- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-17
- Bylos Nr.
- e2-761-1027/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00089-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Šimonėlytė
- Ieškovas
- D. K.
- Atsakovas
- R. V.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Valdas Rakauskas
institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Renatai Pekštenienei,
žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui R. V. dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio padidinimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Ieškovė D. K. ieškiniu prašo pakeisti taikos sutarties, patvirtintos Utenos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2 punktu nustatytą nepilnamečiam vaikui D. V., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą išlaikymą po 350 Lt (101,36 Eur) per mėnesį ir nuo ieškinio pateikimo dienos priteisti nepilnamečio vaiko išlaikymui po 260 Eur per mėnesį, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad vaiko išlaikymui per mėnesį vidutiniškai reikia 520-600 Eur (300 Eur maistui, 25 Eur sveikatos poreikiams, 55 Eur avalynei ir aprangai, 20 Eur higienos priemonėms35 Eur ugdymo ir lavinimo priemonėms, 45 Eur laisvalaikiui ir pramogoms, 40 Eur būsto išlaikymui, internetui). Vaikas nuolat gyvena su ieškove, todėl jai tenka didesnė vaiko išlaikymo našta, ieškovės gaunamos pajamos yra nereguliarios, pastaraisiais metais didžioji dalis pragyvenimui lėšų skiriama iš santaupų. Atsižvelgiant į tai, prašo iš atsakovo priteisti padidintą išlaikymą – po 260 Eur per mėnesį.
Atsiliepimas
2. Atsakovas R. V. pateikė atsiliepimą, prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės turtinė padėtis po 2013 m. lapkričio 14 d. nutarties priėmimo ne pablogėjo, o pagerėjo, ieškovė po taikos sutarties patvirtinimo įgijo didelės vertės nekilnojamąjį turtą (sodo namelį su žemės sklypu), lengvąjį automobilį. Tuo tarpu atsakovo turtinė padėtis nepagerėjo, netgi pablogėjo. Ieškovė nepateikė jokių duomenų apie atsiradusias papildomas vaiko priežiūros išlaidas, situacija nuo 2013 metų yra iš esmės pasikeitusi, šiuo metu atsakovas faktiškai praleidžia beveik pusę laiko su vaiku ir patiria vaiko išlaikymo išlaidas, o ieškovė tuo metu jokių išlaidų nepatiria, be to, atsakovas perka vaikui įvairius daiktus, prisideda prie didesnių nenumatytų vaiko poreikių, apmoka turimo mobilaus telefono interneto paslaugas, taigi patiria daugiau išlaidų nei vien periodinės vaiko išlaikymo išlaidos. Ieškovė tik deklaratyviai nurodė, kad vaiko išlaikymui reikia 520 Eur per mėnesį, nurodytos sumos maistui, higienos priemonėms, sveikatos poreikiams, ugdymo ir lavinimo priemonėms yra per didelės, be to, apskaičiuojant išlaikymo dydį neatsižvelgta į valstybės mokamą išmoką vaikui.
Šalies argumentai
3. Ieškovė ir jos atstovas teismo posėdžio metu ieškinį pilnai palaikė. Ieškovė paaiškino, kad vaikas baigia pradinę mokyklą, poreikiai bus didesni. Vaiko išlaikymui reikia apie 500 Eur. Apie 230-250 Eur maistui, vaikas auga, valgo. Drabužiams mėnesiui gal 200 Eur, gal 150 Eur, bet priklauso nuo mėnesio, nuo sezono, po ieškinio pateikimo pirko marškinėlių (vienetas kainavo 6 Eur), džemperį (18 Eur), batus (35-38 Eur), vieną porą turėjo iš praeitų metų (30 Eur), vaikui reikia ne vienos poros batų (reikia į kiemą, į mokyklą, fizinio lavinimo pamokoms). Yra išlaidų vaistams, papildams, perka žuvies taukus, mėnesiui reikia vienos pakuotės (9 Eur), vaikas turi problemų su akimis, gal reikės vitaminų. Vaikui reikia akinių, tai nustatyta prieš pusantrų metų, tada pirko akinius, kainavo 150 Eur, dabar reikės keisti, nes regėjimas suprastėjo, rėmeliai pradėjo spausti, nauji kainuos gal apie 200 Eur. Vaikas turi stuburo problemų, buvo skirta reabilitacija, pati reabilitacija buvo nemokama, tačiau tekdavo lankyti, veždavo maisto, išleisdavo apie 10 Eur. Vaikas šiuo metu lanko tik nemokamą būrelį, tačiau gal lankys dailės mokyklą, nes mėgsta piešti, vaikas rinksis. Valstybės išmokas vaikui leidžia vaiko reikmėms. Telefono aparatą, nešiojamą kompiuterį pirko atsakovas, daiktai buvo naudoti, už telefono abonentą moka atsakovas. Už butą moka apie 150 Eur žiemos metu, apie 100 Eur vasarą. Internetas kainuoja 6 Eur per mėnesį. Bute gyvena dviese – ji ir vaikas. Vaikui vykstant pas tėvą nededa maisto, higienos reikmenų. Pati (ieškovė) kitų išlaikytinių, sveikatos problemų neturi, išsilavinimas vidurinis, verčiasi dėvėtų drabužių prekyba, per mėnesį, kai po pandemijos prekyba vėl atsigauna, gauna apie 500-700 Eur pajamų. Ieškovės atstovas nurodė, kad nustatant iš atsakovo priteistino išlaikymo dydį vaiko poreikiams patenkinti reikalinga suma turėtų būti mažinama valstybės išmokomis vaikui (vaiko pinigais).
