- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-09
- Bylos Nr.
- I-1180-422/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00213-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Janina Vitunskienė, Natalja Zelionkienė, Gintaras Čekanauskas
- Pareiškėjas
- V. D.
- Atsakovas
- Pravieniškių pataisos namų, Pravieniškių pataisos namams
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko, Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Nataljos Zelionkienės,
nedalyvaujant pareiškėjui V. D., atsakovo Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos ir trečiojo suinteresuotojo asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovams,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams – atvirajai kolonijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. D. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas prie LR TM) direktoriaus pavaduotojo 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 2S-5904, Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) direktoriaus 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. 7-1627 ir įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą dėl išvykos į namus suteikimo.
Pareiškėjas skunde (b.l. 7-10) nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 1 d. prašymu kreipėsi į atsakovą dėl trumpalaikės išvykos į namus suteikimo. Ginčijamu 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimu atsakovas atsisakė patenkinti prašymą. Pareiškėjas šį sprendimą apskundė Kalėjimų departamentui prie LR TM, kuris 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. 2S-5904 paliko galioti atsakovo sprendimą. Skundžiami sprendimai priimti netinkamai, paviršutiniškai išnagrinėjus pareiškėjo prašymą dėl trumpalaikės išvykos suteikimo, neįvertinus, neįsigilinus į visas reikšmingas aplinkybes, todėl naikintini.
Tvirtino, kad per bausmės atlikimo laiką nebuvo baustas, o priešingai už gerą darbą ir elgesį skatintas 9 kartus. Jam buvo nustatyta dvigubai mažesnė pakartotinio nusikalstamumo rizika už žemą pakartotinio nusikalstamumo riziką, todėl nesutiko su teiginiu dėl išryškėjusio kriminogeninio veiksnio. Nurodė, kad dirba VĮ „Mūsų amatai“, gauna darbo užmokestį, iš kurio teisės aktų nustatyta tvarka vykdomi atskaitymai pagal antstolių patvarkymus dengiant civilinius ieškinius. Prašyme dėl trumpalaikės išvykos suteikimo nurodė konkrečius motyvus, t.y. nurodė, kad nori aplankyti sutuoktinę po operacijos, vaikus, aplankyti ir sutvarkyti tėvų kapus, todėl neaišku, kodėl atsakovas juos laikė nekonkrečiais. Tvirtino, kad atsakovo teiginys, jog vyks į tą pačią vietą, kur buvo padarytas nusikaltimas yra neteisingas, nes prie prašymo pateikė gyvenamosios vietos deklaraciją, kurioje nurodyta, kad vyks į Gaspariškių g. 24-3, Pabradę, Švenčionių r., o nusikaltimo vieta- Vilnius. Nurodė, kad bausmę atliko lengvosios grupės sąlygomis, todėl turi teisę kas mėnesį gauti vieną ilgalaikį pasimatymą. Dėl blogos sveikatos būklės sutuoktinė jį aplankė tik 2016 m. liepos 16 d., todėl jam reikalinga trumpalaikė išvyka tam, kad realizuotų teisę į šeimyninį gyvenimą. Pažymėjo, kad jo elgesys bausmės atlikimo laikotarpiu yra pavyzdingas. Jis dalyvauja profesinio mokymo programoje, 2015 metais įgijo dailiųjų dirbinių pynėjo kvalifikaciją, 2016 metais įgijo siuvinių gamintojo kvalifikaciją, nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. mokosi Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro dieninio skyriaus 1 kurse, nuo 2014 m. vasario 24 d. dirba VĮ „Mūsų amatai“, už gerą darbą daug kartų skatintas. Dėl padaryto nusikaltimo labai išgyvena ir gailisi, suvokia padaryto nusikaltimo padarinius. Mano, kad aplinkybių, kliudančių suteikti jam trumpalaikę išvyką į namus nėra, todėl ginčijami sprendimai yra neteisėti ir naikintini.
