkybės, kuo pasireiškė pažeidimai skiriant ir atliekant ekspertizę ir nuo kokios konkrečios praktikos nukrypo pirmosios instancijos teismas. Atsakovas nesutinka su ieškovo pozicija, kad ekspertizės išlaidos turėjo būti priteistos iš atsakovų.

Atsakovas antstolis J. P. atsiliepime į ieškovo J. T. atstovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, ir priteisti iš ieškovo įstatyminės atstovės Ž. M. 400 Eur bylinėjimosi išlaidas atsiliepimo už apeliacinį skundą surašymą.

Nurodo, kad CPK 604 straipsnyje yra įtvirtinta registruotu paštu siunčiamų procesinių dokumentų įteikimo prezumpcija. Apie tai, kad buvo žinoma apie vykdomą priverstinį išieškojimą parduodant turtą iš varžytinių teismo posėdžio metu patvirtino ir ieškovo sesuo Ž. M.. Ji taip pat patvirtino, kad buvo gaunami iš pašto pranešimai apie ieškovo vardu gautą pašto korespondenciją, tačiau šios korespondencijos Ž. M. iš pašto neimdavo, nes neturėjo ieškovo įgaliojimo. Nurodo, kad Ž. M. nepateikdama antstoliui dokumentų apie ieškovo ligą pati užkirto galimybę antstoliui visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus CPK 627 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

Atsakovas antstolis J. P. atsiliepime į atsakovo A. K. apeliacinį skundą prašo jį tenkinti ir priteisti iš ieškovo įstatyminės atstovės Ž. M. 70 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Ginčo aplinkybės patvirtina, kad pagrindinis ieškovo atstovės siekis šioje byloje yra pripažinti negaliojančiu 2013-05-21 turto pardavimo iš varžytinių aktą ir, pritaikius restituciją, grąžinti perleistą Nekilnojamąjį turtą ieškovui. Ekspertizės aktas ginčijamas tiek, kiek jis lėmė neteisingą Nekilnojamojo turto realizavimą.

Turto pardavimo iš varžytinių akto neteisėtumas motyvuojamas esminiais antstolio vykdymo proceso metu padarytais pažeidimais. Kaip pagrindinius antstolio padarytus pažeidimus ieškovo atstovė įvardija ieškovo (skolininko vykdomojoje byloje) neinformavimą apie vykdymo procesą, vykdymo veiksmų tęsimą ieškovui nežinant apie vykdymo veiksmų pradžią, neinformavimą ieškovo apie jokius vykdomojoje byloje priimtus antstolio procesinius sprendimus, vykdymo proceso nesustabdymą esant įstatymo numatytam pagrindui (ieškovo ligai) ir kt.

Minėta, kad skundžiamu sprendimu teismas nenustatė antstolio padarytų proceso teisės pažeidimų. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atstovės apeliacinio skundo argumentu, kad tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra formali, padaryta netinkamai įvertinus faktines civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0172/12/01382 aplinkybes, taip pat netinkamai taikant proceso normas, reglamentuojančias vykdymo procesą (CPK 185 str.).

Šiame kontekste (sprendžiant dėl antstolio veiksmų (ne)teisėtumo) reikšmingi išaiškinimai, nurodyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-684/2015, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl antstolio J. P. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0172/12/0138 teisėtumo.

Minėtoje kasacinio teismo nutartyje, priimtoje byloje tarp tų pačių šalių, ir vertinant antstolio veiksmus toje pačioje vykdomojoje byloje Nr. 0172/12/01382, išaiškinta, kad vien dokumentų siuntimas registruota pašto siunta, kaip numato CPK 604 straipsnis, ir vieno laiško įteikimas ieškovo motinos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), nėra laikomas tinkamu dokumentų įteikimu. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas šioje byloje skundžiamu sprendimu tokį procesinių dokumentų įteikimą vykdymo procese laikė tinkamu.