Atsiliepimas
4. Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovė su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes. Atsakovas nurodė, kad kitų išlaikytinių, sveikatos problemų neturi, yra pilnai darbingas. Vaikas pas jį būna nuo penktadienio iki sekmadienio, tuo metu būna pilnai viskuo aprūpintas, anksčiau praleisdavo visas atostogas, tik praėjusiais metais ne, nes ieškovė neleido. Su vaiku tuo metu pramogauja, daug kur važiuoja, viskas kainuoja – kuras, valgis. Negali įvardinti išleidžiamų sumų, neskaičiuoja. Pats gyvena pas tėvus, jam niekas nekainuoja. Vaiką paima iš namų, iš mokyklos neima, vaikas nėra buvęs pas jį su mokykliniais daiktais. Prie akinių vaikui prisidėjo ir įsipareigoja nupirkti naujus akinius. Vaiko poreikiai didėja, vaikui pirko personalinį kompiuterį. Ieškovė vaikui perka dėvėtus rūbus, yra pas vaiką matęs tik palaidinę, jis pats vaikui yra pirkęs marškinėlius, striukę. Gyveno iš santaupų, dabar santaupos senka, tik šiemet pradėjo vykdyti individualią automobilių taisymo veiklą. Mano, kad ieškovės nurodytos sumos vaiko poreikiams tenkinti per didelės, maistui turėtų užtekti apie 150 Eur, vaistams – 10 Eur, laisvalaikio ieškovė su vaiku neleidžia, į mokyklą vaiką galimą suruošti už 150 Eur.
5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktoje išvadoje nurodė, kad ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma yra pakankama užtikrinti ne tik būtiniausius, bet ir papildomus vaiko poreikius. Teismo posėdžio metu išvadą palaikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas iš dalies.
6. Byloje nustatyta, kad ieškovė D. K. ir atsakovas R. V. yra D. V., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Santuoka tarp šalių nebuvo įregistruota.
Žemesnės instancijos teismas
7. Utenos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) supaprastinto proceso tvarka patvirtinta šalių taikos sutartis, kuria buvo nustatyta skyrium gyvenančio tėvo (atsakovo) bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, atsakovas įsipareigojo nuo 2013-11-01 teikti nepilnamečiam vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 350 Lt (101,36 Eur) (sutarties 2 punktas).
8. 2022 m. sausio 31 d. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama padidinti minėta nutartimi nustatytą išlaikymą iki 260 Eur, motyvuodama tuo, kad priteistas išlaikymas yra nepakankamas, vaiko poreikiai pasikeitę.
Dėl pagrindo pakeisti nepilnamečiam vaikui priteistą išlaikymą
9. Teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios, kadangi tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą), jei iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar nepilnamečių vaikų poreikiai (CPK 279 straipsnio 5 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
10. Visų pirma teismas turi įsitikinti pirmiau nurodytų sąlygų ar vienos iš jų buvimu ir tada spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
11. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui iš atsakovo buvo priteistas (duomenys neskelbtini) teismo nutartimi, nustatytas išlaikymo dydis – 350 Lt (101,36 Eur) per mėnesį iki vaiko pilnametystės.
