Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. L2-19631-294/2020 pagal kreditorių O. B. (O. B.) ir I. B. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui A. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė

Motyvuojamoji dalis

13. Atskirajame skunde nurodo, jog minėta nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl, apelianto vertinimu, naikintina.

14. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje, nes teismo įsakymas nebuvo pareiškėjui tinkamai įteiktas, todėl egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas – išduodant teismo įsakymą yra padaryta aiški proceso teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą įsakymą.

15. Nurodo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 20 d. teismo įsakymą, kreditorių pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir teismo pranešimą pareiškėjas gavo tik 2020 m. rugsėjo 18 d., kai nuvyko į Vilniaus miesto apylinkės teismą ir susipažino su civiline byla. Apie civilinę bylą sužinojo 2020 m. rugsėjo 17 d., kai elektroniniu paštu gavo pranešimą iš VĮ „Registrų centras“ apie antstolio Rimanto Vižainiškio išsiųstus dokumentus pareiškėjui.

16. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas netyrė įrodymų, kad teismo įsakymas, pranešimas dėl kreditoriaus reikalavimo, buvo teikiami nepasirašytinai, nesiaiškino, kodėl ant voko nebuvo būtinųjų pašto siuntos rekvizitų. Nurodo, jog byloje yra vokas su teismo rekvizitais, ant šio voko priekinės dalies yra atskira mėlynos spalvos žyma su atskira grafa „pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus pristatymo data“. Šią grafą privalo užpildyti paštininkas, kai jam nepavyksta procesinio dokumento įteikti asmeniškai, todėl jis turi nurodyti konkrečią datą, kada jis adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje paliko pranešimą apie įteiktinus dokumentus.

17. Nagrinėjamu atveju, anot pareiškėjo, ant teismo voko ši privalomai pildoma grafa nebuvo užpildyta, todėl teismui negalėjo būti žinoma, nuo kurios būtent dienos turėjo būti skaičiuojamas trisdešimt dienų terminas. Iš bylos medžiagos taip pat negalima nustatyti, kad pirmosios instancijos teismas būtų teikęs papildomus paklausimus ar užklausas AB „Lietuvos paštas“ dėl papildomos informacijos apie pranešimo palikimą adresato vietoje datos.

18. Teigia, jog civilinėje byloje Nr. L2-19631-294/2020 teismas ne tik priėmė teismo įsakymą, nors kreditorių reikalavimas nebuvo apmokėtas žyminiu mokesčiu (mokėjimo dokumento nėra pateikta byloje), bet ir nesiėmė protingų priemonių, kad teismo įsakymas būtų įteiktas. Nurodo, jog naudojasi teismų elektroniniu paslaugų portalu „EPP“, tačiau nei šiomis priemonėmis, nei elektroniniu paštu apie priimtą teismo įsakymą nebuvo informuotas.

19. Nurodo, jog teisės normos taikymo klaida buvo padaryta ne dėl priimto teismo įsakymo ar jo turinio (ne materialinis teisinis pagrindas), bet dėl paties civilinio proceso, kai pareiškėjui netinkamai buvo įteikti procesiniai dokumentai, konkrečiai teismo įsakymas ir siūlymas pateikti savo prieštaravimus.

20. Taip pat nurodo, jog pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo kreditoriai nurodė melagingą informaciją dėl skolos priteisimo; pateikė teismui ne galutinę tarp šalių (pareiškėjo ir kreditorių) sudarytą rezervacijos sutartį; kreditoriai neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų pagal šalių (pareiškėjo ir kreditorių) sudarytą galutinę rezervacijos sutartį, t. y. neįsigijo turto sutartu laiku, todėl pareiškėjai neturi teisės atgauti sumokėtą rezervacijos mokestį.

21. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nekreipė dėmesio ir neįvertino, kad kreditoriai nepateikė savo žodžius pagrindžiančių įrodymų (pavyzdžiui, kad įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, buvo gavę finansavimą ir iki sutarto termino galėjo įsigyti nekilnojamąjį turtą), o pateikti dokumentai tik patvirtina, kad būtent kreditoriai klaidina teismą.

22. Už atskirojo skundo parengimą prašo priteisti 450 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

23. Kreditoriai O. B. (O. B.) ir I. B. atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, nepriimti apelianto su atskiruoju skundu teikiamų įrodymų arba išreikalauti apelianto pateikti originalų (autentišką, pirminį) 2020 m. sausio 17 d. 20 valandų 45 minutės elektroninį laišką su priedu; priteisti iš apelianto kreditorių naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo parengimą – 302,05 Eur.

