- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-24
- Bylos Nr.
- e2A-510-370/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05252-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė, Rasa Gudžiūnienė, Vytautas Zelianka
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Baltrita“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Active Construction Management“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltrita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3088-565/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Active Construction Management“ (buvęs pavadinimas „Irdaiva“) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltrita“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Irdaiva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama iš atsakovės UAB „Baltrita“ priteisti jai 88 681,13 Eur skolą, 6 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2018 m. vasario 2 d. su atsakove sudarė Rangos sutartį Nr. 02/02 (toliau – ir Rangos sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo savo jėgomis atlikti (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės scenos ir amfiteatro betonavimo darbus. Kadangi atsakovė pati savarankiškai nesugebėjo vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų, ieškovė, siekdama projekto „(duomenys neskelbtini) ežero pakrantės scenos ir amfiteatro betonavimo darbus“ sėkmingo, tinkamo ir savalaikio įvykdymo, pagal susitarimą su atsakove, ją aprūpindavo statybinėmis medžiagomis, įrenginiais, kitais resursais bei organizacinėmis techninėmis priemonėmis.
3. Atsakovė prisiėmė sutartinius įsipareigojimus sumokėti už jai pateiktas ir parduotas statybines medžiagas, įrankius, aprūpinimą įrenginiais ir už organizacines technines priemones. 2018 m. vasario 28 – gegužės 31 d. ieškovė pateikė atsakovei apmokėti PVM sąskaitas faktūras Nr. IRD1800048, IRD1800119, IRD1800116, IRD1800120, IRD1800084, IRD1800130, IRD1800123, IRD1800124, IRD1800167, IRD1800161, IRD1800177, IRD1800197, IRD1800186, IRD1800229, IRD1800210, IRD1800248, IRD1800272 už parduotas medžiagas ir suteiktas paslaugas. Atsakovė nereagavo į ieškovės daugkartinius raginimus atsiskaityti, todėl, ieškovės vertinimu, atsakovė vengė savo tinkamo prievolių įvykdymo.
4. Pagal atsakovei pateiktas sąskaitas, ji nėra sumokėjusi ieškovei 77 405,31 Eur. 2019 m. kovo 28 d. ieškovė pateikė apmokėti atsakovei PVM sąskaitą-faktūrą Nr. IRD1900082 už parduotas medžiagas ir suteiktas paslaugas, kurios suma – 11 275,82 Eur. Šios sąskaitos atsakovė taip pat neapmokėjo.
Atsiliepimas
5. Atsakovė UAB „Baltrita“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad jai atlikus pirmuosius darbus pagal Rangos sutartį, ieškovė pareiškė, jog sumokės už šiuos darbus tik tuo atveju, jeigu ji pirks iš ieškovės statybines medžiagas ir paslaugas, reikalingas rangos sutarčiai vykdyti. Atsakovė buvo priversta sutikti su tokiu ieškovės reikalavimu.
6. Ieškovė į Rangos objektą pristatė medžiagas pagal PVM sąskaitas-faktūras Nr. IRD1800084, IRD1800116 ir IRD1800119. Atsakovė priėmė šias medžiagas. Po to atsakovė pateikė ieškovei 2018 m. vasario 26 d. atliktų darbų aktą, tačiau ieškovė už atliktus darbus pagal šį aktą nesumokėjo, nurodžiusi, kad sumokės, kai bus atlikti visi darbai ir jei atsakovė pirks iš ieškovės medžiagas bei paslaugas, reikalingas Rangos sutarčiai vykdyti.
7. Atsakovei toks ieškovės elgesys buvo nepriimtinas, nes ieškovė medžiagų / paslaugų kainų nederino su ja, jų kainas įrašė į sąskaitas savo nuožiūra. Atsakovei kilo įtarimas, kad ieškovė siekia priversti atsakovę pirkti medžiagas / paslaugas su kaina, kuri kompensuotų atsakovei už jos atliktus Rangos darbus ieškovei. Dėl šios priežasties atsakovė sustabdė rangos sutarties vykdymą.
