- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-12
- Bylos Nr.
- 2S-1100-569/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02882-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Pareiškėjas
- A. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- A. U., uždaroji akcinė bendrovė ,,Būsto paskolų draudimas“, akcinė bendrovė „Swedbank“
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. Ž. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. Ž. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys: A. U., uždaroji akcinė bendrovė ,,Būsto paskolų draudimas“, akcinė bendrovė „Swedbank“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja A. Ž. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama jai iškelti bankroto bylą. Bankroto administratoriumi prašė paskirti įmonių bankroto administravimo paslaugas teikiančia uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) ,,Klaipėdos administratorių biuras“. Nurodė, kad pareiškėjos skoliniai įsipareigojimai pareiškimo pateikimo dieną yra 159 906,12 Eur. Skoliniai įsipareigojimai, kurių pareiškėja negali įvykdyti, susidarė, nes nutraukus santuoką su A. U., pareiškėja viena moka būsto paskolą, išlaiko nepilnametį vaiką – G. U., buvęs sutuoktinis neteikia vaikui išlaikymo. Šiuo metu pareiškėjos pajamos per mėnesį, atskaičius mokesčius, yra apie 1 400 Eur per mėnesį. Pareiškėja neturi nekilnojamojo turto, išskyrus nebaigtos statybos gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, kurie yra įkeisti prievolių įvykdymui užtikrinti. Šiuo metu gyvena su dukra nuomojamame bute. Pareiškėja nurodė, kad per mėnesį kreditoriams reikėtų sumokėti daugiau nei 1 000 Eur sumą, tačiau, buvusiam sutuoktiniui nieko nemokant, ji neturi galimybės kas mėnesį mokėti atitinkamo dydžio įmokas kreditoriams. Pareiškėja turi įmonę, tačiau šiuo metu įmonė nevykdo veiklos, todėl pajamų nėra. Pareiškėja nurodė, kad jai su dukra būtiniems poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga bendra būtinųjų išlaidų suma yra 1 290 Eur per mėnesį. Pareiškėja sudarė naują nuomos sutartį ir sumažino savo išlaidas už automobilio nuomą – buvo 170 Eur, o dabar 73 Eur. Kitų išlaidų mažinti neketina.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. spalio 18 d. nutartimi pareiškėjos A. Ž. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo atmetė.
3. Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad, prieš sudarant su bendrove būsto kredito draudimo sutartį, kredito bendrovei pareiškėja buvo nurodžiusi, kad jos pajamos yra 506,84 Eur, o šiuo metu pareiškėjos pajamos yra daug didesnės, kredito sutarties sudarymo metu pareiškėja jau turėjo nepilnametę dukra G. U., darė išvadą, jog prisiimdama įsipareigojimus pareiškėja juos ketino vykdyti gaudama daug mažesnes pajamas, net atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad santuoka tarp pareiškėjos ir A. U. nutraukta, buvęs sutuoktinis yra solidarus skolininkas.
4. Teismas konstatavo, kad bankui palūkanos pagal Kredito sutartį nebebuvo mokamos nuo 2011 m. rugsėjo 5 d., o teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo buvo priimtas 2011 m. gruodžio 19 d., t. y. jau prieš priimant teismui sprendimą dėl santuokos nutraukimo pareiškėja nustojo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Dėl to teismas sprendė, kad prisiimti įsipareigojimai toliau buvo nevykdomi ne dėl negalėjimo, bet dėl nenoro juos vykdyti. Teismas konstatavo, kad pareiškėja kai kuriais mėnesiais gavo didesnes sumas, nei 1 737,72 Eur. Atsižvelgiant į tai, teismas vertino, kad pareiškėja kreditoriams įmokų, net gaudama daug didesnę atlyginimo sumą, nurodytais mėnesiais nepadidino, todėl sprendė, kad prisiimti įsipareigojimai toliau buvo nevykdomi ne dėl negalėjimo juos vykdyti, bet dėl nenoro jų vykdyti.
