Utenos apylinkės teismo sprendimas

2019-07-03 · Civilinė byla Nr. 2-539-732/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-07-03
Bylos Nr.
2-539-732/2019
Teisminio proceso Nr.
2-30-3-00727-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Liudvikas Myško
Ieškovas
J. G.
Atsakovas
I. B., IĮ „Septima Ursus“, A. B.
Advokatai
Stasys Kavaliūnas
Kategorijos

KOPIJA Civilinė byla Nr. 2-539-732/2019 Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00727-2018-5 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.1.8; 2.2.2.13; 3.2.3.1;3.2.4.4.; 3.2.6.1(S)

UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 3 d.

MolėtaiUtenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėjas Liudvikas Myško,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Sigitai Saugūnienei,dalyvaujant ieškovei J. G., jos atstovui advokatui Stasiui Kavaliūnui,atsakovei I. B.,,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovams IĮ „Septima Ursus“, A. B., I. B. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti subsidiariai iš atsakovų IĮ „Septima Ursus“ ir A. B., ieškovės naudai 130 (vieną šimtą trisdešimt) eurų; priteisti iš atsakovės I. B. ieškovės naudai 100 (vieną šimtą) eurų neturtinės žalos; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2016 metais įsigijo armoniką. Armonika grojo, jos muzikinis skambėjimas buvo puikus. Pati armonika buvo didelė, jai buvo sunku ja groti, todėl nutarė ją parduoti. Būdama Molėtuose rado komiso parduotuvę. Pakalbėjo su pardavėja, kuri paaiškino, kad gali priimti pardavimui jos armoniką, parduotuvėje buvo kelios armonikos. Pardavėja paaiškino, kad ši parduotuvė sūnaus, o ji tik prekiauja šioje parduotuvėje. Vėliau ji sužinojo, kad tai buvo I. B.. Savo armonika ji atvežė į parduotuvę ir pridavė 2017 m. rugpjūčio 25 d. Kainą sutarė 130 Eur. Pardavėja priėmė armoniką, tačiau jai jokio pridavimo dokumento nedavė. Praėjus keliems mėnesiams ji pradėjo domėtis dėl pardavimo. Jai buvo paaiškinta, kad armonika neparduota. Sutarė kainą sumažinti iki 120 Eur. Bendravimas vyko telefonu. 2018 m. sausio 23 d. ieškovė atvyko į parduotuvę ir pardavėja I. B. liepė jai atsiimti armoniką. Armonika buvo sugadinta, suplėšytos dumplės, dumplių laikikliai nuplėšti, neužsidaro, nebegroja. Tada ji pareikalavo dokumento ir tik tada I. B. jai davė kopiją komiso sutarties Nr. 01, sudarytos 2017 m. rugpjūčio 25 d. Ji atsisakė imti armoniką ir pareikalavo grąžinti 120 Eur. Tačiau atsakovė nesutiko ir pasiūlė 80 Eur. Ieškovės tokia suma netenkino, nes nenorėjo turėti nuostolio. Pardavėja I. B. elgėsi agresyviai, ant ieškovės šaukė, pridėjusi prie smilkinio pasukinėjo, atseit jai „trūksta“. Parduotuvėje buvusių žmonių akivaizdoje ji buvo pažeminta, jautėsi gana nesmagiai, patyrė moralinę skriaudą. Ji kreipėsi į policiją, tačiau 2018-05-10 rašte Nr. 89-S-5358 buvo atsisakyta pradėti nagrinėti jos skundą dėl to, kad tai yra civiliniai santykiai. Jai padaryta turtinė žala sumoje 130 Eur ir neturtinė žala sumoje 100 Eur.

