Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Paštuolio ir Aurelijaus Rauckio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismo) 2021 m. liepos 16 d. nuosprendžio, kuriuo D. L. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta laisvės atėmimo 6 mėnesiams bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2014 m. gegužės 15 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu bei 2015 m. liepos 2 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi, kuria subendrintos bausmės paskirtos pagal 2014 m. gegužės 15 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendį ir 2014 m. balandžio 15 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendį, paskirta ir neatlikta bausme, prie neatliktos bausmės – 2 metų 3 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas - 2 metams 6 mėnesiams 5 dienoms, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. balandžio 25 d. iki 2021 m. balandžio 26 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 68 straipsniu, D. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto motorines priemones 2 metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas bei nuspręsta išieškoti iš D. L. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 950,00 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt eurų) į valstybės biudžetą.

Iš nuteistojo D. L. priteistos proceso išlaidos -7,44 Eur (pašto išlaidos) valstybei.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. L. nuteistas už tai, kad 2021 m. balandžio 25 d. apie 12.10 val. (duomenys neskelbtini) mieste, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą- draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „Audi A4“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0350, patikros sertifikato numeris 1465101, buvo nustatytas daugiau negu 1,51 ‰ (promilių) neblaivumas -2,06 ‰ (promilių) girtumas

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. L. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), tai yra patikrina, ar pagrįstai nuteistojo D. L. atžvilgiu netaikytos BK 75 straipsnio nuostatos.

5. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016, 2K-27-976/2020 ir kt.) teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų).

6. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, padarė išvadą, kad nėra pagrindo išvadai, jog nagrinėjamu atveju bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Byloje esančių duomenų visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį.

7. D. L. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą. Jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, gailėjosi dėl savo veiksmų, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teismas nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Tačiau šios aplinkybės negali būti vertinamos atsietai nuo nuteistojo asmenybės ir nusikaltimo padarymo aplinkybių. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. L. yra charakterizuojamas neigiamai, kaip sistemingai nusikalsti linkusi asmenybė. Šis teistumas D. L. yra aštuntas. Jis ilgą laiko tarpą praleido pataisos namuose atlikdamas jam skirtą laisvės atėmimo bausmę už sunkių nusikaltimų padarymą. Buvo paleistas lygtinai ir 2020 m. liepos 2 d. įtrauktas į Probuojamųjų asmenų registrą. Dabartinis nusikaltimas padarytas lygtinio paleidimo metu, nepraėjus nei metams laiko nuo jo lygtinio paleidimo. Be to, intensyvios priežiūros metu jis pažeidė įpareigojimą – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Transporto priemonę vairavo ne tik būdamas neblaivus, bet ir neturėdamas tam teisės, kai ši teisė iš jo atimta. Be to, jis nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kelio vidurio skiriamąją salelę, ją apgadino. Nusikaltimas padarytas miesto teritorijoje, pietų metų, tad tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkių padarinių. Visa tai rodo didesnį paties nusikaltimo pavojingumą, o taip pat tai, kad D. L. antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, nusikalstama veika padaryta ne atsitiktinai dėl nepalankiai susiklosčiusių gyvenimiškų aplinkybių, bet yra nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo padarinys, jis yra linkusi nepaisyti įstatymų reikalavimų asmenybė.

8. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nepritariama atvejams, kai bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-132-942/2016). Situacijos, kai nuteistasis nepasinaudoja jam suteikta galimybe ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, o juo labiau lygtinio paleidimo metu padaro tyčinį nusikaltimą, teismų praktikoje paprastai vertinamos kaip paneigiančios galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-58/2009, 2K-228/2010, 2K-171-697/2019 ir kt.). Asmeniui nusikaltus lygtinio paleidimo laikotarpiu, be to, nesilaikant ir kitų probacijos sąlygų, iš esmės nebelieka prielaidų daryti išvados, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

9. Tad, atsižvelgus į visų aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, nėra pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai D. L. atžvilgiu gali būti pasiekti atidėjus paskirtos bausmės vykdymą, kadangi tuo būtų paneigiama baudžiamosios teisės esmė ir paskirtis, formuotųsi nebaudžiamumo nuotaikos, nepagarba įstatymui. Be to, tuo būtų paneigiamas iš baudžiamosios teisės kylantis reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Todėl tenkinti nuteistojo D. L. apeliacinį skundą ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

10. Kauno apygardos teisme 2021 m. spalio 5 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Šioje pažymoje nurodyta, kad valstybė dėl D. L. gynybos patyrė 90 Eur išlaidų.

11. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021 ir kt.). Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė nuteistasis, tačiau apeliacinės instancijos teisme nuteistasis gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė, todėl Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 5 d. nutartimi nuteistajam D. L. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas advokatas V. Gineika. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai, todėl teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo turi būti išieškotos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. L. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo D. L. 90 Eur (devyniasdešimt eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.