Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

V. R., būdamas užsienio juridinio asmens- bendrovės „(duomenys neskelbtini), Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje, nuo 2015 m. sausio 6 d. registruotos Lietuvos Respublikos Mokesčių mokėtojų registre ir veiklą vykdžiusio Paupio g. 28, Vilniuje, direktoriumi, vadovaujamai bendrovei turint įsiskolinimų fiziniams ir juridiniams asmenims ir neturint galimybės šiuos įsipareigojimus vykdyti, žinodamas, kad jo vadovaujama bendrovė jokių sandorių su įmonėmis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sudaryti neplanuoja, 2015 m. liepos mėnesį, baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, elektroninėmis ryšio priemonėmis susisiekė su UAB (duomenys neskelbtini) generaliniu direktoriumi D. D. ir pastarajam nurodė, kad jo vadovaujama bendrovė planuoja sudaryti sandorius su įmonėmis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kaip patvirtinimą D. D. pateikė netikrus jo paties kurtus elektroninius laiškus, kuriuose jis kaip bendrovės (duomenys neskelbtini) vadovas su įmonių (duomenys neskelbtini(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) atstovais tariamai derina sandorių sąlygas, D. D. nurodė, kad projektų su įmonėmis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vykdymui jo vadovaujamai bendrovei trūksta piniginių lėšų bei D. D. kaip UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus paprašė suteikti jo vadovaujamai bendrovei 140 000 eurų dydžio paskolą.

D. D., būdamas suklaidintas, veikdamas UAB (duomenys neskelbtini) vardu, 2015 m. spalio 20 d. elektroninio ryšio priemonėmis su V. R., veikiančiu bendrovės (duomenys neskelbtini) vardu, pasirašė paskolos sutartį, kuria remiantis iš UAB (duomenys neskelbtini) vardu AB „SEB banke“ atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į bendrovės (duomenys neskelbtini) vardu UAB „EVP International“ (nuo 2016 m. liepos 13 d. pavadinimas pakeistas į UAB „Paysera LT“) atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesti 140 000 eurų, tačiau iki paskolos sutartyje nurodyto pinigų grąžinimo termino t. y. 2015 m. lapkričio 20 d. nei V. R., nei bendrovė (duomenys neskelbtini) paskolos negrąžino, sandorių su įmonėmis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nesudarė, o paskolintas lėšas panaudojo kitiems bendrovės (duomenys neskelbtini) įsiskolinimams padengti, tokiu būdu V. R. apgaule bendrovės (duomenys neskelbtini) naudai įgijo svetimą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą- 140 000 eurų.

Teisiamojo posėdžio metu V. R. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltu jis prisipažįsta ir sutinka duoti parodymus. D. D. yra UAB (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius. Jis su D. D. Londone įkūrė spaudos įmonę (duomenys neskelbtini), kurios akcininkai buvo jis ir D. D.. Kiekvienas iš jų turėjo po 50 procentų minėtos įmonės akcijų, o įmonės direktorius buvo jis. D. D. jam pasakė nesikišiantis į įmonės veiklą. D. D. svarbu buvo įmonės pajamos ir pelnas. D. D. minėtoje įmonėje jokių pareigų neužėmė. Įmonės darbams reikėjo piniginių lėšų, todėl buvo paimta apie 20 paskolų, kurios buvo grąžintos. Įmonė turėjo finansinių problemų: jam nesisekė užsidirbti pinigų, skolos tik didėjo ir jis negalėjo grąžinti skolų. Norėdamas gauti klientą jis labai daug darbų darė nuostolingai: projekto vertė buvo pigesnė, negu jis darydavo spaustuvėje. Jis skolinosi pinigus iš žmonių, kitų įmonių su dideliais procentais. Tai buvo procesas, kurio nebuvo įmanoma sustabdyti.

Anksčiau jis yra susirašinėjęs su įmone (duomenys neskelbtini). Taip pat jis anksčiau yra turėjęs projektų su įmonėmis (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), pastarajai jis yra atspausdinęs knygas apie klasikinę muziką, taigi jis sumanė pasakyti D. D., kad su minėtomis įmonėmis bus vykdomi projektai, nors iš tikrųjų jokie projektai su minėtomis įmonėmis nebuvo vykdomi. D. D. jis pasakė, kad yra šios įmonės, su kuriomis vykdydama projektus jo vadovaujama įmonė uždirbs pinigų. Jis D. D. rodė elektroninius laiškus, neva kaip įrodymą apie jo susirašinėjimą su minėtų įmonių atstovais. Minėtus laiškus jis pats sukurdavo. D. D. pasitikslino, kada bus grąžinti paskolinti pinigai, po ko atsiuntė jam paskolos sutarties šabloną, kurį jis pasirašė. UAB (duomenys neskelbtini) jo vadovaujamai įmonei paskolino 140 000 eurų.

D. D. sakydamas, kad vykdomi projektai, jis melavo: iš tikrųjų iš gautų piniginių lėšų jis apmokėdavo įmonės skolas, sumokėdavo atlyginimus bei skirdavo pinigus kitiems reikalams. Sau pinigus jis persivesdavo todėl, kad jis turėjo žmonėms grąžinti paskolintus pinigus. Visi prisijungimai prie įmonės vardu atidarytos banko sąskaitos buvo pas jį, niekas kitas pavedimų daryti negalėjo.

