Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalį, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Nagrinėjamu atveju minėtuose įsiteisėjusiuose Kauno apygardos administracinio teismo sprendimuose nustatytos aplinkybės negali būti vertinamos kitaip, todėl pripažintina, kad atsakovas, priimdamas 2016 m. gegužės 25 d. sprendimą dėl trumpalaikės išvykos į namus pagal pareiškėjo 2016 m. gegužės 2 d. prašymą nesuteikimo (b. l. 17) ir 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą dėl trumpalaikės išvykos į namus pagal pareiškėjo 2016 m. liepos 1 d. ir 2016 m. rugpjūčio 1 d. prašymus nesuteikimo (b. l. 19), pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 3 ir 8 straipsnius. Be kita ko, pastebėtina, kad atsakovo 2016 m. birželio 22 d. atsakymas dėl trumpalaikės išvykos į namus nesuteikimo, priimtas sprendžiant pareiškėjo 2016 m. birželio 1 d. prašymą (b. l. 66), yra identiškas 2016 m. gegužės 25 d. atsakymui, kuris Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimu buvo pripažintas nemotyvuotu ir panaikintas. Todėl, nagrinėjamu atveju, teismas vertina, kad 2016 m. birželio 22 d. sprendime (atsisakyme suteikti trumpalaikę išvyką į namus), atsakovui neįvertinus visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo asmenybe ir jo elgesiu bausmės atlikimo metu, nepakankamai, detalizavus ir įvertinus aplinkybes lėmusias tokio sprendimo priėmimą, sprendimas, priimtas nagrinėjant pareiškėjo 2016 m. birželio 1 d. prašymą dėl trumpalaikės išvykos į namus, laikytinas neatitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 3 ir 8 straipsnių reikalavimų. Dėl tokių sprendimų priėmimo, pareiškėjas galėjo patirti papildomus išgyvenimus ir nepatogumus, kurių nebūtų patyręs, jei atsakovo atsakymai (sprendimai) atitiktų galiojančių teisės aktų reikalavimus.

Pastebėtina ir tai, kad Kauno apygardos administracinis teismas išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovui Pravieniškių PN dėl administracinių aktų panaikinimo, kuriais buvo netenkintas 2016 m. lapkričio 2 d. prašymas suteikti trumpalaikę išvyką į namus (administracinė byla Nr. I-1052-402/2017), administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovui Pravieniškių PN dėl administracinių aktų panaikinimo, kuriais buvo netenkintas 2016 m. rugsėjo 1 d. prašymas suteikti trumpalaikę išvyką į namus (administracinė byla Nr. I-1180-422/2017), administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovui Pravieniškių PN dėl administracinių aktų panaikinimo, kuriais buvo netenkintas 2016 m. spalio 3 d. prašymas suteikti trumpalaikę išvyką į namus (administracinė byla Nr. I-944-414/2017) – pareiškėjo skundus atmetė (žr., Kauno apygardos administracinio tesimo 2017 m. gegužės 9 d., 2017 m. balandžio 12 d., 2017 m. gegužės 9 d. sprendimus atitinkamai administracinėse bylose Nr. I-1052-402/2017, Nr. I-1180-422/2017, Nr. I-944-414/2017). Kauno apygardos administracinio teismo sprendimai minėtose bylose nėra įsiteisėję (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys).

Nuteistųjų teisę trumpalaikei išvykai į namus reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 104 straipsnis. Pataisos įstaigos direktoriui suteikiama diskrecija duoti leidimą nuteistajam parvykti į namus, atsižvelgus į jo asmenybę, kokia bausmės dalis atlikta, elgesį bausmės atlikimo metu (BVK 104 str. 2 d.). Nuteistųjų trumpalaikių išvykų trims paroms į namus tvarką nustato ir detalizuoja Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) XLVIII skyrius (305-311 punktai), taip pat Aprašas (b. l. 40-42).

