Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo V. R. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 16 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

5. Skundu nuteistasis V. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 16 d. nutartį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamojo kodekso nuostatas, neįvertino visų bylos faktinių aplinkybių, kas sąlygojo esminius pažeidimus priimant teismo nutartį. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta ir naikintina dėl žemiau nurodomų skundo motyvų.

5.2. Teismai laikosi nuoseklios praktikos, kad sprendimas panaikinti nuteistajam taikytą bausmės vykdymo atidėjimą priimamas tik tada, kai yra Probacijos įstatyme nurodytos sąlygos ir tik tuo atveju, kai įvertinus visus reikšmingus duomenis jų pagrindu nustatoma, jog probacija yra neefektyvi, nustatomi nevienkartiniai pažeidimai, todėl bausmės tikslus galima pasiekti tik realiai atliekant laisvės atėmimo bausme. Tačiau bet kokiu atveju teismas turi įvertinti visumą aplinkybių, tam tarpe ir priežastis bei sąlygas, lėmusias pažeidimų padarymą, asmenybę ir būti įsitikinęs, kad pasiuntimas atlikti laisvės atėmimo bausmę yra neišvengiama ir vienintelė alternatyva.

5.3. Nuteistasis mano, jog pirmosios instancijos teismas formaliai vertino pažeidimus, kuriuos pats dar 2021-09-16 ir 2022-03-14 nutartimis atmesdamas Probacijos tarnybos teikimus pripažino nepagristais ir neduodančiais pagrindo panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą. Tie patys teismo argumentai buvo nurodyti Probacijos teikimuose ir anksčiau. Pažymima, kad V. R. kategoriškai nesutiko su įpareigojimo būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. pažeidimais 2022-02-12 01.09 val., 2022-02-15 02.58 val. Jis rado praleistus skambučius, tačiau jam tuo metu buvo darbo dienos, kuomet jis keldavosi 04.30 val., o skambučiai buvo apie 03.00 val. Dar 2021-09-16, 2022-03-14 teismas V. R. administracinio nusižengimo padarymą ir tariamą pažeidimą dėl nebuvimo namuose atmetė kaip nesudarančius pagrindo siųsti asmens atlikti laisvės atėmimo bausmės

5.4. Šiuo atveju V. R. nepagrįstai persekiojamas, nes dar 2022 m. kovo mėn. nagrinėjant ankstesnį teikimą T-l 140-990-2022 į teisėjo klausimą dėl mokėjimo V. R. nurodė, kad neturi finansinių galimybių tai daryti bei posėdžio metu žodžiu prašė pakeisti ir paskirti kitą poveikio priemonę. Tai grindžiama ir tuo, kad tas pats teisėjas 2019-05-08 nuosprendžiu šioje baudžiamojoje byloje Nr. 1-406-990/2019 ne tik įpareigojo atlyginti nukentėjusiajam M. T. padalytą žalos dalį pagal abipusį susitarimą, bet ir tenkino UAB „B.“ civilinį ieškinį visiškai ir iš V. R. priteisė UAB „B.“ naudai 115 000 Eur.

5.5. Iš V. R. darbo užmokesčio duomenų matyti, kad UAB „B.“ 2022 m. sausio mėn. atlyginimo priskaityta suma 166,40 Eur., išskaityta antstolio 44,02 Eur, išmokėta - 122 Eur, 2022 m. vasario mėn. atlyginimo priskaityta - 814,65 Eur., išskaityta antstolio 405,98 Eur, 2022 m. kovo mėn. atlyginimo priskaityta 968,21 Eur, išskaityta antstolio 445,69 Eur, 2022 m. balandžio mėn. 1023,53 Eur, išskaityta antstolio 622,50 Eur, 2022 m. gegužės mėn. atlyginimo priskaityta 953,15 Eur. išskaityta antstolio 558,68 Eur. V. R. sąskaitos yra areštuotos antstolių, jose yra minus 122 294 Eur. V. R. sugyventinė K. P. yra bedarbė.

5.6. Akivaizdu, kad apylinkės teismo išvada yra formali. Probacijos įstatyme įtvirtinti pagrindai panaikinti V. R. bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo klausimą teismas turi patikrinti, ar nuteistasis turėjo realią galimybę teismo paskirtus įpareigojimus įvykdyti, ar įpareigojimai neįvykdyti dėl svarbių priežasčių, ar egzistavo objektyvios priežastys, sutrukdžiusios juos įvykdyti.

