Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės, Audriaus Grauželio,

nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens - Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams – atvirajai kolonijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas 2016-09-19 skundu ir 2016-09-26 jo patikslinimu (b.l. 5-9) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė:

1) panaikinti 2016-08-18 Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus sprendimą Nr. 7-1364;

2) panaikinti 2016-09-09 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus pavaduotojo sprendimą Nr. 2S-4890;

3) įpareigoti atsakovą Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją suteikti pareiškėjui V. D. trumpalaikę išvyką į namus.

Pareiškėjas skunde ir jo patikslinime nurodė, kad 2016-08-01 prašymu kreipėsi į atsakovą dėl trumpalaikės išvykos į namus suteikimo. Prašyme nurodė, kad nori pasimatyti su šeima ir sutvarkyti tėvų kapus, nes jis yra vienintelis vaikas, todėl niekas kitas sutvarkyti kapų negali.

Ginčijamu 2016-08-18 sprendimu atsakovas atsisakė patenkinti prašymą. Pareiškėjas šį sprendimą apskundė Kalėjimų departamentui. Kalėjimų departamentas ginčijamu 2016-09-09 sprendimu taip pat nepatenkino pareiškėjo skundo ir paliko galioti atsakovo sprendimą. Tiek atsakovas, tiek ir trečiasis suinteresuotas asmuo sprendimus iš esmės grindė tais pačiais argumentais. Ginčijami sprendimai turi būti panaikinti, kadangi juose nepažymėta, ar teigiamai, ar neigiamai vertinama pareiškėjo asmenybė. Sprendimai priimti tik paviršutiniškai išnagrinėjus tik vieną pareiškėjo prašymą bei skundą trečiajam suinteresuotam asmeniui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo - Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo atsiliepimo į skundą nepateikė.

Pareiškėjo skundas patenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamo ginčo esmė – 2016-08-18 Pravieniškių PN-AK direktoriaus sprendimo Nr. 7-1364 ir 2016-09-09 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus pavaduoto sprendimo Nr. 2S-4890 teisėtumas bei pagrįstumas (b.l. 15-16, 36).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 104 straipsnis reglamentuoja nuteistųjų trumpalaikių išvykų į namus tvarką. Minėto straipsnio 1 dalis numato teisę į trumpalaikę išvyką nuteistiesiems, laikomiems pataisos įstaigose lengvosios ir paprastosios grupių laikymo sąlygomis ir atlikusiems ne mažiau kaip pusę, o nepilnamečiams - atlikusiems ne mažiau kaip vieną trečdalį teismo paskirtos bausmės. Šiai nuteistųjų kategorijai gali būti leista vieną kartą per tris mėnesius trims paroms parvykti į namus. Leidimą parvykti į namus duoda pataisos įstaigos direktorius įsakymu, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, kokia bausmės dalis atlikta, elgesį bausmės atlikimo metu (2 dalis). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos teisės neturi BVK 154 straipsnio 4 dalyje nurodyti nuteistieji (3 dalis). BVK 154 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad teisės į trumpalaikę išvyką neturi: pavojingi recidyvistai, asmenys, kurie nuteisti už labai sunkius nusikaltimus ir kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė viršija dešimt metų, nuteistieji, iš kurių ši teisė buvo atimta dėl padarytų pažeidimų, užsieniečiai, ribotai pakaltinami, pavojingomis ir ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, kurios plinta lašeliniu būdu per orą, sergantys nuteistieji.

