- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-08
- Bylos Nr.
- e2A-1559-945/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12666-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bartninkas, Dalė Burdulienė, Mindaugas Šimonis
- Atsakovas
- E. P., V. P., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Ieškovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Ištaka“, Kauno miesto savivaldybės administracija
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Dalės Burdulienės, Mindaugo Šimonio,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų E. P., V. P., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovams E. P., V. P. ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl valstybinės žemės atlaisvinimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Ištaka“, Kauno miesto savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu (1 t., e. b. l. 1–7) prašė: įpareigoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkus E. P. ir V. P. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti (duomenys neskelbtini) m² valstybinės žemės, esančios prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, pašalinant 24,67 m ilgio metalinių konstrukcijų su plytų stulpų įtvirtinimais tvorą, įvažiavime į valdą įrengtus automatinius vartus, 39,10 m ilgio metalinių segmentų tvorą su metaliniais tvorų įtvirtinimais, šalia tvoros augančią tujų gyvatvorę, ant valstybinės žemės esančius vaismedžius, vaiskrūmius, kitus dekoratyvinius augalus, polikarbonatinių konstrukcijų šiltnamį ir sutvarkyti šią valstybinės žemės dalį; tuo atveju, jei atsakovai E. P. ir V. P. per teismo nustatytą terminą neatlaisvins valstybinės žemės, leisti su ieškinyje nurodytų objektų pašalinimu susijusius veiksmus atlikti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškinyje nurodoma, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, nuosavybės teise priklauso atsakovams E. P. ir V. P. Pagal 2016 m. lapkričio 9 d. atliktą patikrinimą, minėto žemės sklypo savininkai yra užėmę (duomenys neskelbtini) m² valstybinės žemės plotą. Valstybinėje žemėje yra pastatyti statiniai, pasodinti augalai. 2016 m. lapkričio 28 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, atsakovams paskirta 144 Eur bauda, kurią jie sumokėjo. Siekiant nustatyti, ar ankstesni pažeidimai buvo pašalinti, 2017 m. balandžio 10 d. atliktas pakartotinis patikrinimas vietoje, surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas, kuriame konstatuota, kad pažeidimai nėra pašalinti. Atsakovai tą pačią dieną pateikė prašymą dėl termino pažeidimams pašalinti pratęsimo, tačiau 2017 m. birželio 2 d. atlikus patikrinimą nustatyta, kad pažeidimai vis dar nepašalinti. Atsakovai pažeidžia Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktą ir trukdo ieškovei disponuoti turtu bei jį valdyti.
Atsiliepimas
3. Atsakovai E. P. ir V. P. atsiliepime (1 t., e. b. l. 170–171) nurodė, kad nesiekia neteisėtai valdyti valstybinės žemės. Žemės sklypą ir tvorą nuosavybės teise atsakovai valdo nuo 2005 m. sausio 25 d. Atsakovai žemės sklypą su visais statiniais įsigijo iš statybų bendrovės UAB „Ištaka“. Sužinoję apie galimą pažeidimą, atsakovai jo neginčijo, sumokėjo paskirtą baudą ir ėmėsi veiksmų pažeidimams ištaisyti. Atsakovai nustatytu terminu pašalinti tvoros neturėjo galimybės dėl nepalankių oro sąlygų 2017 m. žiemos ir pavasario laikotarpiu. (duomenys neskelbtini) gatvė nebuvo tinkamai įregistruota sankirtoje su (duomenys neskelbtini) gatve, o pačios (duomenys neskelbtini) gatvės vieta visai neseniai buvo pakoreguota. Dėl šių priežasčių kurį laiką nebuvo galima nustatyti tikslių įsiterpiančių žemės plotų ir prašyti juos prisijungti. Atsakovai nenori, kad pašalinus tvorą ir vėliau prijungus įsiterpusius žemės plotus, ji būtų vėl atstatoma, nes tam būtų reikalingos papildomos išlaidos.
4. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime (1 t., e. b. l. 58–64) nurodė, kad ji negali būti laikoma atsakove, nes ieškiniu jai nėra reiškiamas joks reikalavimas, todėl ginčo išsprendimas neturės įtakos jos teisėms ir pareigoms. Atsiliepime nurodoma, kad 2016 m. lapkričio 9 d. atlikus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, naudojimo patikrinimą vietoje nustatyta, jog žemės sklypo savininkai yra užėmę (duomenys neskelbtini) m² valstybinės žemės plotą. 2016 m. lapkričio 17 d. gautas ieškovės skundas dėl minėto žemės sklypo, kuriuo buvo prašoma pagal kompetenciją atlikti veiksmus dėl nurodytų aplinkybių patikrinimo ir galimo pažeidimo išaiškinimo. 2016 m. lapkričio 23 d. atliekant patikrinimą atsakovai E. P. ir V. P. pateikė paaiškinimą raštu, kad 2004 m. birželio 9 d. perkant žemės sklypą ir jame esančius statinius iš UAB „Ištaka“ tvora jau buvo pastatyta. Tvoros statybos teisėtumo klausimo nagrinėjimas nutrauktas, nes inspekcija nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl statybos teisėtumo, jeigu statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų. Atsakovė turėtų įgaliojimus atstovauti valstybei vykdymo procese tik vykdant padarinių šalinimą pagal teismų sprendimus dėl savavališkos statybos, statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, statybos, kuri nėra savavališka ir nėra vykdoma pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, bet neatitinka statinio projekto sprendinių ar pažeidžia teisės aktų reikalavimus. Atsakovei nėra suteikta kompetencija vykdyti teismų sprendimus ir griauti statinius, kai taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.104, 4.105 straipsniuose nurodytos pasekmės. Be to, teisės aktai nesuteikia atsakovei teisės šalinti tujų gyvatvorę, ant valstybinės žemės esančius vaismedžius, vaiskrūmius, kitus dekoratyvinius augalus ir polikarbonatinių konstrukcijų šiltnamį.
5. Tretieji asmenys teismo nustatytu terminu atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu (3 t., e. b. l. 182–188) ieškinį tenkino iš dalies, įpareigojo atsakovus E. P. ir V. P. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti (duomenys neskelbtini) m² valstybinės žemės, esančios prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pašalinant 24,67 m metalinių konstrukcijų su plytų stulpų įtvirtinimais tvorą (objekto koordinatės nuo (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini)ir nuo (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini)), įvažiavime į valdą įrengtus automatinius vartus, 39,10 m metalinių segmentų tvorą su metaliniais tvorų įtvirtinimais (objekto koordinatės nuo (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini)), šalia tvoros augančią tujų gyvatvorę, ant valstybinės žemės esančius vaismedžius, vaiskrūmius, kitus dekoratyvinius augalus, polikarbonatinių konstrukcijų šiltnamį ir sutvarkyti valstybinės žemės dalį. Teismas leido Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pašalinti 24,67 m metalinių konstrukcijų su plytų stulpų įtvirtinimais tvorą (objekto koordinatės nuo (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini)), įvažiavime į valdą įrengtus automatinius vartus ir 39,10 m metalinių segmentų tvorą su metaliniais tvorų įtvirtinimais (objekto koordinatės nuo (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jei to per nustatytą terminą nepadarys atsakovai E. P. ir V. P., išieškant iš jų visas išlaidas. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė, priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų E. P. ir V. P. valstybei 31 Eur žyminį mokestį ir 15,29 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.
7. Teismas nustatė, kad atsakovai E. P. ir V. P. 2004 m. įsigijo žemės sklypą su namu adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. 2016 m. lapkričio 9 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad atsakovai yra neteisėtai užėmę (duomenys neskelbtini) m² valstybinės žemės, valstybinėje žemėje yra pastatyti statiniai (tvoros, vartai, šiltnamis) bei pasodinti įvairūs augalai (gyvatvorė, vaismedžiai). Teismas nurodė, kad atsakovas E. P. bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog tvorą ir vartus atsakovai patys pastatė po žemės sklypo įsigijimo. Atsakovai su nustatytu pažeidimu sutiko, jo neskundė ir sumokėjo 2016 m. lapkričio 28 d. paskirtą 144 Eur administracinę baudą, tačiau pažeidimo padarinių nepašalino, nepateikė jokių įrodymų, kad ėmėsi aktyvių veiksmų atlaisvinti valstybinę žemę ar atliko kokius nors su tuo susijusius darbus.
