Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-509-1071/2025

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-02-05
Bylos Nr.: e2-509-1071/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-03636-2024-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vytautas Pliuskevičius
Ieškovas: I. C.
Atsakovas: Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro, biudžetinei įstaigai Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui
Advokatai: Audrius Saulėnas, Robertas Skėrys

Kategorijos

1.4.2.3Darbo ginčų nagrinėjimas teisme
1.4.2.4Darbo ginčai dėl neteisėto nušalinimo ar atleidimo iš darbo
2.2.4.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

Civilinė byla Nr. e2-509-1071/2025Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03636-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.2.3; 1.4.2.4; 2.2.4.7.1; 3.1.7.6; (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 5 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Vytautas Pliuskevičius,dalyvaujant vertėjai Ingridai Nasvytei,teismo posėdžių sekretorei Giedrei Šilbajorienei,ieškovui I. C. (I. C.), jo atstovui advokatui Robertui Skėriui (nuotoliniu būdu),

atsakovės Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro įgaliotai atstovei I. T. bei atsakovės atstovui advokatui Audriui Saulėnui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. C. (I. C.) ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovas I. C. pateiktu ieškiniu prašo: 1) pripažinti jo atleidimą iš darbo biudžetinėje įstaigoje (toliau – BĮ) „Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras“ choro artisto pareigų šiurkščiai pažeidus darbo pareigas neteisėtu; 2) 2023-07-12 darbo sutartį tarp ieškovo I. C. ir atsakovės BĮ „Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras“ nutraukti teismo sprendimu; 3) ieškovo į ankstesnį darbą BĮ „Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras“ negrąžinti; 4) priteisti ieškovui iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką; 5) priteisti ieškovo naudai iš atsakovės 2400 Eur neturtinę žalą; 6) priteisti ieškovo naudai iš atsakovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad jo atžvilgiu darbdavys kryptingai bei sistemingai taikė psichologinio spaudimo priemones – žemino jį kaip darbuotoją, menkino jo orumą, teikė nepagrįstus reikalavimus pasiaiškinti turint tikslą palaužti ieškovo valią ir priversti nutraukti darbo sutartį darbuotojo valia. Pažymi, kad jis buvo verčiamas teikti pasiaiškinimus ne tik dėl to, kad neatvyko į darbovietę ligos metu, tačiau taipogi ir tais atvejais, kai į darbovietę nepaisant blogos savijautos, bijodamas prarasti darbą, atvyko. Dėl to nurodo, kad bet koks ieškovo veiksmas darbdavio buvo vertinamas kaip neteisėtas, jis jautėsi nuolat menkinamas ir žeminamas, dėl ko pablogėjo jo psichoemocinė sveikata, jis patyrė neigiamus emocinius išgyvenimus, jautė nuolatinę įtampą ir nerimą, išgyveno bejėgiškumo ir neteisybės jausmą. Pažymi ir tai, kad 2024-02-02 jis buvo sužalotas darbdavio atstovės E. K., kuri paėmė ieškovo pirštą, jį susuko ir sužalojo, taip sukeldama jam fizinį skausmą. Dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, nurodo, kad 2024-02-01 jo neatvykimas į rytinę repeticiją nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jis neatvyko į darbovietę visą dieną. Be to, pasak ieškovo, egzistavo pateisinamos priežastys, dėl kurių jis negalėjo dalyvauti šokio repeticijoje – jis sirgo. Be kita ko, nurodo ir tai, jog ginčo situacijoje reikšminga tai, kad darbdavio veikloje nebuvo tokios praktikos, kad asmenys, neatvykę į repeticiją, būdavo atleidžiami iš darbo. Taip pat nurodo, kad dėl atsakovės elgesio ieškovas patyrė dideles dvasines kančias, ilgalaikį nerimą bei stresą – jam pasireiškė streso įtakoti galvos skausmai, sutriko miegas, pasireiškė virškinimo trakto sutrikimai. Be to, nurodo ir tai, kad jis išgyveno nevisavertiškumo jausmą, prarado pasitikėjimą savimi, o patirtų neigiamų išgyvenimų pasekmės jaučiamos ir šiai dienai. Dėl to ieškovas prašo jo naudai iš atsakovės priteisti 2400,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Atsiliepimas

3. Atsakovė BĮ Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pateiktu atsiliepimu prašo ieškovo I. C. ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

4. Atsiliepime į ieškinį nurodo, kad 2024-02-01 vyko spektaklio „Smuikininkas ant stogo“ repeticija, tačiau ieškovas neatvyko į darbą visą darbo dieną, nepranešė savo tiesioginiam vadovui apie neatvykimo priežastis, taip pažeisdamas Teatro darbo tvarkos taisyklių 70 punktą. Pažymi, kad su minėtomis taisyklėmis ieškovas buvo supažindintas, ką patvirtina jo paties parašas. Nurodo, jog teatro administratorė skambino ieškovui, tačiau jis neatsiliepė ir neperskambino, taip pažeisdamas Teatro darbo tvarkos taisyklių 63 straipsnį. Dėl tokio ieškovo elgesio administratorė pateikė tarnybinį pranešimą Nr. R5-105. Ieškovui 2024-02-06 buvo pateiktas reikalavimas pateikti pasiaiškinimą, tačiau ieškovas jo nepriėmė ir pareikalavo jį išversti į anglų kalbą. Išverstą į anglų kalbą reikalavimą Nr. R5-178 buvo bandoma įteikti ieškovui 2024-02-27, kadangi nuo 2024-02-13 iki 2024-02-19 ieškovas buvo nedarbingas, o nuo 2024-02-20 iki 2024-02-25 nemokamuose atostogose, tačiau ieškovas atsisakė susipažinti su jam teikiamu dokumentu. Pažymi ir tai, jog atsakovė kreipėsi į Sodrą dėl neteisėto nedarbingumo pažymėjimo išdavimo atgaline data ir 2024-02-19 raštu Sodra informavo atsakovę, kad ieškovui už laikotarpį nuo 2024-02-01 iki 2024-02-05 išduotas nedarbingumo pažymėjimas buvo panaikintas. Taigi teigia, kad ieškovas, neatvykdamas 2024-02-01 visą darbo dieną be pateisinamos priežasties, padarė šiukštų darbo drausmės pažeidimą, o atsakovė tinkamai įvertino pažeidimo pobūdį ir aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą – atleisti ieškovą iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 3 dalies 1 punktą. Taip pat nurodo, jog ir darbo ginčų komisija 2024-05-07 Sprendime pažymėjo, jog „<. Ieškovas posėdžio metu pripažino, kad 2024-02-01 neinformavo atsakovės dėl pablogėjusios sveikatos būklės, nebandė su darbdaviu susisiekti ir pranešti apie savo neatvykimą į darbą. >“. Kadangi, atsakovės teigimu, ieškovas iš darbo buvo atleistas teisėtai ir pagrįstai, nėra jokio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo. Taip pat pažymi ir tai, kad ieškovo teiginiai apie atsakovės taikytą psichologinį smurtą ieškovo atžvilgiu, yra visiškai nepagrįsti ir neįrodyti.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismo posėdžio metu ieškovas prašo ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytų motyvų pagrindu. Pareiškia, kad buvo įdarbintas teatre, buvo testuojami jo dainavimo įgūdžiai, buvo nuspręsta, kad jis yra tinkamas. Dirbo 3 (tris) mėnesius kaip bandomąjį laikotarpį, nebuvo jokių nusiskundimų. Sausio mėnesio viduryje prasidėjo nemalonios situacijos iš teatro administracijos, kadangi prasidėjo spaudimas dėl lietuvių kalbos. Prieš pradedant dirbti ieškovas nežinojo, kad reikės mokėti lietuvių kalbą, didžioji dalis repertuaro yra lietuvių kalba, jis susidūrė su sunkumais. Sutartyje apie lietuvių kalbą nebuvo sutarta. Jautėsi menkinamas, žeminamas, patyrė psichologinį spaudimą, visa tai prasidėjo po sausio 30 d. perklausos, - bandymas įtikinti, kad jis savanoriškai išeitų iš darbo. Teatro administracija reikalavo, kad jis rašytų pasiaiškinimo raštus. Didžiausia problema teatro administracijai buvo lietuviškas tekstas. Atsiuntė tobulinimo planą, kurį turėjo paruošti per du mėnesius. Pripažįsta, kad turėjo problemų įsiminti lietuvišką tekstą. Laikotarpį nuo rugpjūčio iki sausio mėnesio nebuvo problemų dėl lietuviško teksto įsiminimo, niekas nesiskundė. Niekas neminėjo, kad dirbant šioje pozicijoje bus reikalinga lietuvių kalba, iš anksto apie tai jam nebuvo pranešta. Vasario 1 d. neatvyko į darbo vietą, nes komisijos nariai jam pasakė, kad nebereikia ateiti į darbą; jie kartu aptarė ir pasakė, kad ieškovas turi savanoriškai atsistatydinti. Sausio 31 d. gavo žinutę, kad nereikia rytoj ateiti į darbą, pasakė, kad jis turi ateiti į biurą. Vasario 1 dieną į biurą paskambino, nes jautėsi sergantis, bet numeris neveikė. Apie savo negalėjimą atvykti į darbą ieškovas informavo teatrą, informuodamas asmenį – R. P., kad jis serga ir negalės atvykti į ofisą tą dieną. Taip pat informavo choro tarnybos chormeisterį V. V., kad nesijaučia gerai. Jautėsi negerai dėl to, kad buvo su žarnynu susijusios problemos, tai susiję su tuo, kas atsitiko po perklausos. Negalėjo kreiptis nedelsiant į gydymo įstaigą, nes neturėjo tapatybės kortelės ir šeimos gydytojo; be to, buvo savaitgalio metas. Antradienį nuvyko į ligoninę ir gavo pažymą. Anksčiau nedarbingumo lapelio išduoti negalėjo, bet gali pateisinti nedarbingumą nuo vasario 5 d. Į ligoninę anksčiau nesikreipė, nes neturėjo tapatybės kortelės. Vėliau pasiskambino į ligoninę, pasakė, kad jį priims, vasario 5 d. nuvyko į ligoninę – į priėmimo skyrių. Vasario 2 dieną nusiuntė žinutę ponui V., klausdamas ar galės dalyvauti repeticijoje, tačiau paaiškino, kad jis yra pašalintas. Gavo žinučių, kuriuose jam buvo daromas spaudimas, jog jis turi pateikti pareiškimą išeiti iš darbo. Vasario 2 dieną E. K. prašė, kad jis pasirašytų dokumentus. Tą dieną dar nesijautė gerai, bet į darbą nuvyko, nes neturėjo medicininio pažymėjimo. E. kėlė balsą, jis prašė, kad ji nešauktų, jis parodė jai vieną pirštą, ji paėmė jo pirštą ir jį ,,išsuko“. Dėl šio įvykio buvo iškeltas ikiteisminis tyrimas, kuris pasibaigė, ieškovas buvo pripažintas nukentėjusiuoju; ieškovas nežino, ar buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nėra susipažinęs su teisiniais terminais. Ieškovas prašo priteisti 2400 Eur neturtinę žalą, tai yra bendro pobūdžio trijų mėnesių suma; per šiuos mėnesius ieškovas patyrė daug streso, t.y. siųstos žinutės, žodiniai pasisakymai, kurių metų jį teatro administracija spaudė išeiti iš darbo, sakė, kad sugadins karjerą. Bandė kreiptis į administraciją, bet jų elgesys buvo uždaras, nepavyko su jais kalbėtis. Ieškovas atsakinėjo į administracijos laiškus, kurie buvo kaltinantys, buvo reikalaujama pasiaiškinti. Dėl susiklosčiusios situacijos, ieškovo privatumas buvo pažeistas, jis kreipėsi į Valstybinę duomenų inspekciją, kuri pripažino, kad toks duomenų atskleidimas yra neteisėtas. Vasario 3 d. nuvyko į ligoninę dėl piršto, ligoninė pradėjo procesą su policija. Ligoninė išdavė nedarbingumą. Vasario 5 d. gavo žinutę iš kito choro artisto, kad jis išeitų iš darbo. Visų žinučių kopijas pateikė. Vasario 5 d. nuvyko į ligoninę ir jam buvo išduotas nedarbingumo lapelis nuo vasario 1 d. iki vasario 5 d. Tačiau teatras nusiuntė prašymą į Sodrą, prašydami, kad panaikintų jo nedarbingumo lapelį. Iš viso yra keturi daktarai pavirtino jo būklę, pasirašydami nedarbingumo lapelį. Dėl vasario 7 dienos – paklausė E., ar reikia atvykti, tačiau atsakymo negavo. Be to, ieškovas paaiškina, kad anksčiau nebuvo jokių nusiskundimų dėl jo dainavimo įgūdžių, kurie atsirado po sausio mėnesio perklausos. Ieškovas dalyvavo perklausoje K. nacionaliniame teatre, jie paliko atsiliepimą, kad buvo padarytas įspūdis. Tai buvo streso pilni momentai. Ieškovas paaiškino, kad jis iš darbo atleistas buvo kovo 7 d. Po ligos ieškovas grįžo į darbą vasario 7 d. Pažymi, kad veiklos tobulinimo plane buvo prašoma išmokti 12 skirtingų partijų per 2 mėnesius. Keistos aplinkybės, nes teatro administracija iš pradžių siūlė išeiti iš darbo, o vėliau pateikė veiklos tobulinimo planą. Laiško apie įspėjimą dėl atleidimo iš darbo, negavo. Teigia, kad su teksto įsiminimu problemų neturi. Lietuvių kalba sudėtingesnė nei kitos kalbos, sausio mėnesį suprato, kad 85 proc. programos bus lietuviškai. Vertina, kad vasario 1 dieną į darbą neišėjo pusę dienos, nes vakaro repeticija buvo atšaukta. Prašė, kad darbo sutartis būtų nutraukta šalių susitarimu, tačiau tokios galimybės nebuvo.