Teismas pabrėžia, kad administracinėje byloje nekilo ginčo dėl to, jog pareiškėjas formaliai atitinka BVK 104 straipsnyje ir 154 straipsnio 4 dalyje nurodytas sąlygas (nors nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, tačiau paskirta bausmė neviršija 10 metų laisvės atėmimo) ir todėl turi formalią teisę į trumpalaikę išvyką į namus (teisę, kad jo prašymas būtų svarstomas Komisijoje ir PN direktoriaus). Iš to seka išvada, kad pataisos įstaigos direktoriui šiuo atveju suteikiama diskrecijos teisė duoti leidimą nuteistajam parvykti į namus, atsižvelgus bei įvertinus tam tikrus kriterijus: nuteistojo asmenybę, atliktos bausmės dalį, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. BVK 104 straipsnio 4 dalis nurodo, kad tvarką, kuria nuteistiesiems leidžiama parvykti į namus, nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, XLVIII skyrius reglamentuoja nuteistųjų trumpalaikių išvykų į namus tvarką (305-311 punktai). Pataisos namuose nuteistųjų trumpalaikių išvykų į namus suteikimo tvarka buvo nustatyta Nuteistųjų trumpalaikių išvykų į namus suteikimo tvarkos apraše, patvirtintame 2014-05-19 direktoriaus įsakymu Nr. V-284 „Dėl Nuteistųjų trumpalaikių išvykų į namus suteikimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir komisijų, svarstančių klausimus dėl teisės nuteistajam suteikti trumpalaikę išvyką į namus, sudarymo" (b.l. 42-44)(toliau - Aprašas), kuris nustato Pravieniškių PN-AK laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems sąlygas bei kriterijus, kuriais vadovaujantis būtų tinkamai įgyvendintos BVK 104 straipsnio nuostatos. Kriterijai į kuriuos atsižvelgiama priimant sprendimą dėl trumpalaikės išvykos į namus nuteistajam suteikimo, įtvirtinti Aprašo V skyriuje 18 punkte. Šiame punkte nurodyti kriterijai, kuriuos turi atitikti nuteistasis: atlikta ne mažiau kaip ½ dalis teismo paskirtos bausmės; nuteistasis laikomas lengvosios ar paprastosios grupės sąlygomis; nuteistasis nėra pripažintas pavojingu recidyvistu; nuteistasis nėra nuteistas už labai sunkų nusikaltimą ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija dešimt metų; nuteistajam nebuvo atimta teisė išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos teritorijos ribų dėl padarytų pažeidimų; nuteistasis nėra užsienietis; nuteistasis nėra ribotai pakaltinamas, taip pat sergantis infekcinėmis, venerinėmis ligomis; nuo ankstesnės trumpalaikės išvykos į namus pagal BVK 104 str. yra praėję daugiau nei 3 mėnesiai. Aprašo 19 punkte taip pat įtvirtinti papildomi kriterijai, į kuriuos papildomai gali būti atsižvelgiama sprendžiant leidimo išvykti į namus nuteistajam klausimą: nuteistojo asmenybė (biografija, turimi socialiniai ryšiai, polinkiai, vertybių sistema, aplinkybės, sąlygojusios nusikaltimo padarymą); elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (paskirtų nuobaudų ir paskatinimo priemonių kiekis ir pobūdis, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, elgesio pokyčiai, darbinė veikla ir požiūris į darbą, požiūris į mokslą, savanoriškas civilinio ieškinio dengimas); informacija apie laisvės atėmimo bausmę (kokia paskirta laisvės atėmimo bausmė, kokia laisvės atėmimo bausmės dalis atlikta, už kokias nusikalstamas veikas anksčiau buvo teistas, ar nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, ar nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo metu padarė nusikalstamą veiką, ar buvo anksčiau paleistas lygtinai ir grąžintas atlikti likusią bausmės atlikimo dalį dėl lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimų, ar nuteistasis buvo paieškomas). Be to, Aprašo 20 punkte įtvirtinta nuostata, kad Komisija, teikdama įstaigos direktoriui rekomendacijas dėl trumpalaikės išvykos į namus nuteistajam suteikimo, jas gali pagrįsti ir kitais kriterijais.