Šiuo metu bendrovė (duomenys neskelbtini) likviduota. D. D. jis yra grąžinęs 25 000 eurų, likusius pinigus D. D. jis grąžins, tik jis nežino, kada. Dėl to, kad būtų panaikinta sutartyje nurodyta arbitražinė išlyga, D. D. į jį raštu nesikreipė, taip pat D. D. dėl arbitražinės išlygos panaikinimo nesikreipė ir į teismą.

Šiuo metu jis užsiima individualia veikla, pragyvenimui pinigų užtenka. Per mėnesį jis sumoka nuo 800 eurų iki 1 000 eurų skolos įmokų. Jis stengsis kuo daugiau dirbti ir atlyginti žalą.

Ant susitarimo dėl skolos grąžinimo ties jo mamos L. R. pavarde esantis parašas yra ne jo mamos- pastarosios vardu pasirašė jis. Jis supranta, kad negalima pasirašinėti už kitus žmones, bet tuo metu jis buvo labai spaudžiamas. Jis nemano, kad jis grubiai sukčiavo: jis tik pamelavo, kad gautą paskolą skirs vienam dalykui. Jam nepasisekė, tačiau jis pinigų nešvaistė. Daugiau jis taip pat nedarytų.

Teisiamojo posėdžio metu V. R., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad jis prisipažįsta esąs kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, jo gynėja ir prokurorė sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

Ikiteisminio tyrimo metu V. R. parodė, kad 2013 m. rugsėjo 18 d. jis kartu su D. D. įsteigė įmonę „(duomenys neskelbtini), kurią įregistravo Didžiojoje Britanijoje. Su D. D. jis pasidalino po 50 procentų minėtos įmonės akcijų. Jis tapo įmonės direktoriumi, o D. D. buvo tiesiog akcininkas ir vienas iš pagrindinių investuotojų. Įmonė teikė knygų, žurnalų spausdinimo paslaugas. Iš pradžių jis dirbo vienas, po to buvo pasamdyta daugiau darbuotojų. Įmonė veiklą vykdė Lietuvoje, tačiau klientai buvo užsienyje. 2014 m. pabaigoje- 2015 m. pradžioje įmonėje atsirado skolų dėl to, kad klientai nesumokėjo už suteiktas paslaugas, taip pat du užsakymus padarė su broku. Kadangi jam reikėjo toliau vykdyti veiklą, jis pradėjo imti paskolas, kurias sėkmingai grąžindavo. Paskolas jis imdavo iš D. D., iš UAB (duomenys neskelbtini) ir iš trečiųjų asmenų. Apie tai, kad įmonė turi skolų, jis D. D. nieko nesakė, kadangi bijojo prarasiantis finansavimą, po ko įmonė būtų uždaryta bei turėtų grąžinti pinigus, kurių negavo už klientams atiduotą produkciją. Iš pradžių norėdamas gauti paskolą jis D. D. sakydavo, kad reikia pinigų apyvartinėms lėšoms, tačiau niekada nesakė, kad įmonė turi įsiskolinimų. Visas paskolas jis grąžindavo. Kadangi kiti kreditoriai jį pradėjo spausti ir reikalauti grąžinti pinigus, o D. D. jis to pasakyti negalėjo, jis nutarė gauti paskolą apgaule: jis suklastojo keletą elektroninių laiškų, kuriuos išsiuntė D. D., kad pastarajam susidarytų įspūdis, jog įmonė (duomenys neskelbtini) bendradarbiauja su stambiomis įmonėmis, vykdo užsakymus ir stambių projektų vykdymui reikalinga dar viena paskola. D. D. patikėjo jo siųstais laiškais. Jis su D. D. keletą kartų pakalbėjo telefonu. Pokalbių metu D. D. sutiko įmonei (duomenys neskelbtini) suteikti 140 000 eurų dydžio paskolą vienam mėnesiui. 140 000 eurų paskolos jis prašė todėl, kad būtent tokia sumą reikėjo grąžinti kitiems kreditoriams. Jis turėjo paruoštą paskolos sutarties šabloną, kurioje keisdavo tik datas ir paskolos sumas. Elektroniniu paštu jis pasirašė 2015 m. spalio 20 d. paskolos sutartį, kuria remiantis UAB (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini) suteikė 140 000 eurų dydžio paskolą. Tą pačią dieną pinigai buvo pervesti į įmonės (duomenys neskelbtini) vardu elektroninių paslaugų įmonėje ,,PaySera“ atidarytą banko sąskaitą. Gautą paskolą jis panaudojo taip: 2015 m. spalio 20 pervedė 64 000 eurų UAB (duomenys neskelbtini), tokiu būdu grąžindamas paskolos dalį pagal 2015 m. rugpjūčio 16 d. paskolos sutartį Nr. 15/08/15-01, kuri buvo sudaryta su BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriumi R. G. (su minėta įmone jokių sandorių jo vadovaujam įmonė nėra turėjusi. Jis tiesiog paprašė pažįstamo R. G. paskolinti pinigų); 140 eurų jis pervedė UAB (duomenys neskelbtini) už pervežimo paslaugas; 270 eurų už biuro nuomą jis pervedė UAB (duomenys neskelbtini); 32 000 eurus jis pervedė UAB (duomenys neskelbtini)“ pagal paskolos sutartį, sudarytą su UAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriumi R. G.; 700 eurų už suteiktą darbuotojų paieškos paslaugą jis pervedė UAB (duomenys neskelbtini) Taip pat 2015 m. spalio 20 d. jis sau persivedė 3 000 eurų, po to- 35 000 eurų, 2015 m. spalio 22 d.- 650 eurų, 2015 m. spalio 23 d.- 2 000 eurų, 2015 m. spalio 27 d.- 1 198 eurus. Iš viso jis sau persivedė 41 848 eurus. 650 eurų iš šios sumos buvo jo atlyginimas. Jis neatsimena, kam buvo reikalingi likusieji pinigai. Banko sąskaitos išrašuose matyti, kad visus paimtus pinigus jis grąžino. Jis ne kartą yra pervedęs vadovaujamai įmonei savo pinigų, kai šių labai reikėjo veiklai vykdyti. Pagal 2015 m. spalio 20 d. paskolos sutartį Nr. 16, sudarytą tarp jo kaip fizinio asmens ir įmonės (duomenys neskelbtini), pastaroji įmonė jam suteikė 35 000 eurų paskolą. Paskola yra grąžinta. UAB (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 28,43 euro už nupirktą rašalą spausdintuvui. 2015 m. spalio 23 d. jis pervedė 6 810,80 eurų D. D.- tai buvo pastarojo suteiktos paskolos grąžinimas, tačiau tai buvo ne iš UAB (duomenys neskelbtini) gauti pinigai. Iš banko sąskaitos išrašo matyti, kad iš UAB (duomenys neskelbtini) jis pasiskolino 9 000 eurų tam, kad galėtų grąžinti paskolą D. D.. 2016 m. rugpjūčio 3 d. laiške D. D. jis nurodė kreditorius, kuriems įmonė (duomenys neskelbtini) skolinga. Jis neprisimena nurodytų skolų dydžio, tačiau skolos buvo. Laiške buvo nurodyti šie kreditoriai- (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ (skola įmonės (duomenys neskelbtini) darbuotojai), (duomenys neskelbtini) (UAB (duomenys neskelbtini)), „(duomenys neskelbtini)“ (buhalterines paslaugas teikusi įmonė (duomenys neskelbtini), kuri registruota ir veikia Jungtinėje Karalystėje), UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (įmonės darbuotojas M. B.), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (nuoma už ofisą, esantį Rotundo g. 4A, Vilniuje), UAB (duomenys neskelbtini), „Transportas“ (skola kažkuriai iš pervežimo paslaugas suteikusių įmonių), (duomenys neskelbtini) (klientas Jungtinėje Karalystėje E. T.), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Jis neprisimena, kokio dydžio skolos buvo minėtiems fiziniams ir juridiniams asmenims.