Atsiliepimas
8. Atsakovė tvirtino, kad negavo medžiagų / paslaugų pagal ieškovės nurodytas PVM sąskaitas faktūras, išskyrus pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. IRD1800084, IRD1800116 ir IRD1800119. Apie PVM sąskaitų-faktūrų, išskyrus PVM sąskaitas-faktūras Nr. IRD1800084, IRD1800116 ir IRD1800119, išrašymą atsakovė sužinojo tik gavusi ieškinį, šios sąskaitos atsakovei nebuvo pateiktos apmokėti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės UAB „Baltrita“ ieškovės UAB „Irdaiva“ naudai 6 690,15 Eur skolą, 6 proc. metines procesines palūkanas už šią sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. balandžio 10 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 150,53 Eur bylinėjimosi išlaidas.
10. Teismas nustatė, kad 2018 m. vasario 2 d. ieškovė su atsakove sudarė Rangos sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo savo jėgomis, rizika ir atsakomybe pagal ieškovės pateiktą techninę specifikaciją bei darbo projektus atlikti (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės scenos ir amfiteatro betonavimo darbus. 2018 m. vasario 28 – gegužės 31 d. ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitas faktūras 83 744,43 Eur sumai. 2019 m. kovo 28 d. ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. IRD1900082, kurios suma – 11 275,82 Eur. Iš su ieškiniu pateiktos lentelės „Išrašytų SF apmokėjimas“ teismas nustatė, kad atsakovė pagal su ieškiniu pateiktas PVM sąskaitas faktūras yra sumokėjusi ieškovei 6 339,12 Eur.
11. Teismas atkreipė dėmesį, jog lentelėje „Išrašytų SF apmokėjimas“ yra nurodyta, kad atsakovė yra visiškai apmokėjusi PVM sąskaitas faktūras Nr. IRD1800048 ir IRD1800130. Šios sąskaitos buvo išrašytos už „genrangos patarnavimus“. Atsakovė nėra išrašiusi ieškovei sąskaitos už rangos darbus, todėl, teismo vertinimu, buvo neaiški suma, kurią pagal rangos sutarties 3.1. punkto antros dalies nuostatas ieškovė turėjo teisę išskaityti. Be to, ieškovė neteikė paaiškinimų, kaip buvo apskaičiuotos PVM sąskaitose faktūrose Nr. IRD1800048 ir IRD1800130 nurodytos sumos.
12. Teismas nustatė, kad PVM sąskaitas faktūras Nr. IRD1800084, IRD1800116 ir IRD1800119 atsakovės direktorius yra pasirašęs, patvirtindamas šiose sąskaitose nurodytų medžiagų bei paslaugų gavimą. Kitos su ieškiniu pateiktos PVM sąskaitos-faktūros atsakovės nėra pasirašytos. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad šios sąskaitos buvo pateiktos atsakovei apmokėti. Teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovei buvo perduotos atsakovės nepasirašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos medžiagos bei paslaugos.
13. Teismas, susipažinęs su ieškovės pateikta statybos darbų žurnalo kopija, atkreipė dėmesį, jog paskutinis įrašas apie atsakovės darbą objekte yra padarytas 2018 m. kovo 19 d., tačiau atsakovė 2018 m. kovo mėn. išvyko iš objekto nebaigusi darbų, tai buvo nurodyta ir atsakovės procesiniuose dokumentuose, o didžioji dalis su ieškiniu pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų (Nr. IRD1800123, IRD1800124, IRD1800167, IRD1800161, IRD1800177, IRD1800197, IRD1800186, IRD1800229, IRD1800210, IRD1800248, IRD1800272) yra išrašytos 2018 m. kovo 27 d. ir vėliau, t. y. kai atsakovė rangos objekte pagal byloje esančius įrodymus jau nebedirbo, taigi, negalėjo priimti medžiagų bei paslaugų ir poreikio tam nebeturėjo.
