Kauno apylinkės teismo sprendimas

atsakovams, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui L. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovams E. P., V. P. bei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl valstybinės žemės atlaisvinimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Ištaka“, Kauno miesto savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tretieji asmenys UAB „Ištaka“ ir Kauno miesto savivaldybės administracija teismo nustatytu terminu atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

Bylos nagrinėjimo metu UAB „Ištaka“ atstovas paaiškino, kad atsakovams namas buvo parduotas nebaigtos statybos, be tvoros. Nurodė, kad atlikdami baigiamuosius darbus, jie tvoros nestatė ir augalų nesodino.

Trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovas į 2018 m. balandžio 11 d. teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą jis informuotas tinkamai teismo šaukimu (3 t., b. l. 1), todėl byla nagrinėtina trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad 2004 m. birželio 9 d. atsakovai su UAB „Ištaka“ sudarė sutartį dėl žemės sklypo su namu adresu (duomenys neskelbtini) pirkimo (3 t., b. l. 170–173). Šiuo metu žemės sklypas su statiniais adresu (duomenys neskelbtini) atsakovams E. P. ir V. P. priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (1 t., b. l. 37–38). 2011 m. vasario 8 d. Kauno miesto apylinkės teismas sprendimu nutraukė atsakovų santuoką (1 t., b. l. 190–193). 2016 m. lapkričio 9 d., 2017 m. balandžio 6 d. ir 2017 m. birželio 6 d. buvo surašyti žemės adresu (duomenys neskelbtini) naudojimo patikrinimo aktai (1 t., b. l. 8–10, 17–19, 27–29, 100–102). 2016 m. lapkričio 23 d. buvo surašytas statybos patikrinimo nagrinėjant skundą aktas (1 t., b. l. 76–90). 2016 m. lapkričio 28 d. atsakovui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (1 t., b. l. 25–26). Ieškovė kreipėsi į Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių dėl patikrinimo ir pažeidimų pašalinimo, nustatytų žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 99). A. E. P. ir V. P. 2017 m. balandžio 6 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Kauno skyrių dėl termino statiniams pašalinti pratęsimo (1 t., b. l. 16). 2017 m. spalio 20 d. UAB „Eleva Invest“ buvo informuota, kad yra parengtas (duomenys neskelbtini) gatvių sujungimo su Ž. E. (duomenys neskelbtini) gatve schema ir tik atlikus darbus bus galima spręsti dėl įsiterpusių valstybinės žemės sklypų projektavimo bei pardavimo, o 2018 m. sausio 5 d. ta pati įmonė informuota, jog yra pakeistos (duomenys neskelbtini) gatvės geografinės charakteristikos (1 t., b. l. 195; 2 t., b. l. 9–10). 2018 m. vasario 20 d. atsakovai kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo, 2018 m. kovo 15 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto planavimo ir architektūros skyrius pateikė atsakymą (3 t., b. l. 166–168). Byloje yra pateiktos namo bei jo aplinkos adresu (duomenys neskelbtini) fotonuotraukos (1 t., b. l. 11–15, 20–23, 30–36, 41–48, 91–98, 103–104). Taip pat pateiktas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas, Kauno miesto gatvių išdėstymo planas (2 t., b. l. 11; 3 t., b. l. 174–175). Byloje pateikta Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla (3 t., b. l. 152–165).