8. Teismas pažymėjo, kad atsakovai neteisėtai naudojasi valstybine žeme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktu, žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Nurodytą aplinkybę teismas pripažino pagrindu tenkinti atsakovų E. P. ir V. P. atžvilgiu reiškiamus reikalavimus.
9. Teismas nurodė, kad nors Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta atsakovų santuoka ir padalintas santuokoje įgytas turtas, valstybei priklausančioje žemės dalyje ginčo statiniai buvo pastatyti atsakovams gyvenant santuokoje, teismo sprendimu nustatyti nuosavybės teisių pakeitimai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl įpareigojimas pašalinti pažeidimus nustatytas abiem atsakovams.
10. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, sprendė, kad trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę pašalinti statybos padarinius ginčo sklype. Tokią poziciją teismas grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-323-415/2016 pateikta teisės aiškinimo taisykle, kad, tais atvejais, kai statyba, kuri, nors ir nėra savavališka ir nėra vykdoma pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, bet pažeidžia teisės aktų reikalavimus, statybos padarinių šalinimo klausimu valstybei atstovauja inspekcija.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu (4 t., e. b. l. 2–4) atsakovai V. P. ir E. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 10 d. sprendimą ir grąžinti bylą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Atsakovai ketina įsigyti su jiems priklausančiu žemės sklypu besiribojančią valstybinę žemę ir yra pradėję tam reikalingas procedūras. Teismas šių argumentų nevertino, jų prašymo skirti terminą valstybinei žemei įsigyti netenkino.
1.2. Teismas įpareigoti pašalinti statinius ir augalus galėjo tik įsitikinęs ir nustatęs, kad nėra jokių kitų būdų situacijai spręsti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008, 2013 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2013). Atsakovai buvo išreiškę poziciją, kad jie ketina įsigyti prašomą atlaisvinti valstybinę žemę, taip išspręsdami teisės aktų reikalavimų pažeidimo klausimą.
1.3. Teismas įpareigojo pašalinti tik dalį tvoros. Kita dalis, esanti prie žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, priklauso UAB „E. I.“. Įpareigodamas nugriauti tvoros dalį, teismas nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
1.4. Dėl ties UAB „E. I.“ nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu esančios tvoros dalies griovimo pasisakyta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „E. I.“ taip pat įpareigota pašalinti tvoros dalį per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, tačiau sprendimo vykdymas atidėtas dvylikai mėnesių, suteikiant UAB „E. I.“ galimybę įsigyti valstybinę žemę, kurioje tvora pastatyta. Tos pačios ieškovės reikalavimai juos nagrinėjant atskirose civilinėse bylose be pagrindo išspręsti skirtingai. Ši aplinkybė, net ir nesant pagrindo panaikinti ginčijamą sprendimą, yra pakankama tam, kad sprendimo vykdymas būtų atidėtas.
1.5. Jei apeliacinės instancijos teismas nuspręs nenaikinti skundžiamo teismo sprendimo, apeliantų nuomone, teismo sprendimo vykdymas kaip ir Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) turėtų būti atidėtas dvylikos mėnesių laikotarpiui, suteikiant galimybę apeliantams pagal pradėtas procedūras įgyti valstybinę žemę ir taip išvengti joje esančių statinių ir augalų pašalinimo.
Atsiliepimas
13. Atsiliepime (4 t., e. b. l. 36–42) į V. P. ir E. P. apeliacinį skundą atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nurodė, kad, atsakovams įsigijus nuosavybės teise įsiterpusią valstybinę žemę, nebūtų pagrindo pašalinti nuo jos statinius ir augalus, tačiau teismas šios aplinkybės nevertino. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovai neturi savininko funkcijas įgyvendinančio subjekto sutikimo naudotis valstybine žeme, bet aktyviai siekia įsigyti nuosavybės teise įsiterpusią valstybinę žemę ir yra pradėję tam reikalingas procedūras.