14. Teismas, susipažinęs su liudytojų parodymais, kad ieškovė išrašė sąskaitas faktūras atsakovei, kai ji jau nebevykdė Rangos sutarties, nes jos darbai buvo atlikti nekokybiškai, todėl reikėjo medžiagų ir paslaugų nekokybiškiems darbams taisyti, pažymėjo, kad šios aplinkybės nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl jos nėra vertinamos ir dėl jų teismas nepasisakys. Teismas išaiškino, jog ieškovė turi teisę pareikšti atsakovei atskirą ieškinį dėl nuostolių, patirtų netinkamai atlikus rangos darbus, atlyginimo.
15. PVM sąskaita faktūra Nr. IRD 1800123 išrašyta 2018 m. kovo 27 d. dėl 1 000 Eur baudos sumokėjimo už atsakovės darbuotojo nušalinimą nuo darbo dėl neblaivumo. Baudos skyrimo pagrindu nurodytas 2018 m. kovo 24 d. nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo aktas, tačiau, teismas atkreipė dėmesį, jog paskutinis įrašas apie atsakovės darbą objekte yra padarytas 2018 m. kovo 19 d., todėl teismui buvo neaišku, kaip atsakovės darbuotojas galėjo būti nušalintas nuo darbo 2018 m. kovo 24 d. Įrodymų apie šios sąskaitos pateikimą atsakovei apmokėti byloje nepateikta, todėl, nesant įrodymų, kad atsakovės darbuotojas 2018 m. kovo 24 d. buvo nušalintas nuo darbo dėl neblaivumo, teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovė turi sumokėti ieškovei 1 000 Eur baudą pagal rangos sutarties 9.13 punktą. Be to, atsakovė prašė ieškovės reikalavimui dėl baudos priteisimo taikyti 6 mėnesių ieškinio senaties terminą, kuris iki ieškinio pareiškimo jau yra suėjęs. Teismas, nenustatęs svarbių termino praleidimo priežasčių, dėl kurių šis terminas galėtų būti atnaujintas, reikalavimą dėl 1 000 Eur baudos priteisimo atmetė ir kaip pareikštą praleidus ieškinio senaties terminą.
16. Teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, sprendė iš atsakovės ieškovės naudai priteisti 6 690,15 Eur skolą (13 029,27 Eur - 6 339,12 Eur) už medžiagas bei paslaugas, parduotas / suteiktas pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. IRD1800084, IRD1800116 ir IRD1800119 (CK 6.305 str. 1 d., 6.716 str. 1 d.), taip pat 6 proc. metinės procesinės palūkanas už šią sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. balandžio 10 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.). Kitą ieškinio dalį teismas atmetė. Iš atsakovės ieškovės naudai teismas taip pat priteisė 150,53 Eur žyminį mokestį, apskaičiuotą pagal patenkintų ieškinio reikalavimų sumą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
17. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Baltrita“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimo dalį dėl priteistos iš jos 6 690,15 Eur skolos, 6 proc. metinių procesinių palūkanų, 150,53 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai. Apeliaciniame skunde atsakovė pakartoja bylos faktines aplinkybes bei jos procesinę eigą, savo skundą grindžia iš esmės tapačiais argumentais, kaip ir pirmosios instancijos teisme, papildomai pažymi:
17.1. Įvertinus ieškovės PVM sąskaitų faktūrų išrašymo aplinkybes ir jų paskirtį, akivaizdu, kad nors trijose PVM sąskaitose faktūrose yra buvusio apeliantės vadovo parašai, tai dar nereiškia, jog apeliantė realiai užsakė ir gavo prekes bei paslaugas, o, sustabdžiusi ir nutraukusi subrangos darbus, jas išsigabeno, t. y. jai kilo prievolė sumokėti jų kainą.