Apraše nurodomi kriterijai, kuriuos turi atitikti nuteistasis, pageidaujantis pasinaudoti teise į trumpalaikę išvyką į namus, tapatūs nurodytiems BVK 104 bei 154 straipsniuose (Aprašo 18 p.), taip pat papildomi kriterijai, į kuriuos gali būti atsižvelgiama, sprendžiant trumpalaikės išvykos į namus leidimo klausimą (Aprašo 19 p.). Tačiau Komisija, teikdama įstaigos direktoriui rekomendacijas dėl trumpalaikės išvykos į namus nuteistajam suteikimo, jas gali pagrįsti kitais (Tvarkos) Aprašo 19 punkte nenurodytais kriterijais (Aprašo 20 p.). Taigi, kriterijų sąrašas nėra baigtinis, nes Komisijai suteikiama teisė savo siūlymą pagrįsti kitais kriterijais, kurie turi būti nurodomi Komisijos posėdžio protokole (Aprašo 20 p.).

Pastebėtina, kad Pravieniškių PN direktorius pateikdamas 2016 m. lapkričio 30 d. atsakymą Nr. 7-2031 (b. l. 92) ir 2016 m. gruodžio 30 d. atsakymą Nr. 7-2213 (b. l. 98) atitinkamai į pareiškėjo 2016 m. lapkričio 2 d. ir 2016 m. gruodžio 1 d. prašymus nurodė, kad tokius sprendimus priėmė Komisija ir kad pakartotinai informacija nebus teikiama, nes su analogišku prašymu pareiškėjas jau yra kreipęsis ir vadovaujantis Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 16 straipsnio 2 dalis 3 punkte nustatyta, kad atsisakoma teikti informaciją, jeigu tas pats pareiškėjas pakartotinai prašo tos pačios informacijos. Teismas nesutinka su atsakovo nurodytais argumentais (atsisakymu teikti informaciją) ir vertina, kad nurodyta teisės akto nuostata nagrinėjamais atvejais netaikytina, nes pareiškėjas prašo ne informacijos, o trumpalaikės išvykos į namus, kurios suteikimą reglamentuoja BVK, Vidaus tvarkos taisyklių ir Aprašo nuostatos. Todėl Pravieniškių PN 2016 m. gruodžio 30 d. ir 2016 m. lapkričio 30 d. atsakymai laikytini išsamiai nemotyvuotais, teisiškai nepagrįstais ir tokių atsakymų pateikimas V. D. galėjo sukelti papildomus neigiamus išgyvenimus, kurių jis nebūtų patyręs, jei atsakovas jam būtų pateikęs teisės aktų reikalavimus atitinkančius sprendimus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui nepalankūs kiti sprendimai dėl trumpalaikės išvykos į namus nesuteikimo (2016 m. rugsėjo 29 d., 2017 m. lapkričio 7 d. ir 2017 m. vasario 1 d.), priimti nagrinėjant pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 1 d., 2016 m. spalio 3 d., 2017 m. sausio 2 d. ir pakartotinai 2016 m. gegužės 2 d., 2016 m. liepos 1 d. bei 2016 m. rugpjūčio 1 d. prašymus, buvo priimti Komisijai apsvarsčius visą medžiagą, įvertinus pareiškėjo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu, padaryto nusikaltimo pobūdį ir tai, kad pareiškėjas yra nuteistas pagal BK 150 straipsnio 4 dalį bei 309 straipsnio 2 dalį (t. y. nuteistasis tenkino lytinę aistrą su bejėgiškos būklės mažamete bei laikė pornografinio turinio vaizdo medžiagą) už sunkų nusikaltimą. Todėl siekiant užtikrinti visuomenės saugumą Komisija visais atvejais siūlė nesuteikti trumpalaikės išvykos į namus. Komisija vertino tai, kad pareiškėjas nenurodydavo, kokiu adresu vyktų (Pravieniškių PN atsakymuose nurodoma, jog vyktų į tą pačią apskritį, kurioje įvykdė nusikaltimą prieš mažametį asmenį). Pagal bylos duomenis 2016 m. lapkričio 2 d. ir 2016 m. gruodžio 1 d. prašymuose (b. l. 87, 93) pareiškėjas yra nurodęs jog išvykos adresas yra jo gyvenamosios vietos registracijos adresas, tačiau prašyme nurodo ir kitas jo lankytinas vietas (tėvų kapai, sutuoktinė), kurių adresai prašymuose nenurodyti. Kita vertus pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresas ((duomenys neskelbtini)) yra Vilniaus apskrityje, todėl atsakovo atsakymuose pateikti argumentai, jog prašymuose nėra nurodyti adresai, kuriais pareiškėjas trumpalaikės išvykos į namus metu vyktų ir kad vyktų į tą pačią apskritį, kurioje įvykdė nusikaltimą prieš mažametį asmenį, laikytini pagrįstais. Komisija taip pat atsižvelgė į tai, kad bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis vieną kartą pažeidė vidaus tvarkos taisykles, nors nuobauda skirta nebuvo, tačiau tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laiką nesistengė elgtis nepriekaištingai, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms. Atlikus pareiškėjo pakartotino nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką. Jam buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau išryškėjo kriminogeninis veiksnys, tai emocinė gerovė (socialinis atsiskyrimas, neadekvatus teisės