Atsakovai neginčija ieškinyje nurodytų aplinkybių, kad ieškovas (skolininkas) vykdymo veiksmų atlikimo metu nuo 2012-10-31 iki 2013-01-15 buvo gydomas ligoninėje, patyrė klinikinę mirtį, buvo komoje; nuo 2013-02-15 iki 2013-03-07 jis buvo gydomas Klaipėdos psichikos sveikatos centre, o nuo 2013-05-13 iki 2013-07-04 vėl gulėjo ligoninėje. Antstolis iš esmės neneigia, kad ieškovo sesuo Ž. M. 2012 m. pabaigoje žodžiu buvo jį informavusi apie ieškovo sveikatą.

Kasacinis teismas minėtoje 2015 m. spalio 14 d. nutartyje nurodė, kad antstolio gauta pirminė informacija apie skolininko ligą ir jos pobūdį (klinikinė mirtis, koma, gydymasis psichikos sveikatos centre) sudarė pakankamą pagrindą abejonėms, ar skolininkas faktiškai yra veiksnus, ir atitinkamai suponavo antstolio pareigą šią informaciją pasitikslinti. Nustačius, kad asmuo dėl savo ligos negali vykdymo procese rūpintis savo interesais, nes yra de facto neveiksnus, antstolis privalėjo priimti sprendimą vykdomąją bylą sustabdyti, nepaisydamas to, kad teismo sprendimas dėl asmens pripažinimo neveiksiu de jure dar nebuvo priimtas.

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, pirmiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog antstolis nepažeidė vykdymo proceso, yra neteisinga. Kaip minėta, ieškinio faktinis pagrindas prašant pripažinti turto pardavimo aktą iš varžytinių negaliojančiu būtent ir grindžiamas antstolio veiksmų vykdymo procese pažeidimais, iš kurių pagrindiniai – ieškovo neinformavimas apie vykdymo proceso pradžią ir eigą bei vykdymo veiksmų nestabdymas ieškovui sunkiai sergant ir faktiškai esant neveiksniam.

Pirmosios instancijos teismas, neteisingai nustatęs, kad antstolis vykdymo proceso nepažeidė, atitinkamai nevertino šių pažeidimų turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu kontekste. Konstatavus byloje antstolio padarytus vykdymo proceso pažeidimus, turėtų būti vertinama šių pažeidimų reikšmė (įtaka) Nekilnojamojo turto realizavimo teisėtumui.

Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad už realizuotą Nekilnojamąjį turtą gauta suma pervesta išieškotojui AB SEB bankas (vykd. b. l. 227), kuris šioje civilinėje byloje dalyvauja trečiojo asmens statusu. Todėl sprendžiant turto pardavimo iš varžytinių akto negaliojimo ir atitinkamai restitucijos klausimą, šalimis byloje turėtų būti įtraukti ne tik antstolis, realizavęs turtą, ir pirkėjas, bet ir asmuo, kuriam pervestos lėšos, gautos realizavus turtą.

Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai nekonstatavęs antstolio padarytų pažeidimų vykdymo procese, atitinkamai nevertino ir šių pažeidimų įtakos Nekilnojamojo turto realizavimo teisėtumui, kas iš esmės ir sudarė nagrinėjamos bylos esmę. Pirmosios instancijos teismui neatskleidus bylos esmės, tai sudaro pagrindą perduoti ją nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Minėta, kad šioje byloje apeliacinį skundą pateikė ne tik ieškovo atstovė, bet ir atsakovas A. K., kurio apeliacinis skundas grindžiamas netinkamu bylinėjimosi išlaidų priteisimu. Panaikinus skundžiamą teismo sprendimą ir perdavus bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas bus sprendžiamas pirmosios instancijos teisme iš naujo išnagrinėjus bylą. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, panaikindama skundžiamą teismo sprendimą ir perduodama bylą nagrinėti iš naujo, nevertina ir nepasisako dėl atsakovo A. K. apeliaciniame skunde ir ieškovo atstovės apeliaciniame skunde nurodomų argumentų, kuriais ginčijamos teismo sprendimo dalys, susijusios su bylinėjimosi išlaidų priteisimu (paskirstymu).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 27 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

TeisėjaiKazys KailiūnasEgidija TamošiūnienėVigintas Višinskis