5.7. 2022 m. kovo mėn. V. R. teisme nurodė, kad negali mokėti ir atlyginti žalos, nes neturi tam lėšų, bei žodžiu teismo posėdyje paprašė paskirti jam kitas poveikio priemones, todėl teismas jam paskyrė 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, nustatant 1 mėnesio terminą, šį terminą skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, nemokamiems darbams atlikti. V. R. šiuos įpareigojimus įvykdė.

5.8. Kaip matyti, V. R. kreipėsi žodžiu posėdžio metu, jo prašymas buvo išgirstas ir baudžiamojo poveikio priemonė buvo pakeista kita priemone. BK nenumato, kad asmuo turi kreiptis išimtinai raštu, V. R. tai padarė žodžiu. Teismas tenkino, todėl už negaliojančios (pakeistos) poveikio priemonės objektyvų nevykdymą asmuo negali būti siunčiamas į laisvės atėmimo vietą. Tai patvirtina, kad V. R. prašė jam paskirti kitą poveikio priemonę ir ji buvo pakeista iš turtinės žalos atlyginimo į nemokamus darbus. Be to, dar 2022-03-14 teismo nutartyje teismas nurodo kad nuteistajam geranoriškai nevykdant susitarimo, sudaryto su nukentėjusiuoju, pastarasis įmokų pagal susitarimą turi galimybę reikalauti ir civilinio proceso tvarka, o bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas niekaip nepadidintų nuteistojo finansinių galimybių mokėti susitarime numatytas įmokas.

5.9. Pažymima ir tai, kad 2017-12-13 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2996-271-/2017 sutarties dėl žalos atlyginimo įvykdymo terminas - 2024 metai, kuris šiuo metu nėra suėjęs, o sutartyje numatyta, kad jei V. R. laiku ir tinkamai neatliks bet kokio nurodyto mokėjimo, M. T. pareikalavus, įsipareigoja papildomai mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną, taigi pažeidžiamas teises M. T. gali vykdyti CPK tvarka.

5.10. V. R. jau 4 metus vykdo teismo įpareigojimus šioje byloje: a) neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; b) tęsti darbą, todėl pasiuntimas atlikti laisvės atėmimo bausmę yra akivaizdžiai neproporcingas.

5.11. Apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis dėl nuteistojo V. R. materialinės padėties bei nukrypo nuo teismų praktikos analogiškose bylose (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-240-574/2019, 1S-73-654/2019). Pagal teismų praktiką vien tai, kad probacijos laikotarpiu nuteistasis neįvykdė jam paskirto įpareigojimo - atlyginti padarytą žalą, net ir tuo atveju, kai jo pastangos nebuvo maksimalios, dar nesudaro pagrindo jam panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis šio jam paskirto įpareigojimo per nustatytą laiką neįvykdė dėl pateisinamų priežasčių, susijusių su jo sunkia materialine padėtimi. Be to, panaikinus nuteistojo lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, žalos atlyginimo klausimas byloje nebus išspręstas. Tai prieštarautų ir civilinių ieškovų interesams. Tą pripažįsta ir pats pirmosios instancijos teismas savo 2022-03-14 nutartimi šioje byloje.

5.12. Sprendimas panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą yra tolygus laisvės atėmimo bausmės paskyrimui, kas baudžiamojoje jurisprudencijoje suprantama kaip paskutinė (kraštutinė) priemonė - ultima ratio. Panaikinus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, priteistos žalos atlyginimas bus labai smarkiai apsunkintas arba visiškai neįmanomas. Panaikinus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, nukentėjusiųjų turtiniai interesai bus pažeidžiami kur kas labiau. Tai, kad pirmosios instancijos teismas finansinius interesus pripažino reikšmingesniais už žmogaus laisvę, šios bylos kontekste nepriimtina. Priteista žala, jos atlyginimo aspektu, aktualumo neprarado ir prarasti negali.

5.13. Nuteistasis per probacijos laikotarpį naujų nusikalstamų veikų nepadarė. Probuojamojo nusikalstamo elgesio rizika pagal teisės pažeidėjo OASvs vertinimo metodika yra žema (35 iš 168 balų). Per visą 4 metų laikotarpį jis padarė vieną administracinį teisės pažeidimą, kuris nevertinamas kaip itin piktybinis.