14. Atsiliepime (4 t., e. b. l. 52–55) į atsakovų apeliacinius skundus ieškovė prašo skundus atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad nei sprendimo vykdymo atidėjimas, nei atsakovų siekis įsigyti dalį valstybinės žemės negali nulemti sprendimo vykdymo vilkinimo ir pateisinti tolimesnio neteisėto naudojimosi žeme. Atsakovų pageidaujama įsigyti laisva valstybinė žemė negali būti laikoma įsiterpusiu žemės plotu, kadangi neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, apibrėžtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte. Šiuo atveju žemės sklypo formavimas prie inžinerinių statinių negalimas, todėl teismas neprivalėjo atidėti sprendimo vykdymo. Iš atsakovų parengto Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto matyti, kad planuojamas ir projektuojamas prijungti laisvos įsiterpusios valstybinės žemės plotas sudaro (duomenys neskelbtini) m², o neteisėtai naudojamos žemės dalis sudaro (duomenys neskelbtini) m². Atsakovai bet kuriuo atveju privalės atlaisvinti neteisėtai užimtą žemę ar jos dalį. UAB „E. I.“ nėra suinteresuota bylos baigtimi, nes nėra jokių duomenų, kad atsakovai ir minėta įmonė yra neįregistruotos tvoros bendraturčiai. Nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovams pašalinus jiems priklausančios tvoros dalį, dėl to nukentės gretimame sklype esantį tvora. Tai, kad kitoje civilinėje byloje buvo atidėtas sprendimo vykdymas, nereiškia, jog ši byla turėjo būti išspręsta taip pat. Teismas pagrįstai ir motyvuotai nusprendė, kad statiniai prie žemės sklypo buvo pastatyti pažeidžiant teisės aktų nuostatas, o šalinant tokius statybos padarinius valstybei atstovauja Inspekcija.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų
16. Vadovaujantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu, absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstama situacija, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Atsakovai V. P. ir E. P. apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu pasisakė dėl UAB „E. I.“, kuri nebuvo įtraukta į bylą, teisių.
17. Kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje praktikoje yra išaiškinęs, kad nusprendimas turi būti suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015). Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-421/2018, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 2018 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018).
18. Nagrinėjamoje byloje teismas reikšmingomis pripažįsta šias aplinkybes: pirma, kaip teisingai nurodyta ieškovės atsiliepime į apeliacinius skundus, byloje nėra jokių duomenų, kad tvora, kurios dalį atsakovai įpareigoti nugriauti ginčijamu sprendimu, atsakovams V. P. ir E. P. kartu su UAB „E. I.“ priklauso bendrosios nuosavybės teise; antra, atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad konkrečiomis koordinatėmis apibrėžta tvoros dalis, kurią ginčijamu sprendimu įpareigoti nugriauti atsakovai, yra kažkaip susijusi su UAB „E. I.“ teisėmis ir (ar) teisėtais interesais; trečia, atsakovų argumentas, kad nugriovus ginčijamame sprendime nurodytą tvoros dalį gali iškilti grėsmė kitos tvoros dalies būklei, ne tik paremtas niekuo nepagrįsta prielaida, bet ir nesuderinamas su pačių atsakovų apeliaciniame skunde pateiktais duomenimis, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „E. I.“ taip pat įpareigota nugriauti su šios bendrovės sklypu besiribojančioje valstybinėje žemėje pastatytą tvoros dalį. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ginčijamu sprendimu nebuvo sukurtos jokios pareigos į bylą neįtrauktai UAB „E. I.“, sprendimas neturės šiai bendrovei nei tiesioginių, nei netiesioginių pasekmių, todėl atmetamas atsakovų V. P. ir E. P. apeliacinio skundo argumentas, kad egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