Atsiliepimas

Atsakovai IĮ „Septima Ursus“, A. B., I. B. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog 2017 m. rugpjūčio 25 d. pagal su ieškove sudarytą komiso sutartį Nr. 01 (toliau -„Sutartis“), iš ieškovės buvo priimta armonika (prekės Nr. 1371). Ieškovės pageidavimu, jos prekė buvo įvertinta 130 eurų. Ieškovės armonikos niekas nepirko. Po Sutarties sudarymo praėjus 30 dienų, I. B. paskambino ieškovei ir ją informavo, kad reiktų sumažinti norimos parduoti armonikos kainą 30 procentų, ką nustato Sutarties 3.3 dalis. Tačiau ieškovė sutiko sumažinti norimos parduoti armonikos kainą tik 10 eurų. Nors pagal sudarytos Sutarties 3.3 dalį turėjo teisę sumažinti ieškovės armonikos kainą 30 procentų. Ieškovės prašymu armonikos kaina buvo sumažinta tik 10 eurų iki 120 eurų. Po kainos sumažinimo, ieškovės armonikos ir toliau niekas nepirko. Ieškovės armonika nebuvo nupirkta ir praėjus 60 kalendorinių dienų po Sutarties sudarymo. Pagal Sutarties 3.4 dalį ieškovė privalėjo atsiimti prekę per kitas septynias dienas, o ieškovei neatsiėmus savo prekės, atsakovai galėjo realizuoti ieškovės armoniką savo nuožiūra. Tačiau gera valia nusprendė ir toliau pardavinėti ieškovės armoniką. 2018 m. sausio 23 d. Ieškovė atėjo į mūsų komiso parduotuvę pasiteirauti, ar pavyko parduoti jos armoniką. I. B. informavus, kad Ieškovės armonikos vis dar nepavyko parduoti, Ieškovė pareiškė, jog nori atsiimti savo armoniką, kadangi planuoja ją vežti parduoti į Vilnių. I. B. maloniai sutiko su šiuo Ieškovės pageidavimu ir Ieškovės prekės atsiėmimo atgal faktas buvo įformintas Sutartyje. Tačiau nukėlus Ieškovės armoniką nuo parduotuvės vitrinos ir ją pateikus Ieškovei, ji netikėtai pareiškė, kad jos armonika yra tariamai sugadinta (neužsidaro armonikos dumplės, dumplės yra suplėšytos). I. B. dėl tokio ieškovės pareiškimo labai nustebo, kadangi ieškovės armonika buvo nesugadinta ir tokios pačios būklės kaip ir Sutarties sudarymo momentu. Ieškovė neatsiėmus savo armonikos išėjo iš parduotuvės. Po kurio laiko, Ieškovė vėl atėjo į komiso parduotuvę ir pareikalavo 100 eurų teikdama, kad tariamai sugadino jos armoniką. I. B. paaiškino, kad ieškovės armonika nėra sugadinta ir yra tokios pačios būklės, kokios buvo atnešta pačios ieškovės. I. B. paragino ieškovę pasiimti armoniką. Tai išgirdusi, ieškovė apšaukė I. B. ir pagrasino, kad atves policiją. Po kurio laiko ieškovė atvyko su dviem policijos pareigūnais. Nukėlus ieškovės armoniką nuo vitrinos ir ją pateikus apžiūrėti policijos pareigūnams, jie pareiškė, kad nemato jokių armonikos sugadinimų požymių. Kitą dieną į komiso parduotuvę atėjo policijos įgaliotinis. Jis pareikalavo uždaryti parduotuvę darbo metu ir parašyti paaiškinimą dėl susiklosčiusios situacijos su ieškove. Policijos įgaliotinis, apžiūrėjęs ieškovės armoniką, taip pat nepastebėjo jokių armonikos sugadinimo požymių. Tai, kad policijos pareigūnai nenustatė jokių nusikalstamos veikos požymių, o taip pat ir jokių atsakovų neteisėtų veiksmų, patvirtina pačios ieškovės prie ieškinio pridedamas vyriausiojo tyrėjo Vyto Baršausko pranešimas dėl sprendimo nutraukti ikiteisminį tyrimą.