12. Ieškovė ieškinį grindžia padidėjusiais vaiko poreikiais. Taigi, ieškinys reiškiamas tuo pagrindu, kad iš esmės pasikeitė nepilnamečio vaiko poreikiai.
13. Nuo šalių taikos sutarties patvirtinimo, kuria buvo nustatytas išlaikymo dydis 350 Lt (101,36 Eur) per mėnesį, praėjo beveik devyneri metų, taikos sutarties patvirtinimo metu nepilnamečiam D. V. nebuvo dvejų metų, šiuo metui šalių sūnui beveik dvylika metų, jis tampa paaugliu, lanko mokyklą, 2022 m. rudenį pradės lankyti progimnaziją. Nuo 2013 metų, kai buvo priteistas išlaikymas, vaiko poreikiai pasikeitė, nes atsirado papildomų išlaidų, susijusių su vaiko ugdymu, padidėjo išlaidos maistui (atsirado poreikis valgyti ne tik namuose, bet ir ugdymo įstaigose), atsižvelgiant į vaiko amžių atsirado objektyvus poreikis nuolatos įsigyti naujų drabužių (ji tapo įvairesnė), higienos prekių, augant vaikui platėja jo socialinių interesų sfera, todėl padidėjo išlaidos laisvalaikiui (užklasinė veikla, draugų gimtadieniai, komunikacijos priemonės ir pan.), dėl šių priežasčių tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. Vaiko išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turėjo ir pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje, kuri sąlygojo maisto produktų, rūbų, komunalinių ir kitų paslaugų kainų augimą, išlaikymas vaikui buvo priteistas dar iki euro įvedimo.
14. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad yra iš esmės pasikeitusios faktinės aplinkybės (nepilnamečio vaiko poreikiai), sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio klausimą. Nustačius iš esmės pasikeitusius vaiko poreikius, spręstinas išlaikymo dydžio peržiūrėjimo klausimas, t. y. koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas.
Dėl išlaikymo dydžio
15. Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai vaiko tėvai gyvena skyrium, jie abu išlaiko pareigą tenkinti savo vaiko poreikius. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
16. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).
18. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004, 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
19. Ieškovė didesnių nei minimalioji mėnesinė alga (toliau – ir MMA) išlaidų reikalaujančių vaiko poreikių neįrodinėjo, nurodė, kad per mėnesį nepilnamečio D. V. poreikiams reikalinga skirti artimą vienai MMA, atskaičius mokesčius, sumą - apie 520 Eur: apie 300 Eur maistui (40 Eur mokykliniai pietūs (po 2 Eur per diena) ir 260 Eur maistas), 55 Eur drabužiams ir avalynei, sportinei aprangai, 25 Eur vaistams nuo peršalimo, vitaminams, maisto papildams, 20 Eur asmens higienos prekėms, 35 Eur ugdymo ir lavinimo priemonėms, 45 Eur laisvalaikiui, pramogoms, 40 Eur būsto išlaidoms.
20. Atsakovas atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovės nurodytos išlaidos vaiko poreikių tenkinimui yra per didelės: maistui galėtų užtekti apie 150 Eur, į juos įskaičiuojant ir po 2 Eur pietums mokykloje, vaistams, vitaminams – 10 Eur, nes ieškovė nurodė kiekvieną mėnesį perkanti tik žuvų taukus už 9 Eur, higienos prekėms – 10 Eur (pvz., 3 Eur šampūnas, 3 Eur dušo želė, 3 Eur dantų pasta, po vieną pakuotę mėnesiui), įvertinus, kad vaikas būrelių nelanko, ugdymo ir lavinimo priemonėms nereikia ieškovės nurodytų 45 Eur per mėnesį, vaiko paruošimo į mokyklą išlaidos galėtų siekti 100-150 Eur, savaitgaliais ir per atostogas vaikas būna su ieškovu, todėl ieškovė nepagrįstai nurodo vaiko laisvalaikiui, pramogoms išleidžianti 45 Eur per mėnesį.
21. Ieškovė vaiko poreikiams tenkinti reikalingų lėšų dydį grindžia žodiniais paaiškinimais, taip pat byloje pateiktais rašytiniais įrodymais: UAB „Utenos butų ūkis“ mokėjimo kvitais už vandenį, elektrą, šilumą.