Skolindamasis iš UAB (duomenys neskelbtini) jis žinojo, kad paskolos per numatytą vieno mėnesio terminą jo vadovaujama įmonė negrąžins. Jis manė, kad reikiamą pinigų sumą paskolai grąžinti jis uždirbs ir paskolą grąžins per keletą mėnesių, tačiau tokių pinigų uždirbti jam nepavyko. Iš UAB (duomenys neskelbtini) gautus pinigus jis panaudojo grąžindamas skolas kreditoriams. Po to, kai pinigai buvo gauti, jis vis dar siųsdavo D. D. suklastotus elektroninius laiškus, iš kurių turėjo susidaryti įspūdis, kad jo vadovaujama įmonė vykdo stambius projektus ir pinigų grąžinimas užtruko dėl to, jog pinigų nepervedė užsakovai. Taip jis norėjo pratęsti pinigų grąžinimo terminą. D. D. paprašytas pateikti įmonės (duomenys neskelbtini) vardu atidarytos banko sąskaitos išrašus, jis banko išrašus suklastojo ir pastaruosius pateikė taip, kad D. D. atrodytų, jog pinigai buvo panaudoti užsakymams vykdyti. Jis bijojo D. D. parodyti tikrą išrašą, iš kurio matytųsi, kad pinigai buvo pervesti įmonės kreditoriams.

Suėjus paskolos grąžinimo terminui D. D. pradėjo bandyti susisiekti adresais ir telefonais, kuriuos jis nurodė suklastotuose laiškuose. D. D. suprato, kad visi laiškai suklastoti. Susitikimo metu D. D. jam pasakė viską žinantis ir pareikalavo, kad jo tėvai pasirašytų susitarimą, jog paskolos UAB (duomenys neskelbtini) negrąžinimo iki 2016 m. rugsėjo 1 d. atveju, jo tėvai įkeistų turimą butą, o jis įkeistų turimus žemės sklypus. Kadangi tuo metu jo psichinė būklė buvo bloga, jis vartojo vaistus bei labai išgyveno dėl susidariusios situacijos, taip pat buvo labai spaudžiamas D. D., jis sutiko pasirašyti susitarimą dėl nekilnojamojo turto įkeitimo. D. D. elektroniniu paštu jam atsiuntė 2016 m. rugpjūčio 12 d. susitarimą, kurį turėjo pasirašyti jis ir jo mama kaip buto savininkė. Jis žinojo, kad mama tokio dokumento nepasirašys, ir iš viso nenorėjo, kad mama žinotų apie jo darbo reikalus, taigi jis pasirašė susitarimą pats, o mamos parašą suklastojo. Šį susitarimą jis nuvežė į UAB (duomenys neskelbtini) ofisą. Kadangi jo mama apie susitarimą nieko nežinojo, todėl pas notarą jo mama nevažiavo. Jis pas notarą taip pat neketino važiuoti, jis tik norėjo, kad pasibaigtų D. D. spaudimas grąžinti paskolą.

