Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. R. patikslintą ieškinį atsakovui N. R. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, bendro turto padalijimo, kompensacijos priteisimo bei pagal atsakovo N. R. patikslintą priešieškinį ieškovei J. R. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, bendro turto padalijimo ir kitų susijusių klausimų, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, E. R., G. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

7. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, E. R., G. R. per teismo nustatytą terminą atsiliepimų nepateikė.

8. Byla nagrinėta trečiajam asmeniui G. R. nedalyvaujant, apie bylą informuota tinkamai, prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

9. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

10. Santuokos metu šalys įgijo: žemės sklypą ir jame esantį gyvenamąjį namą su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); butą, adresu (duomenys neskelbtini); butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir 83/5967 dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini); butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir 9077/684200 dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini); automobilius „Mersedes Benz C“ ir „Audi A4 Avant“.

11. Ieškovei asmenine nuosavybe priklauso 1/2 dalis žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), įgyta 2002-10-30 dovanojimo sutarties pagrindu, ir butas, adresu (duomenys neskelbtini), įgytas 2023-11-24 dovanojimo sutarties pagrindu. Šis turtas nutraukiant santuoką nėra dalintinas ir jo vertė nėra trauktina į bendro dalintino turto balansą. Dėl šio turto tarp šalių ginčo nėra. Atsakovo vardu nėra registruoto jokio asmeninio nekilnojamojo turto.

Dėl santuokos nutraukimo pagrindo

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas konstatavo, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Pagrindas taikyti CK 3.60 straipsnio 1 dalį gali būti pripažįstami ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt.

15. Atsikirsdamas į ieškovės kaltinimus dėl santuokos nutraukimo pagrindo ir reikalaudamas nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovas neigia tiek neištikimybę, tiek psichologinio smurto prieš ieškovę naudojimą; tvirtina, kad visada rūpinosi vaikais ir ieškove, buitimi, juos išlaikė, kartu leisdavo laisvalaikį. Konfliktų iniciatore paprastai būdavo ieškovė, todėl, atsakovo nuomone, jis savo, kaip sutuoktinio, pareigų nepažeidė. Išsaugoti šeimą, atkurti tarpusavio santykius ieškovė pastangų ir iniciatyvos nedėjo. Laikui bėgant, ieškovė pati laisvalaikį rinkosi leisti ne su šeima.

16. Pažymėtina, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.

17. Ieškovės ieškinyje nurodytos ir bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo teismui daryti išvadą, kad tik atsakovas kaltas dėl šalių santuokos iširimo. Šalių vaikai, duodami paaiškinimus teismo posėdžio metu patvirtino, kad tėvai visada konfliktavo, susitaikymai buvo tik trumpalaikiai. Atkreiptinas dėmesys, kad šalims gyvenant santuokinį gyvenimą, ne tik atsakovas buvo užsiregistravęs tam tikruose socialiniuose tinkluose, kuriuose neneigia bendravęs su kitomis moterimis. Dukters teigimu, kėlė į socialinius tinklus nuotraukas su kitomis moterimis, tačiau ir ieškovė, būdama santuokoje, taip pat artimai bendravo su kitu vyru. Ji neneigė sūnaus paaiškinimų, kad 2022-01-15, kai sūnus sutiko ją parduotuvėje, ji buvo su tuo pačiu vyru, kuris dalyvavo kartu 2021 m. gruodžio mėn. švenčiant Naujuosius metus. Atsakovas taip pat įtaria, kad ieškovė susirašinėjo ir bendravo su kitais vyrais, kai atsakovo nebūdavo namie, teigia, kad santuokos metu iš jos pusės buvo neištikimybės faktų. Tai yra, šalys turėjo abipusių nuoskaudų, tačiau anksčiau santuokos nutraukimo neinicijavo.

18. Šalių dukra, kuri šalims pradėjus gyventi atskirai, liko gyventi su ieškove, patvirtino, kad nurodytas ieškovės pažįstamas padėdavo joms buityje, lankydavosi namie taip pat ir švenčių metu, į namus buvo atvykęs ir per 2021/2022 m. šv. Kalėdas. Nustatyta ir tai, kad ieškovė su šiuo asmeniu iki šiol palaiko artimus santykius. Todėl darytina išvada, kad tokiu elgesiu ne tik atsakovas, bet ir ieškovė elgėsi nepagarbiai ir nelojaliai atsakovo bei šeimos atžvilgiu. Toks šalių elgesys, pakankamai atviras bendravimas su kitomis moterimis/vyrais patvirtina, kad tuo metu šalys jau nebematė galimybės ir nesiekė kurti santuokinių ryšių, nebedėjo pastangų šeimai išsaugoti, vienas kito moraliai nepalaikė, nors po nesutarimų, tam tikrais periodais, bendrą gyvenimą tęsė. Akivaizdu, kad nuolatiniai nesutarimai, įtarumas dėl galimo bendravimo su kitais asmenimis kėlė nuolatinę įtampą šeimoje, išprovokuodavo konfliktus, barnius, dėl ko šalių bendras gyvenimas tapo nebeįmanomas. Šalys pripažino, kad bendro laisvalaikio jau daug metų kartu neleido, nebuvo bendrų pomėgių, ieškovė nesiderino prie atsakovo darbo pobūdžio ir grafiko.

