Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. A. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, AS Inbank filialas, akcinė bendrovė (toliau – AB) „Telia Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Julianus Inkaso“, UAB „GS Core“, UAB „Gelvora“, antstolė V. D., antstolis M. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kiti suinteresuoti asmenys per teismo nustatytą terminą atsiliepimų nepateikė, procesiniai dokumentai jiems įteikti tinkamai.

Kiti suinteresuoti asmenys ir jų atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai, gauti AB „Telia Lietuva“ ir UAB „Gelvora“ prašymai nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Fizinio asmens bankroto procedūrų paskirtis ir tikslas – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsnio 1 dalis). Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis). Taigi fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui būtina nustatyti ne tik fizinio asmens nemokumo faktą, bet ir įvertinti, ar nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

Fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau - MMA) (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Fizinio asmens nemokumui konstatuoti reikia nustatyti, jog fizinio asmens pradelsti įsipareigojimai viršija 25 Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas ir fizinis asmuo negali vykdyti skolinių įsipareigojimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sąžiningas fizinis asmuo laikytinas visiškai nemokiu tada, kai sąžiningo fizinio asmens finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję. Be to, pripažįstama, kad nemokumui nustatyti reikia atlikti fizinio asmens nemokumo priežasčių analizę, įvertinti fizinio asmens skolinių įsipareigojimų apimtį, turimo turto masę, taip pat galimas skolininko perspektyvas įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, atitinkamai sprendžiant galimybę kelti ar nekelti fiziniam asmeniui bankroto bylą (Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-877-436/2014; Panevėžio apygardos teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-147-425/2014 ).

Kasacinio teismo pažymėta, kad situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus. Vien tai, kad asmens turimų skolų suma viršija jo turimo turto vertę, nereiškia asmens nemokumo, jeigu jis gauna pajamas, kurios yra pakankamos skoloms padengti. Taip pat vien didelių pajamų gavimo faktas automatiškai nereiškia asmens mokumo, jeigu gaunamų, nors ir didelių, pajamų neužtenka jo įsipareigojimams padengti. Nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas pajamas, gaunamų sumų realumą, lėšas, būtinas pragyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai yra: AB „Telia Lietuva“ – 534,51 Eur, AS Inbank filialas – 85,08 Eur, UAB „GS Core“ – 16 561,25 Eur, UAB „Julianus Inkaso“ – 3723,93 Eur, antstolei V.D. – 190,97 Eur, antstoliui M.M. – 236,81 Eur. Viso pareiškėjas yra skolingas kreditoriams ne mažiau 21 332,45 Eur, taip pat toliau skaičiuojamos metinės palūkanos ir vykdymo išlaidos antstoliams. Nenurašoma skola valstybei sudaro 1389,62 Eur, ji nėra įtraukiama į bendrą sąrašą.

Pateiktais duomenimis pareiškėjas nuosavybės teise nekilnojamojo turto, transporto priemonių, individualių įmonių, akcijų, kitų vertybinių popierių, atsiskaitomųjų sąskaitų, grynųjų pinigų ir kito turto neturi. Pareiškėjas nevedęs, išlaikytinių neturi. Skolininkų taip pat nėra. 2022 m. sausio 11 d. teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad šiuo metu niekur nedirba, nedirba ir pajamų, susijusių su darbo užmokesčiu, negauna.

Teismas įvertinęs pareiškėjo skolinių įsipareigojimų dydį, kuris viršija 25 MMA, oficialiai rodomą pajamų santykį, turimą turtą, konstatuoja, kad pareiškėjas pagal savo finansinę padėtį negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, todėl yra nemokus FABĮ prasme. Tačiau, fizinio asmens nemokumo būklė nėra besąlyginis pagrindas iškelti bankroto bylą. Kita įstatyme numatyta sąlyga bankroto bylos iškėlimui – FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų atvejų nebuvimas. Taigi, toliau nustatinėjama, ar nėra pagrindų konstatuoti pareiškėjo nesąžiningumą ir ar egzistuoja nesąžiningo elgesio ir nemokumo priežastinis ryšys.