Praėjus kažkuriam laikui, ieškovė paskambino I. B. ir paklausė, ar jai bus sumokėti 100 eurų. Ieškovė buvo informuota, kad jos nepagrįstai reikalaujama suma nebus mokama ir buvo dar kartą paraginta atsiimti savo armoniką iš komiso parduotuvės gera valia. Dar po kurio laiko į parduotuvę atėjo ieškovės vyras. Jis paklausė, ar parduotuvė mokės ieškovės reikalaujamus 100 eurų, ir pagrasino, jog galima sulaukti nemalonumų. I. B. atsakė, kad ieškovė gali bet kada atsiimti savo armoniką ir kad ji nėra sugadinta kaip teigia ieškovė. Tačiau ieškovės vyras išėjo iš parduotuvės net neapžiūrėjęs armonikos. Po kurio laiko į komiso parduotuvę atėjo pirkėjas. Jam patiko ieškovės armonika ir pabandęs ja pagroti, pradėjo derėtis. Jis paprašė paskambinti ieškovei ir pasiteirauti, ar ji nesutiktų sumažinti kainos iki 80 eurų. I. B. paskambinus ieškovei ir ją informavus, kad atsirado pirkėjas, kuris už jos armoniką siūlo 80 eurų, ši pareiškė, kad tegu pirkėjas moka 100 eurų. Ieškovei nesutikus sumažinti kainos iki 80 eurų, pirkėjas pareiškė, kad ieškovės reikalaujama suma yra jam per didelė ir armonikos nepirko.

Atsiliepimas

Atsakovai atsiliepimu teigia, kad ieškinys savo esme yra ieškovės reikalavimas atlyginti jai neva padarytą materialinę (130 Eur dydžio) ir nematerialinę (100 Eur dydžio) žalą. Kaip ieškinyje nurodo ieškovė, žala jai atsirado dėl atsakovų tariamai sugadintos ieškovės armonikos ir I. B. veiksmų.

Tačiau ši žala ieškinyje yra visiškai neįrodyta. Apskritai nėra aišku, kuo pasireiškė materialinė ieškovės žala, nes ieškinyje nėra pateikta jokių įrodymų dėl ieškovės turto (armonikos) sugadinimo. Atsakovai nori dar kartą pabrėžti, kad ieškovės armonika yra veikianti, nesugadinta, lygiai tokios pačios būklės, kokios ieškovės buvo atnešta į komiso parduotuvę Sutarties sudarymo momentu. Be to, Sutarties 2.2 dalyje nustatyta, kad „Komitentas pareiškia, kad perduodama Prekė neturi jokių paslėptų trūkumų ir yra tvarkinga". Taigi, ieškovė 2017 m. rugpjūčio 25 d. pasirašydama Sutartį pati patvirtino, kad perduodama ieškovės armonika neturi jokių paslėptų trūkumų ir yra tvarkinga. Taip pat ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji patyrė kokią nors neturtinę žalą dėl I. B. veiksmų, o ieškinyje apsiriboja tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais apie patirtą žalą dėl tariamo jos pažeminimo. Ieškovė teigia, kad ji neva buvo pažeminta kitų parduotuvėje buvusių žmonių akivaizdoje. Su šiuo ieškovės kaltinimu I. B. visiškai nesutinka. I. B. nori atkreipti dėmesį į tai, kad ieškovė pati nepagrįstai iškvietė policijos ekipažą dėl tariamai sugadintos Ieškovės armonikos ir į komiso parduotuvę atvyko su policijos pareigūnais. Atvykę policininkai nenustatė jokių neteisėtų Atsakovų veiksmų ir Ieškovės armonikos sugadinimo fakto. Svarbu pažymėti, kad policijos pareigūnai į komiso parduotuvę ieškovės buvo nepagrįstai iškviesti darbo metu ir tuo metu parduotuvėje buvę klientai galėjo susidaryti klaidingą įspūdį tiek dėl I. B., tiek dėl pačios IĮ „Septima Ursus" veiklos. Tai galėjo lemti žmonių pasitikėjimo praradimą dėl I. B. ir pakenkti IĮ „Septima Ursus" reputacijai. Taigi, jei šio incidento metu ir atsirado koks nors viešumo faktorius, dėl kurio incidentą pamatė pašaliniai asmenys, tai to priežastis buvo tik pačios ieškovės elgesys - nepagrįstas kaltinimas dėl tariamo ieškovės armonikos sugadinimo, konflikto eskalavimas ir nepagrįstas reikalavimas sumokėti už neva sugadintą armoniką.