22. Šalies paaiškinimai, patvirtinantys reikalingų išlaidų vaiko išlaikymui, savaime neįrodo vaiko poreikių maistui, higienos prekėms, mokymosi ir ugdymo priemonėms, neformaliajam ugdymui, aprangai, vaiko laisvalaikiui, sveikatos priežiūrai ir palaikymui, atostogoms ir kitiems poreikiams kas mėnesį reikalingų lėšų dydį. Kita vertus, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, sveikatos priežiūra, laisvalaikis ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo bei realaus dydžio ir (arba) įrodytos rašytiniais įrodymais. Kadangi ieškovė vaiko poreikius neįrodinėjo detaliais rašytiniais įrodymais, ieškovės nurodyti vaiko poreikiai vertinami remiantis į bylą pateiktais įrodymais, šalių paaiškinimais, visuotinai žinomomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į tai, ar nurodyti poreikiai yra realūs, ar nurodytos protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos.
23. Civiliniame procese eismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismo, vadovaujantis tikėtinumo taisykle, padarytos išvados nėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2005, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis).
24. Įvertinęs nurodytas nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalingas sumas, šalių paaiškinimus, rašytinių įrodymų turinį, teismas daro išvadą, kad ieškovės nurodomos vaikui tenkančios sumos, susijusios su išlaidomis maistui namuose ir mokykloje (300 Eur), drabužiams (55 Eur), asmens priežiūros, higienos, buities prekėms (20 Eur), laisvalaikiui, pramogoms (45 Eur), lavinimo ir ugdymo priemonėms (35 Eur), vaistams, vitaminams (25 Eur), laisvalaikiui ir pramogoms (45 Eur), būsto išlaikymo išlaidos (40 Eur), iš viso 520 Eur, įvertinus vaiko amžių, yra realios ir protingos, atitinka vaiko geriausius interesus:
24.1. Negali būti ginčo dėl to, kad vaikas turi gautą tinkamą ir kokybišką maistą, dėvėti tinkamus drabužius. Šalių sūnus yra augantis vaikas, berniukas, vaikui dvylika metų, todėl 300 Eur suma maistui bei 55 Eur per mėnesį drabužiams, avalynei, sportinei aprangai į mokyklą yra laikytina protinga, ne per didele suma.
24.2. Byloje nėra duomenų, kad vaikui būtų diagnozuoti chroniško pobūdžio susirgimai, reikalingi pastovaus gydymo, mokamų sveikatos priežiūros paslaugų, tačiau iš šalių paaiškinimų matyti, kad vaikas turi regėjimo problemų, jam reikalingi akiniai (pvz., prieš pusantrų metų, nustačius, kad vaikas turi regėjimo problemų, akiniai kainavo 150 Eur), atsakovas šios aplinkybės neginčijo. Vaikas turi stuburo problemų, buvo skirta reabilitacija (tai abejos šalys nurodė duodamos paaiškinimus), ieškovės paaiškinimu, teko pirkti specialų kamuolį. Ieškovė nurodė kas mėnesį vaikui nuperkanti žuvies taukų (9 Eur), norėtų pirkti akis stiprinančių vitaminų. Įvertinus šias aplinkybes, tai, kad įprastai bent kartą per metus susergama peršalimo ligomis, vaistams ir vitaminams pagrįsta ir protinga pripažįstama 25 Eur suma per mėnesį, kuri taip pat galėtų padengti išlaidas mokamai oftalmologo konsultacijai, jei tokiai poreikis būtų.
24.3. Kiekvieno vaiko būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingi įvairūs higienos reikmenys (šampūnas, muilas (dušo želė), dantų pasta, dantų šepetėlis, rankšluosčiai, patalynė ir pan.), patiriamos išlaidos kirpykloje (berniukams – dažniausiai kartą per mėnesį). Ieškovė nurodė, kad vaikas pradėjo praustis kiekvieną dieną, įvertinus, kad šalių vaikas yra paaugliu tampantis berniukas, ši ieškovės nurodyta aplinkybė pripažįstama realia, o vidutiniškai per mėnesį 20 Eur higienos priemonėms išleidžiama suma protinga ir pagrįsta.