Antroji FABĮ nustatyta sąlyga fizinio asmens bankroto bylai iškelti – FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų pagrindų, kuriuos nustačius preziumuojamas fizinio asmens nesąžiningumas, privedant savo būklę prie nemokumo, nebuvimas. Vadovaujantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2–6 punktais, fizinio asmens nesąžiningumas kaip pagrindas atsisakyti jam iškelti bankroto bylą, preziumuojamas, jei: 1) paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais; 2) paaiškėja, kad pareiškėjas tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir kitų); 3) paaiškėja, kad pareiškėjas yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 207–209, 216, 222–223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus; 4) nuo pareiškėjo bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nėra praėję 10 metų; 5) paaiškėja, kad yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla.

Kaip nustatyta FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, asmens sąžiningumo tikrinimas dėl jo sudarytų sandorių ar kitų veiksmų, turėjusių įtakos nemokumo atsiradimui, atliekamas per paskutinius 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, nurodydamas, kad įstatymo tikslą atitiktų toks FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos aiškinimas, pagal kurį sąžiningumo aspektu būtų vertinamas pareiškėjo elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jo nemokumui. Toks aiškinimas atitiktų ir sisteminius šios teisės normos ryšius su kitomis FABĮ nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015).

Teismas pažymi, kad pareiškėjo pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo teisme priimtas 2021 m. spalio 18 d., taigi aktualus laikotarpis, per kurį turėtų būti vertinamas pareiškėjo sąžiningumas, apima laikotarpį nuo 2018 m. spalio 18 d. iki 2021 m. spalio 18 d. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo veiksmų vertinimo apibrėžtumas laike yra aiškus ir jo aiškinimas plečiamai neatitiktų FABĮ paskirties.

FABĮ normos nepateikia išsamaus nesąžiningo elgesio atvejų sąrašo, tokio elgesio nustatymo kriterijų, todėl sprendžiant dėl fizinio asmens, prašančio iškelti bankroto bylą, sąžiningumo taikoma teisminė praktika, suformuota civilinėse bylose, atsižvelgiant į FABĮ tikslą – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą ir šiame įstatyme nustatytą specialųjį teisinį reguliavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020).

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Pagal Lietuvoje pasirinktą FABĮ įtvirtintą fizinių asmenų nemokumo modelį asmeniui bankroto byla gali būti keliama ne tik tada, kai jis tapo nemokus dėl išskirtinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos, neįgalumo, nuo asmens nepriklausančio darbo netekimo ir pan.), tačiau net tada kai neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertino savo vartojimo galimybes, kas lėmė jo nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2015). Fizinių asmenų, o ypač vartotojų, išsilavinimas, gyvenimo patirtis yra skirtingi, todėl, sprendžiant dėl jų sąžiningumo, būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t.y. rūpestingas, apdairus ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako teisinių santykių subjekto vidinius motyvacinius veiksnius konkrečioje situacijoje, be kita ko, veikiamus subjektą individualizuojančių savybių, pavyzdžiui: jei tai fizinis asmuo – jo amžiaus, išsimokslinimo, praktinių įgūdžių ir pan. Siekiant nustatyti ar asmuo yra nesąžiningas būtina taikyti abu kriterijus.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Pareiga atskleisti visą informaciją teikiant pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir neslėpti tikrosios reikalų padėties – pajamų, įsiskolinimų kreditoriams atsiradimo, skolininko pareigų vykdymo ir kitų aplinkybių, proceso dalyviams kyla iš CPK 8 straipsnyje įtvirtinto kooperacijos (bendradarbiavimo) principo (FABĮ 5 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje dėl bendradarbiavimo principo taikymo yra išaiškinta, kad šis principas reiškia, jog tiek teismas, tiek šalys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys privalo bendrai veikti, siekdami proceso tikslų; šalių ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų bendradarbiavimo su teismu pareiga reiškia, kad šalys privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2006; 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015). Iš esmės tai reiškia aktyvų šalių ir bylą nagrinėjančio teismo bendradarbiavimą, todėl net ir tais atvejais, kai teismui tenka pareiga byloje ex officio (pagal pareigas) nustatyti tam tikras aplinkybes, tai nepaneigia bylos dalyvių pareigos netrukdyti teismui tinkamai organizuoti procesą ir atvirai bendradarbiaujant prisidėti prie bylai reikšmingų faktų tyrimo.

