Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. V. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. liepos 27 d. priimtu nutarimu Nr. 95-442 nutarta taikyti nuteistajam M. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 3 m. 3 mėn. 18 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2020 m. liepos 23 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą, motyvuojant tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 10 balų ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas, gautas vertinant ‚OASys“ metodika bausmės atlikimo pradžioje nuo 38 balų sumažėjo iki 9 balų. Nuteistasis daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką – bausmės atlikimo metu skatintas septyniolika kartų, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, šiuo metu neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius. Šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, elgesys vertinamas kaip nepriekaištingas, koreguoja savo elgesį pagal nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus. Nuteistasis suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Šiuo metu nuteistojo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai, nuteistasis deda pastangas, siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę, sistemingai gaunami paskatinimai patvirtina, kad nuteistasis šiuo metu nepriekaištingą elgesį rodo stabiliai ir nepertraukiamai. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Nuteistasis M. V. 2020 m. rugsėjo 4 d. gautame paaiškinime teismui palaiko skundą, prašo jį paleisti lygtinai iš pataisos įstaigos.

Komisijos nutarimą taikyti M. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina patvirtinti.

M. V. nuteistas Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 265 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, skirta 12 m. 6 mėn. laisvės atėmimo.

Motyvuojamoji dalis

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį – du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo (BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nuteistasis atliko BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą būtinąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 3 m. 6 mėn. 10 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2020 m. liepos 23 d.).

Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas..

Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju, nuteistasis M. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką, taip pat ir už labai sunkų nusikaltimą, padarytą bendrininkų grupėje. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas bei neatlikta bausmės dalis, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Nagrinėjamu atveju, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis už padarytą labai sunkų nusikaltimą šiuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys patvirtina, jog nuteistasis šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, už gerą elgesį, sąžiningą darbą, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje paskatintas, bausmės atlikimo metu motyvuotai tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos skirtas rekomendacijas vykdo. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį pataisos proceso metu, sudaro pagrindą spręsti apie nuteistojo siekį pasitaisyti, tačiau, įvertinus tai, kad nuteistojo elgesys ne visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo koreguojamas išimtinai teigiama linkme, darytina išvada, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

Pažymėtina, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Surinkti duomenys neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog nuteistasis nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme. Ta aplinkybė, jog M. V. svarstymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, nereiškia, kad jis bausmės atlikimo metu elgėsi nepriekaištingai. Priešingai – per visą bausmės atlikimo laiką nuteistasis net vienuolika kartų pažeidė pataisos įstaigoje nustatytą tvarką bei režimo reikalavimus, paskutinį kartą dar 2019 m. rugsėjo 25 d., drausmine tvarka buvo baustas šešis kartus, taip pat jo elgesys penkis kartus buvo apsvarstytas drausmės komisijoje. Pažymėtina, jog nuteistieji pataisos įstaigoje privalo elgtis nepriekaištingai, o net ir vienas nustatytų taisyklių pažeidimas rodo, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas ir neigiamai jį charakterizuoja. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nors skirtos drausminės nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau jų paskyrimo faktas yra reikšmingas sprendžiant dėl nuteistojo gebėjimo paklusti privalomiems nurodymams ir draudimams, kadangi vidaus tvarkos taisyklės ir režimo reikalavimai buvo pažeisti ne vieną kartą, nuteistajam gerai žinant laisvės atėmimo vietos taisykles. Nesugebėjimas paklusti nustatytoms taisyklėms bausmės atlikimo metu esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei leidžia pagrįstai abejoti tuo, jog nuteistasis lygtinio paleidimo taikymo atveju laikysis teismo ir įstatymo jam nustatytų įpareigojimų, t. y. probacijos sąlygų.

Taip pat teismas, spręsdamas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pažymi, kad nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus. Abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia Socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, jog nuteistasis nors ir geba įvardinti priežastis, paskatinusias įvykdyti nusikalstamą veiką bei įžvelgia problemas, tačiau visgi tam tikrais aspektais pateisina savo elgesį, kas rodo, jog nuteistasis savo nusikalstamo elgesio vis dar nevertina adekvačiai bei tinkamų išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio nepadarė, todėl nėra pakankamo pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje 2020 m. liepos 27 d. nutarimą Nr. 95-442 taikyti nuteistajam M. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.