Dėl įpareigojimo atlaisvinti valstybinę žemę
19. Nagrinėjamoje byloje pareikštas reikalavimas atlaisvinti valstybinę žemę. Atsakovai V. P. ir E. P. apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kad prašomi nugriauti statiniai buvo pastatyti ir prašomi pašalinti augalai pasodinti atsakovams žemės sklypą (duomenys neskelbtini) , Kaune valdant bendrosios nuosavybės teise (1 t., e. b. l. 37–38), jog prašomi pašalinti objektai yra su jiems priklausančiu žemės sklypu besiribojančioje valstybinėje žemėje (1 t., e. b. l. 41–48; 3 t., e. b. l. 152–175), kad pažeidimai, nustatyti 2016 m. lapkričio 10 d., 2017 m. balandžio 10 d., 2017 m. birželio 5 d. (1 t., e. b. l. 8–15, 17–23, 27–36) žemės naudojimo patikrinimo aktais, nėra pašalinti. Neginčijama ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakomybės subjektais, nepaisant Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nutraukta atsakovų santuoka ir padalintas santuokoje įgytas turtas, žemės sklypą su jame esančiais statiniais priskiriant atsakovės V. P. nuosavybėn (1 t., e. b. l. 190–193), yra abu atsakovai. Įpareigojimų atsakovui E. P. nustatymo pagrįstumą patvirtina tiek jo pozicija pripažįstant reikalavimą, deklaruojamas siekis įgyti nuosavybės teises į valstybinę žemę bei turtinių teisių pokyčių neįregistravimas viešajame registre, tiek ir jo atžvilgiu taikytos administracinės atsakomybės (1 t., e. b. l. 24–26) pripažinimas.
20. Atsakovai V. P. ir E. P. apeliaciniu skundu ginčija teismo sprendimu taikytų priemonių adekvatumą. Teisėjų kolegija su tokia atsakovų pozicija nesutinka dėl keleto priežasčių. Kaip minėta nutarties 19 pastraipoje, byloje nekvestionuojamas statinių statybos ir augalų sodinimo valstybinėje žemėje neteisėtumas. Be to, atsakovai neįvardijo jokio teisėto naudojimosi valstybine žeme pagrindo. Būtent tuo nagrinėjama byla skiriasi nuo atsakovų cituotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008 spręstos teisinės situacijos, kur vienas iš žemės sklypo bendraturčių reiškė reikalavimą leisti atlikti statybos darbus be kito bendraturčio sutikimo. Reikšminga teisėjų kolegija pripažįsta ir aplinkybę, kad nagrinėjamoje byloje reiškiamas reikalavimas pašalinti savininko teisių pažeidimus. Savininko teisių pažeidimas negali būti pašalintas statinių ar augalų įteisinimu. Dėl nurodytos priežasties nagrinėjamoje byloje negali būti vadovaujamasi teismų praktika, suformuota bylose dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo. Nuo atsakovų cituotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2013 aptartos situacijos nagrinėjama byla skiriasi dar ir tuo, kad kasacinio teismo praktikoje proporcingumo principas įgyvendinant nuosavybės teises buvo taikomas sprendžiant klausimą dėl gyvenamojo namo statybos teisėtumo ir būtinybės jį nugriauti šalinant kito žemės sklypo savininko teisių, o kartu ir statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl valstybinės žemės atlaisvinimo nuo augalų ir tvoros bei kitų pagalbinio pobūdžio statinių. Šioje byloje nekeliamas klausimas dėl atsakovų teisės į gyvenamąją patalpą. Atsakovai, pastatydami tvorą, nepagrįstai padidino naudojamos žemės ribas gretimo jiems nepriklausančio sklypo sąskaita, naudojasi svetima nuosavybe statydami svetimoje žemėje statinius, sodindami augalus ir taip formuodami didesnę namų valdą. Toks atsakovų elgesys negali būti vertinamas kaip pagrįstas, jo pasekmės gali būti pašalinamos tik atlaisvinant valstybinę žemę.
21. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakovų cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2013 vertinta situacija, kai savavališkai pastatytą pastatą atsisakoma įteisinti dėl to, jog statytoja nebuvo įgijusi teisių į žemę, ant kurios jis stovi, o žemės sklypą atsisakoma formuoti, nes jame yra be statybos leidimo pastatytas namas, t. y. atskirų teisių įgyvendinimas tarpusavyje susijęs taip, kad neįgyvendinus vienos teisės negalimas kitos teisės realizavimas, o tos antrosios teisės nebūtų galima realizuoti, kol neįgyvendinta pirmoji. Nagrinėjamu atveju tokio tarpusavio ryšio tarp ieškovės reiškiamo reikalavimo ir atsakovų nurodomo situacijos sprendimo būdo nėra. Atsakovai nurodo, kad pažeidimas galėtų būti pašalintas, jeigu ateityje jie taptų su jiems priklausančiu žemės sklypu besiribojančios valstybinės žemės savininkais. Atsakovai neįrodinėjo aplinkybės, kad ginčo statiniai ir augalai yra kliūtis valstybinės žemės sklypui suformuoti. Be to, jų pozicija, kad suformavus valstybinės žemės sklypą atsakovai kreipsis dėl sklypo išpirkimo, yra grindžiama prielaida, jog ateityje gali susiklostyti situacija, kai pažeidimas išnyks sutapus prievolės skolininkui ir kreditoriui (CK 6.126 straipsnis). Atsisakymas ginti esamo savininko teises vadovaujantis tokia prielaida sukurtų teisinį neapibrėžtumą, galimybę piktnaudžiauti teise, iškreiptų šalių interesų pusiausvyros principą.
22. Šiuo aspektu teisėjų kolegija reikšmingu pripažįsta ir atsakovų elgesį. Atsakovai ne tik neteisėtai statė statinius ir sodino augalus jiems nepriklausančioje žemėje, bet ir ilgą laiką neišreiškė ketinimo įgyti teises į naudojamą žemę. Kaip minėta nutarties 19 pastraipoje, pažeidimo faktas nustatytas 2016 m. lapkričio 10 d. patikrinimo aktu. Net ir po pakartotinio patikrinimo, įforminto 2017 m. balandžio 10 d. aktu, teikdami prašymą dėl termino pažeidimams pašalinti pratęsimo (1 t., e. b. l. 16) atsakovai terminą prašė pratęsti dviem mėnesiams, nurodydami vienintelę priežastį – darbus atlikti kliudžiusias oro sąlygas. Toks prašymas buvo patenkintas, tačiau, 2017 m. birželio 5 d. patikrinimo aktu nustačius, kad ir per pačių atsakovų nurodytą papildomą terminą jokie darbai nebuvo atlikti, buvo inicijuotas teisminis procesas. Atsakovų teikiami duomenys apie gatvių charakteristikų formavimą (1 t., e. b. l. 195; 2 t., e. b. l. 9–11) tepatvirtina, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovai domėjosi vykstančiomis procedūromis, susijusiomis su gatvių formavimu. Tik 2018 m. vasario 20 d. buvo kreiptasi su prašymu organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – įsiterpusio valstybinės žemės ploto sujungimas su besiribojančiu žemės sklypu (3 t., e. b. l. 166–168). Įvertinusi šio projekto (3 t., e. b. l. 168) turinį teisėjų kolegija sutinka su ieškovės atsiliepime į apeliacinius skundus išdėstyta pozicija, kad projektu prašoma prie atsakovams priklausančio žemės sklypo prijungti (duomenys neskelbtini) m² valstybinės žemės, o 2016 m. lapkričio 10 d. patikrinimo akte (1 t., e. b. l. 27–29) užfiksuota, kad atsakovų neteisėtai užimtos valstybinės žemės plotas yra (duomenys neskelbtini) m², todėl spręsti, kad tokio plano patvirtinimo atveju būtų pašalinti visi patikrinimo metu nustatyti pažeidimai, nėra pagrindo. Šių pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių apeliaciniu skundu atsakovai neginčijo, nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų abejoti nurodytų išvadų pagrįstumu. Reikšminga teisėjų kolegija pripažįsta ir aplinkybę, kad byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama praėjus beveik 8 mėn. po projekto pateikimo, tačiau atsakovai nepateikė jokių duomenų, kad situacija yra pasikeitusi, jog susiklosčiusių juridinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad pažeidimas yra išnykęs arba egzistuoja reali tikimybė, jog jis išnyks artimiausiu metu.