Teismui pateikti duomenys taip pat duoda pagrindą išvadai, kad Komisija 2016-08-10 posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo 2016-07-01 ir 2016-08-01 prašymus, bei susipažino su visa pateikta medžiaga, įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, padaryto nusikaltimo pobūdį, nusikaltimo sunkumą bei aplinkybes, taip pat konstatavo, jog nuteistasis nenurodė konkrečių trumpalaikės išvykos į namus motyvų bei tikslų, pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą skiriasi nuo nuteistojo prašyme nurodytos trumpalaikės išvykos adreso. Taip pat atsižvelgė ir į tai, kad pareiškėjas bausmę atlieka už nusikaltimą nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui, dar yra likusi didelė neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 metai 11 mėnesių 7 dienos ir vienbalsiai priėmė sprendimą siūlyti direktoriui nesuteikti pareiškėjui trumpalaikės išvykos į namus. Paminėto Aprašo 13, 14 ir 17 punktų turinio analizė duoda pagrindą išvadai, kad pataisos namų direktorius sprendimą dėl atsisakymo tenkinti nuteistojo prašymą priima atsižvelgdamas į Komisijos rekomendacijas ir Komisijos rekomendacija direktoriui neturi imperatyvaus pobūdžio. Iš Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2016-08-18 sprendimo turinio matyti, kad įstaigos direktorius sprendimą motyvavo pareiškėjo asmenybe ir elgesiu bausmės atlikimo metu, padaryto nusikaltimo pobūdžiu, nusikaltimo sunkumu ir aplinkybėmis ir tuo, jog nuteistasis atlieka bausmę už sunkaus nusikaltimo padarymą, kad jis prašyme nenurodė konkrečių trumpalaikės išvykos į namus motyvų, tikslaus adreso bei, jog dar yra likusi didelė neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis. Atsisakydamas pareiškėjui suteikti trumpalaikę išvyką į namus, pataisos namų direktorius iš esmės pritarė Komisijos argumentams (ABTĮ 56 str.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog diskrecijos teisė teisinėje valstybėje negali būti absoliuti, ja besinaudojantys subjektai yra suvaržyti bendrųjų teisėtumo principo reikalavimų ir kriterijų (žr., pvz., 2007 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-231/2007; 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-563/2014). Diskrecijos teisė neturi būti aiškinama kaip absoliučiai nemotyvuotas ir niekuo nesaistomas pasirinkimas (2012 m. gegužės 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-1570/2012). Įgyvendindamos diskrecines galias viešojo administravimo institucijos, be kita ko, turi nepiktnaudžiauti joms suteiktais įgaliojimais, laikytis objektyvumo ir nešališkumo, lygybės prieš įstatymą ir proporcingumo principų (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnis (toliau – ir VAĮ), Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1980 m. kovo 11 d. rekomendacijos Nr. 80(2) „Dėl administravimo subjektų diskrecinių galių įgyvendinimo“ 2 str.). Administracinės institucijos diskrecijos teisė suprantama kaip galia, suteikianti administravimo subjektui tam tikrą veiklos laisvę priimant sprendimus, įgalinanti jį iš keleto teisiškai galimų elgesio variantų pasirinkti tą, kuris, jo nuomone, yra tinkamiausias (2006 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A415-2203/2006). Diskrecija turi būti pagrindžiama objektyviais faktais bei bendraisiais teisės principais: įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, numatytais VAĮ 3 straipsnyje (2013 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-596/2013). Dėl to pataisos įstaigos direktorius, priimdamas sprendimus dėl trumpalaikės išvykos suteikimo, privalo vadovautis teisės aktuose nustatytais kriterijais bei minėtais principais, įvertinti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes bei motyvuoti sprendimą, atitinkantį VAĮ 3 str., 8 str. reikalavimus.