Nepateikdama jokių įrodymų, pagrindžiančių savo reikalavimų pagrįstumą, ieškovė nepagrįstai klaidina teismą, aiškiai siekia nesąžiningai pasipelnyti, o dėl teisminio proceso gadinamas atsakovų geras vardas bei reputacija.

Teismo posėdžio metu ieškovė prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovai jos armoniką sugadino ir su ja I. B. elgėsi netinkamai.

Teismo posėdžio metu atsakovė I. B. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad dėl užimtumo galimai ieškovei nedavė komiso sutarties, tačiau ieškovė su sutarties sąlygomis buvo supažindinta ir joje pasirašė. Tai pat paaiškino, jog į parduotuvę buvo atėjęs K. K., kuris pasakė, jog armonika puiki ir jai nieko nėra.

Liudytojas K. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba Molėtų kultūros centre meno vadovu. Visoje Lietuvoje pripažintas armonikierių armonikieriumi. Prieš pusė metų bandė teisme jam pateiktą armoniką. Ji yra baltarusiška. Jos kokybė prastesnė, bet tada su ja pagrojo, tai viskas su ja normaliai buvo. Matė šią armoniką ant lentynos. Jei būtų remontuota, tai matytųsi žymės. Nematė, kad armonika buvo remontuota.

Liudytojas Č. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jam pateiktą armoniką jis tvarkė, bet neprisimena ką darė. Ją buvo atvežusi ieškovė. Armonika nebuvo sulaužyta ir dabar nemato jokių sulaužymų. Komise irgi bandė su ja groti. Tikrai viskas buvo gerai. Armonika užsidarinėjo kaip ir teismo posėdyje.

Liudytojas K. U. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis padavė skelbimą, jog parduoda armoniką. Jam paskambino ir suderėjo kainą. Armoniką nuvežė į Labanorą. Kai jis pirko armoniką, tai ji buvo kaip nauja. Pardavė, nes turėjo dvi armonikas. Apžiūrėjęs armonika teigė, jog dumplės gražiausios.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė J. G. baltarusišką armonika nusipirko iš K. U. ir po kiek laiko 2017 m. rugpjūčio 25 d. atnešė ją parduoti į IĮ „Septima Ursus“, kuri parduoda priimtas prekes komiso pagrindais. Pagrindinis ieškinio dalykas yra turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas dėl komiso parduotuvėje sugadintos armonikos. Ieškovė J. G. apkaltino atsakovus, jog į parduotuvę priduota armonika buvo sugadinta- suplėšytos dumplės , dumplių laikikliai nuplėšti, armonika neužsidaro, nebegroja. Atsakovai atsiliepimu į ieškinį, bei atsakovė I. B. teismo posėdžio metu patvirtino, jog armonikos niekas nesugadino. Kokios kokybės ji buvo gauta, tokia kokybė jos yra ir dabar. Buvęs armonikos savininkas, iki ją nusipirko ieškovė, K. U. teismo posėdžio metu patvirtino, jog armonika yra tokiame pačiame stovyje, kaip jis pardavė ieškovei ir armonikos dumplės nepažeistos. Liudytojas Č. S. paaiškino, jog šią armoniką jis tvarkė iki ją priduodant į komiso parduotuvę. Ją buvo atnešusi ieškovė. Armonika nebuvo sulaužyta. Taip pat jis šią armoniką buvo apžiūrėjęs komiso parduotuvėje. Armonika buvo tvarkinga. Teismo posėdžio metu liudytojas Č. S. pagrojo su ieškovės armonika ir paaiškino, jog armonika yra kokybiška ir su ja galima groti. Taip pat liudytojas paaiškino, jog baltarusiškos armonikos apskritai yra prastesnės kokybės, nei rusiškos, nes jų korpusas yra plastmasinis. Bet pagal gamintojo kokybę ji yra gero stovio. Liudytojas K. K. paaiškino, jog šią armoniką bandė parduotuvėje, tačiau ji neverta tokios kainos, kurią nori gauti už ją ieškovė. Taip pat liudytojas jam pateiktą armoniką išbandė teismo salėje ir paaiškino, jog ši armonika yra nesugadinta, jos dumplės nesuplėšytos ir pagal gamintojo kokybę yra normalaus stovio. Patvirtino, jog armonika nebuvo remontuota.