Atsiliepimas
Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo su pareiškėjo skundu nesutiko, atsiliepimuose į skundą (b.l. 27-30, 46-49) nurodė, kad pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 1 d. prašymas buvo svarstytas Komisijoje, svarstančioje klausimus dėl teisės nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę 3 –iame sektoriuje, suteikti trumpalaikę išvyką į namus (toliau - Komisija). 2016 m. rugsėjo 16 d. svarstymo metu buvo nutarta pareiškėjui trumpalaikės išvykos į namus nesuteikti. Toks sprendimas priimtas Komisijai apsvarsčius visą pateiktą medžiagą, įvertinus nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, padaryto nusikaltimo pobūdį. Pareiškėjas yra nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, be to, jam likusi didelė neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 m. ir 10 mėn., bausmės atlikimo metu vieną kartą pažeidė vidaus tvarkos taisykles, nuobauda skirta nebuvo, skatintas aštuonis kartus, nuo 2014 m. vasario 24 d. įdarbintas VĮ „Mūsų amatai“. Pravieniškių PN-AK atliko pareiškėjo pakartotino nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASYys“ metodiką, jam buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau išryškėjo kriminogeninis veiksnys - emocinė gerovė (socialinis atsiskyrimas, neadekvatus teisės pažeidėjo požiūris į save) bei artimi kriminogeniniai veiksniai – mąstymas ir elgesys (nesugebėjimas atpažinti problemų, pasekmių suvokimas, savitvarda ir t.t.), informacija apie teisės pažeidimus, lėšų tvarkymas ir pajamos (priteistas civilinis ieškinys). Pažymėjo, kad priteisto civilinio ieškinio pareiškėjas savanoriškai nedengia, jo padengimui lėšos išskaitomos vykdomųjų raštų pagrindu. Sprendimui įtakos turėjo ir tai, kad nuteistasis prašyme nenurodė konkrečių trumpalaikės išvykos į namus motyvų, šios išvykos suteikimo datos ir adreso, kuriuo vyktų suteiktos išvykos metu. Pareiškėjas teigė, kad nori aplankyti po operacijos sveikstančią sutuoktinę, tačiau sutuoktinė jį lanko nuolat, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų metu. Pažymėjo, kad Švenčionių rajono Švenčionių rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2S-2790-580/2016 pagal ieškovės E. J. D. ieškinį V. D. dėl santuokos nutraukimo, todėl pareiškėjo įvardintas trumpalaikės išvykos į namus tikslas - sustiprinti socialinius ryšius su sutuoktine- yra nepagrįstas. Įvertinusi pareiškėjo asmenybę ir elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracija pagrįstai nesuteikė pareiškėjui trumpalaikės išvykos į namus.
Skundas netenkinamas.
Nagrinėjamo ginčo esmė – Pravieniškių PN-AK 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. 7-1627 ir Kalėjimų departamento prie LR TM 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. 2S-5904 teisėtumas ir pagrįstumas (b.l. 11-14).
Motyvuojamoji dalis
Bylos duomenimis nustatyta, jog 2016 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjas pateikė Pravieniškių PN-AK direktoriui prašymą, kuriuo prašė suteikti trumpalaikę išvyką į namus. Prašyme nurodė, kad šios išvykos tikslas - stiprinti socialinius ryšius su artimaisiais, aplankyti vaikus, palaikyti po atliktos operacijos sutuoktinę, aplankyti tėvų kapus (b.l. 37). Pareiškėjo prašymas 2016 m. rugsėjo 16 d. buvo svarstytas Komisijos posėdyje. Komisija nutarė – siūlyti nesuteikti pareiškėjui trumpalaikės išvykos į namus (b.l. 40-43). Pravieniškių PN-AK direktorius 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. 7-1627 (b.l. 35-36) informavo pareiškėją, kad Komisijos nutarimu jo prašymas netenkintas. Šį sprendimą pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamentui prie LR TM (b.l. 32-33), kuris 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr.2S-5904 pareiškėjo skundo netenkino (b.l. 44-45).
Nors atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad už BK 150 str. 4 d. numatyto nusikaltimo padarymą nuteistiems asmenims lygtinis paleidimas pagal galiojančius aktus netaikomas, todėl pareiškėjui negalėjo būti taikomos BVK 104 straipsnio nuostatos, tačiau aukščiau nurodyti teisės aktai (BVK 104 str., 154 str.) teisės į trumpalaikę išvyką suteikimo sąlygų nesieja su asmens atitikimu sąlygoms, kurioms esant jam taikytinas lygtinis paleidimas, todėl atsakovo atstovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pabrėžia, kad administracinėje byloje nekilo ginčo dėl to, jog pareiškėjas formaliai atitinka BVK 104 straipsnyje ir 154 straipsnio 4 dalyje nurodytas sąlygas dėl trumpalaikės išvykos į namus ir turi teisę, kad jo prašymas būtų svarstomas Komisijoje ir PN direktoriaus (nors nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, tačiau paskirta bausmė neviršija 10 metų laisvės atėmimo).