6. Teismo posėdžio metu atsakovės įgaliota atstovė su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti atsiliepime nurodytų motyvų pagrindu. Nurodo, kad ieškovas Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre įsidarbino 2023-07-13. Įsidarbinimo metu ieškovas buvo supažindintas su taisyklėmis anglų k., bei su kitomis tvarkomis, davė sutikimą, kad būtų fotografuojamas ir kad jo duomenys būtų skelbiami viešai. Teatras geranoriškai leido ieškovui adaptuotis, nekėlė griežtų reikalavimų tris mėnesius. 2023-12-29 spektaklio ,,Orfėjas pragare“ spektaklio režisierė generalinėje repeticijoje nusprendė neleisti ieškovui dalyvauti spektaklyje, nes ieškovas nemokėjo partijos, nei choreografinės dalies. Kadangi artėjo kito spektaklio atlikimas, 2024-01-27 inicijavo ieškovo partijų atsiskaitymą sekančiam spektakliui. Ieškovas atvyko nepasiruošęs, tai užfiksuota atsiskaitymo protokole, tačiau ieškovas atsiprašė, sakė pasitaisys, jo iniciatyva buvo suderinta kita atsiskaitymo data. Sekančiame atsiskaityme 2024-01-31 ieškovas taip pat atvyko nepasiruošęs, tai užfiksuota protokole. Ieškovas buvo informuotas, kad protokolai bus pristatyti personalo skyriui ir bus priimti atitinkami veiksmai. Ieškovas buvo informuotas, kad jis negalės dalyvauti spektaklyje ,,Smuikininkas ant stogo“, tačiau jam buvo nurodyta repetuotis. 2024-02-01 vyko ,,Smuikininkas ant stogo“ repeticija, tačiau ieškovas neatvyko, nepranešė neatvykimo priežasčių nei vadovui, nei personalo skyriui nei administratorei. Administratorė jam skambino, tačiau jis neatsiliepė ir neperskambino, taip pažeisdamas darbo tvarkos taisyklių 63 ir 70 punktus. 2024-02-01 ieškovas atvyko į repeticiją, neužsiminė, kad jis blogai jaučiasi ar vakar blogai jautėsi. Repeticijos metu ieškovas sukėlė skandalą, trukdė darbuotojams dirbti, aiškino, kad protokoluose nurodyta informacija neatitinka realybės, šūkavo. Tarp ieškovo ir choro administratorės, kuri norėjo jį supažindinti su protokolu, kilo konfliktas. 2024-02-03 ieškovas vėl neatvyko į darbą, nepranešė apie priežastis. 2024-02-04 ieškovas vėl atvyko į darbą. Kolegoms teiraujantis, kur jis buvo vasario 1 ir 3 dieną, jis nepaaiškino, tačiau neminėjo, kad blogai jautėsi. Ieškovas buvo informuotas, kad už neatvykimą jam gresia pravaikštos. 2024-02-06 ieškovas atvyko į rytinę repeticiją, tačiau popietinėje repeticijoje jis nepasirodė. Po pietų žinute jis informavo administratorę, kad išvyko pas gydytoją. Šią dieną ieškovui buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, kurį jis atsiuntė personalo vadovei ir informavo administratorių. 2024-02-07 ieškovas atvyko dalyvauti spektaklyje ,,Orfėjas pragare“, tačiau buvo visiškai nepasiruošęs. Dėl neatvykimų į darbą vasario 1 ir 3 dienomis, administratorė pateikė tarnybinius pranešimus, o dėl nepasiruošimo vasario 9 d. taip pat pateiktas tarnybinis pranešimas. Ieškovui pateikti reikalavimai pasiaiškinti, tačiau ieškovas per nustatytą terminą to nepadarė. Reikalavimai jo prašymu buvo išversti į anglų kalbą. Nuo vasario 13 d. iki 19 d. turėjo nedarbingumo pažymėjimą, o nuo vasario 20 d. iki 25 d. buvo nemokamose atostogose. Teatras sulaukė ieškovo pasiaiškinimo, įvertinus aplinkybes, matyti, kad ieškovas nevertina kritiškai savo elgesio, todėl buvo galima numanyti, kad jis ir toliau taip elgsis, todėl buvo priimtas sprendimas atleisti ieškovą iš darbą. 2024-03-06 priimtas vadovo įsakymas atleisti ieškovą iš darbo. Visi ieškovo pateikti į bylą susirašinėjimai yra ištraukti iš konteksto. Ieškovas aiškina, kad patyrė spaudimą išeiti iš darbą ir pateikė susirašinėjimą su choro tarnybos chormeisteriu V. V.. Ieškovas prašė nepristatyti protokolų administracijai, nes tai sugadins jo reputaciją. Pažadėjo 2024-02-01 parašyti prašymą išeiti iš darbo savo noru. Tačiau 2024-02-01 ieškovas neatvyko į darbą. Todėl vadovo žinutės tai ir atrodė kaip ieškovas pateikė į bylą. Atsakovė nedarė spaudimo ieškovui savo noru išeiti iš darbo. Ieškovas pats inicijavo pokalbį dėl išėjimo iš darbo savo noru. Apie neatvykimą į darbą ieškovas vadovo neinformavo. Ieškovo neatvykimas į darbą vasario 1 ir 3 dienomis atsakovei sukėlė pasekmes, nes vyko generalinės repeticijos, ieškovas atstovauja tenoro balso dainininką, šio balso dainininkų muzikiniam teatre labai trūksta, ieškovas turėjo dalyvauti, bet nemokėjo mintinai teksto, choreografijos. Dėl savo nebuvimo darbe 1 ir 3 dienomis, ieškovas pasiteisinimus teikė vasario 6 dieną. Iki vasario 6 nei raštu, nei žodžiu administratorės neinformavo, ir atvykęs į darbą neužsiminė, kad jautėsi blogai. Ieškovas galimai nesirgo ir sugalvojo, kad neatvykimą galima pridengti nedarbingumu. Išduotas nedarbingumas buvo panaikintas. Ieškovas mano, kad vasario 3 dienos neatvykimą pateisina nedarbingumo pažymėjimas, kuris buvo išduotas balandžio 30 dieną už nelaimingą atsitikimą buityje. Atsakovės nuomone, toks nedarbingumas nepateisina ieškovo neatvykimo į darbą. Iš ieškovo 3 mėnesius iš viso nebuvo reikalaujama, jokių išskirtinių užduočių iš ieškovo nebuvo reikalaujama. Ieškovas nebuvo vienintelis užsienietis teatre. Visi darbuotojai turi išmokti tekstus lietuvių kalba, iš kitų darbuotojų dėl tekstų išmokimo pretenzijų nebūdavo. Visi darbuotojai priėmimo į darbą metu yra informuojami, kad dalis repertuaro yra lietuvių kalba ir jis su tuo sutiko. Reikalavimas mokėti kalbą netaikomas, tačiau tekstus turi mokėti. Visi dokumentai ieškovui išverčiami į anglų kalbą. Ieškovas atleistas tik kovo mėnesį, nes jis sirgo, tada buvo nemokamose atostogose. Paaiškina, kad teatre yra taikoma tokia praktika, jeigu darbuotojas nėra išleidžiamas į sceną, jis vis tiek privalo atvykti į teatrą, į užkulisius. Psichologinio smurto nustatyta nebuvo.

