Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-944-414/2017

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-05-09
Bylos Nr.: I-944-414/2017
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-02674-2016
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Rimantas Giedraitis, Daina Kukalienė, Algis Markevičius
Atsakovas: Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Pravieniškių
Pareiškėjas: V. D.
Trečiasis asmuo: Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos

Kategorijos

Administracinė byla Nr. I-944-414/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02674-2016-Procesinio sprendimo kategorijos: 37.3; 55.1.1; 55.1.3 (S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 9 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainos Kukalienės ir Algio Markevičiaus

sekretoriaujant Neringai Musinienei,dalyvaujant atsakovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos atstovei E. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovui Pravieniškių pataiso namams-atvirajai kolonijai, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. D. prašė teismo: 1) panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. 7-1855; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. 2S-6601; 3) įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą.

Pareiškėjas skunde (b. l. 5-8) nurodė, kad 2016 m. spalio 3 d. prašymu jis kreipėsi į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktorių dėl trumpalaikės išvykos į namus suteikimo. Prašyme nurodė, kad šios išvykos tikslas aplankyti sergančią žmoną, vaikus, aplankyti ir sutvarkyti tėvų kapus. Prašymą išnagrinėjo Komisija, svarstanti klausimus dėl teisės nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę 3-iame sektoriuje, suteikti trumpalaikę išvyką į namus ir sprendimu Nr. 7-1855 jį informavo, kad išvyka į namus suteikta nebus. Sprendimą apskundė nustatyta tvarka Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tačiau šis 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. 2S-6601 pareiškėjo skundo netenkino. Jo manymu, atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo neteisėtai suvaržė jo teisę į trumpalaikę išvyką į namus, numatytą Bausmių vykdymo kodekso 104 straipsnyje. Pažymėjo, jog jis bausmę atlieka pavyzdingai, yra daug kartų skatintas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nuobaudų neturi, dalyvauja profesinio mokymo programoje, įgijo dailiųjų dirbinių pynėjo, siuvinių gamintojo kvalifikacijas, šiuo metu mokosi pagal baldų apmušėjo programą, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pagal „OASys“ metodiką jo rizika yra dvigubai mažesnė už nustatytą žemą, bausmės atlikimo metu jis dirba viešojoje įstaigoje „Mūsų amatai“ ir jam priteistą sumą moka nustatyta tvarka, pasiilgo artimųjų, nori, kad nenutruktų socialiniai ryšiai. Kalėjimų departamento direktoriaus sprendime nurodoma, kad jis prašyme nenurodė konkrečių išvykos į namus motyvų ir adreso, nors prašyme tokia informacija yra pateikta, todėl mano, kad jo skundas buvo nagrinėjamas atmestinai, nesigilinant į esmę, net jo neskaitant, todėl sprendimas nepagrįstas. Nesutiko su sprendime nurodytu motyvu, kad vyks į tą pačią apskritį, nes nusikaltimas įvykdytas Vilniaus mieste, išvykos metu vyks į Švenčionių rajoną. Žmona jį paskutinį kartą lankė 2016 m. liepos 16 d., aplankyti negali dėl blogos sveikatos. Dėl nusikaltimo labai gailis, todėl jam taikomi apribojimai yra nepagrįsti ir ginčijami sprendimai naikintini. Pareiškėjas taip pat prašė (b. l. 71) bylos nagrinėjimo metu nustačius nusikaltimo požymius, atlikti veiksmą numatytą Civilinio proceso kodekso 300 straipsnio 2 dalyje, t. y. pranešti prokurorui.

