Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Jurgio Kiškio,

nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo M. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. liepos 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam M. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. V. bausmę atlieka pagal Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 4 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 265 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, jam paskirta subendrinta 12 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2011 m. gegužės 11 d., bausmės pabaiga – 2023 m. lapkričio 11 d.

4. Nuteistasis M. V. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2020 m. liepos 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Nuteistasis nurodo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog jis yra atlikęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytą bausmės dalį. Pažymi, kad jis neturi galiojančių nuobaudų, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, todėl, mano, kad galima visiškai pagrįstai konstatuoti, jog bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra realiai įgyvendinti. Taip pat skunde nuteistasis perrašo Komisijos nutarimo turinį bei teigia, kad iš jo matyti, jog jis atitinka visus reikalavimus, numatytus BVK 157 straipsnyje. Jo daroma pažanga taip pat aiškiai atsispindi ir socialinio tyrimo išvadoje, kurioje jis apibūdinamas teigiamai. Socialinio tyrimo išvadoje pateikti duomenys sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog jis ateityje nenusikals ir jam gali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas. M. V. akcentuoja ir tai, kad jis tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes patiria jau 9 metus ir 4 mėnesius. Per šį laiką padarė atitinkamas išvadas, pakeitė požiūrį, pasikeitė jo mąstysena bei prioritetai. Supranta, kad jo padarytas nusikaltimas buvo didžiausia klaida gyvenime.

4.2. Nuteistasis nurodo sutinkantis, kad jo elgesys pataisos įstaigoje ne visą laiką buvo nepriekaištingas, tačiau teigia, kad visada stengėsi jį koreguoti tinkama linkme. Gavęs nuobaudas, visada panaikindavo jas anksčiau laiko. Be to, už padarytus pažeidimus jis jau buvo nubaustas. Nuteistasis atkreipia dėmesį ir į tai, kad paskutinė drausminė nuobauda jam buvo skirta 2018 m. rugpjūčio 22 d. už tai, kad jis atsisakė tualetų valytojo darbo, bei teigia, kad tokio darbo jis atsisakė bijodamas tiek pareigūnų, tiek nuteistųjų patyčių. Pažymi, kad nuo pat atvykimo į pataisos namus jis sutiko dirbti įvairius administracijos jam pasiūlytus darbus, pats kreipėsi į administraciją su prašymu suteikti jam darbą, atitinkantį jo išsilavinimą ir specialybes. Tuo tarpu atidžiau pažvelgus į situaciją dėl jo svarstymo drausminėje komisijoje 2019 m. rugsėjo 25 d., matyti, kad jis nepažeidė esamos tvarkos, o įvyko nesusipratimas, kai tarnybinis pranešimas buvo surašytas jam dar negrįžus iš darbo į pataisos namus ir neišsiaiškinus visų aplinkybių. Vėliau drausminėje komisijoje buvo nustatyta, kad jis pažeidimo nepadarė, kadangi apie savo veiksmus, prieš juos atlikdamas, pranešė tiek darbdaviui, tiek pataisos budinčiam pamainos viršininkui.

4.3. Nuteistasis pažymi ir tai, kad jis dar labiau sumažino savo nusikalstamo elgesio riziką, vykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas. Kadangi balus sumažinti gali tik pataisos namų specialistai, įvertindami jo elgesį, jis kreipėsi į pataisos namų administraciją su prašymu nurodyti ką turėtų dar įvykdyti, kad sumažintų nusikalstamo elgesio riziką iki 7 balų. Dėl šių aplinkybių mano, kad jis deda visas pastangas sumažinti nusikalstamo elgesio riziką iki minimalios. Be to, per nustatytą laikotarpį iki sekančio Komisijos posėdžio (2020 m. liepos 23 d.) jis buvo paskatintas dar du kartus, atsižvelgė į Kauno apygardos teismo, nagrinėjusio jo skundą dėl lygtinio paleidimo, 2020 m. balandžio 27 d. nutartyje pateiktą pastabą, jog jis nedalyvavo jokiose socialinės reabilitacijos programose, skirtose skatinti asmens suvokimą apie psichiką veikiančių medžiagų žalą vartojančiam individui ir aplinkai - surinkęs medžiagą apie narkotikų žalą individui ir visuomenei, vedė kitiems nuteistiesiems paskaitų ciklą „Narkotikų žala“. Nuteistasis nurodo, jog iki šiol jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas buvo svarstytas du kartus ir abu kartus atmestas dėl tų pačių priežasčių, kurios minimos ir skundžiamoje nutartyje. Per šiuos metus jis įvykdė visas Komisijos siūlytas rekomendacijas ir įpareigojimus, kuriuos nurodė teismai. Todėl lieka neaišku ką dar jis turėtų įvykdyti, kad galėtų būti paleistas lygtinai.