Atsiliepimas

7. Liudytoja E. K. paaiškino, kad ieškovas buvo atleistas iš darbo dėl teisingų priežasčių. Priežastys buvo neatvykimas į darbą. Vasario 1 d. ieškovas neatvyko į darbą, neinformavo dėl ko negalėjo atvykti į darbą nei jos kaip choro administratorės, nei vadovo, nei personalo. Vasario 3 d. irgi neatėjo į darbą ir taip pat neinformavo. Jai reikia informuoti koncertmeisterį dėl neatvykimo į darbą. Vasario 2 dieną ieškovas atvyko į darbą, tačiau nenurodė priežasčių, dėl ko jis nebuvo darbe vasario 1 d. Teigė, kad ji vasario 1 d. rašė ieškovui žinutę, kad nevyks šios dienos vakarinė repeticija. Ieškovas neatrašė į šią žinutę. Ieškovui darbe spaudimas nebuvo daromas dėl to, kad jis išeitų iš darbo. Užduotys buvo įprastos. Teigia, kad ieškovas su užduotimis buvo supažindintas. Ieškovas užduotis atliko netinkamai, buvo problemos su tekstų išmokimu, su choreografija. Norėjo ieškovui padėti, kad jis išmoktų repertuarą kuo greičiau, kuo geriau. Bendravimas žinutėmis arba per ,,messenger“ yra įprasta choro artistų informavimo praktika. Sausio 31 d. buvo antroji ieškovo perklausa iš ryto, jis jos nepraėjo, jam nepavyko, nemokėjo atlikti savo partijos. Ieškovas nusprendė, kad jis savanoriškai išeis iš darbo, dėl ji ir klausė ar jis atvyks į darbą. Vasario 1 d. neatvykus ieškovui į darbą, ji bandė su juo susisiekti, skambino jam, tačiau ieškovas neatsiliepė ir neperskambino. Žinutės, kuriomis klausė ieškovo dėl atsistatydinimo iš darbo rašė dėl to, kad pats ieškovo buvo minėjęs, jog jis išeis iš darbo. Teigia, kad negarsino, neviešino duomenų, nebuvo tokio tikslo, neturėjo tikslo sumenkinti ar pažeminti ieškovo, norėjo iš lietuvių kalbos į anglų kalbą išversti informaciją (protokolus). Įsidarbinant užsieniečiai būna informuoti, kad reikės dainuoti lietuvių kalba. Medžiaga spektakliams yra duodama įsidarbinant, kad užtektų laiko išmokti. Choro psichologinė atmosfera gera, kolektyvas yra smagus, visada galima kreiptis į choro vadovus, jie suteikia reikiamą pagalbą. Ieškovas nėra kreipęsis į E. dėl to, kad negauna repertuaro medžiagos ir pan. ar dėl kitų dalykų. Konfliktas įvyko dėl to, kad ji aiškindama ieškovui, kas parašyta protokoluose, ieškovas jai pradėjo mojuoti su pirštu per arti jai prie veido, pradėjo ją kaltinti, kad ji neišmano savo darbo, neprofesionaliai dirba ir t. y., jai nepatiko, kad jis laiko pirštą per arti jai prie veido ir ji ,,nutraukė“ jo pirštą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

8. Byloje, remiantis šalių ir jų atstovų žodiniais paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga, iš darbo ginčų komisijos išreikalauta darbo byla, nustatytos teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą.

9. Nustatyta, kad 2023-07-11 ieškovas I. C. kreipėsi su prašymu dėl priėmimo į darbą Klaipėdos muzikinis teatro vadovę, prašydamas priimti jį į Klaipėdos muzikinis teatro choro artisto pirmaeilėms pareigas nuo 2024-07-13 iki 2024-08-31.

10. Byloje pateikta I. C. Teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimas, kuris išduotas 2024-03-20.

11. Atsakovė (darbdavys) BĮ Klaipėdos muzikinis teatras ir ieškovas (darbuotojas) I. C. 2023-07-12 sudarė terminuotą darbo sutartį Nr. P4-279, kuria ieškovas buvo priimtas į choro artisto pareigas. Darbo sutarties terminas – 2024 m. rugpjūčio 31 d. Darbu sutarties 5 punkte nustatyta, kad darbdavio iniciatyva nustatomas 3 mėn. bandomasis laikotarpis.

12. Nustatyta, kad ieškovas I. C. pasirašytinai supažindintas su 2023-07-11 2022 m. gruodžio 27d. BĮ Klaipėdos muzikinis teatro vadovo įsakymu ,,Dėl Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbo tvarkos taisyklių patvirtinimo“ Nr. T2-127.

13. Nustatyta, kad ieškovas I. C. 2023-07-11 pasirašytinai supažindintas su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choro tarnybos choro artisto pareigybės aprašymas (lietuvių ir anglų kalbomis).

14. Byloje pateikta Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro smurto ir priekabiavimo prevencijos politika, patvirtinta 2022-10-28 Nr. T1-107, su kuria ieškovas I. C. supažindintas 2023-07-11.

15. Ieškovas I. C. 2023-07-11 supažindintas su Kultūros įstaigų darbuotojų profesinės veiklos ir elgesio taisyklėmis, kurios patvirtintos 2017-08-16 LR Kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-884.

16. Byloje pateikti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro atsiskaitymo lapeliai I. C. už 2023 m. liepos – gruodžio mėnesius ir 2024 m. sausio, vasario mėnesius.

17. Į bylą pateikta Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro 2024-04-08 pažyma apie I. C. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas laikotarpiu nuo 2023 liepos mėn. iki 2024 m. kovo mėn.

18. Byloje pateikta Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro 2024-11-06 pažyma apie I. C. vidutinį darbo užmokestį, kurioje informuojama, kad I. C. atleidimo iš darbo 2024-03-07 dienai apskaičiuotas: 1) dienos vidutinis darbo užmokestis yra 59,29 Eur (bruto), atskaičius mokesčius bus 35,87 Eur (neto); 2) mėnesio vidutinis darbo užmokestis 1488,18 Eur (bruto), atskaičius mokesčius bus 900,34 Eur (neto).

19. Iš byloje pateikto 2024-01-27 Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choro artisto I. C. partijos atsiskaitymo protokolo, nustatyta, kad 2024-01-27 įvyko partijos atsiskaitymas, choro artistas I. C. nepaisant savo darbo sutarties reikalavimų, neparuošė ,,Smuikininkas ant stogo“ choro antrojo tenoro partijos – dainavo ne atmintinai, o iš natų, netiksliai intonuodamas, painiodamasis partijose. Paskirtas pakartotinio atsiskaitymo laikas – 2024-01-31“. I. C. su partijos atsiskaitymo protokolu supažindintas ir atsisako pasirašyti.

20. Iš byloje pateikto 2024-01-31 Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choro artisto I. C. partijos atsiskaitymo protokolo nustatyta, kad I. C. pakartotinio atsiskaitymo metu neparuošė ,,Smuikininkas ant stogo“ choro antrojo tenoro partijos – dauguma partijos dainavo ne atmintinai, bet iš natų, netiksliai intonuodamas, painiodamasis partijose <...>. I. C. neprileidžiamas atlikti choro partijos spektaklyje ,,Smuikininkas ant stogo 2024-02-03.

21. Byloje pateiktas 2024-02-05 Klaipėdos universiteto ligoninės filialo ,,Klaipėdos ligoninė“ medicinos dokumentų išrašas / siuntimas, kuriame pažymima, kad I. C. nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini).

22. Byloje pateikta UAB ,,Baltic Medics“ 2024-03-27 medicininė pažyma, kurioje pažymima, kad I. C. negalėjo atvykti į darbą dėl ligos laikotarpiu nuo 2024-02-01 iki 2024-02-05.

23. Iš byloje pateikto VĮ Klaipėdos universiteto ligoninės 2024 m. vasario 6 d. pranešimo apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą I. C., nustatyta, kad ieškovui nustatytas nedarbingumo laikotarpis – nuo 2024-02-01 iki 2024-02-05, serija EG Nr. 8972919, pažymėjimą pasirašė gydytoja V. B.,

24. Iš byloje pateikto VĮ Klaipėdos universiteto ligoninės 2024 m. balandžio 30 d. pranešimo apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą I. C., nustatyta, kad ieškovui nustatytas nedarbingumo laikotarpis – nuo 2024-02-03 iki 2024-02-05.