17.2. Apeliantė 2019 m. rugpjūčio 8 d. posėdyje pateikė prašymą kviesti liudytoju buvusį apeliantės vadovą, prašymas buvo tenkintas, tačiau jam teismo šaukimo įteikti pirmojo jo siuntimo metu nepavyko ir byla buvo išnagrinėta negavus jo liudijimo (prašymą pateikė tiek apeliantė, tiek ieškovė). Taip teismas eliminavo apeliantei galimybę įrodyti, kad jai nereikėjo ir ji nenaudojo prekių bei paslaugų, nurodytų 2018 m. vasario 28 d. PVM sąskaitose faktūrose Nr. IRD1800084, IRD1800116, IRD1800119, o šios prekės bei paslaugos buvo reikalingos ieškovei, kuri jas, paliktas statybvietėje, perėmė ir sunaudojo savo tiesioginių įsipareigojimų statytojui įvykdymui.
17.3. Apeliantė nurodo, kad ji iš esmės buvo subrangovė, nes darbų atlikimą užsakė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija iš ieškovės kaip rangovės, kuri, tikėtina, už medžiagas ir paslaugas jau bus sumokėjusi ieškovei, nors ieškovė su atsakove už dalį darbų nėra atsiskaičiusi. Apeliantės vertinimu, ieškovė, reikšdama ieškinį, siekė nepagrįsto dvigubo pelno apeliantės sąskaita ir iš dalies jį gavo, t. y. pirmosios instancijos teismui išsamiai ir objektyviai neištyrus visų aplinkybių, skundžiama sprendimo dalimi buvo priteista apeliantės skola ieškovei. Kadangi skola priteista nepagrįstai, atitinkamai nepagrįstai buvo priteistos palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos.
Atsiliepimas
18. Bankrutuojanti UAB (toliau – ir BUAB) „Active Construction Management“ (buvęs pavadinimas UAB „Irdaiva“) atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:
18.1. Tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta medžiagų ir paslaugų pirkimo pardavimo sutartis, todėl atsakovė, priėmusi medžiagas ir paslaugas, tai patvirtino jos vadovo parašas, įgijo prievolę atsiskaityti su ieškove.
18.2. Apeliantės argumentai, kad byloje nėra įrodymų, jog jai tos prekės buvo reikalingos, ji prekes užsakė, neturi teisinės reikšmės ir niekaip nepaneigia pirkimo pardavimo sutarties tarp šalių sudarymo.
18.3. Pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylą ir priėmė teisingą sprendimą, kurio naikinti ar keisti nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
20. 2019 m. vasario 19 d. UAB „Irdaiva“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu prašydama iš UAB „Baltrita“ priteisti 77 130,31 Eur. Siekiant užtikrinti reikalavimo įvykdymą pareiškėja taip pat prašė teismo taikyti UAB „Baltrita“ atsiskaitomosiose sąskaitose esančių lėšų ir / arba turto areštą bendrai 77 133, 31 Eur sumai, leidžiant atsiskaityti su kreditore UAB „Irdaiva“.
21. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 21 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininkės UAB „Baltrita“ kreditorei UAB „Irdaiva“ skolą 77 133,31 Eur, 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. vasario 21 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas 383 Eur. 2019 m. vasario 21 d. nutartimi teismas kreditorės UAB „Irdaiva“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
22. UAB „Baltrita“ 2019 m. kovo 15 d. pateikus prieštaravimus, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 15 d. nutartimi priėmė skolininkės UAB „Baltrita“ prieštaravimus ir nustatė UAB „Irdaiva“ 14 dienų terminą ieškiniui pateikti.
Žemesnės instancijos teismas
23. 2019 m. balandžio 1 d. UAB „Irdaiva“ pateikė ieškinį, kuriame prašė priteisti iš UAB „Baltrita“ 88 681,13 Eur skolą, 6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
24. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 3 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-10460-1080/2019, priėmė ieškovės UAB „Irdaiva“ ieškinį ir perdavė jį pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui.
25. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės UAB „Baltrita“ ieškovės UAB „Irdaiva“ naudai 6 690,15 Eur skolą, 6 proc. metines procesines palūkanas už šią sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. balandžio 10 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 150,53 Eur bylinėjimosi išlaidas.
