- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-20
- Bylos Nr.
- e2A-431-798/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-60-3-00021-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė, Antanas Rudzinskas, Neringa Švedienė
- Pareiškėjas
- Doschem Sp
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Totalis“
- Atsakovas
- Doschem Sp
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Neringos Švedienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Doschem Sp.z o.o. Spolka komandytowa skundą dėl ad hoc arbitražo 2023 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Totalis“ ieškinį atsakovui Doschem Sp.z o.o. Spolka komandytowa dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Totalis“ 2020 m. gruodžio 18 d. kreipėsi į Vilniaus komercinio arbitražo teismą (toliau – Arbitražo teismas) su ieškiniu, kuriame prašė iš atsakovo priteisti 129 078,59 Eur skolą, 40 952,19 Eur palūkanas ir neteismines skolos išieškojimo išlaidas (arbitražo bylos Nr. V-0055/2020e). Arbitražo teismas 2021 m. liepos 5 d. nutartimi arbitražo byloje Nr. V-0055/2020e paliko ieškinį nenagrinėtu.
2. Ieškovė pakartotinai inicijuodama tarp šalių kilusio ginčo išsprendimą, šįkart ad hoc (specialus šiam tikslui) arbitražo teisme, kreipėsi į atsakovą su prašymu pateikti atsakovo skiriamo arbitro kandidatūrą. Negavusi atsakovo atsakymo, 2021 m. gruodžio 23 d. ieškovė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu paskirti arbitrą ad hoc arbitražo atveju. Vilniaus apygardos teismas, išklausęs abi šalis, 2022 m. vasario 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1409-794/2022 nutarė paskirti arbitrą atsakovo vardu.
II. Arbitražo teismo sprendimo esmė
3. Arbitražo teismas 2023 m. kovo 21 d. sprendimu ad hoc byloje ieškovės UAB „Totalis“ ieškinį patenkino visiškai, ieškovei iš atsakovo priteisė 129 078,59 Eur skolą, 51 631,44 Eur palūkanas ir 8 proc. dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas už 129 078,59 Eur sumą nuo 2023 m. kovo 21 d. sprendimo priėmimo dienos iki visiško jo įvykdymo dienos, bei bylinėjimosi išlaidas.
4. Arbitražo teismo sprendimu arbitrai be kita ko nusprendė, kad suformuotas neinstitucinis ad hoc arbitražas turi jurisdikciją nagrinėti kilusį ginčą. Konstatavo, kad atsakovo atliktame metanolio užsakyme esanti eilutė „Arbitration: Lithuanian“ (liet. arbitražas: Lietuvos) reiškia tinkamai sudarytą arbitražinį susitarimą pagal Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymą (toliau – KAĮ) ir dėl to šis ginčas yra arbitruotinas, t. y. ad hoc arbitražas turi jurisdikciją spręsti pareikštus reikalavimus.
III. Skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Pareiškėjas Doschem Sp.z o.o. Spolka komandytowa pateikė skundą dėl Arbitražo teismo 2023 m. kovo 21 d. sprendimo, kuriame prašo panaikinti ad hoc arbitražo sprendimą, priimtą byloje pagal UAB „Totalis“ ieškinį atsakovui Doschem Sp.z o.o. Spółka komandytowa dėl skolos ir palūkanų priteisimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius pagrindinius skundo argumentus:
5.1. pareiškėjas skundą grindžia KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 3 punktu, kadangi tarp šalių nebuvo sudarytas arbitražinis susitarimas ir nesant galiojančio arbitražinio susitarimo, ginčą turėjo spręsti teismas.
5.2. Pareiškėjas nesutinka su skundžiamu Arbitražo teismo 2023 m. kovo 21 d. sprendimu, kadangi visų pirma nebuvo sudarytas joks arbitražinis susitarimas – nei atskiras susitarimas, nei arbitražinė išlyga (KAĮ 10 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju pareiškėjas laikosi nuoseklios pozicijos, kad metanolio Užsakymo 11 dalyje izoliuotai nurodomas vienas žodis „Arbitration“ (liet. „Arbitražas“) savaime nereiškia arbitražinio susitarimo, kuris atitiktų imperatyvias KAĮ normas.