Dėl atsakovų E. P. ir V. P. įpareigojimo atlaisvinti valstybinę žemę

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.98 straipsnis numato, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį ieškovas turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2011; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013; 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2013).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovai E. P. ir V. P. žemės sklypą su namu adresu (duomenys neskelbtini) įsigijo iš UAB „Ištaka“ (3 t., b. l. 170–173). Atsakovai žemės sklypo ribų neginčija. A. E. P. bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad tvorą ir vartus jie patys pastatė apie 2004 metus. 2016 m. lapkričio 9 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad atsakovai yra neteisėtai užėmę 527 m² valstybinės žemės (1 t., b. l. 27–29). Atsakovai su nustatytu pažeidimu sutiko, jo neskundė ir sumokėjo 2016 m. lapkričio 28 d. paskirtą 144 Eur administracinę baudą (1 t., b. l. 25–36). Atlikus pakartotinį patikrinimą 2017 m. balandžio 6 d. buvo nustatyta, kad atsakovai pažeidimo nepašalino. Atsakovai tą pačią dieną kreipėsi į ieškovę su prašymu pratęsti terminą pažeidimams pašalinti iki 2017 m. gegužės 31 d. Atsakovai nurodė, kad nesiekė neteisėtai valdyti valstybinės žemės, be to, sužinoję apie galimą pažeidimą jo neginčijo, sumokėjo paskirtą baudą bei ėmėsi veiksmų tai ištaisyti, tačiau minėtų pažeidimų nepašalino. Nors atsakovai nurodė, kad valstybinės žemės dalies neatlaisvino, nes buvo nepalankios oro sąlygos, žiemą nebuvo galima vykdyti statybos darbų, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad jie būtų ėmęsi aktyvių veiksmų atlaisvinti valstybinę žemę ir atlikę kokius nors darbus, priešingai, byloje esantis 2017 m. birželio 2 d. patikrinimo aktas (1 t., b. l. 8–16) patvirtina, jog atsakovai anksčiau užfiksuotų pažeidimų nepašalino. Atsakovai nurodė, kad neprieštarauja dėl tvoros perstatymo, tačiau jiems reikia laiko, kadangi jie kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę ir ketina išsipirkti dalį valstybinės žemės, tačiau negali to padaryti, kol nėra išspręstas įsiterpusių valstybinės žemės sklypų projektavimo ir pardavimo klausimas. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovai į Kauno miesto savivaldybę kreipėsi 2017 m. spalio 16 d. ir 2017 m. spalio 20 d. buvo informuoti, jog sprendimo projektą dėl (duomenys neskelbtini) gatvių geografinių charakteristikų pakeitimo Kauno miesto savivaldybės tarybai ketinama pateikti iki 2017 m. lapkričio mėn. Sprendimas dėl (duomenys neskelbtini) gatvės geografinių charakteristikų pakeitimo buvo priimtas 2017 m. gruodžio 19 d. (2 t., b. l. 9–10). Šiuo atveju pažymėtina, kad pažeidimas buvo užfiksuotas dar 2016 metais, tai, kad tvora, augalai bei šiltnamis yra pastatyti valstybinėje žemėje atsakovai žinojo, tačiau iki šiol nėra atlikę jokių žemės atlaisvinimo darbų, be to, būdami suinteresuoti dėl gatvių sujungimo iki pat bylos iškėlimo teisme dienos nesidomėjo kokia yra situacija dėl gatvių geografinės charakteristikos pakeitimo ir įsiterpusių valstybinės žemės sklypų projektavimo bei pardavimo, o prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą Kauno miesto savivaldybės administracijai pateikė tik 2018 m. vasario 20 d. (3 t., b. l. 167).

Atsakovai neturi teisės statyti statinių šioje žemės dalyje (neturi statytojo teisių), o įgydami nekilnojamuosius daiktus įgijo tas pačias teises ir pareigas, kurias turėjo buvęs jų savininkas. Pažymėtina, kad statant statinius kitiems asmenims priklausančiame žemės sklype, nagrinėjamu atveju valstybinėje žemėje, pareiga gauti rašytinį savininko ar patikėtinio sutikimą, įtvirtinta tiek Civilinio kodekso (toliau – ir CK), tiek ir kituose įstatymuose. Tokia pareiga įtvirtinta ir konkrečiuose poįstatyminiuose teisės aktuose, pvz., Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkas statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, 50 punkte nurodyta, kad statant valstybinėje žemėje (išskyrus Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatytas išimtis), privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą. Iš esmės analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir anksčiau galiojusiose teisės aktuose.

Įvertinus tai, jog byloje nėra ginčo, kad atsakovai neteisėtai užėmė 527 m² valstybinės žemės dalį ir žinodami apie pažeidimą nuo 2016 metų iki šiol nėra atlikę jokių neteisėtai valdomos žemės sklypo dalies atlaisvinimo darbų ir tik po bylos iškėlimo teisme pradėjo domėtis įsiterpusių valstybinės žemės sklypų projektavimo darbais, darytina išvada, kad esama situacija atitinka CK 4.98 straipsnyje nustatytas sąlygas, tai yra, kad atsakovai, neteisėtai valdydami ieškovei nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį, pažeidžia jos teises, todėl atsakovams, neįrodžius, kad jų elgesys atitinka įstatymo numatytą pareigą laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (CK 1.137 straipsnio 2 dalis), ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovus E. P. ir V. P. atlaisvinti žemės sklypą yra pagrįstas ir tenkintinas.

Teismas pažymi, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2011-02-08 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu atsakovų E. P. ir V. P. santuoka buvo nutraukta ir žemės sklypas su namu adresu (duomenys neskelbtini) priteistas atsakovei V. P., tačiau įvertinus tai, kad valstybei priklausančioje žemės dalyje ginčo statiniai buvo pastatyti atsakovams esant santuokoje ir iki šiol NT registre nuosavybės pakeitimai pagal 2011-02-08 teismo sprendimą nėra įregistruoti, pažeidimus pašalinti teismas įpareigoja abu atsakovus – E. P. ir V. P..

Dėl leidimo atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos atlaisvinti valstybinę žemę

Ieškovė taip pat prašo leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir inspekcija) pašalinti valstybinėje žemėje esančią tvorą, vartus, augalus bei šiltnamį, jei to nepadarys atsakovai E. P. ir V. P.. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su tuo nesutiko, nurodė, kad ji vykdo padarinių šalinimą pagal teismų sprendimus tik dėl savavališkos statybos, be to, įstatymai nesuteikia jai teisės šalinti augalus bei laikiną statinį – šiltnamį.