5. Teismas sprendė, kad pareiškime nėra pateikta duomenų, jog nuo 2015 m. lapkričio mėn. finansinė situacija pasikeitė ir įsipareigojimų nebėra galimybės vykdyti. Todėl sprendė, kad, atsižvelgiant į skolininkės gaunamas pajamas, įsipareigojimai bendrovei pagal Mokėjimų draudimo susitarimą dalimis gali būti vykdomi. Teismas sprendė, jog, atsižvelgiant į pareiškėjos gaunamas pajamas, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėja yra nemoki ir kad negali dalimis vykdyti įsipareigojimų. Pareiškėjai gaunant pajamas, kurios daugiau nei 4 kartus viršija minimalią mėnesinę algą, bei patiriant protingas išlaidas, pareiškėja turi realias galimybes dalimis vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, atsižvelgiant taip pat į tai, kad ji yra solidariai atsakinga su A. U..
6. Teismas sprendė, kad prašoma būtinųjų išlaidų minimaliems poreikiams suma yra neprotingai didelė, pareiškėja, norėdama, kad jai būtų iškelta bankroto byla, nesistengia riboti savo poreikių, neketina atsisakyti prabangos prekių ar paslaugų, siekdama patenkinti tik savo, bet ne kreditorių interesus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėja A. Ž. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Nepagrįstos teismo išvados, kad įmokų kreditoriams nepadidinimas, gavus didesnes pajamas, vertintinas kaip nenoras vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Apeliantės teigimu, padidintos pajamos gautos tik kelis mėnesius, likusiais mėnesiais pareiškėjos pajamos buvo kaip ir nurodoma pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiškėja viena pati augina ir išlaiko nepilnametę dukrą. Apeliantė užima svarbias pareigas savo darbovietėje. Apeliantės teigimu, visiškai pateisinama yra tai, jog keletą mėnesių gavusi padidintas pajamas, pareiškėja, atsakingai galvodama apie savo atžalos ateitį, kaip užtikrinti išsilavinimo galimybę ateityje, kelis kartus gavusi neplanuotas padidintas pajamas nepadidino įmokų kreditoriams.
7.2. Nepagrįsta teismo išvada, jog, atsižvelgiant į pareiškėjos gaunamas pajamas, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėja yra nemoki ir negali dalimis vykdyti įsipareigojimų. Apeliantės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams siekia apie 159 906,12 Eur. Tokio dydžio įsipareigojimų įvykdyti apeliantė neturi galimybių – iš kredito lėšų įsigytas turtas yra stipriai nuvertėjęs, be to, po skyrybų proceso jai atiteko tik ½ turto dalis, o kito vertingo turto apeliantė neturi.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Pareiškėjos pajamos šiuo metu yra daug didesnės, nei būsto kredito sutarties sudarymo metu, kada pajamos siekė 506,84 Eur. Žymiai padidėjo pajamos, tačiau, nepaisant to, pareiškėjos veiksmai rodo tik jos nenorą vykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Atskirojo skundo teiginiai dėl didėjančių vaiko išlaidų bei darbovietėje užimamų pareigų, lemiančių didesnes išlaidas, vertintini kritiškai. Aukštų pareigų užėmimas darbovietėje kaip tik turi sudaryti sąlygas vykdyti įsipareigojimus, o ne apriboti galimybes juos vykdyti. Jau būsto kredito sutarties sudarymo metu pareiškėja turėjo nepilnametį vaiką, todėl galėjo įvertinti ateityje didėsiančias vaiko išlaikymo išlaidas.
8.2. „Swedbank“, AB, įsipareigojimams vykdyti yra įkeistas visas nekilnojamasis turtas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Pardavus tiek pareiškėjos, tiek pareiškėjos sutuoktinio turto dalis, gautos lėšos būtų skirtos hipotekos kreditoriaus „Swedbank“, AB reikalavimui tenkinti. Pažymėtina, kad bendrovė 2016 m. balandžio 5 d. sutiko parduoti „Swedbank“, AB, įkeistą nekilnojamąjį turtą už 77 000,00 Eur, tačiau dėl pareiškėjos veiksmų nekilnojamojo turto pardavimo sandoris neįvyko ir nebuvo padengta didžioji dalis įsipareigojimų. Pareiškėjos įsiskolinimo dydis turi būti vertinamas atsižvelgiant į terminą, per kurį pareiškėja įsipareigojo įvykdyti įsipareigojimus, t. y. į 25 metus. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjos gaunamos pajamos yra daugiau nei 4,5 karto didesnės nei minimali mėnesinė alga, taip pat atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjos prievolė vykdyti įsipareigojimus yra solidari su A. U., nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėja negali įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Byloje sprendžiama, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti pareiškėjai fizinio asmens bankroto bylą.
10. Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis). FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens nemokumas yra tokia būklė, kai jis ne tik turi įsipareigojimų, kurie viršija 25 MMA ir kurių mokėjimo terminai yra suėję, bet ir negali šių įsipareigojimų vykdyti. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja A. Ž. su savo buvusiu sutuoktiniu A. U. yra solidariai skolinga kreditoriams UAB „Būsto paskolų draudimas“ – 116 584,21 Eur, „Swedbank“, AB – 43321,91 Eur, viso skola – 159 906,12 Eur. Taigi pareiškėjos A. Ž. skola kreditoriams sudaro 159 906,12 Eur. Šie pradelsti skoliniai įsipareigojimai viršija FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje numatytą 25 MMA.
11. Nemokumo sąlyga negali būti siejama išimtinai tik su absoliučia pradelstų įsipareigojimų suma, todėl privalo būti įvertintos asmens, prašančio iškelti jam bankroto bylą, galimybės įvykdyti įsipareigojimus. Sąžiningas fizinis asmuo laikytinas visiškai nemokiu tada, kai jo finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių vykdymo terminai yra suėjęs. Nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar pareiškėja realiai negali įvykdyti savo skolinių įsipareigojimų.
12.Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja su buvusiu sutuoktiniu A. U. asmeninės nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto – po ½ žemės sklypo su statiniais adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), po ½ žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini). Turtui taikyta hipoteka kreditoriaus naudai. Pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) vienintelė akcininkė ir vadovė, jai priklauso 100 vnt. paprastųjų vardinių (duomenys neskelbtini) akcijų, vienos akcijos vertė 28,96 Eur, įmonė savo veiklą nuo 2015-01-01 iki 2019-12-31 yra sustabdžiusi. Pareiškėja transporto priemonių neturi. Pareiškėja A. Ž. dirba (duomenys neskelbtini) vadove, jos gaunamo darbo užmokesčio suma yra 1 737,72 Eur, neatskaičius mokesčių. Iš bylos duomenų matyti, kad kai kuriais mėnesiais pareiškėja gauna ir didesnį darbo užmokestį nei 1737,72 Eur, pvz.: 2015-04-01 atlyginimas buvo 4 400,49 Eur, 2016-04-01 atlyginimas buvo 5 178,87 Eur. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja gauna pajamas, kurios daugiau nei 4 kartus viršija minimalią mėnesinę algą. Taip pat pažymi, jog kai kuriais mėnesiais pareiškėjos gaunamos pajamos būna net dar didesnės.
13. Situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus. Vien tai, kad asmens turimų skolų suma viršija jo turimo turto vertę, nereiškia asmens nemokumo, jeigu jis gauna pajamas, kurios yra pakankamos skoloms padengti (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/-219/2015).
14. Pažymėtina, kad „Swedbank“ AB, įsipareigojimams vykdyti yra įkeistas visas nekilnojamasis turtas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Pardavus tiek pareiškėjos, tiek pareiškėjos sutuoktinio turto dalis gautos lėšos būtų skirtos hipotekos kreditoriaus „Swedbank“, AB, reikalavimui tenkinti. Pažymėtina, kad A. U. UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateikė prašymą dėl hipoteka įkeisto turto pardavimo už 60 000,00 Eur, nurodydamas, kad po turto pardavimo mokės bendrovei po 100,00 Eur per mėnesį skolai dengti. Pareiškėja A. Ž. 2016-03-23 UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateikė prašymą dėl hipoteka įkeisto turto pardavimo už 60 000,00 Eur, nurodydama, kad po turto pardavimo mokės bendrovei po 200,00 Eur per mėnesį skolai dengti. Į bylą pateikti duomenys, kad yra asmuo, sutinkantis pirkti pareiškėjai ir jos sutuoktiniui priklausantį minėtą turtą ir už 77 000,00 Eur. 2016-02-22 kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2016 m. balandžio 5 d. raštu yra informavęs „Swedbank“ AB apie leidimą parduoti įkeistą turtą už 77 000,00 Eur.