26. Atsakovė UAB „Baltrita“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimo dalį dėl priteistos iš jos 6 690,15 Eur skolos, 6 proc. metinių procesinių palūkanų, 150,53 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai. Atsakovė pažymi, kad nors trijose PVM sąskaitose faktūrose yra buvusio apeliantės vadovo parašai, tai dar nereiškia, jog apeliantė realiai užsakė ir gavo prekes bei paslaugas, o, sustabdžiusi ir nutraukusi subrangos darbus, jas išsigabeno. Be to, teismo sprendimas buvo priimtas negavus buvusio vadovo liudijimo. Atsakovė teigia, kad ji nurodytų PVM sąskaitose faktūrose prekių ir paslaugų nenaudojo, jos buvo reikalingos ieškovei, kuri jas, paliktas statybvietėje, perėmė ir sunaudojo savo tiesioginių įsipareigojimų statytojui įvykdymui.
Bylos faktinės aplinkybės
27. 2018 m. vasario 2 d. UAB „Irdaiva“ ir UAB „Baltrita“ sudarė Rangos sutartį, kuria UAB „Baltrita“ įsipareigojo savo jėgomis, rizika ir atsakomybe pagal UAB „Irdaiva“ pateiktą techninę specifikaciją ir parengtą techninį ir darbo projektą ir UAB „Irdaiva“ nurodymus atlikti „(duomenys neskelbtini) ežero pakrantės scenos ir amfiteatro betonavimo darbai“. Tiksli darbų apimtis nurodyta priede Nr. „X“ (Rangos sutarties 2.1 p.).
28. 2018 m. vasario 28 – gegužės 31 d. ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitas faktūras Nr. IRD1800048, IRD1800119, IRD1800116, IRD1800120, IRD1800084, IRD1800130, IRD1800123, IRD1800124, IRD1800167, IRD1800161, IRD1800177, IRD1800197, IRD1800186, IRD1800229, IRD1800210, IRD1800248, IRD1800272 bendrai 83 744,43 Eur sumai. 2019 m. kovo 28 d. ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą IRD1900082, kurios suma – 11 275,82 Eur.
29. Sąskaitas faktūras Nr. IRD1800084, IRD1800116 ir IRD1800119 priėmė atsakovės vadovas ir tai patvirtino savo parašu.
30. Iš ieškovės pateikto statybos darbų žurnalo kopijos (el. b. 4 t. 135-139) matyti, kad paskutinis įrašas apie atsakovės darbą objekte buvo atliktas 2018 m. kovo 19 d. Abi ginčo šalys sutiko, kad atsakovė darbus objekte nutraukė 2018 m. kovo pabaigoje.
Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso normų taikymo
31. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir dėl to priėmė neteisingą sprendimą.
32. Pirkimo pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti nustatytą pinigų sumą (kainą) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalis). Pirkimas pardavimas yra viena iš sutarčių rūšių, sandoris, kurio sudarymo bei galiojimo ypatumus nustato bendrosios sandorių sudarymo bei galiojimo taisyklės (CK 1.63–1.96 straipsniai), bendrosios prievolių teisės bei sutarčių teisės normos (CK 6.1–6.65 straipsniai, 6.154–6.228 straipsniai), taip pat bendrosios pirkimo pardavimo sutarties ypatumus reglamentuojančios nuostatos (CK 6.305–6.349 straipsniai). Atskiroms pirkimo pardavimo sutarties rūšims gali būti taikomos specialios CK taisyklės (CK 6.350–6.431 straipsniai). CK normos nenustato specialių pirkimo pardavimo sutarties formos reikalavimų tarp juridinių asmenų sudaromai prekių pirkimo pardavimo sutarčiai. Todėl tokia sutartis gali būti sudaroma bet kokia forma (žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais, notarine forma) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016, 11 punktas).
33. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovė, pagal ieškovės išrašytas sąskaitas Nr. IRD1800084, IRD1800116 ir IRD1800119, priėmė medžiagas / paslaugas už 13 029,27 Eur. Šią aplinkybę patvirtina ant šių sąskaitų esantys atsakovės direktoriaus parašai (el. b. 1 t. 45-47).