23. Apibendrindama nutarties 20–22 pastraipose nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs pažeidimo faktą, pagrįstai sprendė, jog tik ieškovės prašomomis taikyti priemonėmis gali būti užtikrinama žemės savininko (valstybės) interesų apsauga nuo neteisėto atsakovų elgesio pasekmių. Tenkinus atsakovų V. P. ir E. P. apeliacinį skundą ir ieškinį atmetus būtų ne tik pateisinamas neteisėtas atsakovų elgesys, bet ir sukuriamas teisinis neapibrėžtumas, esamas nuosavybės teises paneigiant remiantis teorine tam tikrų juridinių faktų atsiradimo ateityje tikimybe.
Dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo
24. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovų V. P. ir E. P. apeliaciniu skundu iš esmės ne keliamas klausimas, jog teismas netinkamai įvertino susiklosčiusią teisinę situaciją, bet akcentuojama, kad situacija ateityje gali pasikeisti, jeigu atsakovai įgytų nuosavybės teises į neteisėtai naudojamą valstybinę žemę ar jos dalį. Tokią atsakovų poziciją teisėjų kolegija vertina kaip CPK 284 straipsnyje reglamentuojamą prašymą atidėti teismo sprendimo vykdymą. Įvertinusi aplinkybę, kad ginčijamu sprendimu atsakovai įpareigoti tiek nugriauti statinius, tiek ir perkelti augalus, ką padaryti šaltuoju metų laiku gali būti sudėtinga ar technologiškai neįmanoma, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas tenkinti atsakovų prašymą atidėti teismo sprendimo įvykdymą. Tokią išvadą pagrindžia ir aplinkybė, kad atsakovams ilgą laiką nebuvo reiškiamos pretenzijos dėl teisės pažeidimo, į bylą nepateikta duomenų, kad sprendimo įvykdymo laikas nagrinėjamu atveju turėtų esminės reikšmės dėl savininko siekio konkrečiu būdu nedelsiant įgyvendinti nuosavybės teises į turtą. Kartu teisėjų kolegija sutinka su atsakovų apeliacinio skundo argumentu, kad sprendimo vykdymo atidėjimas nepažeistų proporcingumo principo, paliktų galimybę atsakovams išspręsti pažeidimo pašalinimo klausimą alternatyviu būdu, nepažeistų asmenų lygiateisiškumo principo, kadangi panašiu laiku įsiteisės ir teismo sprendimas atsakovų cituotoje civilinėje byloje, kurioje panašaus pobūdžio įpareigojimai buvo nustatyti gretimo sklypo savininkui.
25. Spręsdama dėl sprendimo vykdymo atidėjimo termino teisėjų kolegija akcentuoja, kad, kaip nurodyta nutarties 19, 22 pastraipose, nuo pradinio pažeidimo nustatymo yra praėję du metai, atsakovams galimybė pašalinti pažeidimą buvo suteikta ne tik tenkinant jų prašymą dėl termino pažeidimams pašalinti pratęsimo dviem mėnesiams (1 t., e. b. l. 16), bet ir atsakovų prašymu 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartimi parengiamąjį teismo posėdį paskyrus suteikiant galimybę ginčą išspręsti taikiai bei paskirtąjį 2017 m. gruodžio 6 d. posėdį atidėjus iki 2018 m. vasario 19 d. Be to, dėl ginčo nagrinėjimo apeliacine tvarka teismo sprendimo įsiteisėjimas buvo nukeltas dar 5 mėnesiams. Dėl nurodytos priežasties, nekeisdama ginčijamo sprendimo, teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 284 straipsniu, teismo sprendimo įvykdymą atideda 6 mėnesiams. Tokio termino nustatymas sukurs galimybę atsakovams sprendimą vykdyti teismo sprendimu nustatytoms priemonėms įgyvendinti palankiu metų laiku.