Atsiliepimas

Atsakovas Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija (toliau – ir atsakovas, ir Pravieniškių PN) su skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 26-29) nurodė ir jo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad pagal Bausmių vykdymo kodekso 104 straipsnį pataisos įstaigos direktoriui suteikiama diskrecija duoti leidimą nuteistajam parvykti į namus, atsižvelgus į tam tikrus kriterijus. Trumpalaikių išvykų suteikimo tvarka nustatyta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, ir Nuteistųjų trumpalaikių išvykų į namus suteikimo tvarkos apraše, patvirtintame Pravieniškių PN 2014 m. gegužės 19 d. direktoriaus įsakymu Nr. V-284. 2016 m. spalio 3 d. pareiškėjas pateikė prašymą Nr. 72/3/512, kuriuo prašė suteikti trumpalaikę išvyką į namus, nurodydamas, kad šios išvykos tikslas sustiprinti socialinius ryšius su sutuoktine, vaikais bei aplankyti ir sutvarkyti mamos ir tėčio kapus. Bausmės atlikimo laikotarpiu pareiškėjas vieną kartą pažeidė vidaus tvarkos taisykles, nuobauda skirta nebuvo, apsiribota apsvarstymu drausmės komisijoje. Skatintas devynis kartus. Komisijos posėdyje dalyvavęs pareiškėjas atsakė į komisijos narių pateiktus klausimus. Komisijoje priimtas sprendimas: už - 0, prieš - 4, nuteistajam trumpalaikės išvykos į namus nesuteikti. Toks sprendimas priimtas komisijai apsvarsčius visą medžiagą, įvertinus pareiškėjo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu, padaryto nusikaltimo pobūdį ir tai, kad jis yra nuteistas pagal LR baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalį ir 309 straipsnio 2 dalį (t. y. nuteistasis tenkino lytinę aistrą su bejėgiškos būklės mažamete bei laikė pornografinio turinio vaizdo medžiagą) už sunkų nusikaltimą. Todėl, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, Komisija pasiūlė nesuteikti trumpalaikės išvykos į namus. Komisija taip pat įvertino ir tai, kad pareiškėjas vyktų į tą pačią apskritį, kurioje įvykdytas nusikaltimas prieš mažametį asmenį. Paaiškino, kad pareiškėjas kiekvieną kartą pateikdamas prašymus dėl trumpalaikės išvykos į namus teigia, kad nori aplankyti žmoną po atliktos operacijos, tačiau jis yra lankomas žmonos, priklausančių ilgalaikių ir suteikiamų papildomų ilgalaikių pasimatymų metu, socialinius ryšius palaiko telefoniniais pokalbiais ir laiškais. Pažymėjo, kad pareiškėjas nekartą yra gavęs atsakymus į pateiktus prašymus dėl trumpalaikės išvykos į namus, atsakymuose yra išdėstyti aiškūs ir pagrįsti motyvai dėl trumpalaikės išvykos į namus nesuteikimo. Atkreipė dėmesį į tai, kad Švenčionių rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2S-2790-580/2016 (teisminio proceso Nr. 2-45-3-00554-2016-7) pagal ieškovės E. J. D. ieškinį V. D. dėl santuokos nutraukimo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo įvardintas trumpalaikės išvykos į namus tikslas - sustiprinti socialinius ryšius su sutuoktine, yra nepagrįstas. Prašė skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime (b. l. 46-49) nurodė, jog Kalėjimų departamentas išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir 2016 m. gruodžio 13 d. rašte Nr. 2S-6601 nurodė, kad nėra pagrindo skundžiamą sprendimą naikinti. Akcentavo, kad Pravieniškių PN direktorius turi diskrecijos teisę suteikti trumpalaikę išvyką į namus. Sprendimas priimtas įvertinus pareiškėjo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu, padaryto nusikaltimo pobūdį ir tai, kad jis yra nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalį ir 309 straipsnio 2 dalį. Atlikus pareiškėjo pakartotino nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, jam buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau išryškėjo kriminogeninis veiksnys, tai emocinė gerovė (socialinis atsiskyrimas, neadekvatus teisės pažeidėjo požiūris į save) bei artimi kriminogeniniai veiksniai - mąstymas ir elgesys (nesugebėjimas atpažinti problemų, pasekmių suvokimas, savitvarda, tarpasmeninių įgūdžių lygis), informacija apie teisės pažeidimus, lėšų tvarkymas ir pajamos (priteistas civilinis ieškinys). Pažymėjo, kad pareiškėjas priteisto civilinio ieškinio savanoriškai nedengia, ieškinio padengimui lėšos yra išskaitomos vykdomųjų raštų pagrindu. Pareiškėjas būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. spalio 3 d. prašymu (b. l. 34-35) prašė suteikti jam trumpalaikę išvyką į namus. Prašyme nurodė, kad šios išvykos tikslas sustiprinti socialinius ryšius su artimaisiais, aplankyti vaikus, morališkai palaikyti sutuoktinę po atliktos operacijos bei aplankyti ir sutvarkyti mamos ir tėčio kapus. Atsakovas trumpalaikės išvykos į namus nesuteikė, pareiškėjas su tokiu sprendimu nesutinka.