5.3. Pareiškėjas neturėjo ketinimo perduoti ginčus spręsti arbitražui ir tai visiškai neatitiko jo valios. Atsakovas, pateikdamas užsakymą ir jame naudodamas žodžių junginį „Arbitration: Lithuanian“ turėjo mintyje ne arbitražą kaip alternatyvų ginčų sprendimo būdą, bet kaip sąlygą, nustatančią, kad ginčai, kylantys iš šalių sudarytos sutarties, bus sprendžiami Lietuvoje, t. y. pasiūlė nustatyti ginčų teritorinį teismingumą, o ne atsisakyti teisminės jurisdikcijos. Pareiškėjo teigimu, užsienio verslo subjektas, sudarydamas tarptautinį sandorį ir siūlydamas ginčus perduoti arbitražui, visų pirma pasiūlytų (ar paprašytų kitos puses pasiūlyti / susitarti) konkretų arbitražą (paprastai pasirenkamas institucinis arbitražas), taip pat taikytinas arbitražo taisykles ir kt. Šiuo atveju nieko panašaus nebuvo, kadangi pareiškėjas neturėjo ketinimų kilusius ginčus spręsti ne teisme, o arbitraže juo labiau – neinstituciniame arbitraže.
5.4. Šiuo atveju ad hoc Arbitražo teismas nepagrįstai plačiai taikė žodinį sutarties (užsakymo) aiškinimo metodą, kiuris visiškai neatitinka subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo prioriteto.
5.5. Teismas, vertindamas arbitražinės išlygos egzistavimą, turėtų atsižvelgti ir į tai, kad: pareiškėjo atstovas, kuris rengė užsakymo tekstą, parengė jį pats, nesitardamas su teisininkais, kadangi tokie užsakymai (metanolio pirkimas) yra visiškai kasdieninis sandoris įmonės veikloje; užsakymo sudarymo metu (2015 m. gruodžio 23 d.) pareiškėjas neturėjo darbuotojo–teisininko, kuris būtų galėjęs įspėti apie terminų naudojimą ir pataisęs tekstą siekiant išvengti dviprasmiškumo; kaip savo liudijime nurodė buvęs ilgalaikis įmonės vadovas, pareiškėjas niekada per savo gyvavimo laikotarpį nebuvo sudaręs nė vieno arbitražinio susitarimo, o kylantys ginčai sprendžiami teismuose. Pareiškėjas iki ginčo su ieškove neturėjo jokios bylinėjimosi patirties, todėl mažai tikėtina, kad bylinėjimosi patirties neturinti Lenkijos Respublikos bendrovė sąmoningai ir valingai pasirinktų atsisakyti teismų jurisdikcijos ir perduoti ginčus nagrinėti arbitražui Lietuvos Respublikoje, aiškiai nesusitariant net koks tai turėtų būti arbitražas ir pagal kokias taisykles turėtų vykti procesas.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į skundą ieškovė UAB „Totalis“ prašo skundą dėl ad hoc arbitražo sprendimo atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. atsakovo atstovas išsiuntė ieškovės atstovui 2015 m. gruodžio 22 d. 17:02 val. el. laišką, kuriame nurodė „Džiaugiuosi galėdamas patvirtinti jūsų metanolio pardavimą ir mūsų metanolio pirkimą“. Toliau tame pačiame el. laiške atsakovo atstovas išdėstė metanolio pirkimo–pardavimo sąlygas, o šių sąlygų 11 p. buvo nurodyta: „11. Arbitration: Lithuanian“. Be kita ko atsakovo atstovas prašė ieškovės atstovo patikrinti, ar laiške nurodyta visa informacija, ar viskas yra gerai. Kadangi sąlygos atitiko abiejų šalių valią, 2015 m. gruodžio mėn. ieškovė ir atsakovas sudarė A klasės metanolio pirkimo–pardavimo sutartį. Tokios išvados priėjo ir ad hoc arbitražo teismas.