Vertinant 2016-08-18 Pravieniškių PN-AK direktoriaus sprendimo motyvus, teismas nesutinka su dalimi ginčijamo sprendimo motyvų, kad nuteistasis nenurodė konkrečių trumpalaikės išvykos į namus motyvų, nes iš pareiškėjo 2016-07-01 ir 2016-08-01 prašymų turinio matyti, kad prašymus jis motyvavo siekiu stiprinti socialinius ryšius su artimaisiais, pabendrauti, morališkai palaikyti po atliktos operacijos sutuoktinę, aplankyti (sutvarkyti) tėvų kapus (b.l. 32, 33). Be to, prašymuose prašyme nurodyta sutuoktinės gyvenamoji vieta sutampa su jos deklaruota gyvenamąja vieta (b.l. 33, 80) ir tai atsakovui turėjo būti žinoma. Akivaizdu, kad šios aplinkybės lėmė ginčijamo sprendimo priėmimą, tačiau jos nėra pakankamai detalizuotos ir įvertintos. Be to, iš į administracinę bylą pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas charakterizuojamas teigiamai (b.l. 30), atliko privalomąją dalį bausmės, 8 kartus skatintas, drausmine tvarka nėra baustas, palaiko socialinius ryšius su žmona, sūnumi ir dukra. Šios aplinkybės ginčijame sprendime visiškai nevertintos. Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, jog dalies motyvų, kurie nurodyti atsiliepime į skundą (b.l. 25), nėra paminėta ginčijamuose administraciniuose aktuose, todėl jie negali būti teisiškai reikšmingi kilusio ginčo kontekste. Teismas taip pat vertina ir tai, kad Komisijoje buvo svarstomi du pareiškėjo prašymai suteikti trumpalaikę išvyką: 2016-07-01 ir 2016-08-01, tačiau ginčijamu 2016-08-18 pataisos namų direktoriaus sprendimu duotas atsakymas tik į 2016-07-01 pareiškėjo prašymą (nors iš sprendimo turinio galima daryti prielaidą, kad atsakoma į abu pareiškėjo prašymus). Teismas taip pat atkreipia atsakovo dėmesį, kad pareiškėjas terminuoto laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą (Baudžiamojo kodekso 11 str. 6 d., 150 str. 4 d.), todėl ginčijamame sprendime nepagrįstai jo vienas iš padarytų nusikaltimų įvardijamas kaip sunkus nusikaltimas. Tai duoda pagrindą išvadai, kad ginčijamas 2016-08-18 atsakovo sprendimas prieštarauja VAĮ 3 str., 8 str., negali būti pripažintas pakankamai motyvuotu, nes neįvertintos visos teisiškai reikšmingas aplinkybės, susijusios su pareiškėjo asmenybe ir jo elgesiu bausmės atlikimo metu, todėl turi būti panaikintas (ABTĮ 88 str. 2 p., 99 str. 1 d. 1 p.). Pagrinde dėl tų pačių motyvų panaikintinas dalyje (kurioje buvo konstatuota, jog pataisos namų direktorius, nesuteikdamas trumpalaikės išvykos, nepažeidė teisės aktų reikalavimų) ir Kalėjimų departamento 2016-09-09 sprendimas. Darydamas šią išvadą teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad Kalėjimų departamentas ginčijame sprendime net negavęs pareiškėjo skundo įvertino atsakovo 2016-08-18 sprendimo teisėtumą, o tai prieštarauja BVK 183 str. 2 d. reikalavimus. Atsižvelgiant į aptartus argumentus, atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2016-07-01 ir 2016-08-01 prašymus suteikti trumpalaikę išvyką į namus ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą (ABTĮ 88 str. 2 p.), kadangi leidimą parvykti į namus duoda būtent pataisos įstaigos direktorius (BVK 104 str.).

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo bei jo atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo V. D. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti 2016-08-18 Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus sprendimą Nr. 7-1364.

Panaikinti 2016-09-09 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimą Nr. 2S-4890 dalyje, kurioje patvirtintas 2016-08-18 Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus sprendimo Nr. 7-13645 teisėtumas.

Įpareigoti atsakovą Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo V. D. 2016-07-01 ir 2016-08-01 prašymus dėl trumpalaikės išvykos į namus suteikimo.

Likusioje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.