24.4. Įvertinus, kad ieškovė atskirai neišskyrė išlaidų, patiriamų pasiruošimui į mokyklą (pratyboms bei sąsiuviniams, rašymo priemonėms, kitoms kanceliarinėms priemonėms), ne per didele pripažįstama ir ieškovės nurodyta 35 Eur suma per mėnesį ugdymo ir lavinimo priemonėms. Atsižvelgiant į vaiko amžių, ne per didelėmis ir pagrįstomis laikytinos nurodytos 45 Eur išlaidos laisvalaikiui ir pramogoms (gimtadienio šventės organizavimui, dovanoms draugų gimtadienių proga, įvairioms rinkliavoms mokykloje, kišenpinigiams, tėvų įprastai duodamiems tokio amžiaus vaikams).
24.5. Užtikrinti vaikui būstą yra tėvų pareiga bei neišvengiamai yra patiriamos su tuo susijusios išlaidos. Ieškovė būsto išlaikymo išlaidas įrodinėjo UAB „Utenos butų ūkis“ kvitais, iš kurių matyti mokėjimai už komunalines paslaugas, vandenį, elektrą, šildymą. Iš pateiktų kvitų matyti, kad vidutiniškai per 2021 m. sausio-gegužės, liepos – gruodžio mėn., 2022 m. sausio mėn. laikotarpį, apimantį tiek žiemos (šildymo) sezoną, tiek vasarą, ieškovė sumokėjo apie 78,59 Eur (1100,30 Eur/14) per mėnesį, įvertinus, kad 2021 m. vasario ir kovo mėn. mokėta po du kartus, vidutinė mokama suma būtų dar didesnė. Taip pat įprasta, kad vaikui reikalingas išmanusis telefonas pokalbiams, žinutėms, naršymui internete, taip pat interneto paslaugos namuose darbui su kompiuteriu. Ieškovė nurodė ir iš jos banko sąskaitos išrašo matyti, kad kas mėnesį mokama 6 Eur interneto tiekėjui UAB „NNT“, bute ieškovė gyvena dviese su šalių nepilnamečiu vaiku, ši suma dalinama iš dviejų ir pagrįsta vaikui tenkanti suma interneto paslaugoms pripažįstama 3 Eur suma per mėnesį. Atsakovas nurodė už vaiko mobilaus ryšio telefono paslaugas mokantis apie 10 Eur per mėnesį. Įvertinus nurodytas aplinkybes, bendra vaikui tenkanti 40 Eur suma per mėnesį būsto ir ryšio išlaidoms apmokėti pripažįstama pagrįsta.
25. Tai, kad ne visos ieškovės išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, nereiškia, jog tokios išlaidos nepatiriamos. Be to, šalių vaiko poreikiai, įvertinus jo vystymosi spartą, yra pakankamai kintantys, išlaikymas nepriteisiamas vaiko momentiniam poreikių tenkinimui, visuomet atsiranda papildomų, nenumatytų vaiko poreikių tenkinimo išlaidų (pvz., kuro ar kitų transporto išlaidų, kurių ieškovė atskirai nenurodė), todėl kasdienių, augančio vaiko poreikių vertinimas išimtinai aritmetiškai ir formaliai neatitiktų vaiko poreikių prioriteto principo esmės. Šalių nepilnametis vaikas turi ir individualių poreikių, kurių patenkinimui reikalingos papildomos išlaidos - vaikui reikalingi akiniai, tarp šalių bylos nagrinėjimo metu ginčo dėl to nekilo.
26. Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į vaiko amžių, raidą ir sveikatą, pripažintina pagrįsta ir įrodyta ieškovės nurodyta šalių sūnaus poreikių patenkinimui reikalinga bendra suma – 520 Eur (CPK 185 straipsnis). Šis teismo pripažintas įrodytu vaiko išlaikymo dydis (520 Eur) iš esmės atitinka vienos MMA dydį, kuris nuo 2022 m. sausio 1 d., priklausomai nuo mokestinės naštos, sudaro nuo 511,75 Eur iki 533,65 Eur atskaičius mokesčius (730 Eur neatskaičius mokesčių), kas Lietuvos teismų praktikoje pripažintina orientaciniu išlaikymo dydžio nustatymo kriterijumi ir kurių bylose dėl vaiko išlaikymo, nustatant vaiko poreikius, tėvas (motina) nėra įpareigotas įrodinėti teikdamas detalius įrodymus.
27. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Valstybės išmokomis priteistinas išlaikymas nemažinamas, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius, tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).