Teritorijų planavimo ir statybos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdant teismų sprendimus valstybės naudai dėl savavališkos statybos, statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir statybos, kuri nėra savavališka ir nėra vykdoma pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, bet neatitinka statinio projekto sprendinių ar pažeidžia teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo valstybei atstovauja inspekcija.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovams E. P. ir V. P. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su namu adresu (duomenys neskelbtini). 2016 m. lapkričio 23 d. inspekcija atliko minėto žemės sklypo patikrinimą ir surašė patikrinimo aktą (1 t., b. l. 76–90). Įvertinus tai, kad statyba buvo užbaigta 2005 metais, inspekcija tvoros statybos teisėtumo klausimo nenagrinėjo, nes tvoros statybos darbai atlikti daugiau kaip prieš 10 metų. Apie tai 2016 m. gruodžio 13 d. raštu informavo Nacionalinės žemės tarnybos skyrių, kuris minėto rašto neskundė. Šiuo atveju inspekcija patikrinimo metu savavališkos statybos fakto nenustatė, byloje duomenų apie tai, kad atsakovų tvora yra pastatyta savavališkai taip pat nėra, be to, inspekcijos atstovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog patikrinimo metu savavališkos statybos aktas surašytas nebuvo, tai patvirtino ir ieškovės atstovas, tačiau nurodė, kad valstybinėje žemėje esanti tvora bei vartai pažeidžia teisės aktų reikalavimus, todėl dėl statybos padarinių šalinimo valstybei privalo atstovauti inspekcija. Nors inspekcija su tuo nesutinka, tačiau kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai statyba, kuri nors ir nėra savavališka ir nėra vykdoma pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, bet pažeidžia teisės aktų reikalavimus, dėl statybos padarinių šalinimo valstybei privalo atstovauti inspekcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323-415/2016). Nagrinėjamu atveju atsakovai neteisėtai naudojasi 527 m² valstybinės žemės ir tokiu būdu pažeidžia Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktą, kuris numato, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Taigi esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis Priežiūros įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, trečiasis asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę pašalinti statybos padarinius ginčo sklype, nes minėta statyba pažeidžia minėtą teisės akto reikalavimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ieškovė yra visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas, išskyrus žemę, kuri Žemės įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovė, kaip valstybės nuosavybės teisę įgyvendinantis subjektas, kuris teisės aktų nustatyta tvarka valstybinę žemę valdo patikėjimo teise, gina valstybės interesus, tačiau darbus, susijusius su statybos padarinių šalinimu, atlieka inspekcija, jeigu šios pareigos nevykdo pastatų savininkai, tai yra atsakovai E. P. ir V. P., todėl ieškovės prašymas leisti inspekcijai pašalinti tvorą bei vartus, tuo atveju, jei to nepadarys atsakovai, tenkintinas.

Atsakovė nurodė, kad Teritorijų planavimo ir statybos priežiūros įstatymas nenumato galimybės inspekcijai šalinti tujų gyvatvorę, ant valstybinės žemės esančius vaismedžius, vaiskrūmius, kitus dekoratyvinius augalus bei polikarbonatinių konstrukcijų šiltnamį. Teismas su tokia atsakovės pozicija sutinka, kadangi Teritorijų planavimo ir statybos priežiūros įstatymas reglamentuoja tik savavališkos statybos padarinių šalinimą, o augalai bei polikarbonatinių konstrukcijų šiltnamis nėra objektai, kuriuos pagal įstatymą turi teisę šalinti ar griauti statybos inspekcija. Atsižvelgiant į tai, kad jokie įstatymai nenumato pareigos Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos šalinti ne savavališkos statybos padarinius, ieškovės reikalavimas leisti atsakovei atlikti valstybinėje žemėje esančių augalų bei šiltnamio šalinimo darbus atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), todėl valstybei iš atsakovų E. P. ir V. P. lygiomis dalimis priteistinas 31 Eur žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Valstybė šioje byloje patyrė 15,29 Eur išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą, todėl iš atsakovų E. P. ir V. P. lygiomis dalimis valstybei priteistinos 15,29 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–270 straipsniais, 284 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovus E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti 527 m² valstybinės žemės, esančios prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pašalinant 24,67 m metalinių konstrukcijų su plytų stulpų įtvirtinimais tvorą (objekto koordinatės nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)), įvažiavime į valdą įrengtus automatinius vartus, 39,10 m metalinių segmentų tvorą su metaliniais tvorų įtvirtinimais (objekto koordinatės nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)), šalia tvoros augančią tujų gyvatvorę, ant valstybinės žemės esančius vaismedžius, vaiskrūmius, kitus dekoratyvinius augalus, polikarbonatinių konstrukcijų šiltnamį bei sutvarkyti valstybinės žemės dalį.

Leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, į. k. 288600210, pašalinti 24,67 m metalinių konstrukcijų su plytų stulpų įtvirtinimais tvorą (objekto koordinatės nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)), įvažiavime į valdą įrengtus automatinius vartus ir 39,10 m metalinių segmentų tvorą su metaliniais tvorų įtvirtinimais (objekto koordinatės nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jei to per nustatytą terminą nepadarys atsakovai E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) išieškant iš jų visas išlaidas.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 31 Eur (trisdešimt vieno euro) žyminį mokestį ir 15,29 Eur (penkiolikos eurų 29 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, mokamų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.