pažeidėjo požiūris į save) bei artimi kriminogeniniai veiksniai - mąstymas ir elgesys (nesugebėjimas atpažinti problemų, pasekmių suvokimas, savitvarda, tarpasmeninių įgūdžių lygis), informacija apie teisės pažeidimus, lėšų tvarkymas ir pajamos (priteistas civilinis ieškinys). Komisija pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas priteisto civilinio ieškinio savanoriškai nedengia, ieškinio dengimui lėšos yra išskaitomos vykdomųjų raštų pagrindu. Pastebėtina, kad Komisija 2017 m. sausio 19 d. posėdyje (b. l. 101-105) išsamiai vertino visas aplinkybės galinčias turėti įtakos visuomenės saugumui, jei trumpalaikė išvyka į namus pareiškėjui būtų suteikta ir 2017 m. vasario 1 d. pareiškėjui buvo pateiktas išsamus ir motyvuotas sprendimas (b. l. 106-108) dėl trumpalaikės išvykos nesuteikimo. Komisija vertino Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartį, iš kurios matyti, kad sutuoktinė prašo nutraukti santuoką su V. D. ir tai paneigia pareiškėjo argumentus, kad jo santykiai su sutuoktine yra labai geri. Taip pat Komisija vertino pareiškėjo prašymuose nurodomus argumentus, jog jis nori aplankyti ir morališkai palaikyti sutuoktinę po sunkios operacijos, tačiau, tuo pat metu teikė prašymą pakeisti jam skambinimo laiką, nes sutuoktinės darbo grafikas sutampa su jam priklausančiu skambinimo laiku. Komisijai kilo abejonių, kad trumpalaikės išvykos suteikimo motyvas, prieštarauja skambinimo laiko pakeitimo motyvui, nes po sunkios operacijos sutuoktinė galimai nedirba. Argumentų, galinčių paneigti Komisijos nustatytas aplinkybes ir kilusias abejones, pareiškėjas nepateikė. Byloje nėra duomenų, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartį atsakovas gavo neteisėtai, todėl minėti pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat teismas neturi pagrindo išvadai, kad Komisijos veiksmai posėdžiuose aptarinėjant jo padarytą nusikaltimą ir užduodant pareiškėjui klausimus, siekiant išsiaiškinti, ar trumpalaikė išvyka į namus nekels pavojaus visuomenės bei artimųjų saugumui, gali būti vertinami kaip baudimas antrą kartą ar prieštaravimas LR Konstitucijos 31 straipsniui. Teismas akcentuoja, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją riboti konstitucines žmogaus teises ir laisves galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje, siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo, kaip vieno iš konstitucinės teisinės valstybės principo elementų, kuris reiškia ir tai, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir kad šios priemonės neturi varžyti asmenų teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimą ir 2010 m. balandžio 20 d. sprendimą). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - ir EŽTT) suformuotą praktiką tam tikros kalinčių asmenų bendravimo su išoriniu pasauliu kontrolės priemonės gali būti taikomos ir savaime neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai (žr., pvz., 2003 m. liepos 29 d. sprendimą byloje A. prieš Ukrainą). Todėl pareiškėjo argumentai dėl Komisijos posėdžiuose jam užduotų klausimų ir padaryto nusikaltimo aptarimo, kurių pasėkoje nustatyti prašymuose nurodytų aplinkybių prieštaravimai ir keliamos abejonės jų teisingumu, laikytini deklaratyviais ir vertintini kaip pareiškėjo pasirinkta taktika siekiant sau palankaus sprendimo.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad byloje esantys objektyvūs ir patikimi duomenys neginčijamai patvirtina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad Pravieniškių PN direktoriaus 2016 m. rugsėjo 29 d., 2017 m. lapkričio 7 d. ir 2017 m. vasario 1 d. sprendimai (atsakymai), priimti nagrinėjant pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 1 d., 2016 m. spalio 3 d., 2017 m. sausio 2 d. ir pakartotinai 2016 m. gegužės 2 d., 2016 m. liepos 1 d. bei 2016 m. rugpjūčio 1 d. prašymus, yra neišsamūs, nepagrįsti ar nemotyvuoti. Atsižvelgiant į tai, kad jie priimti siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kitų asmenų teises ir laisves bei Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, darytina išvada, jog visapusiškai įvertinęs pareiškėjo asmenybę ir elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atsižvelgdamas į Komisijos rekomendacijas, Pravieniškių PN direktorius pareiškėjui pateikė aiškius, išsamius ir pagrįstus sprendimus, todėl nėra pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų konstatvimui.

Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas, skunde nurodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą ir emocinę depresiją, buvo pažemintas, pažeista jo garbė ir orumas, sutriko miegas ir širdies veikla, priverstas vartoti vaistus gerinančius miego kokybę ir palaikančius širdies veiklą, patyrė reputacijos pablogėjimą, pablogėjo psichologinė savijauta, praranda socialinio bendravimo įgūdžius, tikslą gyventi ir pavyzdingai atlikti bausmę. Pravieniškių PN Psichologinės tarnybos pažymoje (b. l. 128) nenurodoma, kad pareiškėjas į Psichologinės tarnybos specialistus dėl emocinių išgyvenimų, susijusių su trumpalaikių išvykų į namus suteikimu, nesikreipė. Pravieniškių PN Sveikatos priežiūros tarnybos išduotame Medicininiame pažymėjime (b. l. 127) nurodoma, kad apie sveikatos nusiskundimus, dėl nesuteiktų trumpalaikių pasimatymų, asmens sveikatos istorijoje laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 2 d. iki 2017 m. vasario 10 d., duomenų nėra. Teismo vertinimu, kiti nusiskundimai sveikata (negalavimai, diagnozės, tarp jų kreipimasis į gydytoją psichiatrą) iš esmės nesiskyrė nuo asmenų, kurie niekada nėra padarę jokių nusikaltimų ir gyvena laisvėje, sveikatos būklės ir atsirandančių sveikatos sutrikimų. Todėl nėra pagrindo teigti, kad tarp pareiškėjo nurodytų sutrikimų ir atsisakymų suteikti trumpalaikes išvykas į namus gali būti nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas vertina, kad byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, atsakovo sprendimais nesuteikiant jam trumpalaikių išvykų į namus (ABTĮ 57 str.).

Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl 6 000 Eur neturtinės žalos priteisimo. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas numato, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 str. kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.), bet CK 1.138 straipsnio 8 punkte taip pat numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Tiek EŽTT (pvz. 2000 m. spalio 10 d. EŽTT sprendimas (pareiškimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimas (pareiškimo Nr. 7508/02) ir kt.), tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, gindami visuotinai įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, konstatavo, kad teisės pažeidimo pripažinimas atskirais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Iš to seka, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Todėl ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Byloje nenustačius, kad dėl trumpalaikių išvykų į namus nesuteikimo pareiškėjui kilo sunkesni padariniai, nesant pagrindo išvadai, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjui nebuvo užkirstas kelias ginti savo teises teisme, teismas daro išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės dėl atsakovo 2016 m. gegužės 25 d., 2016 m. rugpjūčio 18 d., 2016 m. birželio 22 d., 2016 m. gruodžio 30 d. ir 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimų nepakankamo motyvavimo, neteisėtumo ir nepagrįstumo, laikytinos mažareikšmėmis ir šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės gauti išsamius, motyvuotus ir teisės aktų normomis pagrįstus sprendimus pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Todėl, pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į įstatymais pagrįstą ir objektyvų jo prašymų nagrinėjimą, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, teismas

nusprendžia:

Skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad nagrinėjant jo prašymus dėl trumpalaikės išvykos į namus suteikimo buvo pažeista V. D. teisė į įstatymais pagrįstą ir objektyvų jo prašymų nagrinėjimą. Pareiškėjo V. D. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.