Pareiškėjo prašymas buvo svarstytas Komisijos svarstančios klausimus dėl teisės nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę 3-iame sektoriuje, suteikti trumpalaikę išvyką į namus (toliau – ir Komisija) 2016 m. spalio 31 d. posėdyje. Iš 2016 m. spalio 31 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 63-2486 (b. l. 58-60), matyti, jog svarstymui buvo pateikti dokumentai: 2016 m. spalio 3 d. nuteistojo prašymas Nr. 72(3)-573 ir 2016-01-25 pažyma Nr. (2016-526-PD)-34 apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini). Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkas Komisijai pateikė Individualaus darbo su neteistuoju knygelę ir žodžiu pateikė informaciją apie nuteistąjį. Pareiškėjas nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą 2012 m. lapkričio 20 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, pagal LR baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 150 straipsnio 4 dalį, 309 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1, 2 dalis 5 dalies 2 punktą - galutinė bausmė 8 metai laisvės atėmimo. 2013 m. kovo 8 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu – 2012 m. lapkričio 20 d. nuosprendis pakeistas, paskirta galutinė bausmė 5 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia 2013 m. rugpjūčio 2 d., bausmės pabaiga 2018 m. liepos 17 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 1 metai 8 mėnesiai 16 dienų. Nuo 2014 m. vasario 24 d. jis įdarbintas valstybės įmonės „Mūsų amatai“ Pravieniškių filialo paslaugų teikimo ir gamybos cecho siuvimo bare, darbininko vienetininko pareigose. Bausmės atlikimo laikotarpiu vieną kartą pažeidė vidaus tvarkos taisykles, nuobauda skirta nebuvo, apsiribota apsvarstymu drausmės komisijoje. Skatintas devynis kartus. Komisijos posėdyje dalyvavęs pareiškėjas atsakė į komisijos narių pateiktus klausimus. Komisijoje priimtas sprendimas: už - 0, prieš - 4, pareiškėjui nesuteikti trumpalaikės išvykos į namus (b. l. 58-60).

2016 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. 7-1855 pareiškėjas buvo informuotas, jog atsisakoma jam suteikti trumpalaikę išvyką už pataisos įstaigos teritorijos ribų (b. l. 53-54), nurodant Komisijos vertintas aplinkybes bei tokio sprendimo motyvus. Pareiškėjas, nesutikdamas su sprendimu, kreipėsi į Kalėjimų departamentą (b. l. 51), skunde nurodydamas, kad 2016 m. lapkričio 7 d. atsakymas Nr. 7-1855 yra identiškas atsakymui Nr. 7-1627, ir tai, jo nuomone, reiškia, kad 2016 m. spalio 3 d. prašymas nebuvo tinkamai išnagrinėtas. Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs V. D. 2016 m. lapkričio 8 d. skundą, 2016 m. gruodžio 13 d. raštu Nr. 2S-6601 pareiškėją informavo, kad ginčijamas Pravieniškių PN sprendimas yra pagrįstas ir atitinka teisės aktų reikalavimus (b. l. 69-70).

Ginčas byloje kilo dėl atsakovo atsisakymo suteikti pareiškėjui V. D. trumpalaikę išvyką į namus ir įpareigojimo tokią išvyką suteikti.

Nuteistųjų teisę trumpalaikei išvykai į namus reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 104 straipsnis. Pataisos įstaigos direktoriui suteikiama diskrecija duoti leidimą nuteistajam parvykti į namus, atsižvelgus į jo asmenybę, kokia bausmės dalis atlikta, elgesį bausmės atlikimo metu (BVK 104 str. 2 d.). Nuteistųjų trumpalaikių išvykų trims paroms į namus tvarką nustato ir detalizuoja Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) XLVIII skyrius (305-311 punktai), taip pat Pravieniškių PN direktoriaus 2014 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. V-284 patvirtintas „Nuteistųjų trumpalaikių išvykų į namus suteikimo tvarkos aprašas“ (b. l. 40-42; toliau – ir Aprašas).