6.2. 2021 m. liepos 5 d. Arbitražo teismas priėmė dalinį sprendimą arbitražo byloje Nr. V-0055/2020e, kuriame konstatavo, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudarytas arbitražinis susitarimas, o būtent arbitražinė išlyga, tačiau dėl to, kad Arbitražo teismas neturi jurisdikcijos spręsti būtent šį ginčą, teismas ieškinį paliko nenagrinėtą, tačiau paminėjo, jog arbitražo ginčas gali būti sprendžiamas ne tik instituciniame arbitraže, bet ir ad hoc arbitraže. Ad hoc Arbitražo teismas patvirtino sudarytą susitarimą dėl ginčo sprendimo arbitraže.
6.3. Nagrinėjamoje situacijoje ieškovė ir atsakovas 2023 m. gruodžio 23 d. patvirtino atsakovo pasiūlytas metanolio pirkimo–pardavimo sąlygas, įskaitant sąlygą „Arbitražas: Lietuvos“. Tokia susitarimo forma dėl ginčų nagrinėjamo arbitraže yra laikoma arbitražine išlyga, kuri šalims, kilus ginčui dėl tarp šalių susiklosčiusio civilinio teisinio santykio, tampa privaloma bei kurios šalys turi besąlygiškai laikytis. Iš šios sąlygos matyti, kad ieškovė ir atsakovas atsisako teisminės jurisdikcijos, nustato alternatyvų ginčų sprendimo būdą – arbitražą, apibrėžia teritorinę jurisdikciją, kilusiems ginčams nagrinėti, t. y. Lietuvos, o pati arbitražinė išlyga, kuri yra sudedamoji sąlygų dėl metanolio pirkimo–pardavimo dalis, reiškia, kad šalys nustatė ir arbitražinio susitarimo apimtį. Taigi, toks arbitražinis susitarimas yra laikomas atitinkančiu visas esmines tokiai sutarčiai taikomas sąlygas bei yra laikomas galiojančiu.
Šalies argumentai
6.4. Ieškovės teigimu, šalių sudarytas susitarimas atitinka KAĮ normas. 2015 m. gruodžio 21–23 d. ieškovės ir atsakovo susirašinėjimas el. laiškais dėl metanolio pirkimo–pardavimo sąlygų nustatymo pagal KAĮ 10 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra laikomas tinkamu būdu raštu sudaryti arbitražinę išlygą bei turi būti laikomas galiojančiu, kadangi abi šalys patvirtino šias sąlygas el. laiškais.
6.5. Pareiškėjas netinkamai interpretuoja arbitražinės išlygos, susidedančios iš žodžių junginio „Arbitražas: Lietuvos“ reikšmę metanolio pirkimo–pardavimo sąlygų kontekste. Skunde pateikdamas formuluotės aiškinimą, kaip neatitinkantį jo valios, atsakovas klaidina teismą. Mano, kad atsakovas, siūlydamas alternatyvų ginčo sprendimo būdą, negali aiškinti, jog turėjo mintyje ne arbitražą kaip alternatyvų ginčų sprendimo būdą, o sąlygą, nustatančią, kad ginčai, kylantys iš sutarties, bus sprendžiami Lietuvoje, t. y. pasiūlė nustatyti ginčų teritorinį teismingumą, o ne atsisakyti teisminės jurisdikcijos. Toks aiškinimas neatitinka sutarties. Ieškovės manymu atsakovas suvokė žodžio „arbitražas“ reikšmę.
