Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Rimanto Giedraičio, kolegijos teisėjų Janinos Vitunskienės ir Dainos Kukalienės, sekretoriaujant Neringai Musinienei,

nedalyvaujant pareiškėjui V. D., dalyvaujant jo atstovui advokatui R. L., Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos atstovui A. R., nedalyvaujant Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams – atvirajai kolonijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Tai reiškia, kad pataisos įstaigos direktoriui suteikiama diskrecija duoti leidimą nuteistajam parvykti į namus, atsižvelgus į tam tikrus kriterijus, t. y. nuteistojo asmenybę, atliktos bausmės dalį, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. BVK 104 straipsnio 4 dalis nurodo, kad tvarką, kuria nuteistiesiems leidžiama parvykti į namus, nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, XLVIII skyrius reglamentuoja nuteistųjų trumpalaikių išvykų į namus tvarką (305-311 punktai). Pataisos namuose nuteistųjų trumpalaikių išvykų į namus suteikimo tvarka buvo nustatyta Nuteistųjų trumpalaikių išvykų į namus suteikimo tvarkos apraše, patvirtintame 2014-05-19 direktoriaus įsakymu Nr. V-284 „Dėl Nuteistųjų trumpalaikių išvykų į namus suteikimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir komisijų, svarstančių klausimus dėl teisės nuteistajam suteikti trumpalaikę išvyką į namus, sudarymo" (toliau - Aprašas), kuris nustato Pravieniškių PN-AK laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems sąlygas bei kriterijus, kuriais vadovaujantis būtų tinkamai įgyvendintos BVK 104 straipsnio nuostatos (b.l. 39-45). Kriterijai į kuriuos atsižvelgiama priimant sprendimą dėl trumpalaikės išvykos į namus nuteistajam suteikimo, įtvirtinti Aprašo V skyriuje 18 punkte, kuriame nurodyti kriterijai, kuriuos turi atitikti nuteistasis: atlikta ne mažiau kaip pusė teismo paskirtos bausmės laiko; nuteistasis laikomas lengvosios ar paprastosios grupės sąlygomis; nuteistasis nėra pripažintas pavojingu recidyvistu; nuteistasis nėra nuteistas už labai sunkų nusikaltimą ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija dešimt metų; nuteistajam nebuvo atimta teisė išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos teritorijos ribų dėl padarytų pažeidimų; nuteistasis nėra užsienietis; nuteistasis nėra ribotai pakaltinamas, taip pat sergantis infekcinėmis, venerinėmis ligomis; nuo ankstesnės trumpalaikės išvykos į namus pagal BVK 104 str. yra praėję daugiau nei 3 mėnesiai. Taip pat įtvirtinti papildomi kriterijai, į kuriuos gali būti atsižvelgiama sprendžiant leidimo išvykti į namus nuteistajam klausimą: nuteistojo asmenybė (biografija, turimi socialiniai ryšiai, polinkiai, vertybių sistema, aplinkybės, sąlygojusios nusikaltimo padarymą); elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (paskirtų nuobaudų ir paskatinimo priemonių kiekis ir pobūdis, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, elgesio pokyčiai, darbinė veikla ir požiūris į darbą, požiūris į mokslą, savanoriškas civilinio ieškinio dengimas); informacija apie laisvės atėmimo bausmę (kokia paskirta laisvės atėmimo bausmė, kokia laisvės atėmimo bausmės dalis atlikta, už kokias nusikalstamas veikas anksčiau buvo teistas, ar nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, ar nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo metu padarė nusikalstamą veiką, ar buvo anksčiau paleistas lygtinai ir grąžintas atlikti likusią bausmės atlikimo dalį dėl lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimų, ar nuteistasis buvo paieškomas). Be to, Komisija, teikdama įstaigos direktoriui rekomendacijas dėl trumpalaikės išvykos į namus nuteistajam suteikimo, jas gali pagrįsti ir kitais kriterijais, kaip tai numatyta Aprašo 20 punkte.