2016 m. kovo 14 ar 15 dieną jis grąžino UAB (duomenys neskelbtini) 25 000 eurų. Suėjus paskolos grąžinimo terminui D. D. jam skambindavo beveik kiekvieną dieną ir klausdavo, kada jis grąžins pinigus, todėl minėtą sumą jis pasiskolino ir grąžino UAB (duomenys neskelbtini) (T. 7, b. l. 58-60, 64-66, 69-72, 77-79).

Ikiteisminio tyrimo metu D. D. parodė, kad jis pažįsta V. R., jie buvo pažįstami bei verslo partneriai. Anksčiau jis su V. R. bendradarbiavo.

Jis yra įmonės (duomenys neskelbtini) akcininkas, jam priklauso 50 procentų minėtos įmonės akcijų. Kita akcijų dalis priklauso V. R.. Minėta įmonė užsiėmė spaudos tarpininkavimu: pati įmonė spaudos paslaugų neteikė ir, jo žiniomis, tam reikalingos įrangos neturėjo. Realiai įmonės veikloje jis nedalyvaudavo, dalyvaudavo tik pagal poreikį. Jis su įmonės klientais ir užsakymais nedirbo. Kaip šios įmonės akcininkas jis dividendų negaudavo.

Įmonė (duomenys neskelbtini) registruota Anglijoje. Kiek jam žinoma, įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas Lietuvoje ir Anglijoje šiek tiek skiriasi. V. R. elektroniniu paštu jam buvo atsiuntęs laišką, kuriame buvo nurodytas įmonės, tvarkiusios įmonės (duomenys neskelbtini)“, buhalterinę apskaitą, pavadinimas- (duomenys neskelbtini).. Nieko daugiau apie pastarąją įmonę jis nežino. Jis bandė elektroniniu paštu susisiekti su minėtos įmonės atstovais. Jei jis gerai prisimena, laišką minėtai įmonei jis siuntė ir registruotu laišku, bet jam susisiekti nepavyko: jis neprisimena, ar jis negavo atsakymo, ar laiškas grįžo neįteiktas. Jis nežino, kiek įmonėje (duomenys neskelbtini) buvo darbuotojų- jam teko bendrauti su viena darbuotoja J. A.. Įmonės ofisas iš pradžių buvo pastate, esančiame Paupio g. 28, Vilniuje, vėliau- Rotundo g. 4A, Vilniuje. Ofiso patalpos buvo nuomojamos. Ar įmonė vykdė veiklą, jis nežino. Kiek jam žinoma, įmonė jokio turto neturėjo, įmonės vardu banko sąskaitos buvo atidarytos Lietuvoje.

Jis kaip fizinis asmuo įmonei (duomenys neskelbtini) pinigų paskolino dvylika kartų. Skolindamas pinigus jis sudarydavo paskolos sutartis. Šios paskolos buvo grąžintos. UAB „Dojus“ minėtai įmonei paskolino pinigų keturis kartus pagal paskolos sutartis. Šios skolos buvo grąžintos, išskyrus vieną, t. y. pagal 2015 m. spalio 20 d. paskolos sutartį Nr. 2015/10/20.

2015 m. liepos 27 d., 2015 m. rugpjūčio 12 d. ir 2015 m. rugsėjo 3 d. V. R. pateikė jam susirašinėjimus su tarptautinės kompanijos (duomenys neskelbtini) atstovais, kuriuose buvo nurodyta, kad įmonė (duomenys neskelbtini) bendradarbiauja su minėta kompanija (2016 m. gruodžio 23 d. pabandžius susisiekti nurodytais adresatais su įmonės (duomenys neskelbtini) atstovais paaiškėjo, kad šiuos laiškus V. R. suklastojo). 2015 m. spalio 12 d. V. R. laiške pirmą kartą užsiminė apie įmone (duomenys neskelbtini). Anksčiau pateikti susirašinėjimai su tarptautinėmis kompanijomis nesudarė jam pagrindo abejoti įmonės (duomenys neskelbtini) užsakymų realumu ir egzistavimu. 2015 m. spalio 12 d. V. R. aiškino, kad vyksta darbo apimties ir sąlygų derinimas su klientu ir spaustuve, taip pat projekto finansavimo (avanso dydžio) derinimas. V. R. taip pat laiškuose aiškino, kad sutartis būtų su įmone (duomenys neskelbtini), kad reikalingam finansavimui užtikrinti V. R. būtų pasiruošęs įkeisti turimą butą. 2015 m. spalio 13 d. 08.59 val. laišku V. R. persiuntė atnaujintą projekto informaciją ir nurodė, kad reikalinga suma projekto finansavimui yra 130 140 eurų. 15.44 val. laiške V. R. nurodė surinkęs visą reikalingą finansavimą projekto vykdymui ir darbą bus galima atlikti. 2015 m. spalio 15 d. laiške V. R. pateikė informaciją, kad spaustuvė, vykdanti įmonės (duomenys neskelbtini) darbą, pateiks laidavimą dėl įsipareigojimų vykdymo. 2015 m. spalio 15 d. laišku V. R. pranešė, kad įmonės (duomenys neskelbtini) darbas bus vykdomas kitur. 2015 m. spalio 19 d. 10.47 val. laišku V. R. pateikė informaciją apie naują įmonės (duomenys neskelbtini) darbą, kurio pelnas 205 500 eurų. Tą pačią dieną laiškais V. R. pateikinėjo projekto finansavimo alternatyvas, tame tarpe apsisaugojimo priemonių būdus kaip įmonės (duomenys neskelbtini) išleidžiamą akredityvą ir mažesnį spaustuvių avansą. 18.52 val. V. R. nurodė suradęs 130 000 eurų finansavimą, trūkstama finansavimo dalis projekto vykdymui, kurią reikia surinkti iki kitos dienos, yra 140 000 eurų. Tą patį V. R. patvirtino 20.41 val. laišku. 20.59 val. laiške V. R. nurodė produkcijos pristatymo klientui terminą- kitų metų kovo 17 d. 2015 m. spalio 20 d. 10.03 val. laiške V. R. nurodė papildomų galimybių sumažinti finansavimo poreikį nesuradęs. Kadangi, kaip jis minėjo, tai buvo ne pirmas kartas, kai jis skolindavo mažesnes sumas projektui vykdyti, jis nieko blogo neįtarė: minėtos įmonės veikloje jis dalyvavo tik kaip investuotojas, tačiau visos paskolos būdavo grąžinamos, taigi pokalbių telefonu metu gavęs V. R. patikinimą ir patvirtinimą dėl projekto detalių jis sutiko finansuoti minėtą projektą suteikdamas paskolą.