28. Nagrinėjamu atveju, įvertinus atsakovo turtinę padėtį, byloje, nesant neginčijamų įrodymų apie tai, kad šalių turtinė padėtis leistų jiems ir be valstybės pagalbos tenkinti visus nepilnamečio vaiko poreikius, ne tik būtinuosius, vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokama vaikui išmoka, kurios bazinis dydis nuo 2022-01-01 siekė 73,50 Eur, o nuo 2022-06-01, bazinės socialinės išmokos dydį padidinus iki 46 Eur, sudaro 80,50 Eur. Sumažinus šalių vaikui reikalingo išlaikymo dydį (520 Eur) valstybės mokama išmoka vaikui, nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys.
29. Iš ieškinio priedų bei ieškinyje nurodytų aplinkybių nustatyta, kad ieškovė vykdo individualią veiklą, verčiasi dėvėtų rūbų prekyba. 2019 m. deklaravo gavusi 4200 Eur pajamų, patyrusi 3190,78 Eur išlaidų, 2020 m. deklaravo gavusi 1800 Eur pajamų, patyrusi 2158 Eur išlaidų, už 2021 m. deklaravo 358 Eur sukauptą nuostolį, paaiškino, kad pasibaigus pandemijai prekyba atsigauna ir pavyksta uždirbti 500-700 Eur per mėnesį. Ieškovė nuo 2013-08-19 nuosavybės teise turi 2 kambarių butą Utenos mieste, kuriame gyvena kartu su sūnumi, 2017 m. įsigijo žemės sklypą su sodo pastatu Utenos rajone. Ieškovės vardu nuo 2015 m. yra registruota 2004 m. gamybos lengvoji transporto priemonė, teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino po bylos iškėlimo įsigijusi kitą automobilį, mokėjusi apie 2500 Eur. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų nedarbinga ar turėtų sveikatos problemų, trukdančių gauti darbinių pajamų. Ieškovė nurodė turinti vidurinį išsilavinimą, kitų išlaikytinių neturinti.
30. Atsakovas pateikė duomenis, kad nuo 2022-03-04 verčiasi veislinių naminių gyvūnėlių auginimo veikla pagal verslo liudijimą, 2022 m. kovo 5 d. iš to gavo 2400 Eur pajamų, nuo 2022-05-12 taip pat pradėjo vykdyti individualią variklinių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklą. Teismo posėdžio metu nurodė iki tol gyvenęs iš santaupų. Ieškovo vardu nuo 2007-12-12 registruota savos gamybos transporto priemonė, nuo 2019-07-19 – 2005 m. gamybos lengvasis automobilis, nuo 2021-08-06 – 2000 m. gamybos lengvasis automobilis. VĮ Registrų centras duomenimis, atsakovo vardu nuo 2003 m. registruota 767/3734 žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodė gyvenantis pas tėvus, išlaidų nepatiriantis. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų nedarbingas, turėtų sveikatos problemų, trukdančių gauti darbinių pajamų. Atsakovas nurodė turintis vidurinį išsilavinimą, kitų išlaikytinių neturintis.
31. Teismas vertina šalių turtinę padėtį kaip panašią – abejos šalys turi nekilnojamojo turto, transporto priemonių, verčiasi individualia veikla, yra įgijusios vienodą išsilavinimą, neturi kitų išlaikytinių, sveikatos problemų, trukdančių dirbti ir gauti reikiamų pajamų vaikui išlaikyti. Atsakovas nurodė, kad turi prižiūrėti senyvo amžiaus, ligotus tėvus, dėl ko negali dirbti pagal nustatytas darbo valandas, tačiau ieškovei tenka kasdienė vaiko priežiūra, todėl šalių galimybės gauti darbinių pajamų vertinamos kaip lygiavertės. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad atsakovo ar ieškovės turtinė padėtis po taikos sutarties patvirtinimo būtų iš esmės pablogėjusi, dėl ko vienai iš šalių reikėtų nustatyti mažesnę dalį vaiko išlaikymo prievolėje, kadangi abejos šalys po taikos sutarties patvirtinimo įgijo turto (ieškovė – nekilnojamojo ir kilnojamojo, atsakovas – kilnojamojo).