34. Atsakovė teigia, kad ji šių medžiagų neužsakinėjo ir kad jos vadovo parašas nepatvirtina šių medžiagų / paslaugų faktinio priėmimo. Be to, byloje nėra duomenų, kad ji priimtas medžiagas būtų išsigabenusi.
35. Rangos sutarties 2.1 punktu UAB „Baltrita“ įsipareigojo savo jėgomis, rizika ir atsakomybe pagal UAB „Irdaiva“ pateiktą techninę specifikaciją ir parengtą techninį ir darbo projektą ir UAB „Irdaiva“ nurodymus atlikti (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės scenos ir amfiteatro betonavimo darbus. Tiksli darbų apimtis nurodyta priede Nr. X. Rangos sutarties 3.2 punkte šalys nurodė, jog už Sutarties kainą Rangovas įsipareigoja atlikti paslaugas ir darbus, numatytus Sutarties 2.1 punkte. Į Sutarties kainą įeina darbo jėga, įrankiai, mokesčiai ir visos kitos, Rangovui priklausančios pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus bei Rangos sutartį išlaidos. Rangos sutarties 8.4.10 punkte numatyta, jog rangovas įsipareigoja savarankiškai apsirūpinti materialiniais ištekliais, reikalingais sutartyje numatytiems darbams atlikti, darbų vykdymui naudoti medžiagas, gaminius, atitinkančius projektinėje dokumentacijoje jiems nustatytus reikalavimus, naudoti Lietuvos Respublikos įstatymais nustatyta tvarka sertifikuotas medžiagas ir gaminius, garantuoti tinkamą statybinių ir kitų medžiagų ir gaminių priėmimą, organizuoti jų sandėliavimą ir taupų naudojimą. Tikrinti jų kokybę bei jos atitikties dokumentus, sertifikatus (medžiagos turi atitikti projektinius bei pateiktuose sertifikatuose nurodytus kokybės reikalavimus) ir reguliariai pateikti juos užsakovui.
36. Taigi, iš Rangos Sutarties 8.4.10 punkto matyti, kad UAB „Baltrita“ turėjo savarankiškai pasirūpinti Rangos sutartyje numatytiems darbams atlikti reikalingomis medžiagomis ir atitinkamais darbais, t. y. paslaugomis, kurių galbūt pati neteikia.
37. Iš byloje esančių šalių paaiškinimų matyti, kad ieškovė Rangos sutarties vykdymo metu tiekė atsakovei tam tikras medžiagas ir paslaugas Rangos sutarties darbams įvykdyti, o pastaroji jas iš ieškovės pirko. Tai patvirtina ieškovės atsakovei išrašytos sąskaitos faktūros Nr. IRD1800084, IRD1800116 ir IRD1800119, be to, šios aplinkybės neginčija ir atsakovė. Jos iš esmės netenkino tai, kad ji neturėjo galimybės pati užsakyti medžiagas, o ieškovės užsakytos medžiagos ir paslaugos buvo per brangios, tai sudarė galimybę ieškovei jos sąskaita pasipelnyti. Tačiau atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jos nurodytas aplinkybes, pvz: kitų tiekėjų medžiagų ir paslaugų kainas, iš kurių būtų matyti, kad ieškovės tiektos medžiagos buvo ženkliai brangesnės nei kitų, tų pačių prekių ar paslaugų tiekėjų rinkoje.
38. Iš teismo pripažintų sąskaitų faktūrų (Nr. IRD1800084, IRD1800116 ir IRD1800119) pirktų medžiagų ir paslaugų sąrašo (el. b. 1 t., b. l. 45-47) matyti, kad buvo perkamos medžiagos ir paslaugos Rangos sutarties objekto darbų vykdymui, t. y. medžiagos kaip Rangos sutarties objekto būsima dalis ar priemonė darbams atlikti (pvz: polistireno putplastis, dažai, fanera, lentos, skiediklis, kietiklis, teptukų rinkinys, vinys, volelis ir pan.). Šiose sąskaitose nėra tokių duomenų, iš kurių būtų matyti, kad buvo įsigyti kokie nors įrankiai ar statybinė įranga, kuri galėtų būti naudojama ne vieną kartą, kituose objektuose, kurią atsakovė, kaip nurodo apeliaciniame skunde, būtų galėjusi išsinešti nutraukusi Rangos sutartį.