5.14. Panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą žalos atlyginimo klausimas nebus išspręstas. Bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas šiuo atveju prieštarautų protingumo principui, taip pat ir pačios civilinės ieškovės interesams. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, tokios griežtos priemonės (laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas) taikymas būtų pernelyg skubotas.

5.15. Šiuo atveju, nagrinėjant Probacijos tarnybos teikimą, buvo būtina įvertinti nuteistojo socialinius ryšius, materialinę padėtį, gebėjimą vertinti ir suvokti savo veiksmus, atsakomybę, tačiau žemesnės instancijos teismas šių aplinkybių nevertino. Be to, buvo būtina vertinti visumą duomenų, kurie surinkti per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, o būtent, ne tik tuos, kurie neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, bet ir kitus duomenis, tame tarpe ir dėl teismo skirtų įpareigojimų vykdymo. Kaip matyti, V. R. visą bausmės vykdymo atidėjimo 4 metų laikotarpį dirbo, buvo namuose, atliko nemokamus darbus pilnai, nepadarė naujų nusikalstamų veikų.

5.16. Pabrėžiama, kad sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir asmens pasiuntimo atlikti laisvės atėmimo bausmę klausimą, surinktus duomenis būtina vertinti ne tik formaliai, bet vadovautis ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais. Proporcingumo principo esmė yra ginti žmogaus teises nuo pernelyg didelio valstybės vykdomo žmogaus teisių ribojimo, kiekviena skiriama nuobauda turi būti adekvati padarytam nusižengimui.

5.17. Pažymima, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutu valstybės baudžiamoji politika tiesiogiai išreiškia humanizmo, bausmės individualizavimo bei jos ekonomijos principus. Taigi, šiuo požiūriu valstybė nustatė galimybę teismams užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, tam tikrais išimtiniais atvejais taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą ir laikinai nevykdyti nuosprendžiu paskirtos bausmės, nustatant jos laikino nevykdymo terminą, per kurį nuteistasis privalo per teismo nustatytus įpareigojimus pašalinti priežastis, paskatinusias jį nusikalsti bei pakeisti pasirinktą gyvenimo būdą.

5.18. Atsižvelgtina į tai, kad paskiriant tinkamą bausmę kaltininkui yra itin svarbus teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kuris neatsiejamas nuo konkrečios nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių ir tiek kaltininko asmenybės, tiek nukentėjusiojo, jam padarytos žalos įvertinimo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisingumo principas, kuriuo vadovaujamasi ir skiriant bausmes, reiškia ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimą. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas bei siekis juos saugoti ir baudžiamajame įstatyme nustatytomis priemonėmis ginti. Dėl to bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-567/2006, 2K-451/2012, 2K-315/2013 ir kt.). Šiame kontekste pažymima, kad teisingumo principas neapsiriboja vien tik bausmės ir padarytos nusikalstamos veikos proporcingumu, bet turi ir kitų aspektų. Negali būti pamiršta ir taikinamoji teisingumo funkcija, t. y. tai, kad teisingumas gali būti įgyvendintas tik užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo 8 d., 1998 m. spalio 27 d., 2003 m. kovo 4 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2015 m. gegužės 14 d., 2016 m. spalio 27 d. ir kiti nutarimai). Bausmės, kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis taip pat neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai. Be to, ir nubaudimo tikslas, net ir sunkaus nusikaltimo padarymo atveju, pasiekiamas ne vien tik nuteistojo įkalinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020).

5.19. Pabrėžiama, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją baudžiamajame įstatyme negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes ir taikydamas baudžiamąjį įstatymą, negalėtų individualizuoti bausmės, skiriamos konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Todėl BK nuostatos suteikia teismui pakankamai plačią diskreciją atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes ir ne tik parinkti nuteistajam taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės rūšį ir dydį (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys, 55-61 straipsniai), bet ir, esant pagrindui, paskirti švelnesnę nei įstatymo nustatytą bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis, 62 straipsnis), atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis), atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36-40 straipsniai). Taigi bausmės vykdymo atidėjimas savo esme nėra priešingas bausmės tikslams, o yra viena iš teisinių priemonių, padedančių juos pasiekti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-8- 788/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020)

5.20. Atkreipiamas dėmesys, kad teismų praktikoje įtvirtinta, jog bausmės vykdymo atidėjimo (BK 75 straipsnio nuostatų) taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), būtent konkrečią bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šiuo atveju teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. nuosekliai svarstytini nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020).

