- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-27
- Bylos Nr.
- 2YT-10131-1012/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03967-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Jakutytė-Sungailienė
- Pareiškėjas
- D. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- J. V., R. V., VĮ Turto bankas, Vilniaus
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė, sekretoriaujant Romai Railianienei, dalyvaujant pareiškėjai D. Š., suinteresuotiems asmenims J. V. ir R. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. Š. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – J. V., R. V., VĮ Turto bankas, Vilniaus m. 41-asis notarų biuras,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja D. Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, prašydama atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po pareiškėjos tėvo B. V. mirties (duomenys neskelbtini), priimti. Nurodė, kad pareiškėjos tėvas B. V. mirė (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties pareiškėja nesikreipė į notarų biurą palikimui priimti, nes nežinojo, kad tėvas turėjo nekilnojamojo turto; pareiškėjos motina – suinteresuotas asmuo J. V. – buvo įsitikinusi, kad po pareiškėjos tėvo mirties likęs garažas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso tik pareiškėjos motinai J. V. Be to, po pareiškėjos tėvo mirties pablogėjo pareiškėjos motinos J. V. bei pačios pareiškėjos sveikata; pareiškėja buvo darbo reikalais išvykusi iš Vilniaus. Pareiškėja buvo įsitikinusi, kad jai nėra jokio reikalo kreiptis į notarą dėl po tėvo mirties likusio turto paveldėjimo, nes manė, kad tėvas jokio nekilnojamojo turto neturėjo. Neseniai pareiškėjos motina J. V. prisiminė, kad po pareiškėjos tėvo mirties liko paskutinė tėvo pensija, todėl nuvyko pas notarą išsiaiškinti, kaip šią pensiją paveldėti, ir tuomet sužinojo, kad tėvui priklausė pusė garažo. Pareiškėja nurodo, kad šiame garaže yra saugomas visos šeimos, kurie yra menininkai, turtas, t. y. tėvo skulptūros, mamos keramikos dirbiniai ir pareiškėjos skulptūros; garažu pareiškėja naudojasi visą kūrybos laikotarpį. Pareiškėjos teigimu, šios nurodytos aplinkybės yra svarbios, todėl terminas palikimui priimti atnaujintinas (CK 5.57 straipsnis), nes terminą pareiškėja praleido ne dėl savo kaltės.
Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė pareiškimą palaikanti jame išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad nepriėmė laiku palikimo, nes po tėvo mirties nežinojo, kad liko turto, kurį būtų galima paveldėti. Pareiškėjos tėvui (duomenys neskelbtini) mirus, pareiškėjai pablogėjo sveikata, be to, ji visą šiltąjį metų laikotarpį dirbo už Vilniaus miesto ribų landšafto dizainere, todėl neturėjo galimybės pasidomėti paveldėjimo reikalais. Pareiškėjos motinai prisiminus, kad po tėvo mirties liko paskutinė pensija, pareiškėja 2015 m. spalio-lapkričio mėn. kreipėsi į kompetentingą notarą paklausti, kaip reiktų paveldėti šią pensiją, ir tik tada sužinojo, kad po tėvo mirties liko nekilnojamasis turtas – garažas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog nėra pradėjusi paveldėjimo veiksmų dėl B. V. palikimo, o teismui nustačius svarbias aplinkybes, dėl kurių pareiškėja nepriėmė palikimo per nustatytą terminą, pareiškimui neprieštaraus.
Suinteresuotieji asmenys J. V. ir R. V. atsiliepimų į pareiškėjos prašymą nepateikė, o teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjos pareiškime nurodytos aplinkybės atitinka tikrovę, dėl to, kad pareiškėjai būtų atnaujintas terminas palikimui priimti, neprieštarauja, nes nepageidauja paveldėti mirusiojo turto.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, kad nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Jeigu įpėdinis praleidžia įstatyme nustatytus palikimo priėmimo terminus, jo galimybės gauti paveldėtą turtą iš esmės sumažėja. Tuo atveju, jeigu kiti įpėdiniai sutinka, jis gali priimti palikimą, tačiau jeigu palikimą priėmę įpėdiniai gera valia nesutinka dalytis paveldėtu turtu su palikimo laiku nepriėmusiu įpėdiniu, teismas jo teisę į paveldėjimą gali apginti tik tada, kai terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjos D. Š. tėvas B. V. mirė (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimo kopija - b. l. 5, GRT pažyma – b. l. 23). Po B. V. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta, įpėdiniai įstatymų nustatytu terminu ir tvarka į notarų biurą nesikreipė (b. l. 36).
Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą, trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-27 nutartis c. b. Nr. 3K-3-295/2011).
Pareiškėja teikė teismui paaiškinimus, neprieštaringus byloje esantiems įrodymams, kad po palikėjo mirties manė, kad nėra reikalo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, nes manė, jog tėvas jokio nekilnojamojo turto neturėjo. Pareiškėjos motina – suinteresuotas asmuo J. V. – tik 2015 m. rudenį prisiminė, kad po pareiškėjos tėvo mirties liko paskutinė pensija. Apie tai, kad tėvui priklauso pusė garažo pareiškėja sužinojo 2015 m. spalio-lapkričio mėn., kai kreipėsi į kompetentingą notarą paklausti, kaip reiktų paveldėti po tėvo mirties likusią paskutinę pensiją. Pareiškėjos tėvui mirus, pareiškėjai pablogėjo sveikata, be to, ji visą šiltąjį metų laikotarpį dirbo už Vilniaus miesto ribų landšafto dizainere, todėl neturėjo galimybės pasidomėti paveldėjimo reikalais. Suinteresuotieji asmenys J. V. ir R. V. patvirtino, kad pareiškėjos pareiškime nurodytos aplinkybės atitinka tikrovę, dėl to, kad pareiškėjai būtų atnaujintas terminas palikimui priimti, neprieštarauja, nes nepageidauja paveldėti mirusiojo turto.
Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismas turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-16 nutartis c. b. Nr. 3K-3-46/2006, 2007-06-15 nutartis c. b. Nr. 3K-3-258/2007, 2010-03-15 nutartis c. b. Nr. 3K-3-115/2010, 2011-03-07 nutartis c. b. Nr. 3K-3-91/2011, kt.).
Procesiniuose dokumentuose išdėstytos aplinkybes, į bylą pateikti įrodymai, teikti paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina pareiškėjos siekį paveldėti mirusiojo tėvo turtą. Suinteresuoti asmenys byloje nereiškė prieštaravimų dėl pareiškėjos pareikšto reikalavimo. Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, kad palikimo atsiradimo metu įpėdinei nebuvo žinoma apie palikėjui priklausiantį nekilnojamąjį turtą, darytina išvada, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia, kad terminas palikimui priimti turi būti atnaujintas (CK 5.50, 5.57 straipsniai), jį praleidus dėl objektyvių priežasčių, nustatant pareiškėjai terminą kreiptis dėl paveldimo turto priėmimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442, 443 ir 578 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjos D. Š. pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą palikimui priimti terminą po tėvo B. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).
Išaiškinti pareiškėjai, kad ji turi per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą, pagal paskutinę B. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.