Apraše nurodomi kriterijai, iš esmės atitinkantys nurodytus BVK 104 bei 154 straipsniuose, kuriuos turi atitikti nuteistasis, pageidaujantis pasinaudoti teise į trumpalaikę išvyką į namus (Aprašo 18 p.), taip pat papildomi kriterijai, į kuriuos gali būti atsižvelgiama, sprendžiant trumpalaikės išvykos į namus leidimo klausimą (Aprašo 19 p.). Tačiau Komisija, teikdama įstaigos direktoriui rekomendacijas dėl trumpalaikės išvykos į namus nuteistajam suteikimo, jas gali pagrįsti kitais (Tvarkos) Aprašo 19 punkte nenurodytais kriterijais (Aprašo 20 p.). Taigi, kriterijų sąrašas nėra baigtinis, nes Komisijai suteikiama teisė savo siūlymą pagrįsti kitais kriterijais, kurie turi būti nurodomi Komisijos posėdžio protokole (Aprašo 20 p.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčijamas, pareiškėjui nepalankus sprendimas dėl trumpalaikės išvykos į namus nesuteikimo, priimtas Komisijai apsvarsčius visą medžiagą, įvertinus jo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu, padaryto nusikaltimo pobūdį ir tai, kad pareiškėjas yra nuteistas pagal BK 150 straipsnio 4 dalį ir 309 straipsnio 2 dalį (t. y. nuteistasis tenkino lytinę aistrą su bejėgiškos būklės mažamete bei laikė pornografinio turinio vaizdo medžiagą) už sunkų nusikaltimą. Todėl siekiant užtikrinti visuomenės saugumą Komisija siūlė nesuteikti trumpalaikės išvykos į namus. Komisija taip pat įvertino ir tai, kad pareiškėjas vyktų į tą pačią apskritį, kurioje įvykdytas nusikaltimas prieš mažametį asmenį, kad jis yra lankomas žmonos, priklausančių ilgalaikių ir suteikiamų papildomų ilgalaikių pasimatymų metu, socialinius ryšius palaiko telefoniniais pokalbiais ir laiškais. Komisija taip pat atsižvelgė į tai, kad bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis vieną kartą pažeidė vidaus tvarkos taisykles, nors nuobauda skirta nebuvo, tačiau tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laiką nesistengė elgtis nepriekaištingai, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms. Atlikus pareiškėjo pakartotino nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką. Jam buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau išryškėjo kriminogeninis veiksnys, tai emocinė gerovė (socialinis atsiskyrimas, neadekvatus teisės pažeidėjo požiūris į save) bei artimi kriminogeniniai veiksniai - mąstymas ir elgesys (nesugebėjimas atpažinti problemų, pasekmių suvokimas, savitvarda, tarpasmeninių įgūdžių lygis), informacija apie teisės pažeidimus, lėšų tvarkymas ir pajamos (priteistas civilinis ieškinys). Komisija pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas priteisto civilinio ieškinio savanoriškai nedengia, ieškinio dengimui lėšos yra išskaitomos vykdomųjų raštų pagrindu.

Žmogaus teisių ribojimo aspektu Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarime ir 2010 m. balandžio 20 d. sprendime pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją riboti konstitucines žmogaus teises ir laisves galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje, siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo, kaip vieno iš konstitucinės teisinės valstybės principo elementų, kuris reiškia ir tai, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir kad šios priemonės neturi varžyti asmenų teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau - ir EŽTT) yra pažymėjęs, kad esminė bausmės funkcija - apsaugoti visuomenę, tačiau tuo pačiu turi būti dedamos pastangos sudaryti sąlygas nuteistajam reintegruotis į visuomenę, ir nurodęs, jog leidimas laikinai parvykti į namus yra viena iš priemonių pasiekti minėtą tikslą (2002 m. spalio 24 d. sprendimas byloje M. prieš Italiją). Tačiau EŽTT taip pat pripažįsta, kad tam tikros kalinčių asmenų bendravimo su išoriniu pasauliu kontrolės priemonės gali būti taikomos ir savaime neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai (žr., pvz., 2003 m. liepos 29 d. sprendimą byloje A. prieš Ukrainą).