32. Vienas iš atsakovo motyvų atmesti reikalavimą dėl išlaikymo iš jo priteisimo, kuris nebuvo minimas pasirengimo nagrinėti bylą metu, tačiau buvo paminėtas baigiamosiose kalbose – kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nėra nustatyta nei su vienu iš tėvų, tai reiškia, kad vaikas gyvena su abejais tėvais ir ieškovė neturi teisės reikalauti, kad atsakovas mokėtų išlaikymą vaikui. Visų pirma, CPK 253 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad baigiamųjų kalbų dalyviai neturi remtis savo kalbose aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje. Iki baigiamųjų kalbų atsakovas nekėlė klausimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nenustatymo (nustatymo) teismo sprendimu. Tuo pačiu pažymima, kad CK 3.169 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Pagal CK 3.169 straipsnio 2 dalį, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Taikos sutartis dėl bendravimo su vaiku ir atsakovo mokamo išlaikymo buvo patvirtinta (duomenys neskelbtini), pagal tuo metu buvusią praktiką net ir sprendžiant kitus su vaikais susijusius klausimus teismo dažnai nebūdavo prašoma sprendimu nustatyti vaiko gyvenamąją, jei tarp šalių dėl to nekildavo ginčas ir teismas šių klausimų nespręsdavo motyvuojant tuo, kad vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta tėvų susitarimu. CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Nagrinėjamu atveju iš patvirtintos taikos sutarties sąlygų (to, kad taikos sutartimi nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, numatant, kad jis turi teisę pasiimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos dvi dienas per savaites, leisti su vaiku pusę jo atostogų, nustatyta, kad atsakovas moka išlaikymą vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį, ieškovė paskirta vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise) vertintina, kad ją pasirašiusių šalių valia bendru sutarimu vaiko gyvenamąją vietą buvo laikyti su ieškove, nors atskiru punktu tai ir nebuvo įvardinta. Tai matyti ir iš faktinių bylos aplinkybių – vaikas pagrindinį laiką, dienomis, kai einama į mokyklą, gyvena su mama, paskutiniu laikotarpiu laiką su atsakovu leidžia savaitgaliais, be to ne visais, todėl ieškovė, kaip vaiko išlaikymo lėšų uzufruktorius, turi teisę reikšti reikalavimą dėl vaiko išlaikymo ir reikalauti padidinti (duomenys neskelbtini) taikos sutartimi nustatytą vaiko išlaikymo dydį. Kitoks vertinimas pažeistų nepilnamečio vaiko interesus ir paneigtų jo teisę į reikiamo išlaikymo dydį.
33. Tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar priteisiant išlaikymą iš atsakovo (nustatant atsakovo mokėtino išlaikymo dydį) reikia atsižvelgti į atsakovo su vaiku praleidžiamą laiką ir dėl to tėvo patiriamas vaiko poreikių tenkinimo išlaidas.
34. Vienas iš veiksnių, į kurį atsižvelgiama sprendžiant išlaikymo vaikui dydžio klausimą, yra ir tėvų pareigų tenkinant vaiko poreikius pasiskirstymas, t. y. kiek laiko ir kokiu tikslu kiekvienas iš tėvų praleidžia su vaiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019). Tuo pačiu, pagal kasacinio teismo praktiką, svarbu įvertinti ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
35. Nagrinėjamu atveju pagal nustatytą atsakovo ir vaiko bendravimo tvarką atsakovas su vaiku turi teisę bendrauti dvi dienas per savaitę, tam tikromis šventinėmis dienomis, dalį atostogų. Iš šalių paaiškinimų, Įvaikinimo tarnybos pateiktų duomenų matyti, kad šiuo metu atsakovas su vaiku bendrauja savaitgaliais nuo penktadienio iki sekmadienio, iki nagrinėjamos bylos iškėlimo apie metus laiko atsakovas ir vaikas nebendravo (ar bendravo minimaliai, susiskambindavo telefonu), dar anksčiau, atsakovo nurodymu, būdavo taip, kad su vaiku jis praleisdavo ir visas atostogas, atsakovas nurodė vaiką paimantis iš namų, jau po pamokų, vaikas niekada nebuvo atvažiavęs pas jį su mokykliniais reikmenimis. Tokiu būdu pagal nustatytą bendravimo tvarką, nei pagal atsakovo faktiškai leidžiamą su vaiku tvarką nėra bendraujama pagal vadinamąjį 50:50 procentų laiko modelį, kai abu tėvai faktiškai tenkina daugumą vaiko poreikių. Atsakovas su vaiku leidžia laisvalaikį, kurio metu patiria išlaidas, taip pat pateikė duomenis, kad apmoka vaiko mobilaus ryšio telefono paslaugas (apie 10 Eur), tačiau dienomis, kai einama į mokyklą, vaikas gyvena su ieškove, kuriai ir tenka kasdienių einamųjų poreikių tenkinimas, nenumatytos papildomos vaiko išlaikymo išlaidos, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas, ieškovei tenka skirti daugiau laiko rūpinimuisi šalių nepilnamečiu vaiku: slaugyti jam sergant, rūpintis kasdiene buitimi, sekti ugdymą, nuvežti į mokyklą, pas gydytojus ir pan. Įvertinus tai sprendžiama, kad šalys lygiomis dalimis turi dalintis šios bylos nagrinėjimo metu nustatytas vaiko poreikių tenkinimo išlaidas.