Sprendžiant fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą tai svarbu dar ir dėl to, kad asmens sąžiningumo kategorija FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme didele dalimi apibūdinama pagal subjektyviuosius asmens elgesį charakterizuojančius kriterijus, kuriems tinkamai nustatyti būtinas asmens, kurio sąžiningumas vertinamas, aktyvus, bendradarbiavimu pagrįstas dalyvavimas. Dėl to sąmoningas vengimas atskleisti teismui tikrąją reikalų padėtį, t. y. visos reikalingos medžiagos nepateikimas laiku, vengimas atskleisti aplinkybes, susijusias su skolų kreditoriams atsiradimu, skolininko pareigų vykdymu, melagingų faktų nurodymas ir kt., trukdo teismui nustatyti tikrąją faktinę situaciją, neleidžia objektyviai jos įvertinti arba užkerta kelią teisingam teisiniam kvalifikavimui. Taigi asmeniui nevykdant pareigos bendradarbiauti, teismas remiasi esama bylos medžiaga ir gali atsirasti pagrindas pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis remdamasis asmuo prašo iškelti bankroto bylą (CPK 185 straipsnis).

Išanalizavus pateiktus dokumentus ir teismo posėdyje išklausius pareiškėjo paaiškinimus, teismui kyla abejonių dėl to, ar, susiklosčius sunkiai finansinei situacijai, pareiškėjas iš tiesų dėjo maksimalias ir visas įmanomas pastangas savo mokumui pagerinti. Nustatyta, kad pareiškėjas yra jaunas (26 metų), darbingas vyras, sveikatos problemų, ribojančių darbo pasirinkimą neturi, tačiau šiuo metu niekur nedirba, ir pajamų, susijusių su darbo užmokesčiu, negauna. Teismo vertinimu, pareiškėjas A.A. būdamas darbingo amžiaus, neturėdamas sveikatos problemų ir kitų objektyvių kliūčių dirbti (byloje nėra jokių duomenų, kad jis negali dirbti dėl sveikatos ar kitų aplinkybių) galėjo atlikti aktyvius veiksmus savo mokumui atkurti, t.y. įsidarbinti ir gauti darbo užmokestį, iš kurio atitinkama dalis būtų skiriama kreditorių skoloms dengti, tačiau jokių pastangų atkurti mokumą ir susirasti geriau apmokamą darbą nedėjo. Taigi darytina išvada, kad pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų savo finansinei būklei pagerinti ir tiek darbo paieškos, tiek pastangų atsiskaityti su kreditoriais klausimais buvo pasyvus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-796-219/2015; 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-434-421/2017).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad sprendžiant, ar konkrečiu atveju paimti vartojimo kreditai sudaro pagrindą konstatuoti pareiškėjo nesąžiningumą, būtina nustatyti, ar pareiškėjas pasiskolintas lėšas naudojo būtiniausiems, esminiams poreikiams tenkinti, kokia apimtimi pareiškėjas savo veiksmais (neveikimu) prisidėjo prie šių poreikių atsiradimo ar padidėjimo, ar šių poreikių nebuvo galima patenkinti kitais būdais, neprisiimant įsipareigojimų kreditoriams, ar šiems poreikiams patenkinti pasiskolintos lėšos buvo naudojamos protingai, kokių veiksmų ėmėsi pareiškėjas, siekdamas išvengti skolinimosi. Be to, būtina nustatyti, kokią reikšmę naujai prisiimti skoliniai įsipareigojimai turėjo bendrai pareiškėjų nemokumo dinamikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis Nr. 3K-3-394-415/2015). Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad didžiausia įsiskolinimas atsirado pareiškėjui pasiėmus vartojimo kreditą iš UAB „Credit Service“ 2020 metais. Skola UAB „Julianus Inkaso“ atsirado pasiskolinus iš AB „TF Bank“ taip pat 2020 metais. Pinigai buvo panaudoti prieš tai buvusioms susikaupusioms skoloms padengti bei pragyvenimo išlaidoms. Taigi, teismo vertinimu, akivaizdu, kad pareiškėjas suvokė, kad negalės įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų, nes nauji kreditai iš esmės buvo imti tam, kad padengti senus įsipareigojimus arba skiriami pragyvenimo išlaidoms padengti, t. y. pareiškėjas sudarinėjo neprivalomus sudaryti sandorius bei didino savo nemokumą, todėl toks pareiškėjo elgesys negali būti laikomas sąžiningu.