6.6. Pareiškėjas nepagrįstai kelia klausimą dėl asmens, pasirašiusio metanolio pirkimo–pardavimo sąlygas, įskaitant arbitražinę išlygą. Pareiškėjo iškeltas klausimas, susijęs su tuo, kas 2015 m. gruodžio 23 d. derinant metanolio pirkimo–pardavimo sąlygas, kurių 11 p. yra įtvirtinta arbitražinė išlyga, turėjo teisę jas patvirtinti ir pasirašyti yra visiškai nereikšmingas šios bylos nagrinėjimo kontekste, kadangi ieškovas pilnai pripažįsta šios arbitražinės išlygos galiojimą, o patį sandorį patvirtina. Galiausiai, atsakovas šios aplinkybės nenurodė nei ginčą nagrinėjant Arbitražo teisme, nei jį sprendžiant ad hoc arbitraže, todėl tokio „argumento“ naudojimas šioje stadijoje, akivaizdu, tėra papildomas bandymas apsunkinti atsakovui nepalankaus sprendimo vykdymą ir per se (savaime) neturėtų būti vertinamas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl arbitražo teismo sprendimų peržiūrėjimo procedūros ir esminių principų
7. Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas dėl KAĮ 50 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų pagrindų (ne)egzistavimo, neturi teisės peržengti jam priskirtų kompetencijos ribų – arbitražo teismo sprendimų tikrinti fakto ir materialiosios teisės taikymo aspektu.
8. Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio arbitražo sprendimo apskundimo tvarka ir sąlygos įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) III dalies XVI skyriaus bei KAĮ VIII skyriaus normose. Pagal CPK 301 straipsnio 5 dalį, skundai dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančių arbitražų sprendimų, pateikti KAĮ nustatyta tvarka, yra paduodami tiesiogiai Lietuvos apeliaciniam teismui ir nagrinėjami mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikant šiame skyriuje nustatytas taisykles.
9. Pagal KAĮ 50 straipsnio 3 dalį Lietuvos apeliacinis teismas gali panaikinti arbitražo teismo sprendimą, kai padavusi skundą šalis pateikia įrodymus, kad: 1) viena iš arbitražinio susitarimo šalių pagal taikomus įstatymus buvo neveiksni arba arbitražinis susitarimas negalioja pagal šalių susitarimu taikomus įstatymus, o kai šalys dėl arbitražiniam susitarimui taikomų įstatymų nesusitarė, – pagal valstybės, kurioje buvo priimtas arbitražo teismo sprendimas, įstatymus; arba 2) šaliai, prieš kurią norima remtis arbitražo teismo sprendimu, nebuvo reikiamai pranešta apie arbitro paskyrimą ar apie arbitražinį nagrinėjimą arba kitaip nebuvo sudaryta galimybė pateikti savo paaiškinimus; arba 3) arbitražo teismo sprendimas buvo priimtas dėl ginčo ar ginčo dalies, kuri nebuvo perduota arbitražui. Jeigu galima atskirti ginčo dalį, kuri buvo perduota arbitražui, ta arbitražo teismo sprendimo dalis, kuria yra išspręsti arbitražui perduoti klausimai, gali būti pripažįstama ir vykdoma; arba 4) arbitražo teismo sudėtis ar arbitražo procesas neatitiko šalių susitarimo ir (arba) imperatyvių šio įstatymo nuostatų; 5) ginčas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti perduotas arbitražui; arba 6) arbitražo teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai.
10. Minėti KAĮ 50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindai, taip pat ir jų patikrinimo tvarka, yra skirtingi – sprendimo suderinamumas su viešosios tvarkos reikalavimais ir ginčo arbitruotinumas (KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 5 ir 6 punktai) tikrinami ex officio (pagal pareigas) (KAĮ 50 straipsnio 4 dalis), o visi kiti arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindai, numatyti KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose, analizuojami tik esant tokiam vienos iš šalių reikalavimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-471-916/2016 64 punktą). Pareiga įrodyti pastarųjų arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindų buvimą tenka šaliai, kuri jais remiasi. Toks atitinkamų arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindų patikrinimo tvarkos ir įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp šalių teisinis reglamentavimas yra nustatytas tiek KAĮ, tiek UNCITRAL pavyzdiniame įstatyme, kurio pagrindu parengtas KAĮ, tiek 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnyje, reglamentuojančiame užsienio valstybėje priimto arbitražo sprendimo atsisakymo pripažinti ir leisti vykdyti pagrindus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-471-916/2016 67 punktą).
11. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad Lietuvoje veikiančių arbitražų sprendimų teisminė priežiūra, kurios metu sprendžiama dėl arbitražo sprendimo panaikinimo, vykdoma ne apeliacijos ar remisijos, o anuliavimo forma. Tai reiškia, kad arbitražo sprendimams nėra būdinga instancinė procesinių sprendimų kontrolės sistema. Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl arbitražo teismo sprendimo panaikinimo, neveikia kaip apeliacinė instancija arbitražo teismui. Teisme nagrinėjama byla dėl arbitražo teismo sprendimo panaikinimo yra ne arbitražo bylos tąsa (tolimesnė arbitražo bylos stadija), o savarankiškas teisminis procesas, kurio metu patikrinama, ar egzistuoja KAĮ 50 straipsnyje įtvirtinti arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-823/2020 24 punktą; 2022 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-611/ 2022 21 punktą). Draudimas peržiūrėti arbitražo teismo sprendimo turinį yra vienas pagrindinių (tarptautinio) arbitražo principų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e3K-3-173-611/2022 22 punktą). Lietuvos apeliacinis teismas pagal jam priskirtą kompetenciją gali panaikinti arbitražo teismo sprendimą tik KAĮ 50 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais pagrindais, kurių sąrašas yra baigtinis, o sprendžiant dėl minėtų pagrindų egzistavimo, arbitražo teismo sprendimai netikrinami fakto ir materialiosios teisės taikymo aspektu.
Dėl (ne)sudaryto arbitražinio susitarimo
12. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas mano, kad užsakyme nurodytas žodžių junginys „Arbitration: Lithuanian“ negali būti laikomas tinkamai sudarytu susitarimu dėl ginčo nagrinėjimo neteismine tvarka.
13. Arbitražo jurisdikcija pagrįsta šalių dispozityvumo ir sutarčių privalomumo principais. Galiojantis arbitražinis susitarimas reiškia, kad šalys atsisako teisės nagrinėti tarpusavio ginčus, patenkančius į arbitražinio susitarimo taikymo sritį, teisme. Galiojantis arbitražinis susitarimas yra šalims privalomas ir jos negali vienašališkai jo keisti, taip pat negali jo pažeisti, t. y. kilus ginčui vietoj arbitražo kreiptis su ieškiniu į teismą arba kitą arbitražą. Kai yra galiojantis arbitražinis susitarimas, teismas privalo nukreipti šalis į arbitražą, o šalys turi vykdyti šį susitarimą, t. y. kilus ginčui kreiptis į atitinkamą arbitražą. Taigi, galiojantis arbitražinis susitarimas, kaip ir kiekviena kita sutartis, šalims yra privalomas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalis) ir jo būtina laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-421/2020).
14. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad kiekvieno arbitražinio susitarimo atveju būtina nustatyti, kokia buvo šalių valia jį sudarant. Kilus ginčui dėl sudaryto arbitražinio susitarimo turinio teismas turi susitarimą išaiškinti pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, ir suformuotą kasacinio teismo praktiką sutarčių aiškinimo klausimu, būtent: sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-181/2013).