5.21. Galiausiai pažymima, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias priemones skatina ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos valstybėms narėms: 1992 m. spalio 19 d. rekomendacija Nr. R (92) 16 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių“; 2000 m. lapkričio 29 d. rekomendacija Nr. Rec (2000) 22 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių taikymo tobulinimo“; 2010 m. sausio 20 d. rekomendacija Nr. CM/Rec (2010) 1 „Dėl Europos probacijos taisyklių“. Šiose rekomendacijose deklaruojama, kad plėsti tokių priemonių taikymą reikalauja pagrindiniai kiekvienos teisinės sistemos principai, o probacija traktuojama kaip tinkama priemonė siekiant teisingo baudžiamojo proceso, visuomenės saugumo, nusikalstamų veikų prevencijos ir kalinių skaičiaus mažinimo tikslų. Probuojamų asmenų elgesio kontrolė vykdoma remiantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymu ir yra susijusi su tam tikrais asmeninės laisvės suvaržymais ir atsakomybe. Tais atvejais, kai probuojamas asmuo be pateisinamų priežasčių nevykdo nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą. Taigi bausmės vykdymo atidėjimo prilyginimas nebaudžiamumui ir nepagarbai įstatymui kaip teisinis argumentas nepriimtinas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-266-942/2015). Taigi reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą, įvertinus veikos pavojingumą, nuteistojo asmenines savybes, resocializacijos poreikį, svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis, o realią laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip paskutinę priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020).

6. Atsiliepimų į skundą negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 5 ar 6 dalyje numatytų pareigų arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, ir (ar) šio kodekso 87 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse numatytų įpareigojimų ar draudimų arba priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę, arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, kai pagrįstai manoma, kad probacijos tikslo nebus įmanoma pasiekti skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis arba auklėjamojo poveikio priemonėmis.

8. To paties įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį.

9. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad, be kitų pažeidimų, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu V. R. nevykdė teismo skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atlyginti nukentėjusiajam M. T. padarytą žalos dalį pagal abipusį V. R. ir M. T. 2017 m. gruodžio 6 d. susitarimą, pagal kurį turėjo atlyginti po 1 500 eurų kiekvieno mėnesio 6 dieną, pradedant mokėti nuo 2018 m. sausio 6 d. ir baigiant 2018 m. gruodžio 6 d; po 2 000 eurų kiekvieno mėnesio 6 dieną, pradedant mokėti nuo 2019 m. sausio 6 d. ir baigiant 2019 m. gruodžio 6 d.; po 3 000 eurų kiekvieno mėnesio 6 dieną, pradedant mokėti nuo 2020 m. sausio 6 d. ir baigiant 2023 m. gruodžio 6 d.; po 3 255,55 eurus kiekvieno mėnesio 6 dieną, pradedant mokėti nuo 2024 m. sausio 6 d. ir baigiant 2024 m. gruodžio 6 d. Nuteistasis nesilaikė nustatyto mokėjimo grafiko ir nukentėjusiajam sumokėjo tik 1 750 eurų, o po paskutiniojo institucijos teikimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nukentėjusiajam iš viso nieko nesumokėjo.

10. Atkreiptinas dėmesys, jog Probacijos tarnyba dėl V. R. daromų probacijos sąlygų pažeidimo jau du kartus kreipėsi į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam: V. R. nesilaikė ir teismo skirto įpareigojimo neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo: 2022 m. vasario 12 d. 01.09 val. bei 2022 m. vasario 15 d. 02.58 val. jis nebuvo rastas namuose. Taip pat bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu V. R. padarė administracinį nusižengimą – 2020 m. lapkričio 3 d. jis buvo nubaustas už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės bei kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą, paskirtos baudos nėra sumokėjęs.

11. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. ir kovo 14 d. nutartimis netenkintas Probacijos tarnybos teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo dėl nuteistojo probacijos sąlygų pažeidimo, V. R. paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 40 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Nors nuteistasis išdirbo nemokamus darbus, tačiau ir toliau nesilaiko susitarimo dėl žalos atlyginimo.

12. Atkreiptinas dėmesys, jog, priešingai, nei nurodoma skunde, V. R. nebuvo pakeista poveikio priemonė iš turtinės žalos atlyginimo į nemokamus darbus. Apylinkės teismo nutartimis skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – nemokami darbai nuteistajam Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu buvo skirti dėl jo padarytų minėtų probacijos sąlygų pažeidimo. Taigi pareiga atlyginti žalą nukentėjusiajam po baudžiamosios poveikio priemonės – nemokamų darbų atlikimo V. R. neišnyko.

