Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alenas Piesliakas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro skundą dėl 2019 m. sausio 24 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutarties, kuria netenkintas 2019 m. sausio 17 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo D. A. J..

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. birželio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu D. A. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) ir jam paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant D. A. J.: 1) per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti; 2) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) per vienerius metus šešis mėnesius atlyginti nukentėjusiajam J. K. padarytą turtinę žalą – 15 205,05 eurų. 2016 m. vasario 10 d. nutartimi atmetus D. A. J. apeliacinį skundą, 2015 m. birželio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis įsiteisėjo.

Probacijos tarnyba, savalaikiai vertindama ir reaguodama į nuteistojo nepateisinamą elgesį bausmės vykdymo atidėjimo metu, 2017 m. sausio 3 d. D. A. J. įspėjo dėl galimų pasekmių, tačiau šis nepaisė ir šios tarnybos jam parodyto atlaidumo ir toliau nevykdė pareigų. Tarnyba, įvertinusi daromų pažeidimų tęstinumą bei šiurkštumą, 2017 m. rugpjūčio 23 d. ir 2018 m. kovo 9 d. kreipėsi į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam panaikinimo. Tačiau ir teismo pakartotinai rodomas atlaidumas nuteistojo elgesiui nepadarė teigiamos įtakos. D. A. J. nepateisino jam taikyto instituto keliamų tikslų bei neišreiškė noro pasitaisyti, todėl turi būti siunčiamas atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Prokuratūros skundas atmetamas.

Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, jog jei probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį. Ši įstatymo nuostata ir probacijos esmė reiškia, kad asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, turi griežtai, be priekaištų ir abejotinų paaiškinimų laikytis jam nustatytų įpareigojimų. Įstatymų leidėjui baudžiamajame įstatyme nustatant laisvės atėmimo bausmę, toks nusikaltimas yra laikomas pavojingu ir visuomenės interesas apsisaugoti nuo pavojingas veikas darančių asmenų. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išskirtinis baudžiamosios teisės institutas, taikomas teismui patikėjus nuteistu asmeniu, esant tikimybei, kad jis nedarys naujų nusikaltimų, o taip pat kitų teisės pažeidimų, elgsis teisėtai. Bausmės vykdymo atidėjimas yra visuomenės, veikiančios per teismą, pasitikėjimas nuteistuoju.

Apylinkės teismas nagrinėdamas probacijos tarnybos teikimą nenustatė pagrindų panaikinti nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo, todėl 2019 m. sausio 24 d. priėmė nutartį netenkinti probacijos tarnybos teikimo.

Išnagrinėjęs prokuratūros skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį bei skundo nagrinėjimui pateiktą bylą, teismas daro išvadą, jog D. A. J. atžvilgiu priimta 2019 m. sausio 24 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apylinkės teismas įvertino, kad probacijos laikotarpiu nuteistasis iš esmės nevykdė tik vieno įpareigojimo (laiku atlyginti padarytą žalą), o kitus įpareigojimus iš esmės įvykdė. Visos žalos atlyginti nepajėgė dėl pateisinamų priežasčių, todėl teismas darė išvadą, kad panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą nėra teisinio pagrindo.

