- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-24
- Bylos Nr.
- 1S-117-594/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-00291-2011-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- M. V.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės,
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo M. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. sausio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam M. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 4 d. nuosprendžiu M. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir 265 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, jam paskirta 12 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
1.1. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartimi ištaisyta techninė klaida Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 4 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, nurodant, kad 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė paskirta pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir paskirta galutinė bausmė – 12 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo.
2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2011 m. gegužės 11 d., bausmės pabaiga – 2023 m. lapkričio 11 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2020 m. gruodžio 14 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta nuteistajam M. V. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismas 2021 m. sausio 21 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.
Šalies argumentai
4. Skundu apygardos teismui nuteistasis M. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti 2020 m. gruodžio 14 d. Komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Nuteistasis nesutinka su apylinkės teismo nutartimi atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo ir pabrėžia, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą pagrindą, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis vertino formaliai, neatsižvelgė į suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose bei Europos Tarybos Rekomendaciją Nr. R(99)2. Skundžiamos teismo nutarties motyvai yra deklaratyvūs ir vertintini kaip formalūs, negalintys paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, jeigu jis įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.
4.2. Skunde pabrėžiama, kad teismas turėjo vertinti nuteistąjį charakterizuojančius objektyvius duomenis, o ne išsakyti savo subjektyvią nuomonę. Socialinio tyrimo išvadoje aiškiai atsispindi apelianto daroma pažanga, kuri rodo, kad jo elgesio pokyčiai yra tokie, kad sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog jis ateityje nenusikals ir jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Teismas pernelyg didelę reikšmę suteikė nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdžiui ir neatsižvelgė į tai, kad jis jau ketvirtą kartą iš eilės įvykdo visas socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, kad yra teigiamai apibūdinamas ne tik pataisos namų administracijos, tačiau ir darbdavių.
4.3. Skunde nurodoma, kad teismas iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių apelianto asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Nors teismas ir nurodo, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip iš esmės privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, tačiau apeliantas ne tik laikosi taisyklių ir rėžimo reikalavimų, tačiau daro ir papildomus darbus, kurie nėra privalomi kiekvienam nuteistajam. Nuteistasis pataisos namuose suorganizavo ir įvykdė daugiau nei 20 įvairių sporto turnyrų (futbolo, krepšinio, tinklinio ir kt.), taip pat nuteistųjų susitikimus su Zen budizmo meistru, kur susitikimų metu buvo medituojama ir kalbama apie gyvenimo prasmės paieškas ir savęs pažinimą. Nuteistasis taip pat buvo Zen budizmo ir jogos būrelio pataisos namuose vadovas. Pasaulinei stuburo sveikatos dienai paminėti nuteistiesiems vedė paskaitą tema „Nugaros skausmas, jo priežastys ir natūralūs skausmo įveikimo būdai“. Padėjo suorganizuoti ne vieną šventę pataisos namuose, taip pat surinkęs medžiagą apie narkotikų žalą individui ir visuomenei, vedė kitiems nuteistiesiems paskaitų ciklą „Narkotikų žala“. Be to, apeliantas pataisos namuose mokėsi ir įgijo dvi specialybes, baigė „Koučingo“ kursus, dalyvavo spalvų terapijos ir socialinių įgūdžių terapijose bei dar daugybėje kitų užsiėmimų. Tokie teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai atsispindi ir reguliariai gaunamuose paskatinimuose, todėl apylinkės teismo teiginiai, kad nuteistojo pažanga nėra pakankama lygtiniam paleidimui yra nepagrįsti. Juolab, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, jos pokytis akivaizdus, jis neturi galiojančių drausminių nuobaudų, dalyvavo įvairiose pozityvaus užimtumo programose, pats jas kūrė ir vykdė, mokėsi ir dirbo, pasiekė, kad būtų perkeltas į lengvą grupę, vėliau į atvirąją koloniją, iš administracijos gavo leidimą gyventi su šeima šalia pataisos namų Pravieniškėse, nuomojamame bute. Jis turi aukštąjį išsilavinimą (kūno kultūros ir sporto magistro laipsnį), dziudo trenerio, staliaus baldininko, kompiuterių operatoriaus ir kompiuterinio projektavimo operatoriaus specialybes. Dirba statybų bendrovėje „M.“, kurioje jam siūloma ir toliau dirbti išėjus į laisvę. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, priešingai nei nurodo apylinkės teismas, kad nuteistasis puikiai sugebės integruotis į visuomenę ir gyventi laikantis įstatymų.