Įrodinėjimą reglamentuojančios teisės normos yra vienos svarbiausių civilinio proceso teisėje. Tik pasitelkusios įrodinėjimo institutą šalys gali įrodyti savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrįstumą, o teismas, atsižvelgdamas į šalių nurodytas aplinkybes bei aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, nustatyti, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja ar neegzistuoja.

„Įrodinėjimo pareigos“ sąvokos vartojimo šalininkai paprastai teigia, kad už šios pareigos nevykdymą šaliai gali būti taikomos sankcijos – priimamas nepalankaus sprendimas, todėl šalys turi pareigą įrodyti savo reikalavimus ar atsikirtimus. Įrodinėjimas yra šalių pareiga, nes už jos nevykdymą arba netinkamą įvykdymą gali būti taikomos sankcijos – priimamas nepalankus sprendimas. Galima teigti, kad įrodinėjimo našta – tai šalies teisė ir būtinybė įstatymų nustatyta tvarka įrodyti savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrįstumą, kurią lemia teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi.

Įrodymų skirstymas į tiesioginius ir netiesioginius turi didelę reikšmę sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Tiesioginiai įrodymai yra susiję su įrodinėjamais faktais taip, kad leidžia daryti vienareikšmę išvadą apie tai, egzistuoja įrodinėjamas faktas ar ne. Netiesioginiai įrodymai tokios vienareikšmės išvados padaryti neleidžia. Jie turi silpnesnę įrodomąją galią. Tai svarbu darant išvadą, ar pateiktų netiesioginių įrodymų pakanka tam tikrai aplinkybei patvirtinti arba ją paneigti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. K. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-540/2009). Kasacinis teismas taip pat pripažįsta, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo Z. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-147/2005; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-552/2010).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktika dėl šių įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo yra nuosekli ir išsami. Šis teismas savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš jų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje S. S. v. antstolė R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-409/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią – atmesti. Tai atliekama įrodymų tyrimo ir vertinimo proceso metu. Teismo sprendimas remtis vienais įrodymais ir jų pagrindu konstatuoti buvus ar nebuvus tam tikras bylos aplinkybes, o kitus įrodymus atmesti ir jais nesivadovauti, turi būti motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB „JG Property developments“ v. V. K., bylos Nr. 3K-3-99/2009).

Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. antstolis V. M., bylos Nr. 3K-3-217/2010; 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. P. v. J. P., bylos Nr. 3K-3-62/2010; kt.).

CPK 42 straips­nio 1 da­ly­je, 46 straips­nio 2 da­ly­je, 47 straips­nio 2 da­ly­je, 50 straips­ny­je ir 54 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­ta, kad ša­lys ir ki­ti da­ly­vau­jan­tys by­lo­je as­me­nys tu­ri tei­sę teik­ti teismui įro­dy­mus. Pa­gal CPK 12 ir 178 straips­nius ša­lys pri­va­lo įro­dy­ti ap­lin­ky­bes, ku­rio­mis grindžia sa­vo rei­ka­la­vi­mus bei at­si­kir­ti­mus, iš­sky­rus at­ve­jus, kai yra re­mia­ma­si ap­lin­ky­bė­mis (faktais), ku­rių ne­rei­kia įro­di­nė­ti (CPK 182 straips­nis). Tai­gi įro­di­nė­ti tu­rin­čias reikš­mės ci­vi­li­nė­je by­loje aplin­ky­bes (įro­di­nė­ji­mo da­ly­ką) yra ša­lių ir ki­tų da­ly­vau­jan­čių by­lo­je as­me­nų ir tei­sė, ir parei­ga. Šias tei­ses ir pa­rei­gas mi­nė­ti as­me­nys įgy­ven­di­na nu­ro­dy­da­mi tei­siš­kai reikš­min­gas aplinky­bes, rink­da­mi ir pa­teik­da­mi teis­mui įro­dy­mus bei da­ly­vau­da­mi juos ti­riant ir ver­ti­nant. Nevyk­dant įrodinė­ji­mo pa­rei­gų ar­ba ne­tin­ka­mai jas vyk­dant, įro­di­nė­ji­mo sub­jek­tui (daž­niau­siai proce­so ša­liai) ga­li at­si­ras­ti nei­gia­mų pa­da­ri­nių – teis­mas ga­li ieš­ki­nį, prie­šieš­ki­nį, pa­reiš­ki­mą ir kitus pro­ce­si­nius do­ku­men­tus grą­žin­ti juos pa­da­vu­siems as­me­nims trū­ku­mų ša­li­ni­mo tvar­ka (CPK 115, 138 straipsniai), at­si­sa­ky­ti pri­im­ti pa­vė­luo­tai pa­teik­tus įro­dy­mus, jei­gu tai už­vil­kins by­los nagrinėjimą (CPK 142 straips­nio 3 da­lis, 181 straips­nio 2 da­lis, 227 straips­nio 2 da­lis), ar­ba, išnagri­nė­jus by­lą, net­gi at­mes­ti ieš­ki­nį, prie­šieš­ki­nį, pa­reiš­ki­mą, pra­šy­mą.