BVK 104 straipsnio 4 dalis nurodo, kad tvarką, pagal kurią nuteistiesiems leidžiama parvykti į namus, nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, XLVIII skyrius reglamentuoja nuteistųjų trumpalaikių išvykų į namus tvarką (305-311 punktai). Pataisos namuose nuteistųjų trumpalaikių išvykų į namus suteikimo tvarka buvo nustatyta Nuteistųjų trumpalaikių išvykų į namus suteikimo tvarkos apraše, patvirtintame 2014-05-19 direktoriaus įsakymu Nr. V-284 „Dėl Nuteistųjų trumpalaikių išvykų į namus suteikimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir komisijų, svarstančių klausimus dėl teisės nuteistajam suteikti trumpalaikę išvyką į namus, sudarymo" (toliau - Aprašas), kuris nustato Pravieniškių PN-AK laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems sąlygas bei kriterijus, kuriais vadovaujantis būtų tinkamai įgyvendintos BVK 104 straipsnio nuostatos (b.l. 62-64). Kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama priimant sprendimą dėl trumpalaikės išvykos į namus nuteistajam suteikimo, įtvirtinti Aprašo V skyriuje 18 punkte, kuriame nurodyta, jog leidimas išvykti į namus nuteistajam gali būti suteiktas, jeigu jis atitinka šiuos kriterijus: atlikta ne mažiau kaip pusė teismo paskirtos bausmės laiko; nuteistasis laikomas lengvosios ar paprastosios grupės sąlygomis; nuteistasis nėra pripažintas pavojingu recidyvistu; nuteistasis nėra nuteistas už labai sunkų nusikaltimą ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija dešimt metų; nuteistajam nebuvo atimta teisė išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos teritorijos ribų dėl padarytų pažeidimų; nuteistasis nėra užsienietis; nuteistasis nėra ribotai pakaltinamas, taip pat sergantis infekcinėmis, venerinėmis ligomis; nuo ankstesnės trumpalaikės išvykos į namus pagal BVK 104 str. yra praėję daugiau nei 3 mėnesiai. Aprašo 19 punkte įtvirtinti papildomi kriterijai, į kuriuos gali būti atsižvelgiama sprendžiant leidimo išvykti į namus nuteistajam klausimą: nuteistojo asmenybė (biografija, turimi socialiniai ryšiai, polinkiai, vertybių sistema, aplinkybės, sąlygojusios nusikaltimo padarymą); elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (paskirtų nuobaudų ir paskatinimo priemonių kiekis ir pobūdis, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, elgesio pokyčiai, darbinė veikla ir požiūris į darbą, požiūris į mokslą, savanoriškas civilinio ieškinio dengimas); informacija apie laisvės atėmimo bausmę (kokia paskirta laisvės atėmimo bausmė, kokia laisvės atėmimo bausmės dalis atlikta, už kokias nusikalstamas veikas anksčiau buvo teistas, ar nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, ar nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo metu padarė nusikalstamą veiką, ar buvo anksčiau paleistas lygtinai ir grąžintas atlikti likusią bausmės atlikimo dalį dėl lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimų, ar nuteistasis buvo paieškomas. Be to, Komisija, teikdama įstaigos direktoriui rekomendacijas dėl trumpalaikės išvykos į namus nuteistajam suteikimo, jas gali pagrįsti ir kitais kriterijais, kaip tai numatyta Aprašo 20 punkte.
Pagal Aprašo 11 punktą, nuteistojo prašymą dėl trumpalaikės išvykos suteikimo nagrinėja bei sprendimą dėl rekomendacijų įstaigos direktoriui suteikti ar nesuteikti nuteistajam trumpalaikę išvyką į namus priima Komisija. Priėmusi sprendimus dėl rekomendacijų, Aprašo 13 punkte nurodytus dokumentus ne vėliau kaip per 5 darbo dienas perduoda įstaigos direktoriui, kuris priima sprendimus dėl nuteistųjų prašymų tenkinimo (Aprašo 13, 14 punktai).