25. Iš byloje pateikto VĮ Klaipėdos universiteto ligoninės 2024 m. vasario 6 d. pranešimo apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą I. C., nustatyta, kad ieškovui nustatytas nedarbingumo laikotarpis – nuo 2024-02-06 iki 2024-02-06.

26. Iš byloje pateikto VĮ Klaipėdos universiteto ligoninės 2024 m. vasario 13 d. pranešimo apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą I. C., nustatyta, kad ieškovui nustatytas nedarbingumo laikotarpis – nuo 2024-02-13 iki 2024-02-19.

27. Byloje pateikta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2024-03-26 pažyma Nr. KA_PZ1E-3374 apie I. C. asmens valstybinį socialinį draudimą, iš kurio nustatyta, kad I. C. nedraudiminis laikotarpis yra nuo 2024-02-20 iki 2024-02-25.

28. Byloje pateiktas 2024-02-06 gydytojo išrašas, iš kurio nustatyta, kad 2024-02-06 I. C. kreipėsi dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo, tačiau atgaline data išduoti negali, pacientas serga nuo 2024-02-01.

29. Iš byloje pateikto 2024-04-18 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rašto į 2024-03-25 I. C. skundą Nr. (18.2E) I-4013, nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius 2023-03-20 priėmė sprendimą neleisti I. C. išduoti nedarbingumo pažymėjimo atgaline data laikotarpiui nuo 2024-02-01 iki 2024-02-04. Valstybinio socialini draudimo fondo vadyba informavo, kad nedarbingumo pažymėjimai asmenims išduodami nuo jų kreipimosi į gydymo įstaigą dienos, kai nustatoma, kad asmenys yra laikinai nedarbingi, todėl ieškovui tik 2024-02-05 pasikreipus į gydymo įstaigą, nedarbingumo pažymėjimas už laikotarpį nuo 2024-02-01 iki 2024-02-04 negalėjo būti išduotas; nustačiusi nedarbingumo pažymėjimo išdavimo klaidą, gyd. V. B. 2024-02-13 anuliavo (panaikino) ieškovui išduotą nedarbingumo pažymėjimą EG Nr. 8972919 ir nedarbingumo pažymėjimą Nr. EG 9036994 išdavė už 2024-02-05, t. y. nuo ieškovo kreipimosi į gydymo įstaigą dienos.

30. Byloje pateiktas ieškovo nedarbingumo pažymėjimų suvestinė, iš kurios nustatyta, kad ieškovui išduoti nedarbingumai: nuo 2024-02-01 iki 2024-02-04 dėl ligos – yra anuliuotas; nuo 2024-02-03 iki 2024-02-04 dėl nelaimingo atsitikimo buityje; nuo 2024-02-05 iki 2024-02-06 dėl ligos ir nelaimingo atsitikimo buityje; nuo 2024-02-13 iki 2024-02-19 dėl ligos. Byloje pateiktas prašymas ,,Leisti gydytis pasirinktoje pirminės ambulatorijos asmens sveikatos priežiūros įstaigoje“, iš kurio nustatyta, kad ieškovas 2024-02-06 kreipėsi dėl pirminės sveikatos priežiūros, prašydamas jį įrašyti į VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centras aptarnaujančių asmenų sąrašą ir pasirinkti šeimos gydytoją.

31. Į bylą pateiktas 2024-03-07, 2024-03-21 VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centro medicininiai išrašai, iš kurio nustatyta, kad I. C. nusiskundimas, kad 2024-02-02 susižeidė dešinės rankos II pirštą, trauma – smurtinė.

32. Byloje pateiktas VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centro 2024-02-28 medicinos išrašas / siuntimas, iš kurio nustatyta, kad 2024-01-31 susižalojo dešinės rankos II pirštą.

33. Į bylą pateiktas 2024-02-03 VšĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė ambulatorinio apsilankymo aprašymas, kuriame 2024-02-03 nustatyta I. C. diagnozė – (duomenys neskelbtini).

34. Į bylą pateiktas UAB ,,Baltic Medics“ 2024-05-20 medicininė pažyma, kurioje pažymima, kad I. C. skundžiasi dešinės rankos II piršto skausmu, 2024-02-02 patyrė traumą.

35. Byloje pateikta reabilitacijos paskyrimo I. C. paslaugų tvarkaraštis 2024-05-21- 2024-05-31.

36. Byloje pateikta VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centro 2024-03-21 medicinos išrašas / siuntimas, iš kurio nustatyta, kad I. C. nustatyta diagnozė – kito piršto lenkiamojo raumens ir sausgyslės sužalojimas riešo bei plaštakos lygyje.

37. Byloje pateiktas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2024-04-24 nutarimas pripažinti nukentėjusiuoju (ikiteisminio tyrimo Nr. 04-2-00076-24), kuriuo I. C. pripažintas nukentėjusiuoju.

38. Byloje pateiktas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2024-03-18 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nustačius aplinkybes, dėl kurių procesas yra negalimas.

39. Į bylą pateiktas Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros pranešimas, kuriuo pranešta, kad 2024-06-19 nutarimu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūroje ikiteisminis tyrimas Nr. 04-2-00076-24 pagal LR BK 140 str. 1 d., nutrauktas.

40. Byloje pateiktas Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2024-06-18 nutarimas panaikinti specialiojo liudytojo statusą (ikiteisminio tyrimo Nr. 04-2-00076-24), kuriuo nuspręsta panaikinti E. K. specialiojo liudytojo procesinę padėtį.

41. Iš byloje pateikto Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro 2024-02-02 kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyriaus administratorės E. K. tarnybinio pranešimo teatro vadovei Nr. R5—105-(3.14), nustatyta, kad 2024-02-01 choro artistas I. C. rytinio darbo metu nedalyvavo spektaklio ,,Smuikininkas ant stogo“ choreografinėje repeticijoje, nenurodęs priežasčių dėl savo nebuvimo darbe. Repeticijai prasidėjus buvo bandyta su I. C. susisiekti, tačiau nepavyko.

42. Iš byloje pateikto 2024-02-21 Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro ,,Reikalavimas paaiškinti raštu” Nr. R5-178-(3.5) (su vertimu į anglų kalbą), nustatyta, kad ieškovo I. C. yra prašoma pasiaiškinti, dėl kokių priežasčių 2024-02-01 nebuvo darbe ir nedalyvavo spektaklio ,,Smuikininkas ant stogo“ repeticijoje. 2024-02-27 I. C. yra supažindintas su reikalavimu, tačiau atsisakė pasirašyti.

43. Iš byloje pateikto Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro 2024-02-09 vyriausiojo chormeisterio V. K. tarnybinio pranešimo teatro vadovo pavaduotojui Nr. R5—126-(3.14), nustatyta, kad 2024-02-02 apie 18 val. choro artistas I. C., turėdamas nedarbingumą, atvyko į Klaipėdos kultūros centrą ,,Žvejų rūmai“, kur vyko spektaklio ,,Smuikininkas ant stogo“ generalinė repeticija , kurioje jis pats nedalyvaudamas sutrikdė visų kūrybinių darbuotojų darbą <...> trukdė kitiems choristams, grubiai ir nederamai elgėsi su chormeisteriu ir choristais.

44. Iš byloje pateikto 2024-02-09 Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro ,,Reikalavimas paaiškinti raštu” Nr. R5-128, nustatyta, kad ieškovo I. C. yra prašoma pasiaiškinti, dėl kokių priežasčių, turėdamas nedarbingumą, 2024 m. vasario 2 d. apie 18.00 val. atvyko i Klaipėdos Kultūros centrą ,,Žvejų rūmai“, kur vyko spektaklio ,,Smuikininkas ant stogo“ generaline repeticija, sutrikdė visą kūrybinių darbuotojų, dalyvavusių generalinėje repeticijoje, darbą, trukdė kitiems choro artistams, grubiai ir nederamai elgėsi su chormeisteriu ir kitais darbuotojais. 2024-02-09 I. C. yra supažindintas su reikalavimu, tačiau atsisakė pasirašyti.

45. Iš byloje pateikto Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro 2024-02-21 kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyriaus administratorės E. K. tarnybinio pranešimo teatro vadovei Nr. R5—180-(3.14), nustatyta, kad choro artistas I. C. 2024-02-03 nedalyvavo spektaklyje ,,Smuikininkas ant stogo“ nenurodęs priežasčių dėl savo nebuvimo darbe.

46. Iš byloje pateikto 2024-02-28 Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro ,,Reikalavimas paaiškinti raštu” Nr. R5-207-(3.5) (su vertimu į anglų kalbą), nustatyta, kad ieškovo I. C. prašoma pasiaiškinti, dėl kokių priežasčių kodėl 2024-02-03 nebuvo darbe ir nedalyvavo spektaklyje ,,Smuikininkas ant stogo“. 2024-02-28 I. C. yra supažindintas su reikalavimu, tačiau atsisakė pasirašyti.

47. Iš byloje pateikto Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro 2024-02-09 vyriausiojo chormeisterio V. K. tarnybinio pranešimo teatro vadovo pavaduotojui Nr. R5-127-(3.14), nustatyta, kad 2024-02-07 apie 18 val. choro artistas I. C. atvyko į darbą dalyvauti spektaklyje ,,Orfėjas pragare“ visiškai nepasiruošęs darbui – neparuošęs jam paskirto vaidmens ir choro partijos, ko pasėkoje negali dalyvauti 2024-02-07 spektaklyje ,,Orfėjas pragare.