Įsta­ty­mų lei­dė­jas nu­sta­tė ne tik įro­di­nė­ji­mo pa­rei­gas, bet ir jų pa­skirs­ty­mo tai­syk­les. Pa­čios ben­driau­sios tai­syk­lės yra su­for­mu­luo­tos CPK 12, 178 ir 179 straips­niuo­se. Įrodinė­ji­mo pa­rei­ga pagal šias tai­syk­les ten­ka tam, kas tei­gia – ieš­ko­vui rei­kia įro­dy­ti ieški­nio, at­sa­ko­vui – prie­šieš­ki­nio, pa­reiš­kė­jui – pa­reiš­ki­mo ar pra­šy­mo fak­ti­nį pa­grin­dą. CPK 182 straips­ny­je iš­var­dy­tos ap­lin­ky­bės, ku­rių ne­rei­kia įro­di­nė­ti. Ki­ta ver­tus, kai kurio­se ci­vi­li­nė­se by­lo­se ma­te­ria­li­nės tei­sės nor­mos nu­sta­to ki­to­kį įro­di­nė­ji­mo pa­rei­gų pa­skirs­ty­mą. Jo­se nu­ro­do­ma, ku­ri ša­lis ir ką kon­kre­čiai tu­ri įro­dy­ti. Dalyvau­jan­tys by­lo­je as­me­nys ir teis­mas tu­ri iš­si­aiš­kin­ti kiek­vie­no­je by­lo­je, ar įro­di­nė­ji­mo pareigoms nu­sta­ty­ti pa­kan­ka CPK nor­mų, ar rei­kia va­do­vau­tis ki­tų įsta­ty­mų (daž­niau­siai materialinės tei­sės nor­mų) nu­ro­dy­ta įro­di­nė­ji­mo pa­rei­gų pa­skirs­ty­mo tvar­ka. Kai ma­te­ria­li­nės tei­sės nor­mos nu­sta­to ki­to­kią įro­di­nė­ji­mo pa­rei­gų pa­skirs­ty­mo tvar­ką ne­gu CPK nor­mos, rei­kia vadovautis ma­te­ria­li­nės tei­sės nor­mo­mis nu­sta­ty­ta bei teis­mų prak­ti­kos su­for­muo­ta įrodinėji­mo tvar­ka.

Teis­mas tu­ri tei­sę rink­ti įro­dy­mus sa­vo ini­cia­ty­va tik CPK ir ki­tų įsta­ty­mų nu­sta­ty­tais atvejais. To­kie at­ve­jai yra nu­ma­ty­ti CPK 184 straips­nio 1 da­ly­je, 212 straips­nio 1 daly­je, 219 straips­ny­je, 320 straips­nio 2 da­ly­je, 376 straips­nio 1 da­ly­je, 414 straips­nio 1 da­ly­je, 443 straipsnio 8 da­ly­je, CK 2.118 straips­ny­je, 2001 m. ko­vo 20 d. Įmo­nių bankro­to įsta­ty­mo Nr. IX-216 9 straips­ny­je, 2001 m. ko­vo 20 d. Įmo­nių re­struk­ūrizavimo įsta­ty­mo Nr. IX-218 6 straips­ny­je ir kt.