Kadangi 2015 m. spalio 18- 23 dienomis jis buvo išvykęs į Barseloną, V. R. tai žinojo taigi 2015 m. spalio 20 d. sutarties pasirašymą ir pinigų pervedimą telefonu jis suderino su V. R. ir UAB (duomenys neskelbtini) įmonių grupės finansų direktore D. M.. 2015 m. spalio 20 d. 11.30 val. po suderinimo jis gavo laišką iš V. R., kuriame pastarasis nurodė, kad pasirašyta sutartis bus persiųsta už 30 min. 2015 m. spalio 20 d. 13.54 val. V. R. persiuntė D. M. skanuotą paskolos sutartį su savo parašu. Jis su V. R. sutarė, kad sutarties originalais jie apsikeis jam grįžus iš kelionės. 2015 m. spalio 20 d. 15.08 val. D. M. persiuntė V. R. pavedimo kopiją su mokėjimu pagal pasirašytą paskolos sutartį. 2015 m. spalio 20 d. 15.12 val. V. R. elektroniniu laišku patvirtino mokėjimo gavimą. Grįžęs iš Barselonos 2015 m. spalio 20 d. jis susitiko su V. R. UAB (duomenys neskelbtini) patalpose ir pasirašė ant sutarties originalo, kurio vieną egzempliorių perdavė V. R.. Pinigai buvo pervesti į įmonės (duomenys neskelbtini) vardu atidarytą banko sąskaitą Lietuvoje esančiame banke, kurio pavadinimo jis neatsimena.

Jis nežino, kur buvo panaudoti jo pervesti pinigai. Jis manė, kad paskolinti pinigai buvo naudojami projekto su įmone (duomenys neskelbtini) vykdymui. V. R. pateikė jam įmonėje „Paysera“ atidarytos sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad iš UAB (duomenys neskelbtini) gautus 140 000 eurų, kaip ir iš įmonės (duomenys neskelbtini) gautus 47 262 eurų bei iš AB (duomenys neskelbtini) gautus 130 000 eurų V. R. pervedė įmonei (duomenys neskelbtini), kuri, V. R. žodžiais, turėjo atlikti darbą įmonei (duomenys neskelbtini).

Per paskolos sutartyje numatytą terminą paskola grąžinta nebuvo, iš paskolintos 140 000 eurų sumos buvo grąžinti tik 25 000 eurų. Iš pradžių V. R. žadėjo grąžinti skolą, vis atidedant grąžinimo terminą, tačiau paskola nebuvo grąžinta, todėl jis su V. R. sutarė, kad šis įkeis savo turtą, tokiu būdu garantuodamas paskolos grąžinimą. Su V. R. buvo pasirašytas susitarimas dėl buto ir žemės sklypų įkeitimo. Tvarkant dokumentus paaiškėjo, kad butas priklauso V. R. motinai. V. R. jam žadėjo, kad šie formalumai bus sutvarkyti, tačiau nei V. R., nei pastarojo motina į notaro biurą neatvyko ir minėtas susitarimas nebuvo sudarytas. Vėluodamas grąžinti paskolą V. R. jam žadėjo, kad įmonė pradės gauti užsakymus ir paskola bus grąžinta, tačiau realiai paskola negrąžinama ir paskolos grąžinimas buvo vilkinamas.