4.4. Nuteistojo nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai akcentuoja ir apelianto padarytos nusikalstamos veikos finansinius motyvus, nors Kauno apygardos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį nenustatė tikslo platinti narkotines medžiagas. Be to, nuteistasis visą laiką akcentavo, kad kanapes augino ir laikė, turėdamas tikslą gaminti aliejų ir juo bandyti gydyti onkologine liga sergantį tėvą. Jokio tikslo pelnytis iš kanapių nebuvo, todėl akivaizdu, kad apylinkės teismas tik formaliai įvertino pateiktą medžiagą ir per daug nesigilino į visas reikšmingas aplinkybes. Šią išvadą pagrindžia ir skundžiamos nutarties motyvai, kad apeliantas tam tikrais aspektais pateisina savo nusikalstamą elgesį, tačiau iš teismo argumentų nėra aišku kokiais konkrečiai aspektais nuteistasis savo elgesį pateisina. Jei tuo, kad viso proceso metu teigė, kad jo tikslas buvo išgydyti tėvą, tuomet ši aplinkybė galėjo būti vertinama Kauno apygardos teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį, bet ne sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo.
4.5. Skunde nesutinkama ir su apylinkės teismo argumentais, kad nuteistasis dar gali sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus. Kaip matyti iš apeliantui nustatytų pagal OASys 9 balų, tik 2 balai yra dinaminiai, kurių iš esmės apeliantas jau nebegali sumažinti, nes anksčiau yra baustas drausminėmis nuobaudomis. Jam nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra viena iš žemiausių ir ženkliai sumažėjo – nuo 38 balų iki 9 balų. Jis vykdo visas reabilitacijos plane numatytas priemones ir rekomendacijas, todėl jo pažanga yra akivaizdi ir sudaro pagrindą taikyti lygtinį paleidimą. Nors apylinkės teismas ir akcentuoja likusią neatliktos bausmės dalį, kuri negali būti sumenkinama, tačiau apeliantui iš 12 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė likusi neatliktos bausmės dalis tėra 2 metai 11 mėnesių ir 1 diena. Nuteistasis jau daugiau nei 10 metų atlieka laisvės atėmimo bausmę ir patiria įvairius suvaržymus, todėl likusi neatlikta bausmė tikrai nėra tokia didelė, kad būtų galima daryti išvadą, jog bausmės tikslai dar nėra pasiekti. Juo labiau, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, o įstatymas numato, jog bausmės tikslai pasiekiami, ne tik atliekant visą bausmę, bet ir neatlikus visos paskirtos bausmės lygtinai paleidžiant iš pataisos įstaigų. Taip nuteistieji motyvuojami kritiškai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir jo pasekmes, siekti reabilitacijos ir socialinės integracijos, pvz., įgyjant išsilavinimą, profesiją, dirbant ar užimant kitą naudingą veiklą, tokių būdu greičiau nei per paskirtos bausmės terminą tampant visuomeninei nebepavojingais asmenimis.