13. Iš Liteko sistemos matyti, jog pirmą kartą teismui svarstant V. R. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo klausimą 2021-09-13 vykusio teismo posėdžio metu V. R. nurodė, kad gavęs pirmą atlyginimą jis dalį priteistos žalos perves nukentėjusiajam ir galėtų jam mokėti po 1 500-1 700 eurų per mėnesį. Nors nuteistasis nukentėjusiajam po minėto posėdžio pervedė 200 eurų, tačiau po to, net ir teismui pakartotinai svarsčius V. R. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo klausimą, jis daugiau nukentėjusiajam nieko nesumokėjo.

14. 2022-03-10 teismo posėdžio metu, kai buvo nagrinėjamas ankstesnis Probacijos tarnybos teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, V. R. teigė, kad tą dieną turi gauti pirmą algą ir ketina pervesti kelis šimtus eurų nukentėjusiajam, mokės kiekvieną mėnesį. Kaip nustatyta probacijos tarnybos teikime, V. R. po minėto teismo posėdžio neatliko nei vienos įmokos nukentėjusiajam.

15. 2022-09-15 teismo posėdžio metu, nagrinėjant dabartinį Probacijos tarnybos teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, nuteistasis, be kita ko, teigė, kad praeito posėdžio metu nežadėjo nieko mokėti, jam atrodo, kad jis savo kaltę jau atpirko ir bausmę atliko. Nuteistasis paaiškino, kad šiuo metu jis vykdo individualią veiklą, todėl antstoliai iš jo nenuskaito pinigų. Taigi, nors nuteistasis šiuo metu dirba, jis ilgą laiką nukentėjusiajam nieko nemoka, t. y. nevykdo nustatytos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos atlyginti nukentėjusiajam padarytos žalos dalį.

16. Pastebėtina, jog bausmės vykdymo atidėjimas yra sąlyginė atleidimo nuo bausmės rūšis, kai asmeniui atidedamas paskirtos bausmės vykdymas nustatant bandomąjį laikotarpį, per kurį turi būti vykdomi teismo paskirtos baudžiamojo arba auklėjamojo poveikio priemonės ir kitos pareigos. Bausmės vykdymo atidėjimas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, taigi bausmės vykdymo atidėjimo institutu yra siekiama, be kita ko, ir bausmei keliamų tikslų.

17. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog probacijos tikslas yra užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą (Probacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Probacijos vykdymas grindžiamas, be kita ko, atkuriamojo teisingumo įgyvendinimo principu, t. y. probacijos vykdymo metu taikomos atkuriamojo pobūdžio priemonės, kuriomis užtikrinamas nukentėjusio asmens ir probuojamojo sutaikinimas ir tarpininkavimas siekiant atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą (Probacijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad, be jau minėtų pažeidimų, V. R. vis dėl to nevykdo esminės probacijos sąlygos – atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą nukentėjusiajam. Nors nuteistasis yra dirbantis, dirbo ir keletą darbų vienu metu, šiuo metu vykdo individualią veiklą keliose įmonėse, jis nenurodė jokių svarbių, objektyvių priežasčių – jų nenustatė ir teismas, – kodėl jis šios žalos negali reguliariai atlyginti bent iš dalies, mokėdamas, be kita ko, ir mažomis dalimis.

18. Nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad probacija V. R. yra neefektyvi, nustatyti nevienkartiniai probacijos sąlygų pažeidimai, nuteistasis sistemingai vengia atlyginti turtinę žalą nukentėjusiajam, nors nurodo, kad negali atlyginti turtinės žalos nukentėjusiajam dėl sunkios materialinės padėties, vis dėlto nededa pastangų atlyginti padarytos žalos bent iš dalies pagal sudarytą susitarimą, bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga – 2022-10-03, todėl manytina, jog bausmės tikslus nagrinėjamu atveju galima pasiekti V. R. tik realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę.

19. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, kitas reikšmingas aplinkybes, pagrįstai sprendė, jog V. R. sąmoningai nevykdo teismo jam paskirtų įpareigojimų, todėl jis nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo atidedant bausmės vykdymą. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti, kaip minėta, tik V. R. realiai atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

20. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m rugsėjo 16 d. nutartis, kuria panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu V. R. skirtas dvejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir V. R. pasiųstas atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu jam skirtą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. R. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 16 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.