- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-27
- Bylos Nr.
- 1S-73-654/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-9-00131-2013-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alenas Piesliakas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alenas Piesliakas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro skundą dėl 2019 m. sausio 24 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutarties, kuria netenkintas 2019 m. sausio 17 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo D. A. J..
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015 m. birželio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu D. A. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) ir jam paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant D. A. J.: 1) per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti; 2) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) per vienerius metus šešis mėnesius atlyginti nukentėjusiajam J. K. padarytą turtinę žalą – 15 205,05 eurų. 2016 m. vasario 10 d. nutartimi atmetus D. A. J. apeliacinį skundą, 2015 m. birželio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis įsiteisėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga – 2019 m. vasario 10 d. Žalos mokėjimo pabaiga – 2017 m. rugpjūčio 10 d.
2019 m. sausio 21 d. Vilniaus regiono apylinkės teisme gautas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimas dėl nuteistajam D. A. J. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. 2019 m. sausio 24 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam D. A. J. netenkintas.
Apylinkės teismas įvertino, kad D. A. J. nevykdo tik vieno įpareigojimo – nustatytu laiku atlyginti padarytos žalos. Nuteistasis iš esmės įvykdė kitus jam paskirtus teismo įpareigojimus, naujų nusikalstamų veikų nepadarė, pateikė galiojantį verslo liudijimą. D. A. J. stengiasi vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę dėl žalos atlyginimo – visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį ją atlygina pagal galimybes dalimis. Iki šiol atlyginta tik nedidelė – 1100 eurų dalis turtinės žalos. Žala neatlyginama dėl pateisinamų priežasčių, nes nuteistasis nedirba ir negauna pajamų, neturi lėšų ar turto iš kurio galima atlyginti žalą. D. A. J. planuoja atlyginti dalį padarytos žalos, su nukentėjusiuoju tarėsi dėl kitų žalos atlyginimo formų. Teismas darė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo nuteistajam panaikinti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.
Žemesnės instancijos teismas
Skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroras prašo panaikinti 2019 m. sausio 24 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – Probacijos tarnybos teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam D. A. J. tenkinti.
Šalies argumentai
Skunde nurodė, kad nuteistojo asmenybę apibūdinančios bei jo veiksmus bausmės vykdymo atidėjimo metu charakterizuojančios aplinkybės teismo įvertintos formaliai, o šio vertinimo pagrindu padarytos deklaratyvios išvados, kurios negali pateisinti skundžiamo sprendimo pagrįstumo.
2015 m. birželio 1 d. nuosprendžiu atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nuteistasis teismo jam parodyto pasitikėjimo nepateisino bei piktybiškai nevykdė nuosprendyje numatytų įpareigojimų. Nors buvo įpareigotas per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, tačiau šios kiekvienam piliečiui įprastos pareigos D. A. J. nevykdė ir stengėsi visomis priemonėmis šį įpareigojimą apeiti. Probacijos tarnybos specialistų vertinimu, D. A. J. vengia dirbti bei registruotis Užimtumo tarnyboje, linkęs manipuliuoti aplinkybėmis, pateisinti, kodėl neva negalės dirbti, nors objektyvių priežasčių tam nėra.
Priešingai, teismo vertinimui nuteistojo turimas galiojantis verslo liudijimas, kai jis nedirba ir negauna pajamų, tėra nuteistojo pateikiamos pozicijos toleravimas, taip pat tokios jo pozicijos skatinimas. D. A. J. turėdamas jo padėtį teisinantį verslo liudijimą, per 3 metus nukentėjusiajam atlygino tik menką turtinės žalos dalį (1100 eurų iš 15 205,05 eurų). Akivaizdu, kad nuteistasis sąmoningai vengia paties pažeistų nukentėjusiojo teisių atkūrimo. Suprantama, kad pajamų negavimas tam tikrą laiko tarpą gali būti pateisinamas objektyviomis aplinkybėmis, tačiau šioje situacijoje jų neįžvelgiama. Neaišku, kodėl sveikas, suaugęs darbingo amžiaus asmuo nesistengia atlyginti savo kaltais veiksmais padarytos žalos. BK 75 straipsnyje įtvirtinto bausmės vykdymo atidėjimo instituto esmė – nuteistasis savo elgesiu turįs rodyti savo pastangas atkurti pažeistą visuomeninę tvarką ir konkrečių nuo jo nukentėjusių asmenų teises.
Skunde nesutinkama ir su kitų reikšmingų aplinkybių ignoravimu. Nustatyta, kad nuteistasis probacinės priežiūros metu baustas administracine tvarka už tai, kad 2016 m. gruodžio 2 d. vairavo automobilį neblaivus (nustatytas 2,21 prom. girtumas), taip pat, neturėdamas teisės vairuoti, eismo įvykio metu apgadino keturias transporto priemones bei pasišalino iš eismo įvykio vietos. Dar daugiau, šiuos veiksmus D. A. J. padarė pažeisdamas jam teismo numatytą pareigą neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Nuteistojo požiūris į jam suteiktą galimybę išvengti realios laisvės atėmimo bausmės yra lengvabūdiškas bei ciniškas. Pastarasis ne tik pažeidė ir nevykdė jam skirtų proporcingų bei įgyvendinamų pareigų, tačiau šiuo savo neveikimu ir veiksmais padarė žalą kitiems asmenims.