15. Tai, jog įstatyme neteikiamas prioritetas pažodiniam sutarties aiškinimui, nereiškia, kad gali būti ignoruojamas sutarties tekstas ir jos sąlygose vartojamų žodžių ar žodžių junginių bendrinė, visuomenėje nusistovėjusi reikšmė. Tikrasis sutarties (jos sąlygos) turinys gali nesutapti su pažodine teksto reikšme, jeigu pažodinį tekstą paneigia įstatyme (CK 6.193 straipsnis) įvardytos sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės (sutarties sąlygų kontekstas, faktinis šalių elgesys, kt.). Įstatymu teismas įpareigotas patikrinti, ar pažodinis sutarties tekstas atitinka tikruosius sutarties šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, tokiais atvejais, kai šalys nesutaria dėl arbitražinės išlygos, taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė-lingvistinė sutarties teksto analizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2017, 14 punktas; 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019, 28 punktas).
16. Arbitražo sprendime yra nurodyta, kad atsakovas (pareiškėjas), nors ir prieštaravo arbitražo jurisdikcijai, tačiau sutiko ginčo nagrinėjimui taikyti arbitražo taisykles. Teisėjų kolegijos vertinimu, svarbu yra atkreipti dėmesį ir į tai, kad sąlyga „Arbitration: Lithuanian“ buvo pasiūlyta būtent atsakovo (pareiškėjo). Pareiškėjas šioje byloje neginčija fakto, kad 2015 m. gruodžio 23 d. apsikeitus pranešimais pateikė vienašališką metanolio pirkimo–pardavimo patvirtinimo pažymą, kuria ieškovė UAB „Totalis“ sutiko pirkti metanolį nustatytomis sąlygomis. Pažymos 11 punkte buvo nurodyta sąlyga „Arbitration: Lithuanian“. Ir nors abi šalys sulygo ir pasirašė 2022 m. gegužės 5 d. arbitražo teismo įgaliojimų sąlygas, tačiau atsakovas su arbitražo teismo jurisdikcija nesutiko.
17. Nagrinėjamo ginčo kontekste teisėjų kolegija turi pagrindo sutikti su Arbitražo teismo sprendime nurodyta aplinkybe, kad šalių sudarytas susitarimas atitiko KAĮ 10 straipsnio reikalavimus. Arbitražo teismas pagrįstai atsižvelgė į glaudų šalių tarpusavio bendradarbiavimą bei faktinę aplinkybę, kad būtent atsakovas į pažymą įtraukė sąlygą „Arbitration: Lithuanian“. Todėl pagrįsta yra teigti, kad ginčo šalys įformindamos tarpusavio pirkimo–pardavimo santykius, neginčydamos sąlygos „Arbitration: Lithuanian“ sudarė susitarimą dėl ginčo nagrinėjimo perdavimo arbitražui, todėl yra pakankamas pagrindas konstatuoti arbitražinio susitarimo sudarymą.
18. Teisėjų kolegija skundo argumentus, kad pareiškėjas neturėjo ketinimo perduoti ginčus spręsti arbitražui, o atsakovas, pateikdamas užsakymą ir jame naudodamas žodžių junginį „Arbitration: Lithuanian“ turėjo mintyje ne arbitražą kaip alternatyvų ginčų sprendimo būdą, bet kaip sąlygą, nustatančią, kad ginčai, kylantys iš šalių sudarytos sutarties, bus sprendžiami Lietuvoje, t. y. pasiūlė nustatyti ginčų teritorinį teismingumą, o ne atsisakyti teisminės jurisdikcijos, pripažįsta nepagrįstais. Net ir tuo atveju jei pareiškėjo atstovas neturi pakankamo teisinio išprusimo, manytina, kad jam turėjo būti aiški žodžio „arbitražas“ sąvoka. Visuotinė lietuvių enciklopedija sąvoką „arbitražas“ (pranc. arbitrage) įvardija kaip ginčo sprendimo būdą, kai fiziniai ar juridiniai asmenys tarpusavio ginčui spręsti kreipiasi į trečiąjį asmenį – arbitrą. Todėl pareiškėjo argumentai, kad jis sąvoką „arbitražas“ pasirinko tik kaip nustatantį teritorinį teismingumą nelaikytina pagrįsta.