Taigi teismas apžvelgęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką dėl įrodinėjimo pareigos nustato, kad ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, kad armonika yra nekokybiška, veikia, tačiau netinkamai. Teismui nekelia abejonių liudytojų K. K., K. U. ir Č. S. parodymai. Visi šie asmenys apžiūrinėjo armoniką parduotuvėje ir jos stovis buvo toks pat kaip ir teisme. Armonikos dumplės nesuplėšytos, ji nesugadinta ir jos kokybė, pasak liudytojų, atitinka gamintojo kokybę. K. K. yra pripažintas geriausiu Lietuvos armonikieriumi, jis turi muzikinį išsilavinimą. Vikipedijoje nurodyta, jog 2018 metų iškilus Aukštaitijos krašto muzikantas ir ilgametis kultūros darbuotojas K. K. subūrė Tradicinę lietuvių liaudies muzikos kapelą Ryna. Pagrindinis kolektyvo tikslas - puoselėti ir populiarinti lietuvių liaudies muziką. 2018 m. liepos mėn. kapela atstovavo Aukštaitijos regioną UNESCO remiamame Tarptautiniame folkloro festivalyje „Parbėg laivelis“, Klaipėdoje. Todėl jo paaiškinimai yra ypatingai reikšmingi ir nepatvirtina ieškovės paaiškinimų, jog armonika buvo sugadinta ir negrojo, bei galimai buvo remontuota.

Ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo atsakovams sugadinus jos armonika atmestinas.

Taip pat atmestinas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė neįrodė, jog atsakovė ją kitų žmonių akivaizdoje pažemino. Apie tai nepaaiškino nei vienas apklaustas liudytojas. Atvirkščiai ieškovė yra konfliktiška asmenybė. Teismo posėdžio metu dėl ieškovės netinkamo elgesio, jai buvo pareikšta pastaba. Pagal LR CK 6.250 straipsnio 2 d. neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nagrinėjamu atveju nusikaltimas nebuvo padarytas. Nors ieškovė ir siekė inicijuoti baudžiamąjį persekiojimą prieš I. B., tačiau ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas (b.l. 5). Kadangi ieškovei nebuvo padaryta turtinė žala, nėra įrodymų, jog ji buvo pažeminta, ar jos sveikata sutrikdyta, todėl neturtinė žala nepriteistina. Tai, kad ieškovei nebuvo įteikta jos pasirašyta komiso sutarties kopija, šiuo atveju neturi jokios reikšmės ir nesukūrė teisinių pasekmių. Formaliai šis ieškinys dėl žalos atlyginimo atsirado tada, kai atsakovai nesugebėjo parduoti armonikos už ieškovės nurodytą ir reikalaujamą kainą. Šiuo atveju, komisionieriui nepardavus prekės už komitento pageidaujamą kainą daiktas grąžinamas komitentui, kaip tai numato komiso sutarties Nr. 01 3.3. punktas ir pagal 3.4. punktą komitentas privalo atsiimti prekę per 7 dienas (b.l.4). Ieškovė armonikos apskritai nenori atsiimti. Kai atsakovė I. B. armoniką atnešė į teismą, ieškovė J. G. kategoriškai atsisakė ją paimti ir armonika iki šiol yra laikoma Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų daiktinių įrodymų kambaryje. Įsiteisėjus sprendimui armonika grąžintina ieškovei.

Ieškovė VGTPT 2018-09-13 sprendimu Nr. 2.2.-(NTP-2)-18-T-2826-15979 yra 100% atleista nuo išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Atsakovai nepateikė įrodymų, jog jie turėjo išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Kadangi ieškinys atmestinas, o ieškovė 100 % atlesta nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl nei 110,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos (b.l.28), nei pašto išlaidos – 41,11Eur nepriteistinos iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Įsiteisėjus sprendimui armoniką grąžinti ieškovei J. G..

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.

Teisėjas Liudvikas Myško