48. Iš byloje pateikto 2024-02-09 Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro ,,Reikalavimas paaiškinti raštu” Nr. R5-129-(3.5) (su vertimu į anglų kalbą), nustatyta, kad I. C. yra prašoma pasiaiškinti kodėl 2024-02-07 jis atvyko į darbą dalyvauti spektaklyje ,,Orfėjas pragare“ visiškai nepasiruošęs darbui - neparuošęs jam paskirto vaidmens ir choro partijos, ko pasėkoje negalėjo atlikti savo tiesioginių pareigų ir dalyvauti 2024-02-07 spektaklyje ,,Orfėjas pragare“. 2024-02-27 I. C. yra supažindintas su reikalavimu, tačiau atsisakė pasirašyti.

49. Nustatyta, kad ieškovui buvo sudarytas 2024 m. vasario 21 d. Klaipėdos muzikinio teatro Veiklos gerinimo planas Nr. R5--172-(3.5) (pateiktas lietuvių ir anglų kalbomis).

50. Nustatyta, kad Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro 2024-04-09 teatro vadovo pavaduotoja menui A. J. 2024-04-15 pateikė reikalavimus pasiaiškinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojams V. K., V. V., M. R. raštu, prašydama pateikti pasiaiškinimus raštu dėl teatro vardo ir reputacijos pakenkimo bei darbuotojo I. C. darbo kokybės neužtikrinimo.

51. Nustatyta, kad Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė priėmė įspėjimus apie atsakomybę dėl darbo drausmės pažeidimo Nr. R5-400-(3.5), Nr. R5-397-(3.5), Nr. R5-398-(3.5), iš kurių nustatyta, kad Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai V. K., V. V., M. R. įspėti dėl darbo drausmės pažeidimų, susijusiu su elgesiu su ieškovu I. C..

52. Iš į bylą pateiktų susirašinėjimų programoje ,,Messenger“ nustatyta, kad tarp šalių vyko susirašinėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo ir kitų klausimų: 1) 2024-01-31 ieškovas išsiuntė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro chormeisteriui V. V. žinutę: ,,Sveikas, V., atsiprašau, ar man ateiti šį vakarą į repeticiją J.?“, V. V. atsakė: ,,Sveikas. Tu gali būti laisvas“, ieškovas rašė: ,,Aš džiaugčiausi, galėdamas pasipraktikuoti truputį, jeigu tai, žinoma, nėra problema. Turiu omeny, ateiti į repeticiją“, V. V. atsakydamas, rašė ieškovui: ,,Ar buvai šiandieną biure?“, ieškovas atrašė: ,,Dar ne“, V. V. atsakė ieškovui: ,,Prašau, rytoj ryte eik į ofisą. Šiandieną gali ateiti į repeticiją, jeigu nori“. 2024-02-01 V. V. ieškovui programoje ,,Messenger“ atsiuntė tokio turinio pranešimą: ,,Labas, I. Biuras informavo, kad jūs dar neatvykote. Jeigu jūs šiandieną neatvyksite į biurą nutraukti sutarties, tuomet mes patys turėsime ją nutraukti, įrašydami į bylą atitinkamą pastabą“, ieškovas atsakė į šią žinutę: ,,Sveikas, V., prašau, duokime man R. arba biuro telefono numerį“, V. V. nurodė ,,(duomenys neskelbtini)“, ieškovas atsakė: ,,Atsiprašau, aš bandžiau šiuo numeriu pasukti, bet jis neveikia“, V. V. parašė ieškovui: ,, (duomenys neskelbtini)“, ieškovas dar kartą kreipėsi į V. V., rašydamas: ,,Atsiprašau, bet ta pati problema. Be prefikso veikia, bet niekas neatsako, aš pabandysiu vėliau Atsiprašau, ar aš galėčiau gauti ir jūsų telefono numerį, ačiū?“, V. V. atsakė: ,,(duomenys neskelbtini)“. 2024-02-02 ieškovas kreipėsi į V. V., jam rašydamas tokio turinio pranešimą: ,,Labas, V, aš esu (duomenys neskelbtini) rūmuose, ar aš galėčiau dalyvauti repeticijoje šiandieną?“. 2) Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyriaus administratorė E. K. 2024-01-31 kreipėsi į ieškovą, rašydama tokio teksto pranešimą: ,,Labas, E., atleiskite, ar man ateiti šį vakarą į J.?“, kuri atsakė: ,,Labas, I., tik pasakykite man , ar jūs jau pasirašėte atsistatydinimą iš darbo?“, ieškovas rašė: ,,Dar ne. Aš manau, kad galiu ateiti į repeticijas iki tol“. E. K. ieškovui rašė: 2024-02-01 11:29: ,,Labas, I., ar jūs buvote biure 237 šiandieną?“, 2024-01-24: ,,Labas, I., ar jūs jau aplankėte 237 ofisą?“. 3) Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistų skyriaus vedėja M. R. programoje ,,Messenger“, kuri 2024-02-03 ieškovui rašė: „.<...> jeigu choro administracijai netinkate kaip dainininkas, jie nepakeis savo nuomonės ir jūs vis tiek būsite atleistas. Kodėl jūs švaistote savo ir kitų laiką. Jeigu jie pasakė, kad jūs esate netinkamas ir negalite dirbti chore- kodėl juoktis prieš kitus ? Jūs turite parašyti prašymą išeiti iš darbo, kadangi teatras vis tiek jus atleis, jeigu jūs netinkate choru“; 2024-02-04 M. R. taip pat parašė: ,,<...>choro administracija primygtinai prašo manęs ateiti iki pirmadienio j ofisą pasirašyti atleidimo. Jeigu ne, tuomet jie parašytų prastą atsiliepimą apie mano perklausas“ <...> ,,<...> Jeigu jūs norite būti geruose santykiuose su teatru, geriausias būdas yra eiti ir pasirašyti atleidimą. Tokiu būdu jūs išsaugosite savo reputaciją ir galėsite vėl prašyti darbo chore arba galbūt pabandyti kitą darbą teatre, jeigu kažkas jus pakviestų <...> Kitu atveju jūs kariausite su teatru, ne tik su choro administracija, prarasite savo reputaciją, ir sugadinsite santykius...ir jums bus neįmanoma grįžti į teatrą“.

53. Į bylą pateiktos Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro 2024-02-21 kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyriaus administratorės E. K. ieškovui siųstos SMS žinutės: 2023-02-01 11val. 24 min.: ,,Sveiki, kaip jau M. A. sako, choras šįvakar nereikalingas, dirbam individualiai. Iki!“ ir 14 val. 53 min.: ,,Sveiki visi dar kartą, dėl solisto ligos ryto planas truputį kitoks: chorui rytoj ryte individualus darbas. Susitiksime generalinėje repeticijoje“.

54. Byloje pateiktas 2024-02-02 susirašinėjimas su V. V., iš kurio nustatyta, kad ieškovas rašė: ,,Labas, V.. Šiuo metu esu (duomenys neskelbtini) rūmuose, ar galiu šiandien dalyvauti repeticijoje?“, V. V. atsakė: ,, Gerb., I., repeticijoje dalyvauti negalėsi, kadangi jau turėjai dvi perklausas, po kurių priėmėme sprendimą pašalinti tave iš šio pasirodymo, kadangi neišmokai savo dalies. Repeticiją galėsi stebėti “.

55. Nustatyta, kad 2024 m. kovo 6 d. BĮ Klaipėdos muzikinio teatro vadovo įsakymu ,,Dėl choro artisto I. C. atleidimo“ Nr. P1--51-(3.1 E) (bei vertimas į anglų kalbą), choro tarnybos choro artistas I. C. 2024 m. kovo 7 d. buvo atleistas iš užimamų pareigų už šiurkščius darbo pareigų pažeidimus - 2024 m. vasario 1 d. ir 3 d. neatvykimas į darbą visą darbo dieną be pateisinamos priežasties.

56. Ieškovas I. C. 2024 m. kovo 27 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisiją (toliau – DGK), prašydamas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir išieškoti kompensaciją už priverstines pravaikštas, išieškoti neturtinę žalą – 2400 Eur bei grąžinti jį į darbą arba pritaikyti Darbo kodekso 218.4.

57. Byloje pateiktas Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2024-09 sprendimas ,,Dėl I. C. 2024-03-18 skundo“, kuriuo nuspręsta skundą dalyje dėl protokolų ir reikalavimo turinio paviešinimo pripažinti pagrįstu ir teatrui pareikšti papeikimą; skundą dalyje dėl įsakymo turinio paviešinimo atmesti.

58. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos DGK 2024 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. DGKS-3612 ieškovo I. C. prašymas atsakovei BĮ Klaipėdos muzikinis teatras dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, dėl grąžinimo į buvusias, pareigas, dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką išieškojimo bei psichologinio smurto, atmestas kaip nepagrįstas.

Dėl ieškovo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.

59. Jeigu po darbo ginčų komisijos sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, priėmimo bent viena iš ginčo šalių per įstatyme nustatytą terminą pareiškia teisme ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės, dėl kurio yra priimtas darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) sprendimas, išnagrinėjimo, tai darbo ginčų komisijos sprendimas lieka neįsiteisėjęs, netampa privalomas ir neįgyja vykdomojo dokumento statuso bei pagal įstatymą netenka galios, kai įsiteisėja teismo sprendimas; o Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos reiškia, jog teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos ir tokio pobūdžio kompetencija teismui nėra suteikta, o iš naujo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka ginčą nagrinėja iš esmės, t. y. nustatydamas ginčijamas šalių materialiąsias teises bei pareigas, išsprendžia kilusį ginčą dėl teisės, kuriam taikytinos įstatyme nustatytos privalomos išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos buvo laikytasi (Lietuvos A. T. 2019 m. vasario 27 d. nutarties Nr. 3K-3-27-701/2019 38, 43 punktai).