36. Remiantis principu, kad tėvai lygiomis dalimis privalo išlaikyti savo vaiką (CK 3.192 straipsnio 1, 3 dalys), nustatytą vaiko poreikiams tenkinti sumą (520 Eur) mažinant valstybės mokama išmoka vaikui (nuo 2022-01-01 iki 2022-05-31 – 73,50 Eur, nuo 2022-06-01 – 80,50 Eur), įvertinus byloje esančius duomenis, šalių turtinę padėtį, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti ieškovės reikalavimą dėl periodinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui 220 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. 2022 m. sausio 31 d., iki vaiko pilnametystės (CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Teismo vertinimu, tokio dydžio išlaikymas atitiktų tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises ir jų pusiausvyrą.
37. Ieškovė skirtina priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį, ieškovė yra įstatyminis vaiko turto uzufruktorius ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais ir tik vaiko asmeninių poreikių tenkinimui (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).
38. Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
39. Šalims išaiškintina, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
40. Šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 79, 93 straipsniai).
41. Ieškovė patyrė 800 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (650 Eur už ieškinio parengimą ir pateikimą, 150 Eur už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose) (DOK-11565).
42. Atsakovas patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 1222,10 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti (2022 m. kovo 25 d. sąskaita ir kvitas (DOK-7700), 2022 m. balandžio 6 d. sąskaita ir kvitas (DOK-9477), 2022 m. balandžio 26 d. sąskaita ir kvitas (DOK-11487), 2022 m. gegužės 18 d. sąskaita ir kvitas (DOK-13070)), 9,80 Eur už VĮ Regitra pažymą (2022-03-17 kvitas), iš viso 1231,90 Eur.
43. Sprendimu patenkinta 74,79 proc. ieškovės reikalavimų (260 Eur-101,36 Eur = 158,64 Eur, 158,64 Eur x 12 = 1903,68 Eur - ieškinio suma pagal ieškovės reikalavimą; 220 Eur – 101,36 Eur = 118,64 Eur, 118,64 Eur x 12 = 1433,68 Eur - patenkintų reikalavimų dalis; 1433,68 Eur x 100/1903,68 Eur =74,79 proc.).
44. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 93 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R - 85 „Dėl rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktus procesinius veiksmus, paruoštų procesinių dokumentų kiekį, turinį, keliamus klausimus, proceso trukmę, ieškovei proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo priteistina 598,32 Eur (800x74,79 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atsakovui proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovės priteistina 310,56 Eur (1231,90x 25,21 proc.) bylinėjimosi išlaidų.
45. Atlikus šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumų įskaitymą, ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 287,76 Eur (598,32 Eur-310,56 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
46. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 32 Eur (118,64 x 12 x 3 proc.x75 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (padidinimo) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
47. Byloje patirta 4,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteistina 3,37 Eur (4,50 Eur x 74,79 proc.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Iš viso valstybės naudai iš atsakovo priteistina 35,37 Eur (32 Eur + 3,37 Eur). Iš ieškovės šių išlaidų dalis nepriteistina, nes neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (2020 m. sausio 23 d. redakcija) nustatytos minimalios valstybės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui D. V. (gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) nustatyto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui D. V. (gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis po 220 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2022 m. sausio 31 d., iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui D. V. (gim. (duomenys neskelbtini)., a. k. (duomenys neskelbtini) lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)
Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 287,76 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 32 Eur žyminio mokesčio ir 3,37 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 35,37 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5662), ir žyminį mokestį (įmokos kodas – 5660) privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.
Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.