Kalbėdamas telefonu su V. R. ir aptardamas vėluojančios UAB (duomenys neskelbtini) paskolos grąžinimą 2015 m. gruodžio pirmosiomis dienomis kaip įrodymą dėl pinigų panaudojimo ir gavimo jis pareikalavo V. R. pateikti jam įmonės (duomenys neskelbtini) vardu atidarytos banko sąskaitos išrašus nuo metų pradžios. 2015 m. gruodžio 2 d. jis V. R. išsiuntė pirmą laišką su priminimu pateikti įmonės (duomenys neskelbtini) vardu atidarytos banko sąskaitos išrašus. Tą pačią dieną elektroniniu paštu iš V. R. jis gavo suformuoto mokėjimo nurodymo kopiją, kurioje buvo nurodyta, kad įmonė (duomenys neskelbtini) grąžino UAB (duomenys neskelbtini) 2015 m. spalio 20 d. suteiktą paskolą, t. y. 140 000 eurų. 2015 m. gruodžio 3 d. elektroniniu paštu V. R. jam pateikė 2015 m. gruodžio 2 d. išrašą tik už vieną dieną. 2015 m. gruodžio 9 d., 2015 m. gruodžio 10 d., 2015 m. gruodžio 15 d., 2015 m. gruodžio 16 d., 2015 m. gruodžio 23 d., 2015 m. gruodžio 24 d., 2016 m. sausio 4 d. dienomis jis reguliariai laiškais V. R. prašė pateikti įmonės „(duomenys neskelbtini) vardu atidarytos banko sąskaitos išrašą už 2015 metus, bet V. R. išsisukinėjo ir žadėtos informacijos nepateikė, taip pat V. R. nurodinėjo įvairias priežastis, kodėl 2015 m, gruodžio 2 d. persiųstas mokėjimo nurodymas nebuvo įvykdytas.

V. R. jam yra elektroniniu paštu pateikęs įmonėje „Paysera“ vykdytų bankinių pavedimų išrašus. Šiuos išrašus V. R. jam pateikdavo tik po ilgo reikalavimo elektroniniu paštu. Palyginęs jam pateiktą išrašą už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., konkrečiai už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 20 d. iki 2015 m. spalio 27 d., jis mato, kad pavedimai skirtingi, todėl jis mano, kad jam pateiktas išrašas gali būti suklastotas.

2016 m. sausio 29 d. jis kreipėsi į V. R., reikalaudamas raštu pateikti informaciją apie įmonės veiklą ir finansinę padėtį, tačiau jokio atsakymo jis negavo. Vėliau jis pateikė prašymą įmonei „Paysera“, kad jam būtų suteikti prisijungimai prie įmonės vardu atidarytos sąskaitos, tačiau atsakymo negavo. V. R. pateikė jam susirašinėjimus su įmone (duomenys neskelbtini), kuriuose minėtos įmonės atstovai teigė, kad mokėjimai bus pateikti artimiausiu metu. Nesulaukęs iš V. R. informacijos, jis elektroniniu paštu kontaktais, kuriuos jam persiuntė V. R. elektroniniuose laiškuose, kreipėsi į įmonę (duomenys neskelbtini), tačiau laiškai grįžo su nuoroda, kad tokio adresato nėra.

Dėl šios situacijos į teismą civilinio proceso tvarka jis nesikreipė, kadangi V. R. veiksmuose įžvelgia apgaulės požymių (T. 3, b. l. 2-18).

Ikiteisminio tyrimo metu R. G. parodė, kad V. R. yra jo buvusios žmonos brolis. Jis su V. R. bendrauja retai. Jis buvo UAB (duomenys neskelbtini)ir UAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriaus UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotas asmuo. Minėtų įmonių vardu V. R. prašymu pastarojo valdomai įmonei (duomenys neskelbtini) buvo suteikęs paskolas. Jis V. R. pervesdavo sumą, kurią tuo metu galėdavo pervesti nepadarydamas jokios žalos bankrutuojančiai įmonei, nors V. R. prašydavo žymiai didesnių sumų. Įmonės turėjo iš šių paskolų uždirbti palūkanas, visi šie veiksmai buvo derinami su pagrindiniais įmonių kreditoriais, tačiau jis neprisimena, ar kreditorių sutikimas buvo surašytas raštu, ar sutarta buvo žodžiu. V. R. pateikdavo jam projektus su stambiomis įmonėmis (jei jis gerai prisimena, tai buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) katalogai), taip pat jis žinojo, kad V. R. dirba su pakankamai žinomais verslininkais, todėl jam susidarė įspūdis, kad V. R. dirba su stambiomis įmonėmis ir vykdo stambius projektus. Gautas paskolas V. R. grąžindavo visiškai arba didesnę jų dalį, tačiau be sutartų palūkanų. Supratęs, kad V. R. mokėjimai vėluoja, 2015 m. rugpjūčio mėn. BUAB (duomenys neskelbtini) vardu jis pasirašė paskolos sutartį su V. R. vadovaujama įmone (duomenys neskelbtini) dėl 70 000 eurų paskolos suteikimo. Paskola buvo suteikta keliais pavedimais. Ši paskola buvo visiškai grąžinta, tik be sutartyje numatytų palūkanų. Jo parašai yra paskolos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini). Jis neprisimena, ar buvo pasirašyta daugiau sutarčių su įmone (duomenys neskelbtini). Pastarajai įmonei taip pat buvo suteikta paskola ir BUAB (duomenys neskelbtini) vardu. Jis neprisimena, ar buvo pasirašyta paskolos sutartis, kadangi įmonė yra išregistruota ir visi dokumentai perduoti į archyvą. Paskola buvo visiškai grąžinta. V. R. yra atsiskaitęs su abiem įmonėmis, nuostolių įmonės nepatyrė, nors ir negavo planuoto pelno- palūkanų. Daugiau apie BUAB (duomenys neskelbtini) įmonei „(duomenys neskelbtini) suteiktas bei grąžintas paskolas jis nieko paaiškinti negali, kadangi jis neprisimena. Šiuo metu jis yra UAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriaus UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotas asmuo. V. R. prašymu UAB (duomenys neskelbtini) vardu įmonei (duomenys neskelbtini) jis buvo suteikęs kelias paskolas, buvo surašytos kelios paskolos sutartys. Kadangi V. R. jis pasitikėjo, paskolos sutartys buvo sudaromos ne visada, tačiau gavęs pinigus V. R. visada parašydavo ir pasirašydavo paskolos raštelius, kuriuose nurodydavo įmonę, iš kurios gavo paskolą, ir paskolintų pinigų sumą. Grąžinęs pinigus V. R. neprašydavo gražinti skolos raštelių, kadangi visus pinigų skolinimus ir grąžinimus galima atsekti pagal sąskaitos išrašą. Jis pateikia 2015 m. birželio 10 d. paskolos sutarties tarp BUAB (duomenys neskelbtini) ir įmonės (duomenys neskelbtini) kopiją. Kiek jis prisimena, daugiau sutarčių sudaryta nebuvo, todėl pastarųjų pateikti jis negali. Jis pateikia elektroninius laiškus, rašytus tarp jo ir V. R.. Iš 2015 m. liepos 16 d. laiško matyti, kad V. R. prašydamas pinigų mini didelius sandorius bei nurodo gautinius uždarbius. Dabar jis supranta, kad galima abejoti V. R. nurodytų sandorių tikrumu. Kitais laiškais jis reikalauja grąžinti pinigus, o V. R. vis žada nurodydamas, kada grąžins pinigus. 2015 m. spalio 12 d. siųstame laiške V. R. nurodo, kad iš jo administruojamų įmonių gautų paskolų jis- V. R. niekur nepanaudojo ir kaip patvirtinimą prisega 2015 m. spalio 12 d. įmonėje „Paysera“ įmonės (duomenys neskelbtini) vardu atidarytos sąskaitos išrašą, kuriame nurodyta, kad įmonės sąskaitoje yra 93 489,29 eurai. Tai maždaug ta suma, kurią jis V. R. buvo paskolinęs (T. 3, b. l. 39-48).