Pastebėtina ir tai, kad pareiškėjas iš gaunamų pajamų atliko pinigų perlaidas (ar atsiskaitymus bankine kortele) lažyboms ir azartiniams lošimams, pvz: 2021 m. gegužės 13 d. gavėjui UAB „OLYMPIC CASINO GROUP BALTIJA“ pervesta – 56,33 Eur ir 4 Eur, 2021 m. gegužės 20 d. gavėjui UAB „TOP SPORT“ pervesta 56,25 Eur; 2021 m. gegužės 27 d. gavėjui UAB „TOP SPORT“ pervesta 34,59 Eur; 2021 m. birželio 13 d. gavėjui UAB „TOP SPORT“ pervesta 90 Eur; 2021 m. birželio 21 d. gavėjui UAB „TOP SPORT“ pervesta 3,83 Eur, 2021 m. liepos 11 d. gavėjui UAB „TOP SPORT“ pervesta 10 Eur ir 15 Eur; 2021 m. rugpjūčio 3 d. gavėjui UAB „TOP SPORT“ pervesta 91,99 Eur., viso per paskutinius 8 mėnesius pareiškėjas lažyboms ir azartiniams lošimams išleido 361,99 Eur. Tuo tarpu kreditoriams UAB „GS Core“ skolai dengti pareiškėjas yra pervedęs vieną 50 Eur įmoką (2021 m. birželio 11 d.), AS „Inbank filialas“ yra pervedęs vieną 115 Eur įmoką (2021 m. balandžio 20 d.), o UAB „Julianus Inkaso“ yra pervedęs vieną 60 Eur įmoką (2021 m. birželio 10 d.). Taigi iš banko sąskaitos išrašų matyti, kad lažyboms ir azartiniams lošimams per pirmus aštuonis 2021 metų mėnesius pareiškėjas lažyboms ir azartiniams lošimams išleido daugiau nei kreditoriams skolas padengti. Nors ir prie pareiškimo pridedama pažyma, kurioje nurodoma, kad pareiškėjas neturi priklausomybės azartiniams lošimams, akivaizdu, kad pareiškėjas periodiškai naudoja pinigines lėšas azartiniams žaidimams ir lažyboms, net ir likus kiek daugiau nei mėnesiui iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui padavimo dienos. Kaip jau nurodyta aukščiau, asmens nesąžiningumas gali būti nustatytas, kai duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-516/2014). Iš to, kaip pareiškėjas elgiasi su finansais, t. y. periodiškai atlieka mokėjimus lošimų ir lažybų bendrovėms, o kreditorių skoloms dengti yra atlikęs vos tris įmokas, galima teigti, kad pareiškėjas elgiasi nesąžiningai, nerūpestingai, galimai nenori ir neketina kaip galima labiau atsiskaityti su savo kreditoriais, nors galimybių daryti įmokas turėjo.