Pareiškėjas ginčijamų sprendimų neteisėtumą grindžia juose nurodytais klaidingais faktais, kad jis nenurodė išvykos į namus motyvų ir adreso, nors prašyme tokia informacija buvo pateikta. Pastebėtina, kad 2016 m. spalio 3 d. prašyme pareiškėjas yra nurodęs trumpalaikės išvykos į namus tikslus (aplankyti vaikus, morališkai palaikyti sutuoktinę po atliktos operacijos, aplankyti ir sutvarkyti tėvų kapus) bei motyvus (pasiilgo artimųjų, nori, kad nenutruktų socialiniai ryšiai, išvyka suteiktų viltį, kad išėjus iš įkalinimo įstaigos, galės pradėti naują, dorą gyvenimą). Todėl teismas iš dalies sutinka su pareiškėjo argumentais, kad jo prašymas buvo motyvuotas, tačiau, prie prašymo pateiktas deklaruotos gyvenamosios vietos adresas ((duomenys neskelbtini)) yra Vilniaus apskrityje. Kita vertus, nenurodant, kokiu adresu gyvena jo sutuoktinė, kokioje vietovėje yra jo tėvų kapai, nėra pakankamai aišku kokiose konkrečiose vietovėse jis ketina lankytis.

Pastebėtina, kad priešingai nei teigia pareiškėjas, Komisija nevertino aplinkybės, kad Švenčionių rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2S-2790-580/2016 (teisminio proceso Nr. 2-45-3-00554-2016-7) pagal ieškovės E. J. D. ieškinį V. D. dėl santuokos nutraukimo (tokia aplinkybė nėra nurodyta Komisijos posėdžio protokole). Minėtą aplinkybę atsakovas nurodė atsiliepime, pateikdamas šią aplinkybę patvirtinančius įrodymus (b. l. 43-45) bei darydamas išvadą, kad pareiškėjo įvardintas trumpalaikės išvykos į namus tikslas - sustiprinti socialinius ryšius su sutuoktine, yra nepagrįstas. Argumentų, galinčių paneigti minėtą aplinkybę, pareiškėjas nepateikė. M+inėta Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis yra įsiteisėjusi (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 331 str. 6 d.) ir paskelbta viešoje sprendimų paieškoje Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko (http://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=92ec0a86-6a9b-4439-bea9-db2b952cf30b).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjo prašymas buvo svarstomas Komisijos posėdyje, buvo vertinama jo asmenybė, atsižvelgiama į jo padaryto nusikaltimo sunkumą bei kitus kriterijus, paneigia pareiškėjo argumentus, kad atsakymai į prašymus dėl trumpalaikių išvykų į namus yra identiški ir nėra tinkamai išnagrinėti.

Atsakovas atsiliepime taip pat pažymėjo, kad už pareiškėjo padarytą nusikaltimą nustatyta baudžiamoji atsakomybė (BK 150 str. 4 d. už nusikaltimą mažamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui), pagal kurią nuteistiesiems asmenims lygtinis paleidimas pagal galiojančius teisės aktus netaikomas. Todėl vertinamuoju atveju pareiškėjui negalėjo būti taikomos ir BVK 104 straipsnio nuostatos. Nors Komisija tokios aplinkybės Posėdžio protokole nevertino, ir lygtinio paleidimo netaikymo kriterijus nėra nurodytas Apraše, kaip vienas iš kriterijų į kurį turi būti (gali būti) atsižvelgiama sprendžiant leidimo išvykti į namus klausimą, tačiau teismas daro išvadą, kad minėta aplinkybė papildo Komisijos nurodyta kriterijų, t. y. trumpalaikės išvykos į namus nesuteikimą, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą.