Ikiteisminio tyrimo metu G. R. parodė, kad V. R. yra jos vyras, jis yra įmonės (duomenys neskelbtini) akcininkas bei direktorius. 2016 m. vasaros gale tarp V. R. ir M. T. prasidėjus problemoms ji iš V. R. sužinojo, kad M. T. įmonei (duomenys neskelbtini) būsimiems projektams paskolino apie 200 000 eurų, nes jis- V. R. norėjo atgaivinti įmonės veiklą. Įmonė (duomenys neskelbtini) buvo atidaryta Anglijoje, įmonės ofisas buvo Rotundo gatvėje, Vilniuje, o veikla- knygų spausdinimas. Kiek ji žino, įmonė jau bankrutavo. V. R. jai sakė, kad skolindamasis jis pasirašė vekselį ir suklastojo motinos parašą, kurią įrašė kaip paskolos laiduotoją. Ji rašė M. T., prašydama, kad šis palauktų, nes tikėjo, kad įmonės (duomenys neskelbtini) veikla bus tęsiama ir V. R. grąžins pinigus, tik vėliau ji sužinojo, kad V. R. melavo M. T., kad jokio projekto nebuvo, kaip nebuvo ir banko pavedimų (T. 3, b. l. 187-188).

Ikiteisminio tyrimo metu V. R. parodė, kad ji dirba MB (duomenys neskelbtini) buhaltere. 2016 m. kovo 16 d. UAB (duomenys neskelbtini) pasirašė sutartį su įmone (duomenys neskelbtini) dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo. Minėtos įmonės direktorius yra V. R., tačiau ji bendravo su pastarojo žmona G.. Ji tiksliai nežino, kokią veiklą vykdė ši įmonė. Ji tik paskaičiuodavo darbuotojams atlyginimus iš G. elektroniniu paštu jai atsiųstų duomenų ir Sodrai teikdavo deklaracijas dėl gyventojų pajamų. Jokių pavedimų ji nedarė, tik kiekvienam darbuotojui paskaičiuodavo atlyginimą (T. 3, b. l. 185-186).

Ikiteisminio tyrimo metu R. P. parodė, kad 2016 birželio mėn. pradžioje, tikslios datos ji neprisimena, ji įsidarbino įmonėje (duomenys neskelbtini) projektų vadove. Minėtą darbą ji surado per skelbimą internete. Ji parašė elektroninį laišką, jai paskambino G. R., jos susitarė dėl pokalbio. Pokalbis vyko įmonės (duomenys neskelbtini) ofise, esančiame Rotundo g. 4A, Vilniuje. Pokalbyje dalyvavo įmonės (duomenys neskelbtini) direktorius V. R. bei jo žmona G.. Po pokalbio buvo pasirašyta darbo sutartis. V. R. jai paaiškino, kad per bandomąjį laikotarpį jai bus mokamas 500 eurų dydžio atlyginimas, o vėliau ji galės užsidirbti iki 1 000 eurų, tačiau tai priklausys nuo darbo rezultatų. Įmonėje (duomenys neskelbtini) ji dirbo šešias savaites ir išėjo savo noru, nes nebuvo nei vieno užsakymo. Įmonė (duomenys neskelbtini) su ja atsiskaitė, pretenzijų ji niekam neturi (T. 3, b. l. 193-194).