39. Atsakovės argumentai, kad jos tuometinio vadovo parašai ant ginčo sąskaitų faktūrų iš tikrųjų nereiškia, kad ji prekes bei paslaugas užsakė ir prekes bei paslaugas gavo, niekuo nepagrįsti. Sąskaitos faktūros Nr. IRD1800084, IRD1800116 ir IRD1800119 yra aiškiai detalizuotos, tad tuometinis atsakovės vadovas prieš pasirašydamas jas turėjo tinkamas sąlygas su jomis susipažinti ir patikrinti, ar jose nurodytos prekės ir paslaugos buvo perduotos ir suteiktos ir tuo įsitikinęs, patvirtinti, kad gavo medžiagas bei priėmė paslaugas savo parašu.
40. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad sąskaitos faktūros paskirtis, be kita ko, yra įforminti įvykusį prekių pateikimą, o remiantis sąskaita faktūra galima patvirtinti šalių sutartinių santykių faktą kaip tokį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-336-464/2020). Todėl šiuo nagrinėjamu atveju sąskaitos faktūros, atsižvelgiant į tai, kad jos yra aiškiai detalizuotos bei atsakovės vadovo pasirašytos, vertintinos kaip svarus ir objektyvus įrodymas, patvirtinantis ne tik patį šalių sutartinių santykių faktą, bet ir prekių perdavimą atsakovei.
41. Taigi, atsižvelgiant į Rangos sutarties 8.4.10 punktą, nustatyta, kad UAB „Baltrita“ turėjo pasirūpinti savarankiškai medžiagomis ir darbais, reikalingais Rangos sutarties vykdymui. Todėl nepriklausomai nuo to, iš kur ji medžiagas ir paslaugas pirko, ar šiuo atveju iš ieškovės, ar kitų tiekėjų (turėjo galimybę / sąlygas), tai yra jos Rangos sutarties vykdymo dalis ir kaina, kuri jai buvo žinoma ir su kurios sąlygomis ji sutiko sudarydama sutartį su UAB „Irdaiva“.
42. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat teigė, kad ji PVM sąskaitose faktūrose nurodytų medžiagų ir paslaugų nenaudojo, jos buvo reikalingos ieškovei, kuri jas, paliktas statybvietėje, perėmė ir sunaudojo savo tiesioginių įsipareigojimų statytojui įvykdymui. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantė į bylą nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos nurodytas aplinkybes, tai yra, kad ji, vykdydama Rangos sutartį, šių medžiagų nenaudojo, o palikdama statybvietėje, perdavė / grąžino ieškovei.
43. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo civiliniame procese ir įrodymų vertinimo yra nuosekli ir išplėtota. Šis teismas yra išaiškinęs, kad Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Dispozityvių civilinių bylų procese be išimčių taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2011; 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-398-687/2019, 32 punktas).
44. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo ypatumus, nes įstatyme nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie atitinkamų faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkama faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-55-421/2017, 27 punktas).
45. Teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017, 28 punktas).
46. Vadovaujantis būtent tokia bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 12 ir 178 straipsniai), apeliantei, siekiant paneigti skolą ieškovei už jos jai perduotas medžiagas ir suteiktas paslaugas, tenka paneigti aplinkybę, kad ieškovės sąskaitose faktūrose nurodytas prekes ir paslaugas ji gavo. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka ir nenustačiusi jokių atsakovės apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių (per aukštos medžiagų ir paslaugų kainos, galimybės išsigabenti medžiagas su savimi nebuvimo, medžiagų ir paslaugų palikimo darbų objekte fakto, atsakovės vadovo pasirašymo priėmus medžiagas ir paslaugas nebuvimo), neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija ir priimtu sprendimu, todėl jį palieka nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
47. Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat pažymėjo, kad ieškovė su ja tinkamai neatsiskaitė dėl Rangos sutarties darbų, nesumokėjo avanso. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atsakovė šioje byloje nepateikė priešieškinio, nenurodė atlikusi ieškovės skolos įskaitymą, įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes neteikė. Todėl apeliacinės instancijos teismas šiuos atsakovės argumentus vertina kaip nepagrįstus ir nesusijusius su byloje nagrinėtu ginču.