Prokuratūros skunde teigiama, kad nuteistasis piktybiškai nevykdė jam numatyto įpareigojimo dirbti ir stengėsi visomis priemonėmis šį įpareigojimą apeiti. Toks skundo motyvas yra nepagrįstas ir paremtas prielaidomis. Byloje nėra nustatyta jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog D. A. J. specialiai vengė pareigos įsidarbinti ar atliko, kitus aktyvius veiksmus stengdamasis išvengti įpareigojimo įgyvendinimo. Piktybiškumas vengiant įsidarbinti probacijos tarnybos yra preziumuojamas bei nėra patvirtintas. Priešingai, byloje yra duomenų, kad 2016 m. gegužės – birželio mėnesiais D. A. J. dirbo pagal verslo liudijimą (statybų srityje), nuo 2016 m. rugpjūčio iki 2016 m. lapkričio mėnesio registravosi darbo biržoje. 2017 m. sausio 30 d. registracija darbo biržoje nutraukta be teisės registruotis 6 mėnesiu. 2017 m. vasario 1 d. atvykęs į probacijos įstaigą pateikė įsidarbinimo sutartį UAB „E“ (b. l. 33, 78), tačiau dėl darbdavio netinkamų veiksmų nebuvo įregistruotas įsidarbinimas, dėl šios priežasties buvo išbrauktas iš Darbo biržos registro (apie tai sužinojo tik 2017 m. gegužės mėnesį). Vėlesniu laikotarpiu nuteistasis su pertraukomis dirbdavo pagal individualią veiklą (verslo liudijimą). Nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio vėl pradėjo registruotis darbo biržoje. Šie duomenys parodo, kad nuteistasis pagal galimybes stengėsi vykdyti teismo įpareigojimą dirbti ir iš dalies šį įpareigojimą įgyvendino. Kadangi teismo paskirtą įpareigojimą nuteistasis iš dalies įgyvendino, tai nėra pagrindo nuteistajam panaikinti bausmės vykdymo atidėjimo ir pasiųsti jį atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Panaši situacija nustatyta ir dėl įpareigojimo nukentėjusiajam atlyginti turtinę žalą. Prokuratūros skunde teigiama, kad turėdamas verslo liudijimą nuteistasis per 3 metus sugebėjo grąžinti menką turtinės žalos dalį, taigi nuteistasis sąmoningai vengia paties pažeistų nukentėjusiojo teisių atkūrimo. Prokuratūros skundo argumentai, dėl nuteistojo sąmoningo įpareigojimo vykdymo vengimo, yra nepagrįsti. Prokuratūros iškeltos prielaidos nepatvirtina byloje esančios aplinkybės. Tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo 2017 m. kovo 2 d. buvo sudarytas mediacijos planas, kuriame nustatyta turtinės žalos atlyginimo tvarka – nuteistasis kiekvieną mėnesį privalo sumokėti po 100 eurų į nukentėjusiojo banko sąskaitą iki 30 einamojo mėnesio dienos. Teismas sutinka, kad nuteistojo pastangos atlyginant turtinę žalą nukentėjusiajam buvo vangios, o pirma įmoka įmokėta tik 2017 m. kovo mėnesį (kai buvo sudarytas mediacijos planas). Mokėjimai buvo nereguliarūs ir per trijų metų laikotarpį atlygintas turtinės žalos dalis sudaro tik 1100 eurų iš 15 205,05 eurų. Tačiau sunku tikėtis, jog minimalias pajamas gaunantis, pagal verslo liudijimą dirbantis ir reguliaraus darbo neturintis asmuo yra pajėgus per pakankamai trumpą laikotarpį atlyginti turtinę žalą, kuri siekia 15 205, 05 eurų. Apylinkės teismo paskirtas įpareigojimas per 1 metų 6 mėnesių terminą atlyginti turtinę žalą buvo sunkiai įgyvendinamas, todėl svarbu atsižvelgti, ar nuteistasis dėjo pakankamas pastangas turtinei žalai atlyginti. Pagal mediacijos planą nuteistasis kas mėnesį nukentėjusiajam turėjo sumokėti po 100 eurų, vadinasi per tris metus iš viso turėjo sumokėti virš 3000 eurų (jei vertinti nuo mediacijos plano sudarymo dienos per du metus turėjo sumokėti apie 2400 eurų). Pagal sudarytą mediacijos planą, su kuriuo sutiko ir nukentėjusysis, per kelių metų laikotarpį 15 205,05 eurų turtinė žala nebūtų buvusi atlyginta. Tai buvo žinoma ir nagrinėjant ankstesnį probacijos tarnybos teikimą 2018 m. balandžio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme, kai teismas žinodamas, jog žala iki bausmės vykdymo atidėjimo pabaigos termino nebus grąžinta, vis tiek netenkino teikimo panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą. Nuteistasis per laikotarpį nuo mediacijos plano sudarymo iki bausmės vykdymo atidėjimo termino pabaigos pagal savo ribotas finansines galimybes atlygino beveik pusę pagal mediacijos sąlygas sutartos sumos. Susitarimo protokole numatyta, kad D. A. J. įsipareigoja įmokas reguliariai mokėti ir pasibaigus teismo nustatytam terminui atlyginti žalą. Teismas neabejoja, kad žala bus toliau atlyginama, o tai patvirtina byloje esantys duomenys – D. A. J. nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio reguliariai į nukentėjusiojo sąskaitą perveda po 100 eurų turtinei žalai atlyginti. Teismo skirtas įpareigojimas atlyginti turtinę žalą nukentėjusiajam iš dalies įgyvendintas ir nėra pagrindo panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą D. A. J..

Skunde minimas 2016 m. gruodžio 2 d. D. A. J. padarytas administracinis teisės pažeidimas ir teigiama, kad nuteistojo pažeidimas ir sąlygų nesilaikymas yra ignoruojami, todėl turėtų būti įvertinti sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. Šis prokuratūros skundo argumentas yra nepagrįstas. Nuteistajam dėl padaryto administracinio pažeidimo jau buvo skirtas įspėjimas, taip pat šio administracinio pažeidimo padarymas teisme buvo įvertintas du kartus, kai buvo gauti teikimai panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą. Šie teikimai nebuvo tenkinti ir administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybės teismui pasirodė nepakankamos bausmės vykdymo atidėjimui panaikinti. Aplinkybės nesudariusios pagrindo panaikinti bausmės vykdymo atidėjimo anksčiau (ankstesniuose teismų sprendimuose) negali būti sąlyga naikinti bausmės vykdymo atidėjimą paskutiniame etape (prieš pasibaigiant bausmės vykdymo atidėjimo terminui), priešingu atveju būtų pažeistas proporcingumo principas. Ankstesniuose teikimuose Probacijos tarnybai pateikus šį pažeidimą, o teismui Probacijos tarnybos teikimo netenkinus, prokuratūra skundo nepateikė. Administracinis pažeidimas padarytas prieš daugiau nei du metus, nuo tada nuteistasis nepadarė jokių naujų administracinių nusižengimų, jo atžvilgiu nebuvo pradėtas joks ikiteisminis tyrimas. Prokuratūros nurodytą bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo pagrindą (2016 m. padarytą administracinį teisės pažeidimą) teismas laiko neaktualiu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokuroro skundą atmesti ir palikti galioti 2019 m. sausio 24 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartį.

Nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.