Ikiteisminio tyrimo metu S. C. parodė, kad 2016 m. gegužės mėn. pabaigoje internetinėje svetainėje „CV-online“ radusi skelbimą dėl darbo įmonėje (duomenys neskelbtini) ji nusiuntė savo motyvacinį laišką. Po kurio laiko jai paskambino ir pasiūlė atvykti į pokalbį. Pokalbis vyko įmonės buveinėje, esančioje Rotundo g. 4A, Vilniuje. Pokalbyje dalyvavo įmonės direktorius V. R. ir jo žmona G. R., kuri, kiek ji suprato, oficialiai įmonėje nedirbo, tačiau buvo puikiai informuota ir aktyviai dalyvavo įmonės (duomenys neskelbtini) veikloje. 2016 m. gegužės mėn. pabaigoje, tikslios datos ji neprisimena, ji pasirašė darbo sutartį su įmonės (duomenys neskelbtini) vadovu. Jos atlyginimas buvo 500 eurų. Kiek ji prisimena, pirmą mėnesį atlyginimą ji gavo laiku į savo sąskaitą pavedimu iš įmonėje „Paysera“ atidarytos sąskaitos, po to atlyginimas buvo išmokėtas dalimis ir pavėluotai, o galų gale atlyginimo jai iš viso nepervedė. Dirbdama įmonėje (duomenys neskelbtini) ji pastebėjo įtartinus dalykus- per visą laiką, kol ji dirbo, įmonė (duomenys neskelbtini) sudarė tik vieną sandorį su Švedijos įmone ir tik 2 000 eurų sumai. Įmonė vykdė veiklą tik Lietuvoje, Anglijoje nieko nebuvo, o įmonės direktorius kartu su žmona tik žadėdavo įmonės darbuotojams, tačiau realiai pinigų nemokėjo. Neištvėrusi 2016 m. rugsėjo 24 d. ji savo noru išėjo iš darbo, tačiau darbo sutarties nutraukimo nebuvo ir jai liko neišmokėtas darbo užmokestis už 2016 m. rugsėjo mėn.- 500 eurų, dalis darbo užmokesčio už rugpjūčio mėn.- 200 eurų (T. 3, b. l. 195-196).

Ikiteisminio tyrimo metu M. B. parodė, kad su V. R. jis studijavo Vilniaus vadybos aukštojoje mokykloje. Pabaigęs mokslus jis išvyko į Norvegiją, kur dirbo ir gyveno iki 2015 metų. 2015 metais grįžęs į Lietuvą Vilniuje jis susitiko V. R., kuris pasigyrė turintis savo įmonę bei pakvietė jį dirbti minėtoje įmonėje. Iš V. R. jis sužinojo, kad įmonė, kurios pavadinimas (duomenys neskelbtini), yra registruota Anglijoje, įmonė teikdavo spausdinimo paslaugas, priimdavo užsakymus iš užsienio, o užsakymus spausdino jau Lietuvoje. Įmonė (duomenys neskelbtini), kurios direktoriumi buvo V. R., savo spaustuvės neturėjo, užsakymus spausdino AB (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini). 2016 m. kovo 9 d. jis įsidarbino įmonėje (duomenys neskelbtini), buvo pasirašyta darbo sutartis, jis buvo įdarbintas gamybos vadovu. Laikotarpiu, kol jis dirbo, V. R. vadovaujama įmonė turėjo tik du ar tris užsakymus ir tik po porą tūkstančių eurų. Dirbdamas įmonėje (duomenys neskelbtini) jis gaudavo 1 000 eurų dydžio atlyginimą. 2016 m. lapkričio mėn. susirgęs ir norėdamas gauti nedarbingumo išmoką jis kreipėsi su prašymu į Sodrą, tačiau Sodros darbuotoja jam paaiškino, kad įmonė (duomenys neskelbtini) nuo 2016 m. kovo mėn. yra likviduota (T. 3, b. l. 189-190).

Ikiteisminio tyrimo metu A. T. parodė, kad 2016 m. gegužės 23 d. ji įsidarbino į įmonę (duomenys neskelbtini) projektų vadove. 500 eurų dydžio atlyginimą ji gaudavo į savo vardu atidarytą banko sąskaitą iš įmonėje „Paysera“ įmonės (duomenys neskelbtini) vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Tokį atlyginimą V. R. žadėjo jai mokėti pirmus tris mėnesius, o paskui turėjo vykti pokalbis, turėjo būti pakeltas atlygis, jeigu darbo rezultatai geri. Per keturis mėnesius, kol ji dirbo įmonėje, ji įvykdė tris 3 000- 5 000 eurų dydžio projektus. Jos darbas nebuvo įvertintas, atlyginimas nebuvo pakeltas- atvirkščiai: rugpjūtį ji gavo tik 200 eurų, o kitą mėnesį atlyginimo ji visiškai negavo. 2016 m. rugsėjo mėn. pabaigoje ji parašė prašymą atleisti ją iš darbo savo noru, tačiau su ja darbovietė neatsiskaitė (T. 3, b. l. 191-192).