Šiuo atveju, Komisija 2016 m. gegužės 24 d. posėdyje, susipažinusi su visa pateikta medžiaga, įvertinusi nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, padaryto nusikaltimo pobūdį, nusikaltimo sunkumą bei aplinkybes ir tai, kad nuteistasis nenurodė konkrečių trumpalaikės išvykos į namus motyvų bei tikslų, pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą skiriasi nuo nuteistojo prašyme nurodytos trumpalaikės išvykos adreso, be to, pareiškėjas bausmę atlieka už nusikaltimą nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui, dar yra likusi didelė neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 2 metai 1 mėnuo ir 23 dienos, priėmė sprendimą nesuteikti pareiškėjui trumpalaikės išvykos į namus (b.l. 33-34).

Iš Aprašo 13 ir 17 punktų turinio spręstina, kad pataisos namų direktorius sprendimą dėl atsisakymo tenkinti nuteistojo prašymą priima atsižvelgdamas į Komisijos rekomendacijas. Iš Pravieniškių PN-AK 2016 m. gegužės 25 d. sprendimo turinio matyti, kad įstaigos direktorius sprendimą motyvavo pareiškėjo asmenybe ir elgesiu bausmės atlikimo metu, padaryto nusikaltimo pobūdžiu, nusikaltimo sunkumu ir aplinkybėmis ir tai, kad nuteistasis atlieka bausmę už sunkaus nusikaltimo padarymą, nenurodė konkrečių trumpalaikės išvykos į namus motyvų bei, kad dar yra likusi didelė neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis (b.l. 16). Tai reiškia, jog įstaigos direktorius nesutiko su Komisijos motyvu dėl pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą skirtumo nuo nuteistojo prašyme nurodytos trumpalaikės išvykos adreso.

Kaip jau buvo minėta, galutinį sprendimą dėl trumpalaikės išvykos į namus suteikimo priima laisvės atėmimo įstaigos direktorius (Aprašo 14 p.), t. y. pataisos įstaigos direktorius turi diskrecijos teisę suteikti trumpalaikę išvyką į namus.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog diskrecijos teisė teisinėje valstybėje negali būti absoliuti, ja besinaudojantys subjektai yra suvaržyti bendrųjų teisėtumo principo reikalavimų ir kriterijų (žr., pvz., 2007 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-231/2007; 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-563/2014). Diskrecijos teisė neturi būti aiškinama kaip absoliučiai nemotyvuotas ir niekuo nesaistomas pasirinkimas (2012 m. gegužės 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-1570/2012). Įgyvendindamos diskrecines galias viešojo administravimo institucijos, be kita ko, turi nepiktnaudžiauti joms suteiktais įgaliojimais, laikytis objektyvumo ir nešališkumo, lygybės prieš įstatymą ir proporcingumo principų (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str., Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1980 m. kovo 11 d. rekomendacijos Nr. 80(2) „Dėl administravimo subjektų diskrecinių galių įgyvendinimo“ 2 str.). Administracinės institucijos diskrecijos teisė suprantama kaip galia, suteikianti administravimo subjektui tam tikrą veiklos laisvę priimant sprendimus, įgalinanti jį iš keleto teisiškai galimų elgesio variantų pasirinkti tą, kuris, jo nuomone, yra tinkamiausias (2006 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A415-2203/2006). Diskrecija turi būti pagrindžiama objektyviais faktais bei bendraisiais teisės principais – įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, numatytais Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje (2013 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-596/2013). Dėl to pataisos įstaigos direktorius, priimdamas sprendimus dėl trumpalaikės išvykos suteikimo, privalo vadovautis teisės aktuose nustatytais kriterijais bei minėtais principais, įvertinti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes bei motyvuoti sprendimą.

Vertinant Pravieniškių PN-AK 2016 m. gegužės 25 d. sprendimo motyvus, teisėjų kolegija nesutinka su aplinkybe, kad nuteistasis nenurodė konkrečių trumpalaikės išvykos į namus motyvų, nes iš pareiškėjo 2016 m. gegužės 2 d. prašymo turinio matyti, kad prašymą jis motyvavo siekiu stiprinti socialinius ryšius su artimaisiais, pabendrauti, morališkai palaikyti po atliktos operacijos sutuoktinę, aplankyti tėvų kapus (b.l. 35).