Taip pat pareiškėjas pareiškime nurodo, kad būtinųjų poreikių tenkinimui vidutiniškai per mėnesį jam reikalinga 550 Eur suma, tačiau nepagrindžia, jog nurodyta 550 Eur suma būtinoms išlaidoms per mėnesį yra tikrai būtina. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl būtinųjų išlaidų pagrindimo, yra nurodęs, kad teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo poreikiams tenkinti būtinų lėšų dydžio pagrįstumo, turi vertinti pareiškėjo pateiktą informaciją ir įrodymus (jeigu jie pateikti), o tuo atveju, kai pagal pateiktus duomenis bylos išnagrinėjimas negalimas, t.y. negalima nuspręsti dėl pagrįsto būtinųjų išlaidų dydžio, turi teisę reikalauti papildomų įrodymų (FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Vertinant lėšų, reikalingų pareiškėjo būtiniesiems poreikiams patenkinti, maksimalaus dydžio pagrįstumo klausimą, vienu iš vertinimo kriterijų galėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius. Išlaidų, reikalingų būtiniesiems poreikiams tenkinti, dydis gali viršyti nurodytą minimaliosios mėnesinės algos dydį, tačiau tam turi būti nustatyti objektyvūs kriterijai, konstatuoti konkrečioje byloje. Remiantis FABĮ 7 straipsnio 3 dalimi ir CPK 736 straipsniu, mažiausia galima tokių išlaidų suma, kurios dydžio nereikėtų įrodinėti, galėtų būti ½ MMA. Tačiau kiekvienoje konkrečioje byloje yra būtina atsižvelgti ir įvertinti, ar nustatyta suma iš tikrųjų patenkina būtiniausius asmens poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015). Kitaip tariant, išlaidos būtiniems poreikiams tenkinti, kurios viršija 1/2 dalį minimalios mėnesinės algos, turi būti pagrįstos.

Vertindamas mokumo atkūrimo plane numatytų pareiškėjo asmeniniams poreikiams tenkinti skirtų būtinųjų išlaidų pagrįstumą, teismas atsižvelgia į tai, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. minimalioji mėnesinė alga sudaro 730 Eur, todėl remiantis šioje nutartyje nurodyta kasacinio teismo praktika, taip pat FABĮ 7 straipsnio 3 dalies ir CPK 736 straipsnio nuostatomis, papildomo įrodinėjimo nereikalaujančia vieno asmens būtinųjų išlaidų suma laikytina 365 Eur suma. Pažymėtina, kad kita minėtą sumą viršijanti būtinųjų išlaidų dalis turėtų būti pagrįsta įrodymais (CPK 178 straipsnis).

Pareiškėjas mokumo atkūrimo plano 27 punkte nurodė, kad kiekvieną mėnesį pareiškėjo būtiniems poreikiams tenkinti reikalinga 550 Eur. Šią sumą sudaro: 220 Eur buto nuomai ir 330 Eur kitoms išlaidoms: maistui, komunalinėms paslaugoms, ryšio paslaugoms, transporto, higienos priemonėms, vaistams, drabužiams, avalynei. Kaip matyti, pareiškėjas nurodo reikalingas išlaidas ryšio paslaugoms, transportui (visiškai nėra aišku, kokia suma tam skiriama per mėnesį), bet nepagrindžia, kad šios išlaidos būtinos (pvz. susijusios su darbine veikla ar pan.), ar nėra galimybių šių išlaidų sumažinti. Pavyzdžiui, iš pareiškėjo banko sąskaitų matyti, kad šis naudojasi pavežėjų (taksi) paslaugomis ir dažnai leidžia pinigines lėšas degalinėse (galimai degalų įsigijimui), o pvz. viešam transportui piniginių lėšų neskiriama, taigi, galbūt nurodomas būtinas išlaidas transportui galima sumažinti pasirinkus viešąjį transportą. Sąžiningas asmuo, siekdamas kuo daugiau patenkinti kreditorių interesus, įvykdyti savo įsipareigojimus, turėtų daugiau apriboti išlaidas savo poreikiams ir nepiktnaudžiauti į būtinųjų išlaidų sąrašą įtraukiant tikrai ne pirmojo būtinumo ar ne kiekvieną mėnesį reikalingas išlaidas (Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1100-569/2016).