19. Anot pareiškėjo, teismas, spręsdamas dėl to, ar buvo sudarytas tarp šalių arbitražinis susitarimas, turi įvertinti tokias aplinkybes – pareiškėjo atstovas, kuris rengė užsakymo tekstą, parengė jį pats, nesitardamas su teisininkais, kadangi tokie užsakymai (metanolio pirkimas) yra visiškai kasdieniniai sandoriai įmonės veikloje; užsakymo sudarymo metu (2015 m. gruodžio 23 d.) pareiškėjas neturėjo darbuotojo–teisininko, kuris būtų galėjęs įspėti apie terminų naudojimą ir pataisęs tekstą siekiant išvengti dviprasmiškumo; kaip savo liudijime nurodė buvęs ilgalaikis įmonės vadovas, pareiškėjas niekada per savo gyvavimo laikotarpį nebuvo sudaręs nė vieno arbitražinio susitarimo, o kylantys ginčai sprendžiami teismuose. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šie argumentai savaime nedaro Arbitražo teismo sprendimo negaliojančio ar nesudaro pagrindo jo panaikinimui. Arbitražo teismas išklausęs liudytojo A. K. parodymus, priėjo išvadą, kad nurodytas asmuo yra pakankamai išsilavinęs savo srities profesionalas, todėl jam turėjo būti aiškus skirtumas tarp ginčo nagrinėjimo arbitraže ir teisminėse institucijose. Pareiškėjo skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti Arbitražo teismo nurodytomis aplinkybėmis. Tai, kad pareiškėjas neturi pakankamos bylinėjimosi patirties, nėra pagrindas pripažinti, jog jis neketino sudaryti susitarimo dėl ginčų perdavimo arbitražui. Todėl teisėjų kolegija visiškai pritaria Arbitražo teismo sprendimo argumentui, kad protingas asmuo sąvokai „arbitration“ suteiktų aiškią lingvistinę reikšmę.
20. Pažymėtina ir tai, kad arbitražinio susitarimo sudarymą taip pat konstatavo ir Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1409-794/2022. Nutartyje yra pažymėta, kad šalys neginčija fakto, jog yra sudariusios arbitražinį susitarimą, be kita ko, tai nurodyta ir Arbitražo teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartyje, kurioje konstatuota, kad teismo manymu, akivaizdu, jog šalys norėjo sudaryti arbitražinį susitarimą (28 punktas).
21. Byloje taip pat nenustatyta, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl atsiskaitymo pagal sudarytą sutartį patenka į nearbitruotinų ginčų kategoriją dėl subjektinio ar objektinio arbitruotinumo draudimo (KAĮ 12 straipsnis).
22. Teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas pripažinti, kad šalys buvo sudariusios įstatymo nustatytos formos arbitražinį susitarimą, nes užsakymo pateikimo sąlyga („Arbitration: Lithuanian“) dėl arbitražo, atitinka KAĮ 10 straipsnio reikalavimus, t. y. arbitražinis susitarimas įformintas kaip arbitražinė išlyga (KAĮ 10 straipsnio 1 dalis), pasirašyta abiejų šalių atstovų (KAĮ 10 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis).
23. Apibendrindama išdėstytą teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo pareiškėjo skundo tenkinimui ir ad hoc arbitražo sprendimo panaikinimui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. Pareiškėjas Doschem Sp.z o.o. Spolka komandytowa pateikė prašymą dėl 3 337 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kurias sudaro 2 800 Eur teisinės pagalbos išlaidos už skundo rengimą ir 537 Eur sumokėtas žyminis mokestis.
25. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas dėl ad hoc arbitražo teismo 2023 m. kovo 21 d. sprendimo atmestas, pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 301 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 50 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo Doschem Sp.z o.o. Spolka komandytowa skundą dėl ad hoc arbitražo teismo 2023 m. kovo 21 d. sprendimo atmesti.