60. Taigi, teismas šioje byloje nerevizuoja Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2024 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr. DGKS-3612 darbo byloje Nr. APS-138-7353/2024, bet sprendžia tarp šalių kilusį ginčą dėl ieškovo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, iš esmės.

61. DK 32 straipsnio 1-2 dalyse nurodoma, kad darbo sutartis – darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai. Tuo atveju, jei darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos (DK 58 straipsnio 1 dalis). Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas arba per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalis). Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties.

62. Remiantis DK 58 straipsnio 5 dalimi, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.

63. Šios įstatymų nuostatos teikia pagrindą daryti išvadą, kad darbo pareigų pažeidimas, pagal teisinį reguliavimą sudarantis pagrindą nutraukti darbo sutartį (pvz., šiurkštus pareigų pažeidimas), savaime nereiškia, kad darbuotojas turi būti atleidžiamas iš darbo. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, darbdavys visais atvejais privalo įvertinti su darbo pareigų pažeidimu susijusias aplinkybes, išklausyti darbuotojo poziciją (DK 58 straipsnio 4 dalis) ir tik nustatęs, kad tam egzistuoja pakankamas pagrindas ir tai būtų proporcinga, nutraukti darbo sutartį (Lietuvos A. T. 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018, 49 punktas).

64. Nagrinėjamu atveju, byloje kilo ginčas, ar pagrįstai darbuotojas (ieškovas) atleistas iš darbo pripažinus jį padarius šiurkštų darbo drausmės pažeidimą – neatvykus į darbą 2024 m. vasario 1 d. ir 3 d. be pateisinamos priežasties. Ieškovas šį reikalavimą grindžia šiuo aspektu, kad 2024 m. vasario 1 d. jis nedalyvavo rytinėje choreografijos repeticijoje, nes nuo pat ryto blogai jautėsi, teigdamas, kad jam pasireiškė virškinamojo trakto veiklos sutrikimai, o 2024 m. vasario 1 d. 11:24 val. jis gavo iš kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyriaus administratorės E. K. žinutę, jog 2024 m. vasario 1 d. vakarinė repeticija nevyks. Ieškovas byloje argumentuoja, kad neturėjo galimybės informuoti tiesiogiai vyr. choreografo apie negalėjimą atvykti į rytinę repeticiją, nes neturėjo jo kontakto. Teigė, kad jis 2024 m. vasario 1 d. siekė informuoti teatro personalo valdymo skyriaus vedėją R. P., kad jis į rytinę šokio repeticiją neatvyko dėl ligos, tačiau jam buvo nurodomi neteisingi telefono numeriai. Ieškovas taip pat aiškino, kad negalėjo gauti nedarbingumo pažymėjimo, nes neturėjo jam suteikto asmens kodo. Pažymėjo, kad jam už laikotarpį nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. vasario 5 d. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, kuris nors ir buvo panaikintas, tačiau tai nepaneigia, kad jis 2024 m. vasario 1 d. į darbovietę neatvyko dėl ligos. Ieškovas taip pat kategoriškai nesutinka, kad jis be pateisinamos priežasties neatvyko į darbovietę ir 2024 m. vasario 3 d. kadangi, jo teigimu, 2024 m. vasario 3 d. jis vis dar sirgo bei lankėsi Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje, o laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 3 d. – 2024 m. vasario 5 d. ieškovui yra išduotas nedarbingumo pažymėjimas.

65. Atsakovė su šiais ieškovo argumentais nesutiko, motyvuodama tuo, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu ieškovo atleidimas iš darbo yra teisėtas, nes 2024 m. vasario 1 d. ieškovas neatvyko į darbą visą darbo dieną ir nepranešė tiesioginiam vadovui apie neatvykimo priežastis, taip pažeisdamas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbo tvarkos taisyklių 70 punktą. Be to, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyriaus administratorė E. K. skambino ieškovui, siekdama išsiaiškinti jo neatvykimo į darbo priežastį, tačiau jis neatsiliepė į skambutį ir neperskambino nei tą pačią dieną, nei vėliau, taip pažeisdamas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbo tvarkos taisyklių 63 straipsnį. Be to, atsakovės teigimu, atsakovas į Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybą kreipėsi dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo atgaline data ir ieškovui už laikotarpį nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. vasario 5 d. neteisėtai išduotas nedarbingumo pažymėjimas buvo panaikintas.

66. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Formuodamas teismų praktiką, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

67. Teismų praktikoje yra pasisakoma, kad darbdavys už darbo drausmės pažeidimą, prieš skirdamas nuobaudą turi įvertinti skiriamos drausminės nuobaudos tikslingumą ir jos įtaką darbo drausmės užtikrinimui.

68. Byloje nustatyta, kad ieškovas nuo 2023 m. liepos 13 d. pradėjo dirbti Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre choro artisto pirmaeilėse pareigose, darbo sutarties terminas - iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. Ieškovo darbo sutartis nutraukta 2024 m. kovo 7 d. DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu už pravaikštas, kurias ieškovas padarė 2024 m. vasario 1 ir 3 dienomis, neatvykdamas į darbą visą darbo dieną be pateisinamos priežasties.

69. Ieškovas priėmimo į darbą metu buvo pasirašytinai supažindintas su choro dainininko pareigybės aprašymu, taip pat Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovo 2022 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. T1-127 patvirtintomis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbo tvarkos taisyklėmis (toliau – Taisyklės) (jų anglišku vertimu), kurių 70 punkte numatyta, kad ligos atveju kūrybinis darbuotojas privalo kuo skubiau, apie tai pranešti savo tiesioginiam vadovui arba Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyriaus vadovui. Jei nuo konkrečių nenumatytų aplinkybių atsiradimo iki renginio pradžios liko mažiau nei 12 val. apie tai pranešti būtina kaip tik įmanoma greičiau. Nustatytu laiku nepranešus apie ligą, renginio atlikėjas ar dirigentas turi atvykti į renginį, dalyvauti jame ir prisiimti už tai pilną atsakomybę.

70. Taisyklių 63 punktas numato, kad visi darbuotojai darbo valandomis (kūrybiniai darbuotojai – darbo valandomis ne repeticijų ir renginių metu) privalo būti pasiekiami mobiliuoju telefonu arba elektroniniu paštu. Darbo valandomis, sulaukus skambučio ar elektroninio laiško iš Teatro administracijos, darbuotojas privalo operatyviai (ne ilgiau kaip per valandą) atsakyti. Teatro administracijos darbo laiku operatyviai atsakyti į skubius elektroninius pranešimus ir atlikti pavedimus per nustatytą terminą, atsiliepti į skambučius, o esant poreikiui, per su tiesioginiu vadovu suderintą terminą, atvykti į Teatro patalpas arba kitą nurodytą vietą atlikti savo funkcijų.

71. Ieškovas I. C. atsakovės kaltinamas šiurkščiai pažeidus darbo pareigas, neatvykus į darbą 2024 m. vasario 1 ir 3 dienomis visą darbo dieną be pateisinamos priežasties ir nepranešus apie neatvykimo priežastis.

72. Ieškovas, teiktais paaiškinimais, neatvykimą į darbą tiek vasario 1 d., tiek vasario 3 d., pateisina jam išduotu nedarbingumo pažymėjimu, kuris nors ir panaikintas, tačiau tai, ieškovo tikinimu, nepaneigia, kad jis šiomis dienomis į darbovietę neatvyko dėl ligos. Ieškovas taip pat teigia, kad apie savo neatvykimą jis negalėjo pranešti dėl pačio darbdavio kaltės.

Žemesnės instancijos teismas

73. Teismas su tokiais ieškovo argumentais nesutinka.

74. Pirma, nors ieškovas ir aiškina, kad 2024 m. vasario 1 d. nedalyvavo rytinėje choreografijos repeticijoje, nes blogai jautėsi, o į 2024 m. vasario 1 d. vakarinę repeticiją neatvyko dėl to, kad 2024 m. vasario 1 d. 11:24 val. iš kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyriaus administratorės E. K. gavo žinutę, jog vakarinė repeticija nevyks bei teigė, kad dėl neatvykimo į darbą dėl ligos (į rytinę repeticiją) jis 2024 m. vasario 1 d. siekė informuoti teatro personalo valdymo skyriaus vedėją R. P., bet jam buvo nurodomi neteisingi telefono numeriai, tačiau bylos duomenys neginčijamai patvirtina, jog šalių 2023 m. liepos 13 d. pasirašytoje darbo sutartyje, kuri yra išversta į ieškovui suprantamą - anglų kalbą, yra nurodyti visi atsakovės Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kontaktiniai duomenys, tarp jų ir kontaktinis telefono numeris - ,, (duomenys neskelbtini)“. Taigi ieškovo teiginiai apie jo deklaruojamą kontaktų nežinojimą yra atmestini kaip nepagrįsti.

75. Antra, iš byloje pateiktų ieškovo susirašinėjimų su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojais nustatyta, kad ieškovas 2024 m. sausio 31 d. programoje ,,Messenger“ žinutėmis kontaktavo ir susirašinėjo su savo kolegomis – choro tarnybos chormeisteriu V. V., kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyriaus administratore E. K., todėl konstatuotina, kad ieškovas turėjo ir šių asmenų kontaktus (,,Messenger“ programoje), nepaisant to, 2024 m. vasario 1 d. pasijutęs prastai, apie savo neatvykimą į darbą jų neinformavo. Tokias aplinkybes, o būtent, kad darbuotojai įprastai bendravo per programą ,,Messenger“, teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytoja apklausta E. K.. Todėl atmestini kaip nepagrįsti ieškovo argumentai, kad jis neturėjo galimybės informuoti darbdavio atstovų apie negalėjimą atvykti į repeticiją, kadangi neturėjo jokio kontakto.