Pažymėtina, jog susiklosčius fizinio asmens nemokumo situacijai, fizinis asmuo turėtų riboti savo poreikius bei gyventi patiriant minimalias išlaidas, nesiekiant pasinaudoti bankroto procedūra, kaip skolų nurašymo įrankiu. Fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Dėl to fizinio asmens bankroto procedūros tikslas lemia fizinio asmens pareigą rūpintis suderinti savo ir kreditorių interesus, t. y. ieškoti skirtingų interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Asmenys, siekiantys pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra, turi sąžiningai dėti maksimalias pastangas gauti kuo didesnes pajamas, sudarančias galimybę tenkinti kreditorių reikalavimus. Dėl to asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Toks nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tuo atveju, kai jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-796-219/2015; 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-421/2017, 27 punktas). Asmens elgesys prisiimant įsipareigojimus negali būti vertinamas sąžiningumo aspektu, tačiau pareiškėjo veiksmai per 3 metų laikotarpį, kuriuo jis nesiėmė jokių pastangų sumažinti kreditorių reikalavimus, gauti pajamas ir padengti bent dalį kreditorinių įsipareigojimų vertintini kaip tiesiogiai padarę įtaką jo nemokumo būsenai.

Teismas ištyręs ir įvertinęs pareiškėjo nurodytas jo nemokumo aplinkybes, kreditorių poziciją išdėstytą atsiliepimuose, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju skolininkas, būdamas nemokus, nesiekė bent iš dalies atsiskaityti su savo kreditoriais, neatliko ir neatlieka veiksmų mokumui atkurti, todėl jam negali būti taikomas Fizinių asmenų bankroto įstatymas.

Pažymėtina, kad bankroto bylos iškėlimo tikslas FABĮ prasme yra nenurašyti ar anuliuoti fizinio asmens skolas, bet atkurti fizinio asmens mokumą, kad vykdydamas patvirtintą planą, galėtų patenkinti kreditorių reikalavimus. FABĮ negali tapti priemone ar sąmoningu mėginimu išvengti ar išsisukti nuo skolinių įsipareigojimų vykdymo, teismas negali iškelti bankroto bylos fiziniam asmeniui, kuris neplanuoja atsiskaityti su savo kreditoriais. Tuo tarpu šiuo atveju byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas buvo pernelyg pasyvus, nedėjo pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais, nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, o priešingai – mažino savo pajamas, todėl toks jo (ne)veikimas pripažintinas nesąžiningu.

Taigi, pareiškėjas FABĮ 1 straipsnio 1 dalies prasme nėra sąžiningas, o įvertinus tai, kad pareiškėjas teikiamu pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo siekia ne atkurti savo mokumą, o nurašyti skolas, pareiškėjui iškėlus bankroto bylą nebūtų pasiektas FABĮ tikslas. Teismo vertinimu, toks pareiškėjo nesąžiningumas (pastangų gauti pajamų ir atsiskaityti su kreditoriais nedėjimas, siekimas nurašyti savo skolas ir galimai tikrųjų pajamų neatskleidimas) yra pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą, nes jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. tarp pareiškėjo nesąžiningumo ir jo nemokumo yra priežastinis ryšys (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-219/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-313/2016). Dėl šių priežasčių teismas pareiškėjo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmeta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 292 straipsniais, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 straipsniu, 6 straipsnio 1-3 dalimis, 5 straipsnio 8 dalies 1, 4 punktais, teismas

nutaria:

pareiškimo netenkinti.

Atsisakyti iškelti pareiškėjui A. A. fizinio asmens bankroto bylą.

Nutartį nusiųsti pareiškėjui, jo atstovui, kreditoriams.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.