Dėl sprendimo nevykdymo pasekmių
26. Ginčijamu sprendimu buvo tenkintas ieškinio reikalavimas leisti Inspekcijai pašalinti dalį valstybinėje žemėje esančių objektų, jei to per nustatytą terminą nepadarys atsakovai V. P. ir E. P., išieškant iš jų visas išlaidas. Inspekcija dėl šios sprendimo dalies pateikė apeliacinį skundą, jį grįsdama dviem argumentais: netinkamai įvardinta Inspekcijos procesine padėtimi civilinėje byloje bei pareigų, viršijančių Inspekcijos kompetenciją, nustatymu.
27. Įvertinusi Inspekcijos apeliacinio skundo argumentą, kad į bylą inspekcija turėjo būti įtraukta ne atsakove, bet trečiuoju asmeniu, jog šiuo aspektu byla skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo sprendime cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-323-4115/2016 susiklosčiusios situacijos, teisėjų kolegija sprendžia, kad ši Inspekcijos nurodoma aplinkybė neturi įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui. Vadovaujantis CPK 111, 135 straipsniais, dalyvaujančiųjų byloje asmenų procesinę padėtį įvardija ieškovas. Teismui nėra suteikta teisė be ieškovo sutikimo asmens procesinę padėtį civilinėje byloje pakeisti iš atsakovo į trečiąjį asmenį. Teismas, vadovaudamasis CPK 45 straipsnio 1 dalimi, tegali pasiūlyti ieškovui patikslinti proceso dalyvio statusą, bet, ieškovui nesutikus, privalo nagrinėti bylą iš esmės (CPK 45 straipsnio 3 dalis). Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad Inspekcijos procesinis statusas nagrinėjamu atveju neturėjo įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo turiniui. Dėl tos priežasties, kad Inspekcija į bylą buvo įtraukta atsakove, Inspekcijai nebuvo sukurtos jokios papildomos pareigos (Inspekcija nebuvo pripažinta atsakinga už ginčo kilimą, iš Inspekcijos nebuvo priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ir pan.).
28. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstą atmeta Inspekcijos apeliacinio skundo argumentą, kad ginčijamu sprendimu nustatyta sprendimo vykdymo tvarka viršija inspekcijai Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 15 straipsnyje įtvirtintos Inspekcijos kompetencijos ribas. Teritorijų planavimo ir statybos priežiūros įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Inspekcija atlieka statybos valstybinę priežiūrą. Įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Inspekcija atstovauja valstybei ne tik vykdant teismų sprendimus dėl savavališkos statybos, statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą ar statybos, kuri vykdyta nesilaikant statinio projekto sprendinių, padarinių šalinimo, bet ir valstybės reikalavimu šalinant statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinius. Jokiai kitai valstybės institucijai nėra suteikta kompetencija vykdyti nurodytas funkcijas, todėl vien aplinkybė, kad ne Inspekcija, bet kita institucija atstovavo valstybės interesus teikdama ieškinį byloje, nesukuria prielaidos Inspekcijai tenkančias viešojo administravimo funkcijas perkelti kitam viešojo administravimo subjektui, neginti valstybės, kaip žemės sklypo savininkės, interesų ir nepasiekti civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-323-415/2016).
29. Apibendrindama nutarties 27–28 pastraipose išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti Inspekcijos apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
30. Atmetusi apeliacinius skundus teisėjų kolegija sprendžia, kad skirstyti išlaidas, susijusias su žyminio mokesčio mokėjimu, nėra pagrindo. Kitų išlaidas patvirtinančių dokumentų proceso dalyviai nepateikė. Bylą išnagrinėjus elektronine forma teismai neturėjo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios viršytų minimalią įstatyme įtvirtintą ribą.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinius skundus atmesti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Sprendimo vykdymą atidėti iki 2019 m. gegužės 8 d.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.