Pagal galiojančius teisės aktus, galutinį sprendimą dėl trumpalaikės išvykos į namus suteikimo priima laisvės atėmimo įstaigos direktorius (Bausmių vykdymo kodekso 104 str. 2 d.), t y. pataisos įstaigos direktorius turi diskrecijos teisę suteikti trumpalaikę išvyką į namus. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog diskrecijos teisė teisinėje valstybėje negali būti absoliuti, ja besinaudojantys subjektai yra suvaržyti bendrųjų teisėtumo principo reikalavimų ir kriterijų (žr. pvz., 2007 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-231/2007; 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-563/2014). Diskrecijos teisė neturi būti aiškinama kaip absoliučiai nemotyvuotas ir niekuo nesaistomas pasirinkimas (2012 m. gegužės 31d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-1570/2012). Įgyvendindamos diskretines galias viešojo administravimo institucijos, be kita ko, turi nepiktnaudžiauti joms suteiktais įgaliojimais, laikytis objektyvumo ir nešališkumo, lygybės prieš įstatymą ir proporcingumo principų (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str., Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1980 m. kovo 11d. rekomendacijos Nr. 80(2) „Dėl administravimo subjektų diskretinių galių įgyvendinimo“ 2 str.). Administracinės institucijos diskrecijos teisė suprantama kaip galia, suteikianti administravimo subjektui tam tikrą veiklos laisvę priimant sprendimus, įgalinanti jį iš keleto teisiškai galimų elgesio variantų pasirinkti tą, kuris, jo nuomone, yra tinkamiausias (2006 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A415- 2203/2006). Diskrecija turi būti pagrindžiama objektyviais faktais bei bendraisiais teisės principais - įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, numatytais Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje (2013 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-596/2013). Dėl to pataisos įstaigos direktorius, priimdamas sprendimus dėl trumpalaikės išvykos suteikimo, privalo vadovautis teisės aktuose nustatytais kriterijais bei minėtais principais, įvertinti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes bei motyvuoti sprendimą.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog jis dėl padaryto nusikaltimo labai išgyvena, suvokia padaryto nusikaltimo padarinius, bausmę atlieka pavyzdingai, turi daugybę paskatinimų, niekada nebuvo bausta nuobaudomis, dirba VĮ „Mūsų amatai“, dėl ieškinio dengimo pretenzijų neturi. Teisėjų kolegija teigiamai vertina minėtas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kurios patvirtina teigiamą V. D. paskirtos bausmės poveikį, tačiau šios aplinkybės nepatvirtina, jog nuteistasis, trumpalaikės išvykos į namus metu, laikysis įstatymų ir nenusikals. Nagrinėjamu atveju šie argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamo ginčijamo Pravieniškių PN 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimo Nr. 7-1855 ir Kalėjimų departamento 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimo Nr. 2S-6601, kurie priimti siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kitų asmenų teises ir laisves bei Konstitucijoje įtvirtintas vertybes. Sutinkamai su aukščiau išdėstytu, darytina išvada, jog įvertinusi pareiškėjo asmenybę ir elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, Pravieniškių PN direktorius pagrįstai nesuteikė pareiškėjui trumpalaikės išvykos į namus, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl įpareigojimo Pravieniškių PN direktoriui priimti naują sprendimą.

Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų pareiškėjo skundas atmestinas.

Pareiškėjas išreiškė nuomonę, kad Pravieniškių PN direktorius, nagrinėdamas jo prašymą dėl trumpalaikės išvykos į namus suteikimo, disponavo informacija apie jo asmeninį gyvenimą, kuri buvo paviešinta Komisijos posėdžio metu, galimai neteisėtu būdu buvo gauta Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2790-580/2016, nes ji liečia tik jo asmeninį gyvenimą ir prašė, paaiškėjus dalyvaujančių byloje ar kito asmens nusikaltimo numatyto BK 167 straipsnio 3 dalyje požymiams, apie tai pranešti prokurorui (CPK 300 str. 2 d.).

Jeigu nagrinėdamas administracinę bylą teismas nustato proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, apie tai praneša prokurorui (ABTĮ 111 str. 1 d.). Šiuo atveju teismas nenustatė, kad Komisijos posėdžio metu buvo paviešinta Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2790-580/2016 bei pareiškėjo nurodytų nusikalstamos veikos požymių, todėl, vadovaujantis ABTĮ 111 straipsnio 1 dalimi, apie tai pranešti prokurorui nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

V. D. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rimantas GiedraitisDaina KukalienėAlgis Markevičius