4.4. Anot nuteistojo, teismas daro klaidingą prielaidą, kad būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje, jis negalės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Aplinkybę, jog jis nekelia jokios grėsmės visuomenei, patvirtinta tai, jog jam kiekvieną savaitę pataisos įstaigos sprendimu yra suteikta teisė išvykti trumpalaikių išvykų į namus. Jis laikėsi ir laikosi taisyklių, kurių privaloma laikytis trumpalaikių išvykų metu. Jo elgesys išvykų metu buvo ne vieną kartą tikrintas (vertintas), tačiau jokių pažeidimų nebuvo nei padaryta, nei nustatyta. Taip pat jam jau du kartus buvo suteikta teisė išvykti į namus atostogų, kas rodo pataisos įstaigos teigiamą požiūrį į jį, jo elgesio pokyčius bei keliamą grėsmę (riziką) visuomenei. Pažymėtina ir tai, kad jau daugiau kaip metai jis bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje ir kas dieną būna nestruktūrizuotoje aplinkoje - dirba laisvėje esančioje įmonėje, į kurią pats nuvyksta ir grįžta į pataisos namus. Taip pat savaitgaliais ir atostogų metu būna namuose su šeima. Būtent šis faktas, M. V. įsitikinimu, patvirtina, kad būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje jis sugeba save vesti adekvačiai ir laikytis visų taisyklių ir įstatymų.

4.5. Be to, nuteistojo nuomone, teismas išskirtinę reikšmę suteikė jo padaryto nusikaltimo pobūdžiui bei visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių jo asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Šiame kontekste jis atkreipia dėmesį, kad visos jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra susijusios su viena nusikalstama veika, t. y. kanapių auginimu.

4.6. Taip pat skunde nurodoma ir tai, kad tiek socialinio tyrimo išvadoje, tiek teismo nutartyje nėra aiškiai nurodoma kokiais konkrečiai aspektais nuteistasis pateisina savo elgesį. Nuteistasis daro prielaidą, jog minimi „tam tikri aspektai“ yra jo pasakyti faktai apie priežastis, paskatinusias jį auginti kanapes. Tai, kad jis norėjo pagaminti kanapių aliejų, kuriuo tikėjosi išgydyti savo tėvą, sergantį prostatos vėžiu, yra nustatyti ir nepaneigti faktai byloje, kuriais jis jokiu būdu neteisina savo elgesio. Nuteistasis teigia suprantantis, kad pasielgė neteisingai, nedorai ir neatsakingai, kas turėjo neigiamų pasekmių visai jo šeimai. M. V. pažymi ir tai, kad jis ne tik dalyvavo įvairiose programose, bet ir pats jas kūrė ir vykdė. Be to, pataisos namuose mokėsi, įgijo dvi specialybes, baigė „Koučingo“ kursus, dalyvavo spalvų terapijos ir socialinių įgūdžių terapijose, bei dar daugybėje kitų užsiėmimų. Dar skunde nuteistasis pažymi ir tai, kad jis laisvėje turi žmoną bei du vaikus, kurių nenori nuvilti ir dėl kurių stengiasi nepažeisti taisyklių ir įstatymų. Žmonai vienai yra labai sunku. Jis turi aukštąjį išsilavinimą (kūno kultūros ir sporto magistro laipsnį), dziudo trenerio, staliaus baldininko, kompiuterių operatoriaus ir kompiuterinio projektavimo operatoriaus specialybes. Taip pat turi pasiūlymus dirbti keliose firmose, tame tarpe ir darbovietėje, kurioje dirbo iki sulaikymo. Todėl, nuteistojo įsitikinimu, jis puikiai sugebės integruotis į visuomenę ir gyventi laikantis įstatymų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. V. skundas atmestinas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.). Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Byloje esantys duomenys patvirtina apylinkės teismo padarytą išvadą, kad M. V. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (2/3 dalis), leidžiančią paleisti jį lygtinai, taip pat yra pateikęs prašymą Komisijai taikyti jam šį institutą. Šios aplinkybės sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl nuteistojo M. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip ir žemesnės instancijos teismas, taip ir aukštesniojo teismo teisėjų kolegija vis tik neįžvelgia tokios akivaizdžios nuteistojo pažangos, daromos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų pagrįstai manyti, jog jis, paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, daroma išvada, jog M. V. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu negali būti taikomas, kadangi jis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo taikymo pagrindo.

8. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais M. V. asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi jo socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo tiek privalomose, tiek papildomose elgesio korekcijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, aktyviai prisidėjo prie įvairių renginių organizavimo, vedė renginius, kruopščiai ruošėsi ir pravedė paskaitų ciklą „Narkotikų žala“, užsiimti aktyvia veikla skatino ir kitus nuteistuosius. Teigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir tai, kad bausmės atlikimo metu jis mokėsi ir įgijo operatoriaus bei kompiuterių projektavimo operatoriaus specialybes, nepiktnaudžiavo psichiką veikiančiomis medžiagomis, nediskriminavo kitų asmenų, buvo devyniolika kartų skatintas, dirbo keliose darbovietėse, tęsia darinę veiklą ir šiuo metu. Tai, kad M. V. bausmės atlikimo metu deda tam tikras pastangas atspindi ir jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, atliktas pagal „OASys“ metodiką, kadangi nuo pirminio šios rizikos vertinimo nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balų skaičius nuosekliai mažėjo. Pirminio vertinimo, atlikto 2015 m. rugpjūčio 5 d., metu jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta 38 balais, vėliau – 2018 m. gegužės 9 d. - 11 balų, 2019 m. gegužės 9 d. - 10 balų, o atlikus paskutinį vertinimą nustatyta, jog M. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudaro 9 balai.

9. Tačiau vien tai, kad M. V. dalyvavimas įkalinimo įstaigoje organizuojamose elgesio pataisos programose bei socialinės reabilitacijos programose, jo rodoma motyvacija dirbti, mokytis, aktyvus dalyvavimas įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse bei kitos aukščiau aptartos aplinkybės daro teigiamą įtaką jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, savaime nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog nuteistojo daroma pažanga jau yra pakankama, kad būtų priimtas sprendimas taikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo institutą. Juo labiau, įvertinus nusikaltimų, už kuriuos M. V. atlieka jam paskirtą bausmę, sunkumą, pobūdį, likusią neatliktos bausmės dalį bei tai, kad viso bausmės atlikimo metu nuteistasis išimtinai teigiamu elgesiu nepasižymėjo.

10. M. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka už vieno nesunkaus (BK 259 straipsnio 1 dalis), vieno apysunkio (BK 265 straipsnio 1 dalis) bei vieno labai sunkaus (BK 260 straipsnio 3 dalis) nusikaltimų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, padarymą. Nuteistasis siekia išeiti į laisvę likus pakankamai didelei neatliktos bausmės daliai – 3 metams 3 mėnesiams ir 18 dienoms, skaičiuojant Komisijos nutarimo priėmimo dienai, t. y. 2020 m. liepos 27 d. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktos bylos duomenis taip pat nustatyta, jog M. V. bausmės atlikimo metu buvo ne tik skatintas, tačiau ir šešis kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, dar penkis kartus svarstytas drausminėje komisijoje. Pastebėtina ir tai, kad pažeidimus M. V. sistemingai darė ne tik bausmės atlikimo pradžioje – 2011 m., 2012 m., 2013 m., bet ir praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui nuo jos pradžios – 2015 m., 2016 m., 2017 m., 2018 m., kai bausmės atlikimo vietoje nustatytos taisyklės jam buvo puikiai žinomos. Tiek padarytų vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimų kiekis, tiek jų padarymo laikas, neabejotinai leidžia daryti išvadą, jog M. V. yra linkęs pažeisti nustatytą elgesio tvarką, net ir žinodamas, jog yra itin griežtai kontroliuojamas, o tai ne tik neigiamai charakterizuoja jį ir jo elgesį bausmės atlikimo metu, bet, kaip pagrįstai nurodė ir skundžiamą nutartį priėmęs teismas, kelia pagrįstas abejones dėl to, ar nuteistasis sugebėtų lygtinio paleidimo taikymo atveju laikytis teismo ir įstatymo jam nustatytų įpareigojimų, t. y. probacijos sąlygų. Be to, svarstant lygtinio paleidimo M. V. taikymo galimybę, teisėjų kolegijos nuomone, svarbu atsižvelgti ir į tai, kad atlikdamas bausmę jis kurį laiką palaikė neformaliąsias nuteistųjų tradicijas, tokiu būdu siekdamas išlaikyti tarp jų savo lūkesčius atitinkantį statusą.

11. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistuoju, jog vien tai, kad praeityje jis pažeidė įkalinimo įstaigoje nustatytą tvarką ar palaikė subkultūros tradicijas, savaime nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog lygtinis paleidimas jam negali būti taikomas. Neabejotina, kad nuteisto asmens pažanga, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nustatoma vertinant jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius, mąstysenos adekvatumą, dedamas pastangas mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kitą rašytinę bylos medžiagą, padedančią įvertinti nuteistojo asmenybės polinkius, puoselėjamas vertybes ir pan. Todėl privalu įvertinti dėl kokių priežasčių ir nuo kada nuteistasis nebesilaiko subkultūros tradicijų, pažeidimų padarymo laiką ir nuteistojo elgesį, jo mąstymo pokyčius po to, kai už jų įvykdymą buvo paskirtos drausminės nuobaudos. Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymui negali būti ir likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies dydis (žinoma, tik tuo atveju, kai nuteistasis yra atlikęs privalomą BVK 157 straipsnio 1 dalies atitinkamame punkte numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį) bei aplinkybės, apibūdinančios nuteistojo kriminalinę praeitį. Tačiau šiame kontekste visiškai pritartina apylinkės teismui, jog visos šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes, reikalauti teigiamų nuteistojo pokyčių įvairiose srityse (darbinės motyvacijos, mąstymo, socialinių įgūdžių, problemų sprendimo, savikontrolės ir t. t.), neprioretizuojant nei vienos iš jų, ir to, kad M. V. iki minimumo būtų sumažinęs savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. O šiuo atveju nustatyta, kad nuteistasis vis dar turi kur stengtis, kad galutinai pasitaisyti, kadangi, nors jis ir yra priskiriamas žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, tačiau ją sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, t. y. kintantys veiksniai, kuriuos, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, jis dar gali ir privalo mažinti.

12. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, formuodamas savo įsitikinimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo šiuo atveju, žemesnės instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į M. V. socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, jog nors nuteistasis ir geba įvardinti priežastis, paskatinusias įvykdyti nusikalstamą veiką bei įžvelgia problemas, tačiau visgi tam tikrais aspektais pateisina savo elgesį. Nors nuteistasis skundu apygardos teismui bando įrodyti, jog jis kanapes augino ir laikė tikslu iš jų gaminti kanapių aliejų, kuriuo tikėjosi išgydyti tėvą nuo vėžio, tačiau ši jo versija, priešingai nei teigia nuteistasis, buvo paneigta nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismuose. Neabejotina, kad asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar pripažįstantis ją tik iš dalies, teisinantis ją įvairiomis aplinkybėmis, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, jam paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu. Esant tokiam nuteistojo požiūriui, nėra pakankamo pagrindo tikėtis, jog jis negrįš prie nusikalstamų įpročių.

13. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, jog vis dar egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia abejoti, kad nuteistojo pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra tokia akivaizdi ir įtikinanti, jog leistų daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl M. V. pataisos procesas turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietoje.

14. Tikimybės, jog, paleistas lygtinai, nuteistasis nedarys naujų teisės pažeidimų, teisėjų kolegijos nuomone, nepaneigia jo skunde paminėtos aplinkybės, susijusios su šeiminių ryšių egzistavimu, gyvenamosios vietos laisvėje turėjimu bei galimybėmis įsitvirtinti darbo rinkoje, kadangi M. V. ir iki padarymo nusikalstamų veikų, už kurias šiuo metu atlieka bausmę, taip pat turėjo kur gyventi, palaikė ryšius su artimaisiais bei dirbo, tačiau tai jo nuo nusikalstamo elgesio nesulaikė. Tokios tikimybės, įvertinus tai, jog bausmę pataisos namuose atliekantys nuteistieji, net ir tie, kuriems leidžiama išvykti, dirbti ir (ar) gyventi už įkalinimo įstaigos ribų, yra kontroliuojami kur kas griežčiau, nei probuojamieji asmenys, savaime nepaneigia ir tas faktas, kad nuteistasis bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje, jam yra leidžiama išvykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos ribų ir iki šiol, naudodamasis šia teise, jis nepadarė naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų, nepažeidė nustatytos grįžimo į pataisos namus tvarkos.

15. Remiantis išdėstytu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Apylinkės teismas nesureikšmino nei M. V. nusikalstamų veikų sunkumo ir pobūdžio, nei neatliktos bausmės dydžio, buvo vertinta nuteistąjį bei jo kriminalinę praeitį charakterizuojančių duomenų visuma, kuri objektyviai neleido padaryti išvados, jog jo pažanga, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, yra akivaizdi ir pakankama manyti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis vis dar kritiškai nevertina savo neteisėto elgesio (nors ir pripažįsta, kad augino ir laikė didelį kiekį kanapių ir jų dalių, tačiau tokį savo elgesį bando pateisinti tėvo liga, tvirtindamas, jog kanapės buvo auginamos medicininiais tikslais, kas, kaip jau minėta, yra paneigta bylą nagrinėjusių teismų), jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudaro ir dinaminiai veiksniai, todėl lygtinio paleidimo taikymas jam, kaip asmeniui, veikiant bendrininkų grupe įvykdžiusiam tris nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkų, kartu įvertinus ir likusią neatliktos bausmės dalį, šiuo metu pažeistų teisingumo principą. Esant šioms aplinkybėms, nuteistojo skundas atmetamas, o pagrįsta ir teisėta Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo M. V. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.