15.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, matyti, kad yra galimybė parduoti pareiškėjos įkeistą turtą už 77 000,00 Eur, todėl pareiškėjos skola kreditoriams sumažėtų beveik per pusę (159 906,12 Eur – 77 000,00 Eur = 82 906,12 Eur). Kaip matyti, pareiškėja UAB „Būsto paskolų draudimas“ po įkeisto turto pardavimo siūlė mokėti po 200,00 Eur per mėnesį likusiai skolai dengti. A. U. – 100,00 Eur per mėnesį. Vertinant paminėtus duomenis, kad solidarūs skolininkai patys siūlo mokėti po 300,00 Eur per mėnesį (300,00 × 12 = 3600,00 Eur; 3600,00 Eur × 23 = 82 800 Eur), likusią skolos dalį grąžintų maždaug per 23 metus. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad tai gana daug metų, tačiau pastebėtina, kad pareiškėja su sutuoktiniu paskolą taip pat ėmėsi 25 metams. Be to, pareiškėja ir A. U. tokius mokėjimus siūlydami UAB „Būsto paskolų draudimas“, tikėtina įvertino, kiek metų truks skolos grąžinimas. Taip pat pastebėtina, kad pareiškėjos ar A. U. finansinė padėtis ateityje gali gerėti ir solidarūs skolininkai gali turėti galimybę skolą kas mėnesį dengti didesne suma. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas vertina kaip pagrįstas pirmosios instancijos teismo išvadas, kad pareiškėja, gaudama pajamas, kurios daugiau nei 4 kartus viršija minimalią mėnesinę algą, bei patirdama protingas išlaidas, turi realias galimybes dalimis vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, atsižvelgiant taip pat į tai, kad ji yra solidariai atsakinga su A. U..
16. Pareiškėja nurodė, kad jos ir jos išlaikomo nepilnamečio vaiko išlaidos būtiniesiems poreikiams tenkinti yra 1 290 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjos prašoma būtinųjų išlaidų minimaliems poreikiams suma yra neprotingai didelė, kad pareiškėja, norėdama, kad jai būtų iškelta bankroto byla, siekdama patenkinti ne tik savo, bet ir kreditorių interesus, nesistengia riboti savo poreikių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog vertinant lėšų, reikalingų pareiškėjo poreikiams tenkinti, dydžio pagrįstumą, vienu iš vertinamųjų kriterijų galėtų būti minimali mėnesio alga, kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytina nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius. Kartu pažymėtina, kad išlaidų, reikalingų būtiniesiems poreikiams tenkinti, dydis gali viršyti minimalios mėnesio algos dydį, tačiau tam turi būti nustatyti objektyvūs kriterijai, pavyzdžiui, tai galėtų būti siekiančio bankroto asmens ir (ar) jo išlaikytinių sveikatos būklė, tam tikri objektyviai nustatyti specialieji poreikiai ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Atskirojo skundo argumentai dėl didėjančių vaiko išlaidų bei darbovietėje užimamų pareigų, lemiančių didesnes išlaidas, vertintini kritiškai. Sąžiningas asmuo, siekdamas kuo daugiau patenkinti kreditorių interesus, įvykdyti savo įsipareigojimus, turėtų daugiau apriboti išlaidas savo poreikiams ir nepiktnaudžiauti į būtinųjų išlaidų sąrašą įtraukiant tikrai ne pirmojo būtinumo ar ne kiekvieną mėnesį reikalingas išlaidas. Nors pareiškėja nurodo, kad ji viena išlaiko dukrą, iš byloje esančių duomenų matyti, kad nors ne reguliariai, tačiau prie vaiko išlaikymo prisideda ir jos tėvas A. U.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, reikalaujamos iš dalies nepagrįstos išlaidos būtiniesiems poreikiams tenkinti, aplinkybės, kad pareiškėja gaudama pajamas net 4 kartus viršijančias MMA, prisiimtų įsipareigojimų nevykdė net ir iš dalies, suteikia pagrindą išvadai, kad prisiimti įsipareigojimai toliau buvo nevykdomi ne dėl negalėjimo juo vykdyti, bet dėl nenoro juos vykdyti. Pažymėtina, kad FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.
17. Įvertinus bylos duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog negalima teigti, kad pareiškėjos būklė yra kritinė ir ji negali atsiskaityti su kreditoriais. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsižvelgiant į pareiškėjos gaunamas pajamas, taip pat į tai, kad pareiškėjos prievolė vykdyti įsipareigojimus yra solidari su A. U., nėra pagrindo teigti, kad pareiškėja yra nemoki ir negali dalimis per protingą terminą vykdyti įsipareigojimų. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atsisakymas iškelti fizinio asmens bankroto bylą pareiškėjai neužkerta kelio kreiptis su atitinkamu reikalavimu į teismą iš naujo pasikeitus aplinkybėms.
18. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.