BVK nustatyta, kad leidimas parvykti į namus duodamas atsižvelgus į nuteistojo asmenybę, kokia bausmės dalis atlikta, elgesį bausmės atlikimo metu (Bausmių vykdymo kodekso 104 str.). Šios aplinkybės paminėtos Komisijos nutarime ir 2016 m. gegužės 25 d. sprendime. Akivaizdu, kad šios aplinkybės lėmė ginčijamo sprendimo priėmimą, tačiau jos nėra detalizuotos. Iš į bylą pateiktos pareiškėjo charakteristikos matyti, kad V. D. tik atvykęs į pataisos namus pareiškė norą dirbti pasiūlytą mokamą darbą, 2015 m. įgijo dailiųjų dirbinių pynėjo kvalifikaciją, 2016 m. įgijo siuvinių gamintojo kvalifikaciją, užsirekomendavo kaip stropus, pareigingas, užduotis gerai atliekantis darbuotojas (b.l. 20-23), bendravimo įgūdžiai geri, su aplinkiniais nekonfliktuoja, stengiasi išmokti gerbti socialiai priimtino gyvenimo vertybes, jomis vadovautis, paskirtą bausmę vertina kaip pamoką daugiau nenusižengti įstatymams, dorai ir sąžiningai jų laikytis, dengia priteistas pinigų sumas, už aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose bei teigiamą motyvaciją darbinei veiklai ir darbo rezultatus 8 kartus skatintas, drausmine tvarka nėra baustas, aktyviai dalyvauja nuteistųjų laisvalaikio užimtumo priemonėse, visuomeninėje veikloje, su pataisos namų administracijos atstovais – mandagus, nurodymus vykdo, laisvalaikiu žiūri TV laidas, lankosi bibliotekoje, domisi naujienomis, palaiko socialinius ryšius su žmona, sūnumi ir dukra (b.l. 50), turi aukštąjį išsilavinimą (b.l. 31).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad Pravieniškių PN-AK 2016 m. gegužės 25 sprendimas Nr. 7-896 negali būti pripažintas motyvuotu, nes neįvertintos visos teisiškai reikšmingas aplinkybės, susijusios su pareiškėjo asmenybe ir jo elgesiu bausmės atlikimo metu, todėl šis sprendimas panaikintinas. Dėl tos pačios priežasties panaikintinas ir Departamento 2016 m. liepos 11 d. sprendimas Nr. 25-3770, o Pravieniškių PN-AK įpareigotini iš naujo išnagrinėti pareiškėjo V. D. 2016 m. gegužės 2 d. prašymą suteikti trumpalaikę išvyką į namus (ABTĮ 88 str. 2 p.), nes įstatymų leidėjas įtvirtino, kad leidimą parvykti į namus duoda pataisos įstaigos direktorius (BVK 104 str.), atsižvelgdamas į Komisijos rekomendacijas (Tvarkos aprašo IV Skyrius).

Kartu su skundu į bylą pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. gegužės 10 d. sprendimas Nr. 2.1-(NTP-2)-16-T-1067-7444 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, iš kurio matyti, kad šiuo sprendimu pareiškėjui suteikta antrinė teisinė pagalba administracinėje byloje dėl Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Komisijos, svarstančios klausimus dėl teisės nuteistiesiems suteikti trumpalaikę išvyką į namus, veiksmų apskundimo, parengti procesinius dokumentus, atstovauti pirmos instancijos teisme, jį 100 proc. atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo. 2016 m. gruodžio 7 d. pažymoje „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokatui R. L. atstovaujant pareiškėją V. D. pagal 2016 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. 2.1-(NTP-2)-16-T-1067-7444 iš viso sudaro 228,51 Eur, iš jų užmokestis advokatui – 225,81 Eur, kitos antrinės teisinės pagalbos išlaidos – 2,70 Eur.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šie duomenys nėra pakankami spręsti dėl valstybės nagrinėjamu atveju patirto bylinėjimosi išlaidų dydžio teikiant antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui, nes pateiktoje pažymoje nedetalizuota, kokios būtent advokato paslaugos teiktos pareiškėjui, kokia suma šios paslaugos (kiekviena iš jų) įvertintos. Be to byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad tokios išlaidos patirtos realiai (t. y. apmokėtos).

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija pažymi, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius turi teisę per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo pateikti pirmosios instancijos teismui prašymą, pagrįstą anksčiau paminėtais dokumentais, dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo V. D. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2016 m. gegužės 25 sprendimą Nr. 7-896 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. 25-3770.

Įpareigoti Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo V. D. 2016 m. gegužės 2 d. prašymą dėl trumpalaikės išvykos į namus suteikimo.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.