Probacijos tarnyba, savalaikiai vertindama ir reaguodama į nuteistojo nepateisinamą elgesį bausmės vykdymo atidėjimo metu, 2017 m. sausio 3 d. D. A. J. įspėjo dėl galimų pasekmių, tačiau šis nepaisė ir šios tarnybos jam parodyto atlaidumo ir toliau nevykdė pareigų. Tarnyba, įvertinusi daromų pažeidimų tęstinumą bei šiurkštumą, 2017 m. rugpjūčio 23 d. ir 2018 m. kovo 9 d. kreipėsi į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam panaikinimo. Tačiau ir teismo pakartotinai rodomas atlaidumas nuteistojo elgesiui nepadarė teigiamos įtakos. D. A. J. nepateisino jam taikyto instituto keliamų tikslų bei neišreiškė noro pasitaisyti, todėl turi būti siunčiamas atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Prokuratūros skundas atmetamas.
Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, jog jei probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį. Ši įstatymo nuostata ir probacijos esmė reiškia, kad asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, turi griežtai, be priekaištų ir abejotinų paaiškinimų laikytis jam nustatytų įpareigojimų. Įstatymų leidėjui baudžiamajame įstatyme nustatant laisvės atėmimo bausmę, toks nusikaltimas yra laikomas pavojingu ir visuomenės interesas apsisaugoti nuo pavojingas veikas darančių asmenų. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išskirtinis baudžiamosios teisės institutas, taikomas teismui patikėjus nuteistu asmeniu, esant tikimybei, kad jis nedarys naujų nusikaltimų, o taip pat kitų teisės pažeidimų, elgsis teisėtai. Bausmės vykdymo atidėjimas yra visuomenės, veikiančios per teismą, pasitikėjimas nuteistuoju.
Apylinkės teismas nagrinėdamas probacijos tarnybos teikimą nenustatė pagrindų panaikinti nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo, todėl 2019 m. sausio 24 d. priėmė nutartį netenkinti probacijos tarnybos teikimo.
Išnagrinėjęs prokuratūros skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį bei skundo nagrinėjimui pateiktą bylą, teismas daro išvadą, jog D. A. J. atžvilgiu priimta 2019 m. sausio 24 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apylinkės teismas įvertino, kad probacijos laikotarpiu nuteistasis iš esmės nevykdė tik vieno įpareigojimo (laiku atlyginti padarytą žalą), o kitus įpareigojimus iš esmės įvykdė. Visos žalos atlyginti nepajėgė dėl pateisinamų priežasčių, todėl teismas darė išvadą, kad panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą nėra teisinio pagrindo.
Prokuratūros skunde teigiama, kad nuteistasis piktybiškai nevykdė jam numatyto įpareigojimo dirbti ir stengėsi visomis priemonėmis šį įpareigojimą apeiti. Toks skundo motyvas yra nepagrįstas ir paremtas prielaidomis. Byloje nėra nustatyta jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog D. A. J. specialiai vengė pareigos įsidarbinti ar atliko, kitus aktyvius veiksmus stengdamasis išvengti įpareigojimo įgyvendinimo. Piktybiškumas vengiant įsidarbinti probacijos tarnybos yra preziumuojamas bei nėra patvirtintas. Priešingai, byloje yra duomenų, kad 2016 m. gegužės – birželio mėnesiais D. A. J. dirbo pagal verslo liudijimą (statybų srityje), nuo 2016 m. rugpjūčio iki 2016 m. lapkričio mėnesio registravosi darbo biržoje. 2017 m. sausio 30 d. registracija darbo biržoje nutraukta be teisės registruotis 6 mėnesiu. 2017 m. vasario 1 d. atvykęs į probacijos įstaigą pateikė įsidarbinimo sutartį UAB „E“ (b. l. 33, 78), tačiau dėl darbdavio netinkamų veiksmų nebuvo įregistruotas įsidarbinimas, dėl šios priežasties buvo išbrauktas iš Darbo biržos registro (apie tai sužinojo tik 2017 m. gegužės mėnesį). Vėlesniu laikotarpiu nuteistasis su pertraukomis dirbdavo pagal individualią veiklą (verslo liudijimą). Nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio vėl pradėjo registruotis darbo biržoje. Šie duomenys parodo, kad nuteistasis pagal galimybes stengėsi vykdyti teismo įpareigojimą dirbti ir iš dalies šį įpareigojimą įgyvendino. Kadangi teismo paskirtą įpareigojimą nuteistasis iš dalies įgyvendino, tai nėra pagrindo nuteistajam panaikinti bausmės vykdymo atidėjimo ir pasiųsti jį atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Panaši situacija nustatyta ir dėl įpareigojimo nukentėjusiajam atlyginti turtinę žalą. Prokuratūros skunde teigiama, kad turėdamas verslo liudijimą nuteistasis per 3 metus sugebėjo grąžinti menką turtinės žalos dalį, taigi nuteistasis sąmoningai vengia paties pažeistų nukentėjusiojo teisių atkūrimo. Prokuratūros skundo