Dėl atsakovės argumentų susijusių su liudytojo kvietimu į posėdį
48. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 8 d. ji pateikė prašymą kviesti liudytoju buvusį jos vadovą. Teismas prašymą tenkino, tačiau teismui nepavyko įteikti šaukimo atsakovės nurodytu adresu. 2019 m. rugsėjo 25 d. posėdyje teismas informavo šalis, kad jis du kartus siuntė šaukimą buvusiam atsakovės vadovui, tačiau jo įteikti jam nepavyko. Teismas posėdžio metu nutarė bylą nagrinėti be šio asmens liudijimo. Iš 2019 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdžio protokolo nustatyta, kad posėdžio metu atsakovės atstovė patvirtino, jog su prašomu kviesti liudytoju atsakovė turi kontaktą ir bendravo, tačiau žinodama, kad teismui nepavyksta liudytojo iškviesti (byla yra elektroninė, todėl atsakovės atstovė turėjo galimybę susipažinti su procesu, o esant neaiškumams būti aktyvi ir pasiteirauti, ar teismui pavyko iškviesti jos prašomą liudytoją), nesiėmė jokių aktyvių veiksmų (pvz: iniciatyvos šaukimą įteikti pati ar per atsakovės atstovus), užtikrinti liudytojo atvykimą į posėdį. Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad byloje yra pakankamai duomenų sprendimui priimti, siekdamas, kad byla nebūtų vilkinama dėl bylos šalių pasirinkto pasyvaus elgesio, pagrįstai nutarė bylą išnagrinėti be atsakovės prašyto kviesti į bylą asmens liudijimo.
49. Be to, Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad rašytiniai įrodymai paprastai yra aiškesni ir patikimesni nei kitos įrodinėjimo priemonės, nes jie yra atsparūs laiko poveikiui, skirtingai nei liudytojų parodymai, kuriems neišvengiamai daro įtaką tiek laiko veiksnys, tiek liudytojo požiūris į aplinkybes, apie kurias jis duoda parodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2013). Todėl nustačiusi aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nutaręs bylą išnagrinėti be atsakovės prašyto į bylą kviesti liudytojo liudijimo, priėmė teisingą sprendimą ir tai nepažeidę atsakovės teisių į teisingą teismą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
50. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 str. 1 d.).
51. Apeliacinio skundo netenkinus, apeliantei UAB „Baltrita“ patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlygintinos (CPK 93 str.). Tačiau į patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą turi teisę ieškovė BUAB „Active Construction Management“ (buvęs pavadinimas UAB „Irdaiva“).
52. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pateikimo (toliau – Rekomendacijos) 8.11 punktą, už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).
53. Remiantis Statistikos departamento viešai skelbiama informacija, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2019 m. antrąjį ketvirtį sudarė 1 289 Eur, todėl maksimali už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui priteistina suma sudaro 1 675,7 Eur (1 289 Eur x 1,3).
54. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, atstovavimą patvirtinančius dokumentus. Taip pat pateikė duomenis, kad ji faktiškai patyrė 605 Eur atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą paruošimo ir pateikimo teismui išlaidas. Atsiliepimą apeliacinės instancijos teismui pateikė 2019 m. lapkričio 18 d. (2019 m. IV ketvirtį). Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos (605 Eur) neviršija Rekomendacijose maksimalios už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui priteistinos sumos, ji priteistina ieškovei.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB „Baltrita“ (juridinio asmens kodas 301829708) ieškovei BUAB „Active Construction Management“ (buvęs pavadinimas UAB „Irdaiva“) (juridinio asmens kodas 300122690) 605 Eur bylinėjimosi išlaidas.