24. Nurodo, jog kreditorių vertinimu, teismas įteikimą įvykdė tinkamai, o pareiškėjas sąmoningai neatsiėmė jam bandomų įteikti dokumentų tiek faktinės gyvenamosios vietos, tiek registruotos gyvenamosios vietos adresu. Pabrėžia, jog adresą (duomenys neskelbtini) apeliantas kaip tinkamą procesinių dokumentų įteikimui nurodo ir savo atskirajame skunde.

25. Teigia, kad pareiškėjo argumentai dėl nesumokėto žyminio mokesčio už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo yra nepagrįsti, atsiliepime pateikia į jį inkorporuotą žyminio mokesčio sumokėjimą pagrindžiantį dokumentą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

27. Šios apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė tenkinti prašymą dėl proceso atnaujinimo vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

28. Su atskiruoju skundu pareiškėjas teikia naujus įrodymus civilinėje byloje, tačiau neprašo jų prijungti prie nagrinėjamos bylos.

29. Pagal CPK 314 straipsnio nuostatą, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

30. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 20 punktą).

31. Kadangi pareiškėjas neįrodinėja aplinkybių, dėl kurių minėti nauji įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, be kita ko, minėti įrodymai susiję su kilusio ginčo esme, o ne nagrinėjama byla dėl pagrindo atnaujinimo civilinės bylos nagrinėjimą, taigi neturės įtakos sprendžiant šalių ginčą, todėl nepriimtini.

32. Be kita ko, 2021 m. sausio 27 d. pareiškėjas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, jog kreditoriai atsiliepime į atskirąjį skundą pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie pareiškėją, taip pat suklastojo byloje pateiktus duomenis. Nurodo aplinkybes, susijusias su kilusio ginčo esme, o ne su nagrinėjama byla, todėl teismas sprendžia, jog pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai byloje taip pat nepriimtini.

Dėl proceso atnaujinimo pagrindų

33. CPK 439 straipsnyje įtvirtinta skolininko teisė reikšti prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos; jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškia pasibaigus šioje dalyje nurodytam terminui, skolininko prašymu teismas terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti. Šiomis procesinėmis priemonėmis skolininkas gali naudotis savo nuožiūra, be kita ko, tais atvejais, kai teismo įsakymas jam įteiktas ne realiai, o laikant dokumentą įteiktu pagal įstatymą būdu. Tačiau jeigu skolininkas prašo atnaujinti procesą byloje dėl teismo įsakymo, teismas turi patikrinti, ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas.

34. Pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, vadovaujasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu, teigdamas, jog procesiniai dokumentai jam buvo įteikti netinkamai, todėl teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą. Nurodo, jog dėl teismo įsakymo išdavimo, priimto 2020 m. gegužės 20 d. sužinojo tik 2020 m. rugsėjo 18 d., taigi, praleido terminą pateikti prieštaravimams dėl teismo įsakymo išdavimo.

35. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinta, jog procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

36. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Pagirių šiltnamiai“ v. UAB „Nada Focus“, bylos Nr. 3K-3-46/2011; 2014 m. spalio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo Č. G. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-468/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015, kt.)

37. Pareiškėjas teigia, jog teismas civilinėje byloje Nr. L2-19631-294/2020 pasinaudojo CPK 123 straipsnio nuostatomis ir įteikė procesinius dokumentus palikdamas juos pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu nepagrįstai, neišnaudojęs visų įmanomų procesinių dokumentų įteikimo galimybių.

38. CPK 123 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Vyriausybė nustato procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje tvarką, ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus formą.

39. Pagal nuosekliai nagrinėjamu klausimu formuojamą kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką asmens teisė būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam yra viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teisė į teisingą teismą – ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos saugoma vertybė, todėl kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija. Į šias principines nuostatas turi būti atsižvelgiama teismui konkrečioje byloje taikant civilinio proceso teisės normas, nustatančias procesinių dokumentų įteikimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019 16–22 punktus; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-313/2019).

40. Nors minimoje kasacinio teismo praktikoje ir šioje byloje skiriasi faktinės aplinkybės, tačiau išaiškinimai aktualūs nagrinėjamoje byloje vertinant aplinkybes, kurios laikytinos svarbiomis sprendžiant klausimą dėl prieštaravimų priėmimo ir/ar įstatymo nustatyto praleisto termino atnaujinimo, kuomet taikoma procesinių dokumentų įteikimo teisinė fikcija.

41. Taigi, vadovaujantis naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, pažymėtina, jog tuo atveju, kai teismo įsakymas yra priimtas prieš šalį, kuri apie pradėtą civilinę bylą buvo informuota teisine fikcija grindžiamu įteikimo būdu, tokiai šaliai pateikus prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo praleidus CPK 439 straipsnyje nustatytą terminą, ta aplinkybė, kad buvo remtasi įteikimo fikcija, laikytina svarbia priežastimi, dėl kurios turi būti atnaujinamas terminas prieštaravimams dėl kreditoriaus pareiškimo pateikti, taip užtikrinant asmens teisę į teisminę gynybą ir teisingą teismo procesą.

42. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Pagal teismų praktika, įstatymo sąvoka „užbaigta byla“ reiškia, jog civilinis ginčas buvo išnagrinėtas nustatyta tvarka ir procesas joje baigtas, instancinės kontrolės galimybės byloje nėra.

43. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas pateiktą prašymą grindžia ne CPK 439 straipsnyje nustatytu skolininko prieštaravimų pateikimo institutu, bet remdamasis CPK 366 straipsnyje nustatytais pagrindais dėl proceso atnaujinimo. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad procesinėmis priemonėmis skolininkas gali naudotis savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018, 30 punktas).

44. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju procesinių dokumentų įteikimas pareiškėjui vadovaujantis teisine fikcija grindžiamu būdu, t. y. laikant, jog procesiniai dokumentai yra įteikti praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikytinas svarbia priežastimi, dėl kurios turi būti atnaujinamas terminas prieštaravimams pateikti, o šiuo nagrinėjamu atveju, pritaikytas proceso atnaujinimo pagrindas, nustatytas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte.

Dėl įteikimo vadovaujantis teisine fikcija grindžiamu būdu pagrįstumo

45. Pareiškėjas, grįsdamas savo atskirojo skundo reikalavimus, vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018 išaiškinimais.

46. Minėtoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, jog nepavykus realiai įteikti procesinio dokumento fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu, teismas turi išnaudoti kitas, jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus į asmens darbovietę ar kitą asmens buvimo vietą, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis, įteikti dokumentus asmeniui atvykus į teismą ir kt. Tik išnaudojęs šias galimybes teismas siunčia procesinius dokumentus į fizinio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, suformavęs specialią pašto siuntą, kuri leistų palikti pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir vėliau laikyti, kad procesiniai dokumentai yra įteikti praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018. Teismų praktika. 2018, 50, p. 278-289, 28 punktas).

47. Nagrinėjamu atveju, civilinės bylos Nr. L2-19631-294/2020 duomenimis, nustatyta, jog procesiniai dokumentai pareiškėjui buvo siunčiami: adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo nurodytas kreditorių pareiškime, 2019 m. gruodžio 23 d. rezervacijos sutartyje, taip pat deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau dokumentai grįžo neįteikti. Tuomet, teismas vadovaudamasis CPK 123 straipsnio 3 dalimi, procesinius dokumentus pakartotinai išsiuntė pareiškėjui Gyventojų registre nurodytu deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ir laikė juos tinkamai įteiktais praėjus 30 dienų nuo pašto pranešimo apie įteiktinus dokumentus palikimo pareiškėjo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Be kita ko, Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, teismas taip pat tikrino pareiškėjo duomenis apie darbo vietą, bei nustatė, jog pareiškėjas savo darbovietės neturi.

48. Be kita ko, vadovaujantis minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018 išaiškinimais, teismas turi įsitikinti, kad procesiniai dokumentai yra įteikti praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, taigi, turi įsitikinti, kad pašto siuntos saugojimo terminas, pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus pristatymo data yra pažymėti ant pašto siuntos.

49. Taigi, taip pat sutiktina su apelianto pozicija, jog nagrinėjamu atveju, kaip ir minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos atveju, ant paskutinės pašto siuntos, kurios pagrindu teismas taikė įteikimo pareiškėjo gyvenamojoje vietoje prezumpciją, tam skirtoje vietoje nėra žymos, kada siunta buvo palikta pareiškėjo gyvenamojoje vietoje. Taigi, pagal CPK 123 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarime Nr. 519 „Dėl procesinių dokumentų civilinėse bylose įteikimo ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje tvarkos aprašo ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus formos patvirtinimo“ (toliau – aprašas) nuostatas, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad praėjo trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir yra pagrindas pripažinti dokumentus įteiktais.

50. Todėl apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog remiantis aukščiau paminėtu kasacinio teismo išaiškinimu laikytina, kad įteikimo, vadovaujantis teisine fikcija grindžiamu būdu procedūra nagrinėjamu atveju taip pat nebuvo tinkamai įgyvendinta.

51. Vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes, prieitina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą, netinkamai aiškino ir taikė aktualias proceso teisės normas, todėl skundžiama nutartis naikintina ir priimtinas naujas sprendimas – atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. L2-19631-294/2020, (teisminio proceso Nr. 2-68-3-14200-2020-0), ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo A. V. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. L2-19631-294/2020, (teisminio proceso Nr. 2-68-3-14200-2020-0), ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.