argumentai, dėl nuteistojo sąmoningo įpareigojimo vykdymo vengimo, yra nepagrįsti. Prokuratūros iškeltos prielaidos nepatvirtina byloje esančios aplinkybės. Tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo 2017 m. kovo 2 d. buvo sudarytas mediacijos planas, kuriame nustatyta turtinės žalos atlyginimo tvarka – nuteistasis kiekvieną mėnesį privalo sumokėti po 100 eurų į nukentėjusiojo banko sąskaitą iki 30 einamojo mėnesio dienos. Teismas sutinka, kad nuteistojo pastangos atlyginant turtinę žalą nukentėjusiajam buvo vangios, o pirma įmoka įmokėta tik 2017 m. kovo mėnesį (kai buvo sudarytas mediacijos planas). Mokėjimai buvo nereguliarūs ir per trijų metų laikotarpį atlygintas turtinės žalos dalis sudaro tik 1100 eurų iš 15 205,05 eurų. Tačiau sunku tikėtis, jog minimalias pajamas gaunantis, pagal verslo liudijimą dirbantis ir reguliaraus darbo neturintis asmuo yra pajėgus per pakankamai trumpą laikotarpį atlyginti turtinę žalą, kuri siekia 15 205, 05 eurų. Apylinkės teismo paskirtas įpareigojimas per 1 metų 6 mėnesių terminą atlyginti turtinę žalą buvo sunkiai įgyvendinamas, todėl svarbu atsižvelgti, ar nuteistasis dėjo pakankamas pastangas turtinei žalai atlyginti. Pagal mediacijos planą nuteistasis kas mėnesį nukentėjusiajam turėjo sumokėti po 100 eurų, vadinasi per tris metus iš viso turėjo sumokėti virš 3000 eurų (jei vertinti nuo mediacijos plano sudarymo dienos per du metus turėjo sumokėti apie 2400 eurų). Pagal sudarytą mediacijos planą, su kuriuo sutiko ir nukentėjusysis, per kelių metų laikotarpį 15 205,05 eurų turtinė žala nebūtų buvusi atlyginta. Tai buvo žinoma ir nagrinėjant ankstesnį probacijos tarnybos teikimą 2018 m. balandžio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme, kai teismas žinodamas, jog žala iki bausmės vykdymo atidėjimo pabaigos termino nebus grąžinta, vis tiek netenkino teikimo panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą. Nuteistasis per laikotarpį nuo mediacijos plano sudarymo iki bausmės vykdymo atidėjimo termino pabaigos pagal savo ribotas finansines galimybes atlygino beveik pusę pagal mediacijos sąlygas sutartos sumos. Susitarimo protokole numatyta, kad D. A. J. įsipareigoja įmokas reguliariai mokėti ir pasibaigus teismo nustatytam terminui atlyginti žalą. Teismas neabejoja, kad žala bus toliau atlyginama, o tai patvirtina byloje esantys duomenys – D. A. J. nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio reguliariai į nukentėjusiojo sąskaitą perveda po 100 eurų turtinei žalai atlyginti. Teismo skirtas įpareigojimas atlyginti turtinę žalą nukentėjusiajam iš dalies įgyvendintas ir nėra pagrindo panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą D. A. J..
Skunde minimas 2016 m. gruodžio 2 d. D. A. J. padarytas administracinis teisės pažeidimas ir teigiama, kad nuteistojo pažeidimas ir sąlygų nesilaikymas yra ignoruojami, todėl turėtų būti įvertinti sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. Šis prokuratūros skundo argumentas yra nepagrįstas. Nuteistajam dėl padaryto administracinio pažeidimo jau buvo skirtas įspėjimas, taip pat šio administracinio pažeidimo padarymas teisme buvo įvertintas du kartus, kai buvo gauti teikimai panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą. Šie teikimai nebuvo tenkinti ir administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybės teismui pasirodė nepakankamos bausmės vykdymo atidėjimui panaikinti. Aplinkybės nesudariusios pagrindo panaikinti bausmės vykdymo atidėjimo anksčiau (ankstesniuose teismų sprendimuose) negali būti sąlyga naikinti bausmės vykdymo atidėjimą paskutiniame etape (prieš pasibaigiant bausmės vykdymo atidėjimo terminui), priešingu atveju būtų pažeistas proporcingumo principas. Ankstesniuose teikimuose Probacijos tarnybai pateikus šį pažeidimą, o teismui Probacijos tarnybos teikimo netenkinus, prokuratūra skundo nepateikė. Administracinis pažeidimas padarytas prieš daugiau nei du metus, nuo tada nuteistasis nepadarė jokių naujų administracinių nusižengimų, jo atžvilgiu nebuvo pradėtas joks ikiteisminis tyrimas. Prokuratūros nurodytą bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo pagrindą (2016 m. padarytą administracinį teisės pažeidimą) teismas laiko neaktualiu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokuroro skundą atmesti ir palikti galioti 2019 m. sausio 24 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartį.
Nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.