76. Trečia, iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovui 2024 m. vasario 1 d. neatvykus į spektaklio ,,Smuikininkas ant stogo“ rytinę repeticiją, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyriaus administratorė E. K. bandė su juos susisiekti telefonu, tačiau ieškovas neatsiliepė į jos skambutį, bei vėliau neperskambino. Tai dar kartą įrodo, jog ieškovas net nebandė su darbdaviu susisiekti ir pranešti apie savo neatvykimą į darbą.

77. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovo argumentai apie tai, kad jis dėjo visas pastangas pranešti apie savo neatvykimą į darbą vertintini kritiškai, kadangi ieškovo paaiškinimai byloje yra prieštaringi, - teismo posėdžio metu jis aiškino, kad siekė informuoti darbdavį, bet to negalėjo padaryti dėl pačio darbdavio kaltės (darbuotojai nedavė jam personalo skyriaus vedėjos kontaktinio telefono numerio), tačiau nagrinėjant darbo bylą darbo ginčų komisijoje, ieškovas posėdžio metu pats pripažino aplinkybę, kad 2024 m. vasario 1 d. jis apskritai neinformavo atsakovės dėl pablogėjusios sveikatos būklės, nebandė su darbdaviu susisiekti ir pranešti apie savo neatvykimą į darbą. Todėl bylos nagrinėjimo metu ieškovo pateikti mobiliojo ryšio operatoriaus duomenys apie ieškovo atliktus skambučius atsakovės darbuotojams, nesant šių skambučių pokalbių turinio, ieškovo tik teismo posėdžio metu išsakytos pozicijos, kad jis vis dėlto pranešė apie savo neatvykimą į darbą, nepagrindžia.

78. Ketvirta, ieškovas argumentuoja, jog jis susirgo vasario 1 d., tačiau dėl savo ligos į gydymo įstaigą kreipėsi tik 2024 m. vasario 6 d., kadangi anksčiau kreiptis pas daktarus negalėjo, nes neturėjo nei asmens tapatybės kortelės (asmens kodo), nei savo šeimos gydytojo. Teismas tokius ieškovo argumentus taip pat laiko nepagrįstais. Bylos duomenys: VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centro 2024-02-28 medicinos išrašas / siuntimas, VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės ambulatorinio apsilankymo aprašymas, VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centro 2024-03-21 medicinos išrašas / siuntimas ir kt. akivaizdžiai patvirtina, kad ieškovas iki vasario 1 d. jau buvo lankęsis gydymo įstaigose dėl dešinės rankos II piršto sumušimo. Vadinasi, ieškovui buvo žinoma nedarbingumo pažymėjimo išdavimo tvarka ir tai, kad ligos atveju jis gali kreiptis į bet kurią gydymo įstaigą dėl medicininės pagalbos suteikimo bei nedarbingumo pažymėjimo išdavimo (net neturint asmens kodo), tačiau, kaip nustatyta iš byloje esančios medžiagos, ieškovas dėl vasario 1 d. jam prasidėjusios ligos į gydymo įstaigą kreipėsi tik 2024 m. vasario 6 d.

79. Teismas taip pat vertina kritiškai ieškovo argumentus, kad vasario 1 ir 3 dienomis jis neatvyko į darbą dėl ligos, kadangi kaip byloje nustatyta paties ieškovo paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu, 2024 m. vasario 2 d. ieškovas į darbovietę buvo atvykęs, tačiau nei vienam teatro darbuotojui nebuvo net užsiminęs bei nepranešė apie savo esamą / buvusią prastą savijautą / ligą, bei neminėjo jokių aplinkybių apie savo neatvykimą į darbą vasario 1 dieną dėl pablogėjusios sveikatos būklės ar ketinimą neatvykti į darbą sekančią darbo dieną – vasario 3 d. Be to, kaip matyti iš byloje esančio susirašinėjimo, ieškovas 2024 m. vasario 2 d., 17:31 siuntė choro tarnybos chormeisteriui V. V. pranešimą, klausdamas, ar jis šiandien (t. y. 2024 m. vasario 2 d.) galėtų dalyvauti repeticijoje (duomenys neskelbtini) rūmuose. Taip pat, kaip matyti iš į bylą pateikto 2024 m. vasario 1 d. ieškovo susirašinėjimo su kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyriaus administratore E. K., jame kalbama apie tai, ar ieškovas galėtų gauti jo perklausų video, tačiau šio pokalbio metu ieškovas net neužsimina, jog jis jaučiasi prastai ir / ar jam yra sutrikusi sveikata, nepraneša dėl kokių priežasčių jis nepasirodė darbe 2024 m. vasario 1 d. Teismo vertinimu, vien ieškovo paaiškinimai, kurie nepagrįsti jokiais įrodymais apie tai, kad vasario 1 ir 3 dienomis jis sirgo, šio fakto niekaip nepatvirtina.

80. Nesutiktina su ieškovo argumentais, kad nepaisant to, jog ieškovui išduotas nedarbingumo pažymėjimas nuo 2024 m. vasario 1 iki vasario 5 d., yra panaikintas, bet tai nepaneigia, jog ieškovas šiomis dienomis į darbovietę neatvyko dėl ligos. Iš byloje esančio Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2024-02-19 rašto Nr. (9.11E) DVS-12278, matyti, kad gydytoja V. B., nustačiusi nedarbingumo pažymėjimo išdavimo klaidą, 2024 m. vasario 13 d. anuliavo (panaikino) ieškovui išduotą nedarbingumo pažymėjimą EG Nr. 8972919 už laikotarpį nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. vasario 4 d. Be to, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba rašte pažymėjo, jog Klaipėdos ligoninės gydytojas M. E. 2024-03-19 Fondo valdybos Klaipėdos skyriui pateikė prašymą leisti išduoti ieškovui nedarbingumo pažymėjimą atgaline data už laikotarpį nuo 2024-02-01 iki 2024-02-05, tačiau duomenų, kad laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. vasario 4 d. ieškovui buvo teikiamos gydymo paslaugos, nėra, todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir priėmė sprendimą neleisti ieškovui išduoti nedarbingumo pažymėjimo atgaline data laikotarpiui nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. vasario 4 d.

81. Apibendrinus tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad ieškovas neįrodė, kad 2024 m. vasario 1 ir 3 dienomis jis į darbą neatvyko dėl ligos.

82. Taip pat teismas laiko nepagrįstais ieškovo argumentus, kad darbdavys teikė neteisėtus reikalavimus pasiaiškinti, turint tikslą palaužti ieškovo valią ir orumą ir priversti nutraukti darbo sutartį darbuotojo valia.

83. Pagal DK 58 straipsnio 4 dalį, prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia. Darbuotojas paaiškinimo gali ir neteikti. Tai jo teisė, bet ne pareiga. Tokiu atveju, darbdavys turi teisę priimti sprendimą ir be darbuotojo paaiškinimo.

84. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyriaus administratorė E. K. 2024 m. vasario 2 d. pateikė tarnybinį pranešimą Nr. R5-105-(3.14), kuriame pranešė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovei, jog 2024 m. vasario 1 d. choro artistas I. C. rytinio darbo metu nedalyvavo spektaklio ,,Smuikininkas ant stogo“ choreografinėje repeticijoje, nenurodęs priežasčių dėl savo nebuvimo darbe. Repeticijai prasidėjus buvo bandyta su I. C. susisiekti, tačiau nepavyko. Ieškovui 2024 m. vasario 21 d. buvo pateiktas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro ,,Reikalavimas paaiškinti raštu” Nr. R5-178-(3.5) (su vertimu į anglų kalbą), kuriuo prašoma pasiaiškinti, dėl kokių priežasčių jis 2024 m. vasario 1 d. nebuvo darbe ir nedalyvavo spektaklio ,,Smuikininkas ant stogo“ repeticijoje. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovui nuo 2024 m. vasario 13 d. iki 2024 m. vasario 19 d. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, o nuo 2024 m. vasario 20 d. iki 2024 m. vasario 25 d. jam buvo suteiktos nemokamos atostogos, ieškovas su minėtu reikalavimu raštu buvo supažindintas tik 2024 m. vasario 27 d., tačiau ieškovas atsisakė pasirašyti ir jį.

85. Vadinasi, ieškovui neatvykus į darbą be pateisinamų priežasčių, atsakovė turėjo tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą reikalauti iš ieškovo pasiaiškinti, darbuotojui pažeidus darbo pareigas. Todėl visi ieškovo argumentai apie tai, kad reikalavimai pasiaiškinti laikytini kaip psichologinio spaudimo priemonės, atmestini, kaip teisiškai nepagrįsti.

86. Taip pat teismas laiko nepagrįstais ir atmeta ieškovo argumentus, kad atsakovė norėjo jį atleisti iš darbo jam darydama psichologinio spaudimo priemones, siųsdama pranešimus / žinutes, raginančias nutraukti darbo santykius savo noru.