Atsiliepimas
4.6. Kartu su skundu pateiktame paaiškinime apeliantas nesutinka su prokuroro pateiktu atsiliepimu apylinkės teismui ir laiko jame nurodytus teiginius nepagrįstais. Nors prokuroras akcentuoja tai, kad nuteistasis net 11 kartų pažeidė pataisos namų vidaus tvarkos taisykles, tačiau pažymima, kad tik 6 kartus jam buvo skirtos nuobaudos, o visus kitus kartus arba buvo pripažinta, kad pažeidimo nebuvo arba, kad jis buvo menkavertis ir buvo apsiribota tik pokalbiu. Be to, prokuroras visiškai neužsimena apie 19 nuteistajam paskirtų paskatinimų. Nesutinkama ir su prokuroro teiginiais, kad nuteistojo pažanga nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui, nes dar yra dinaminių svetinių taškų, kuriuos nuteistasis gali sumažinti, tačiau apelianto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra tik 9 balai, iš kurių 7 balai yra statiniai, todėl akivaizdu, kad nuteistasis deda visas įmanomas pastangas pasitaisyti. Nusikalstamo elgesio rizikos sumažinimas iki minimalios net nėra besąlygiškai privalomas kaip, kad teigia prokuroras. Dėl piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis, pažymima, kad nuteistasis atvykęs į pataisos namus sąžiningai prisipažino, jog būdamas laisvėje praeityje kartais vartodavo kanapes, kažkada, prieš 18 ar 20 metų yra sulaikytas neblaivus už vairo, tačiau už tai jau buvo nubaustas, todėl neaišku kodėl prokuroras vėl tai akcentuoja ir siekia nubaudimo antrą kartą. Prokuroro teiginys, kad apelianto elgesys nebuvo išskirtinis ir dalyvavimas privalomose ir kitose socialinės reabilitacijos programose buvo tik formalus, taip pat nėra tiesa, nes nuteistasis ne tik dalyvavo, bet ir pats organizavo ne vieną pozityvaus užimtumo priemonę kitiems nuteistiesiems. Nėra pagrindo sutikti ir su prokuroro teiginiu dėl nemažos likusios bausmės dalies apeliantui, nes jis yra atlikęs jau tris ketvirtadalius paskirtos bausmės, o likusioji bausmės dalis negarantuoja, kad per likusį bausmės laiką probacijos metu apeliantas ims ir nusikals. Be to, net ir paleidus jį lygtinai, jis ir toliau atlikinės bausmę, jo laisvė bus suvaržyta ir jis bus prižiūrimas ne Pravieniškių pataisos namų pareigūnų, o probacijos tarnybos specialistų.
5. Atsiliepimu į nuteistojo M. V. apeliacinį skundą, Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Mindaugas Sabaitis prašo atmesti nuteistojo apeliacinį skundą. Apylinkės teismas, įvertinęs nuteistąjį tiek teigiamai, tiek neigiamai charakterizuojančius duomenis, jo daromą pažangą, pagrįstai padarė išvadą, kad nuteistojo M. V. taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, o padaryta pažanga neleidžia konstatuoti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. V. skundas tenkinamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinį paleidimą. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. V. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taigi egzistuoja formalus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau aptarto teisinio reglamentavimo, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas. Šio klausimo teisingam išsprendimui būtina įvertinti ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose, šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.
8. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. V., apylinkės teismas nurodė, jog nuteistojo daroma pažanga, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. padarė išvadą, jog M. V. lygtinis paleidimas nėra galimas, kadangi jis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo pagrindo. Teismas atkreipė dėmesį, jog iš 9 pagal OASys nustatytų nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos balų, 7 balai yra statiniai, todėl likusius dinaminius balus nuteistasis savo teigiamu elgesiu ir mąstymu dar gali sumažinti ar visiškai panaikinti. Teismas taip pat akcentavo, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu 11 kartų pažeidė vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, jam buvo skirtos 6 drausminės nuobaudos ir nors nuobaudos negalioja, tačiau ši aplinkybė rodo, jog jo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo išskirtinai pavyzdingas. Teismas pažymėjo, kad nuteistasis nusikaltimą darė jį apgalvojęs, sąmoningai ir nors geba įvardinti priežastis, paskatinusias įvykdyti nusikalstamą veiką bei įžvelgia problemas, tačiau tam tikrais aspektais pateisina savo elgesį. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už nesunkaus, apysunkio ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą, kurių motyvas finansinės naudos gavimas, nors tuo metu nuteistasis dirbo ir gavo darbo užmokestį. Motyvuodamas sprendimą atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą ir lygtinai paleisti M. V., žemesnės instancijos teismas nurodė ir tai, kad neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti sumenkinama. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, t. y. dėl padarytos nusikalstamos veikos jis privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl M. V. neatlikta bausmės dalis dar neleidžia daryti išvados, kad pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrintas.
9. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi teismui pateiktą medžiagą, Komisijos nutarime bei skundžiamoje nutartyje išdėstytus argumentus, konstatuoja, jog priešingai nei nurodė apylinkės teismas, nuteistasis M. V. šioje bausmės vykdymo stadijoje, jau atitinka tiek formalųjį, tiek materialųjį lygtinio paleidimo pagrindus. Apygardos teismo vertinimu, Komisija tinkamai įvertino M. V. asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją bei dedamas pastangas mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, dėl ko pagrįstai sprendė, jog įmanoma nuteistojo elgesį toliau koreguoti neizoliavus nuo visuomenės, taikant lygtinį paleidimą. Tuo tarpu žemesnės instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodė formalius ir deklaratyvius savo sprendimą pagrindžiančius motyvus, kurie negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise. Juo labiau, kad remiantis aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalimi, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nusikalstamos veikos pavojingumas, pobūdis, jų skaičius bei likusios neatliktos bausmės dydis gali būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.
10. Pritariant Komisijos išvadoms, visų pirma pažymėtina, kad šiuo metu M. V. yra atlikęs beveik 10 metų iš jam paskirtos 12 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės (bausmės pradžia – 2011 m. gegužės 11 d.). Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dieną buvo 2 metai 11 mėnesių 1 diena, todėl darytina išvada, jog vienas iš BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų - kaltininko nubaudimas - jau yra pasiektas, kadangi nuteistojo laisvė yra suvaržyta jau labai ilgą laiką. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, nustatyta žema pakartotinio nusikalstamos elgesio rizika - 9 balai iš 168 galimų. Visų šių duomenų visumoje, sprendžiant M. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, esminę reikšmę įgauna jo socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimas bei pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju sudaro pagrindą manyti, kad M. V. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti apylinkės teismo akcentuojama aplinkybė, kad bausmę nuteistasis atlieka už nesunkaus, apysunkio ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą bendrininkų grupėje, nes šios aplinkybės jau buvo įvertintos nuteistajam paskiriant ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Kaip pagrįstai pabrėžiama ir skunde, pagal šiuo metu galiojančią BVK redakciją, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigoje ir nors kartu yra vertinamos ir kitos reikšmingos aplinkybės, tačiau nagrinėjamu atveju apylinkės teismo akcentuojamos aplinkybės, dėl nusikalstamų veikų pavojingumo ir pobūdžio, jų skaičiaus, vertinant jas visų teigiamai nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių visumoje, neleidžia atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam.
11. Tinkamos M. V. elgesio korekcijos nepaneigia ir žemesnės instancijos teismo akcentuoti nuteistojo pataisos namuose padaryti vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimai. Nors teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, jog padaryti pažeidimai bei skirtos drausminės nuobaudos rodo, kad bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys nebuvo pavyzdingas, tačiau atkreipia dėmesį, jog paskutinė drausminė nuobauda nuteistajam buvo skirta prieš beveik tris metus (2018 m. rugpjūčio 22 d.), galiojančių nuobaudų nuteistasis neturi ir daugiau baustas nebuvo. Nors M. V. po minėtos nuobaudos paskyrimo dar du kartus pažeidė pataisos namų tvarkos taisykles, tačiau pažeidimai buvo mažareikšmiai, kadangi nuobaudos jam nebuvo paskirtos, o po paskutinio pažeidimo nuteistajam buvo skiriami tik paskatinimai (skatintas keturis kartus), per visą bausmės atlikimo laiką nuteistasis skatintas iš viso 19 kartų. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad nuteistasis dėl netinkamo elgesio pataisos įstaigoje reikiamas išvadas padarė ir daugiau klaidų nebekartoja. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, nuteistasis sutinka su jį prižiūrinčių pareigūnų priežiūra, supranta poreikį turėti bendras, visų pripažintas vertybes, suvokia laisvės atėmimo prasmę ir pasekmes. Pažymėtina, kad nuo 2018 m. gegužės 25 d. bausmę M. V. atlieka lengvosios grupės sąlygomis, o nuo 2019 m. birželio 14 d. perkeltas tęsti bausmės atlikimo į atvirąją koloniją. Nuo 2019 m. birželio 28 d. M. V. suteikta teisė trumpalaikių išvykų metu grįžti į namus, taip pat suteikta teisė atostogų metu grįžti į namus 10 parų. Nuteistasis pažeidimų nepadarė. Nuo 2020 m. lapkričio 25 d. nuteistasis turi teisę gyventi su šeima bute prie atvirosios kolonijos. Šios aplinkybės patvirtina, jog ir pataisos namų administracija yra parodžiusi nuteistajam pasitikėjimą. Iš Socialinio tyrimo išvadoje pateiktų duomenų matyti, jog atlikdamas bausmę M. V. ne tik formaliai vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, siekdamas palankaus Komisijos, o vėliau ir teismo sprendimo, bet ir mokėsi, įgijo darbo rinkoje konkurencingas specialybes – kompiuterio operatoriaus ir kompiuterių projektavimo operatoriaus specialybes, ieškojo ir galimybės įsidarbinti laisvėje lygtinio paleidimo atveju (planuoja įsidarbinti buvusioje darbovietėje UAB „R.“), nuo 2018 m. lapkričio 27 d. dirbo VĮ „M. a.“ siuvėju-lankstytoju, nuo 2019 m. birželio 26 d. dirba UAB „A.“. Akivaizdu, jog turimas pozityvus darbinis užimtumas, aktyviai dalyvaujant privalomose ir papildomose socialinės reabilitacijos programose, mokantis bei dirbant įgyti įgūdžiai bei žinios, turimas aukštasis išsilavinimas, nuteistajam bus naudingi ir laisvėje savo tikslų siekiant tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
12. Nors nusikaltimų skaičius bei pavojingumas didina ir paties nuteistojo pavojingumą visuomenei, ką skundžiamoje nutartyje nurodo ir apylinkės teismas, tačiau aukščiau aptartos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia manyti, kad nuteistasis savo elgesį pakeitė ir gyvenimo tikslų sieks teisėtomis priemonėmis, laikysis įstatymų ir naujų nusikaltimų nedarys, juolab, kad anksčiau jis teistas nebuvo. Dėl su nuteistojo mąstymu ir elgesiu susijusių aplinkybių, kurios apylinkės teismo vertinimu verčia abejoti nuteistojo pokyčių stabilumu ir ilgalaike trukme, pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tolygiai mažėja, po paskutinio vertinimo taip pat sumažėjo, kas rodo, jog nuteistasis, nors jo rizika nusikalsti pakartotinai yra žema, ir toliau deda pastangas šią riziką dar labiau sumažinti. Be to, nuteistojo artimi ryšiai su šeimos nariais, pastovios gyvenamosios vietos turėjimas, piktnaudžiavimo psichotropinėmis medžiagomis nebuvimas, teigiama darbinė motyvacija, motyvacija keisti elgesį, socialinių veiksnių, galinčių skatinti jo nusikalstamą veiklą atpažinimas, yra aplinkybės leidžiančios daryti pagrįstą išvadą, kad keliamos abejonės dėl nuteistojo mąstymo šiuo metu yra pakankamai pakitę ir nelems pakartotinio jo nusikalstamumo.
13. Skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje akcentuotas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių balų skaičius taip pat nėra pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo. Nuteistojo M. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra 9 balai (7 balai yra statiniai (nekintantys)) ir laikoma žema, taigi BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytą pagrindą nuteistasis atitinka. Be to, bausmės atlikimo metu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuosekliai mažėjo, kas neabejotinai atspindi M. V. dėtas pastangas. Pirminio vertinimo, atlikto 2015 m. rugpjūčio 5 d. metu jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta 38 balais, 2018 m. gegužės 9 d. – 11 balų, 2019 m. gegužės 9 d. – 10 balų. Nors po paskutinio vertinimo šis pokytis nėra ženklus (pakito tik 1 balu), tačiau nuteistasis ir toliau sėkmingai vykdo po ankstesnio svarstymo dėl lygtinio paleidimo taikymo numatytas rekomendacijas, buvo skatintas, kas neabejotinai patvirtina, kad nuteistasis yra aktyvus pataisos proceso dalyvis, jo pastangos keistis išimtinai teigiama linkme yra nuoseklios ir rezultatyvios. Šiame kontekste sutiktina su apelianto argumentu, jog lygtinis paleidimas nėra nuteistojo atleidimas nuo bausmės, jis turės laikytis nustatytų įpareigojimų bei koreguoti savo elgesį, tik būdamas ne izoliuotas nuo visuomenės, todėl atsisakyti nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos vien tik šiuo pagrindu, įvertinus aukščiau aptartas jo asmenybę labiau teigiamai charakterizuojamas aplinkybes, nėra objektyvaus pagrindo. Juo labiau, kad kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotų duomenų, šiuo metu M. V. geba įvardinti priežastis paskatinusias jį nusikalsti bei įžvelgia problemas, sprendimus priima apgalvotai, supranta savo atsakomybes bei analizuoja situacijas, įvertina tiek teigiamas, tiek neigiamas savo elgesio pasekmes. Nuteistasis turi išsikėlęs realistinius tikslus, nemažai trumpalaikių tikslų, padėsiančių pasiekti ilgalaikius, apie juos kalba konkrečiai. Išėjęs į laisvę ketina gyventi su šeima, dirbti. Pataisos namuose M. V. taip pat visą savo dėmesį stengėsi skirti prasmingai veiklai – dalyvavo ne tik privalomose programose, bet ir papildomose pozityvaus užimtumo priemonėse, aktyviai prisidėjo prie įvairių renginių organizavimo (sporto varžybų ir meninės veiklos edukacijų), vedė nuteistiesiems paskaitas su praktiniais užsiėmimais, taip pat pravedė nuteistiesiems paskaitų ciklą apie narkotinių medžiagų žalą žmogaus organizmui. Šių duomenų visuma, skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai spręsti, jog M. V. ėmėsi veiksmų atsiribojant nuo neigiamą įtaką jam darančių veiksnių, visą savo dėmesį skiriant savo mąstymo korekcijai išimtinai teigiama linkme.
14. Nesutinkant su apylinkės teismo išvadomis svarbu paminėti ir tai, kad savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų nuteistasis pripažįsta, savo elgesį analizuoja adekvačiai, prisiima atsakomybę už neteisėtus veiksmus, kas visumoje neabejotinai labiau teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir suponuoja pagrįstą išvadą, jog šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje M. V. savo neteisėtus veiksmus vertina kritiškai. Nors apylinkės teismas ir akcentuoja nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų finansinį motyvą, tačiau kaip pagrįstai savo skunde nurodo nuteistasis Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 4 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas tik už labai didelio kanapių kiekio laikymą, o tikslo platinti jas turėjimas iš kaltinimo buvo pašalintas, todėl padarytų nusikalstamų veikų finansinis motyvas apylinkės teismo buvo nepagrįstai sureikšmintas ir nesudaro pagrindo netaikyti M. V. lygtinio paleidimo.
15. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad teigiamai M. V. apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus ir leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl tolimesnė jo elgesio korekcija galima ir jam esant neizoliuotam nuo visuomenės. Jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, priešingai nei skundžiama nutartimi tai sprendė pirmosios instancijos teismas, neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Komisija, nutardama taikyti nuteistajam M. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pagrįstai (tinkamai) atsižvelgė į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant. Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų, Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis naikintina ir dėl nuteistojo M. V. skundo priimamas naujas sprendimas – patvirtinamas 2020 m. gruodžio 14 d. Komisijos nutarimas Nr. 95-710 dėl M. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo M. V. skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. sausio 21 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam M. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.