Iš į bylą pateiktų duomenų (b.l. 40-43, 51-54) matyti, kad Komisija 2016 m. rugsėjo 16 d. posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 1 d. prašymą, susipažino su visa pateikta medžiaga, įvertino nuteistojo asmenybę ir jo elgesį bausmės atlikimo metu (nuo 2014 m. vasario 24 d. įdarbintas VĮ „Mūsų amatai“, bausmės atlikimo metu vieną kartą pažeidė vidaus tvarkos taisykles, nuobauda skirta nebuvo, apsiribota apsvarstymu drausmės komisijoje, skatintas aštuonis kartus), padaryto nusikaltimo pobūdį, nusikaltimo sunkumą (bausmę atlieka už sunkų nusikaltimą nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui, dar yra likusi didelė neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 metai 10 mėnesių) bei aplinkybes, jog nuteistasis nenurodė konkrečių trumpalaikės išvykos į namus motyvų, šios išvykos suteikimo datos ir adreso, kuriuo vyktų išvykos metu, taip pat į tai, kad nuteistasis nuolat lankomas žmonos priklausančių ilgalaikių ir suteikiamų papildomų ilgalaikių pasimatymų metu, paskutinį kartą ilgalaikis pasimatymas su žmona suteiktas 2016 m. liepos 16 d.. Komisija vienbalsiai priėmė sprendimą siūlyti direktoriui nesuteikti pareiškėjui trumpalaikės išvykos į namus.
Paminėto Aprašo 13, 14 ir 17 punktų turinio analizė duoda pagrindą išvadai, kad pataisos namų direktorius sprendimą dėl atsisakymo tenkinti nuteistojo prašymą priima, atsižvelgdamas į Komisijos rekomendacijas ir Komisijos rekomendacija direktoriui neturi imperatyvaus pobūdžio.
Iš Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. 7-1627 turinio matyti, kad įstaigos direktorius sprendimą motyvavo pareiškėjo asmenybe ir elgesiu bausmės atlikimo metu (atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau išryškėjo kriminogeninis veiksnys - emocinė gerovė (socialinis atsiskyrimas, neadekvatus teisės pažeidėjo požiūris į save) bei artimi kriminogeniniai veiksniai – mąstymas ir elgesys (nesugebėjimas atpažinti problemų, pasekmių suvokimas, savitvarda ir t.t.), informacija apie teisės pažeidimus, lėšų tvarkymas ir pajamos (priteistas civilinis ieškinys), priteisto civilinio ieškinio pareiškėjas savanoriškai nedengia, jo padengimui lėšos išskaitomos vykdomųjų raštų pagrindu, bausmės atlikimo metu yra pažeidęs pataisos įstaigoje nustatytą tvarką, nors nuobauda skirta nebuvo), padaryto nusikaltimo pobūdžiu, nusikaltimo sunkumu (nubaustas už lytinės aistros tenkinimą su bejėgiškos būklės mažamete bei pornografinio turinio medžiagos laikymą) ir aplinkybėmis, jog išvykos metu pareiškėjas vyktų į tą pačią apskritį, kurioje įvykdė nusikaltimą prieš mažametį asmenį, kad prašyme nenurodė konkrečių trumpalaikės išvykos į namus motyvų, išvykos datos, tikslaus adreso bei, jog yra lankomas žmonos trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų metu. Atsisakydamas pareiškėjui suteikti trumpalaikę išvyką į namus, pataisos namų direktorius iš esmės pritarė Komisijos argumentams, taip pat rėmėsi papildomais duomenimis (pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodiką duomenimis ) (ABTĮ 56 str.).
Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog diskrecijos teisė teisinėje valstybėje negali būti absoliuti, ja besinaudojantys subjektai yra suvaržyti bendrųjų teisėtumo principo reikalavimų ir kriterijų (žr., pvz., 2007 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-231/2007; 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-563/2014). Diskrecijos teisė neturi būti aiškinama kaip absoliučiai nemotyvuotas ir niekuo nesaistomas pasirinkimas (2012 m. gegužės 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-1570/2012). Įgyvendindamos diskrecines galias viešojo administravimo institucijos, be kita ko, turi nepiktnaudžiauti joms suteiktais įgaliojimais, laikytis objektyvumo ir nešališkumo, lygybės prieš įstatymą ir proporcingumo principų (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str., Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1980 m. kovo 11 d. rekomendacijos Nr. 80(2) „Dėl administravimo subjektų diskrecinių galių įgyvendinimo“ 2 str.). Administracinės institucijos diskrecijos teisė suprantama kaip galia, suteikianti administravimo subjektui tam tikrą veiklos laisvę priimant sprendimus, įgalinanti jį iš keleto teisiškai galimų elgesio variantų pasirinkti tą, kuris, jo nuomone, yra tinkamiausias (2006 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A415-2203/2006). Diskrecija turi būti pagrindžiama objektyviais faktais bei bendraisiais teisės principais – įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, numatytais Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje (2013 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-596/2013). Dėl to pataisos įstaigos direktorius, priimdamas sprendimus dėl trumpalaikės išvykos suteikimo, privalo vadovautis teisės aktuose nustatytais kriterijais bei minėtais principais, įvertinti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes bei motyvuoti sprendimą.