87. Iš byloje esančių susirašinėjimų su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojais, nustatyta, kad: E. K. 2024 m. sausio 31 d. rašė ieškovui: „...tik pasakykite man, ar jau pasirašėte atsistatydinimą iš darbo?"; V. V. 2024 m. vasario 1 d. rašė: „..Jeigu jūs šiandieną neatvyksite j biurą nutraukti sutarties, tuomet mes patys turėsime ją nutraukti, įrašydami į bylą atitinkamą pastabą“; solistų skyriaus vedėja M. R. 2024 m. vasario 3 d. rašė: „... Jūs turite parašyti prašymą išeiti iš darbo, kadangi teatras vis tiek jus atleis, jeigu jūs netinkate chorui.“, o 2024 m. vasario 4 d. rašė: „Jeigu jūs norite būti geruose santykiuose su teatru, geriausias būdas yra eiti ir pasirašyti atleidimą. <...> Aš jums sakau nuoširdžiai, iš tikrųjų, aš daryčiau tai pat, jūsų vietoje. Kitu atveju jūs kariausite su teatru, ne tik su choro administracija, prarasite savo reputaciją, ir sugadinsite santykius...ir jums bus neįmanoma grįžti į teatrą“. Taigi, nors pirmiau nurodytuose susirašinėjimuose atsakovės darbuotojai ir domisi ieškovo pozicija dėl jo darbo pas atsakove perspektyvų, tačiau priešingai nei teigia ieškovas (aiškindamas jog atsakovės darbuotojai M. R., E. K. ir V. V., siųsdami aukščiau nurodyto turinio pranešimus, tokiu būdu primygtinai ragino jį išeiti iš darbo savo noru), bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad po 2024 m. sausio 31 d. įvykusios antrosios ieškovo perklausos, kurios metu ieškovas I. C. pakartotinai (antrą kartą) neparuošė ,,Smuikininkas ant stogo“ choro antrojo tenoro partijos (dauguma partijos dainavo ne atmintinai, bet iš natų, netiksliai intonuodamas, painiodamasis partijose) buvo nuspręsta I. C. neprileisti atlikti choro partijos spektaklyje ,,Smuikininkas ant stogo 2024-02-03, todėl ieškovas pats, suprasdamas, jog nesugeba atlikti tinkamai savo darbinių pareigų, po šios perklausos, pripažino bei pareiškė, kad jis ketina pateikti prašymą darbdaviui savo noru išeiti iš darbo, apie tai žodžiu pranešdamas darbdavio atstovams. Dėl šios priežasties vertintina, kad atsakovės darbuotojų M. R., E. K. ir V. V. ieškovui siųstos žinutės, klausiant, ar jis jau pateikė prašymą atleisti jį iš darbo, buvo pateiktos kaip atsakas į paties ieškovo, po 2024 m. sausio 31 d. įvykusios perklausos, išreikštą valią nutraukti darbo santykius, teikiant darbdaviui prašymą išeiti iš darbo savo noru. Tokią teismo išvadą pagrindžia ne tik teismo posėdžio metu duoti liudytojos E. K. paaiškinimai, bet ir darbo ginčų komisijoje duoti V. V. parodymai, ir pačių pirmiau nurodytų žinučių turinys, iš kurio matyti, kad ieškovo iškart buvo klausiama „tik pasakykite man, ar jau pasirašėte atsistatydinimą iš darbo?“, kas patvirtina apie praeityje jau įvykusį šios temos pokalbį tarp ieškovo ir atsakovės darbuotojų.

88. Dėl nurodyto, nėra pagrindo išvadai, jog darbdavys siekė sugniuždyti ieškovo pasitikėjimą savimi ir palaužti jo valią, kad jis pateiktų prašymą atleisti iš darbo DK 55 straipsnio pagrindu. Tokią išvadą, be kita ko, pagrindžia ir darbdavio elgesys, o būtent, atsakovė neskubėjo ieškovo atleisti ieškovo iš darbo (ieškovas atleistas tik 2024 m. kovo 7 d.), priešingai, norėjo gauti iš jo pasiaiškinimą, pakalbėti su juo; bei tai, jog ieškovui, nepaisant jo padarytų darbo drausmės pažeidimų, ne kartą buvo sudaryta galimybė pasitaisyti, atsakovei sudarant jam 2024 m. vasario 21 d. Klaipėdos muzikinio teatro Veiklos gerinimo planą Nr. R5--172-(3.5), kuris buvo išverstas į jam suprantamą - anglų kalbą.

89. Dėl to teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė, kad jam būtų buvęs daromas psichologinis spaudimas, siekiant nutraukti darbo sutartį darbuotojo valia. Ir priešingai, byloje esančiais duomenis (Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovės priimtais įspėjimais apie atsakomybę dėl darbo drausmės pažeidimo Nr. R5-400-(3.5), Nr. R5-397-(3.5), Nr. R5-398-(3.5)), nustatyta, kad Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai V. K., V. V. ir M. R. buvo įspėti dėl darbo drausmės pažeidimų, susijusiu su elgesiu su ieškovu I. C., be kita ko, ir už tai, kad neinformavo atsakovės vadovybės apie pastebėtus ieškovo darbo trūkumus, nepasiektus jo asmeninius rezultatus, neįvykdytas užduotis. Taigi pačios atsakovės darbuotojai buvo nubausti už tai, kad „dangstė“ ieškovą, ir laiku nepranešė atsakovės vadovybei apie ieškovo nekompetenciją. Todėl teismas yra nuomonės, kad vadovų išsakyti priekaištai ieškovui dėl jo netinkamai atliekamų darbo funkcijų negali būti laikomi psichologinio spaudimo priemone.

90. Galiausiai, atmestini ieškovo argumentai, kad iš darbdavio atstovės E. K. patirti sužalojimai ieškovui sukėlė neigiamas pasekmes. Ieškovo teigimu, 2024 m. vasario 2 d. tarp ieškovo ir darbdavio atstovės E. K. vykusio pokalbio su metu, ieškovui paprašius E. K. nuleisti balsą, ji paėmė ieškovo pirštą, jį susuko ir sužalojo, taip sukeldama ieškovui fizinį skausmą; dėl patirtų sužalojimų ieškovas kreipėsi į gydymo įstaigą, kuri apie smurtą darbovietėje pranešė policijai ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2024-04-24 nutarimu pripažintas nukentėjusiuoju (ikiteisminio tyrimo Nr. 04-2-00076-24). Tačiau kaip matyti iš kitų į bylą atsakovės pateiktų įrodymų – Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros pranešimo, juo pranešta, kad 2024 m. birželio 19 d. nutarimu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-2-00076-24 pagal LR BK 140 str. 1 d., buvo nutrauktas, o tai paneigia ieškovo dėstomas aplinkybes apie neva prieš jį naudojamą atsakovės darbuotojos fizinį smurtą.

91. Taip pat, kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų ir šalių paaiškinimų, ieškovas jam konstatuoto darbo drausmės pažeidimo nepripažino. Pirmiau nurodytas ieškovo elgesys rodo jo didelį nerūpestingumą, kelia nepasitikėjimą juo kaip darbuotoju, nes jis net 2 (dvi) darbo dienas savanoriškai neatvyko į darbą be pateisinamos priežasties, nepakluso darbovietėje nustatytai tvarkai ligos atveju kuo skubiau apie tai pranešti savo tiesioginiam vadovui arba Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyriaus vadovui (Taisyklių 70 punktas) bei darbo valandomis būti pasiekiamam mobiliuoju telefonu arba elektroniniu paštu; darbo valandomis, sulaukus skambučio iš Teatro administracijos, operatyviai (ne ilgiau kaip per valandą) atsakyti (Taisyklių 63 punktas). Todėl darytina išvada, kad atsakovė, prieš priimdama sprendimą nutraukti darbo sutartį, įvertino ieškovo elgesį, tai, kad ieškovas 2024 m. vasario 1 d., 3 d. nebendradarbiavo su ja. Toks ieškovo elgesys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jo atleidimas iš darbo buvo proporcinga priemonė ieškovo padarytam darbo pareigų pažeidimui.

92. Tai reiškia, kad ieškovas, neatvykdamas į darbą ir nevykdydamas jam priskirtų funkcijų pranešti apie tai, nurodant pateisinamas priežastis, padarė pareigų pažeidimus, tačiau, kaip matyti iš jo pozicijos, dėl to kaltas jis nesijaučia – nei dėl pravaikštų, nei dėl jų padarinių, t. y., neatlikto darbo per 2 darbo dienas. Todėl aukščiau nurodytų aplinkybių kontekste bei atsižvelgiant į pareigų pažeidimų sunkumą (šiurkštūs), į padarinius ir į paties ieškovo požiūrį, laikytina, kad darbdavio priimtas sprendimas yra adekvatus padarytiems pažeidimams.

93. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atsakovė, nutraukdama darbo sutartį su ieškovu DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, pasielgė teisėtai ir pagrįstai, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo BĮ „Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras“ choro artisto pareigų šiurkščiai pažeidus darbo pareigas neteisėtu, todėl netenkinami ir ieškovo reikalavimai 2023 m. liepos 12 d. darbo sutartį tarp ieškovo I. C. ir atsakovės BĮ „Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras“ nutraukti teismo sprendimu, taip pat netenkinami ieškovo išvestiniai reikalavimai dėl negražinimo į darbą ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

94. Ieškovas taipogi prašė priteisti jai iš atsakovės 2 400,00 Eur neturtinę žalą. Pripažinus, kad ieškovas iš darbo atleistas teisėtai ir pagrįstai, nėra teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtų darbdavio veiksmų – nėra nė vienos iš būtinųjų sąlygų atsakomybei kilti. Esant aukščiau padarytoms išvadoms, atmetamas ir ieškovo reikalavimas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą.

95. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl kitų šalių argumentų.

96. Kiti šalių nurodyti argumentai, aplinkybės neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07)(Lietuvos A. T. 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

97. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 96, 98 straipsnių nuostatos. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, išvardytos CPK 88 straipsnyje. Jų paskirstymui yra taikomos CPK 93 straipsnyje nustatytos taisyklės. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

98. Ieškovo ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

99. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo 2 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro teisinių paslaugų teikimas (advokato procesinių dokumentų ruošimas, jų teikimas, atstovavimas). Teisinės pagalbos išlaidos yra pagrįstos, teismas pripažįsta šias išlaidas pagrįstomis, jų dydis neviršija išlaidų, numatytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, iš ieškovo atsakovei priteistinos jos patirtos 2 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidos.

100. Valstybė šioje byloje nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265, 268-269, 270 ir 307 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo I. C. (I. C.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 500,00 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, atsakovei biudžetinei įstaigai Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui, juridinio asmens kodas 190755028.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjas Vytautas Pliuskevičius