Vertinant Pravieniškių PN-AK 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. 7-1627 motyvus, teisėjų kolegija nesutinka su aplinkybe, kad pareiškėjas nenurodė konkrečių trumpalaikės išvykos į namus motyvų, nes iš pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 1 d. prašymo turinio matyti, kad prašymą jis motyvavo siekiu stiprinti socialinius ryšius su artimaisiais, pabendrauti su vaikais, morališkai palaikyti po atliktos operacijos sutuoktinę, aplankyti tėvų kapus (b.l. 55-56). Taip pat mano, kad prie prašymo pateikta pažyma apie pareiškėjo deklaruotą gyvenamąją vietą (b.l. 57), patvirtino, jog būtent į šią vietą pareiškėjas vyktų trumpalaikės išvykos metu, šią aplinkybę taip pat suprato ir atsakovas skundžiamame sprendime nurodydamas, kad pareiškėjas išvyktų į apskritį, kurioje buvo įvykdytas nusikaltimas, todėl, teismo nuomone, negalimas tvirtinimas, kad pareiškėjas nenurodė adreso, kuriuo vyktų trumpalaikės išvykos metu. Tačiau, teismo vertinimu, nurodyti motyvai nebuvo esminiai, betarpiškai lėmę atsakovo atsisakymą suteikti pareiškėjui trumpalaikę išvyką.
Byloje nėra ginčo, kad lėšos civiliniam ieškiniui padengti išskaitomos pagal antstolių vykdomuosius raštus iš pareiškėjo gaunamo darbo užmokesčio, taip pat, kad pareiškėjo gyvenamoji vieta deklaruota (Duomenys neskelbtini)., kuri pagal Lietuvos teritorinį suskirstymą yra Vilniaus apskrityje (t.y. apskrityje, kurioje pareiškėjas padarė nusikaltimą), todėl pareiškėjo argumentai dėl savanoriško civilinio ieškinio dengimo bei jo nurodytos deklaruotos gyvenamosios vietos nepatekimo į nusikaltimo padarymo vietos (Vilniaus m.) apskritį atmestini kaip nepagrįsti.
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad tiek Komisijos 2016 m. rugsėjo 16 d. posėdžio protokole Nr. 63-2146, tiek atsakovo 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendime Nr. 7-1627, sprendžiant pareiškėjui trumpalaikės išvykos į namus suteikimo klausimą, buvo įvertinta pareiškėjo asmenybė, elgesys bausmės atlikimo metu, nusikaltimo pobūdis ir sunkumas, atsižvelgta į tai, kokia bausmės dalis atlikta bei kitos aplinkybės, turinčios reikšmės trumpalaikės išvykos suteikimui (jog išvykos metu pareiškėjas vyktų į tą pačią apskritį, kurioje įvykdė nusikaltimą prieš mažametį asmenį, jog pareiškėjas buvo lankomas sutuoktinės ir pan.).
Akivaizdu, kad, priimdamas sprendimą nesuteikti pareiškėjui trumpalaikės išvykos į namus, atsakovas įvertino teisės aktuose nustatytus trumpalaikės išvykos suteikimo sąlygas ir kriterijus, taip pat visas kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes, savo sprendimą motyvavo bei pagrindė objektyviais faktais, todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo šio sprendimo panaikinimui.
Konstatavus atsakovo 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. 7-1627 teisėtumą, pareiškėjo skundo reikalavimai dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus pavaduotojo 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. 2S-5904 panaikinimo ir įpareigojimo atsakovą priimti naują sprendimą dėl išvykos į namus suteikimo laikytini nepagrįstais, todėl atmestini. (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Kauno apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.