19. Kitos byloje nurodomos aplinkybės, kad atsakovas dar 2014 m. ar kitais atvejais galimai ieškojo bendravimo su kitomis moterimis, tik patvirtina, kad ieškovei tai buvo žinoma, tačiau ji santuokos nutraukimą inicijavo tik 2022 m. Šalys dėl to konfliktuodavo, būdavo kviečiama policija, tačiau netrukus šalys susitaikydavo ir gyvendavo, kaip įprastai. Vertinant šalių vaikų – trečiojo asmens E. R. ir liudytojos E. R. – duotus paaiškinimus, teismas vertina ir tą aplinkybę, kad jų, kaip brolio ir sesers, tarpusavio santykiai nėra geri, kadangi iš bylos konteksto matyti, kad dukra palaiko ieškovę, o sūnus – atsakovą.

20. Tokiu būdu, visuma byloje pateiktų įrodymų, šalių ir jų vaikų paaiškinimai, susirašinėjimai patvirtina, kad ieškovės ir atsakovo šeima jau kuris laikas negyveno sklandaus šeimyninio gyvenimo. Atsakovo registracija pažinčių programėlėse ir susirašinėjimas bei ieškovės bendravimas su byloje minimu vyru šias aplinkybes taip pat patvirtina.

21. Kad padėtis šeimoje tik blogėjo dėl nuolatinių konfliktinių situacijų, neneigia abi šalys, situacijos sudėtingumą taip pat patvirtina pateikti susirašinėjimai, vaikų paaiškinimai, todėl šalims vis sunkiau sekėsi ją valdyti. Byloje nustatytų aplinkybių visuma nepatvirtina atsakovo psichologinio smurto ieškovės atžvilgiu, kaip konkrečiai atsakovas pažemino ieškovę, įrodymų nepateikta, pažymėtina, kad fizinio smurto atvejai fiksuoti tik iš ieškovės pusės.

27. Šalims paliktinos santuokinės pavardės (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

28. Šalys nereikalauja viena kitai priteisti išlaikymo, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 straipsnio 1 dalis).

Dėl santuokos iširimo momento

29. CK 3.67 straipsnyje nustatyta, nuo kurio momento santuokos nutraukimas sukelia teisinius padarinius sutuoktinių turtinėms teisėms. Procesinės sutuoktinių pareigos, nustatytos prezumpcijoje dėl sutuoktinių turto režimo įrodinėjimo taisyklių, nepriskirtinos sutuoktinių turtinėms teisėms. Dalis sutuoktinių turtinių teisių yra susijusios su sutuoktinių turto teisiniu režimu. CK 3.67 str. 1 d. nustatyta, kad nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo santuokos nutraukimas sukelia teisinius padarinius sutuoktinių turtinėms teisėms, o šio straipsnio 2 dalis nustato, kad sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Santuokos nutraukimo teisiniai padariniai paprastai atsiranda nuo bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo, bet teismas turi teisę nuspręsti, kad šie padariniai atsiranda nuo tos dienos, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi. Šioje normoje nustatyti padariniai taikomi priklausomai nuo teismo nustatytų aplinkybių ir jų kvalifikavimo pagal CK 3.67 str. 1 ar 2 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-22 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-599/2013).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

39. Spręsdamas nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). CK 3.118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito asmeninis turtas, t. y. turi būti sudarytas turto balansas. Esant abejonių, prie kurios kategorijos priskirti konkretų turtą, teismas turi taikyti turto bendrumo prezumpciją, įtvirtintą CK 3.88 straipsnio 2 dalyje – preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Nutraukiant santuoką, bendras sutuoktinių turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis). Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys.

40. Šalių reikalavimai dėl atitinkamo nekilnojamojo turto priteisimo sutampa, dėl jo verčių ginčo nekyla, todėl šalių prašymu, po santuokos nutraukimo, ieškovei priteistinas namas su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini), ir butas, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovui priteistini butai, adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini).

41. Tokiu būdu padalijus nekilnojamąjį turtą, ieškovei atitenka nekilnojamojo turto už 350 000 Eur (300 000 Eur + 50 000 Eur), atsakovui – už 231 000 Eur (117 000 Eur + 114 000 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui priteistino nekilnojamojo turto vertė yra mažesnė, iš ieškovės atsakovui priteistina 59 500 Eur (350 000 Eur - 231 000 Eur / 2) kompensacija.

43. Tais atvejais, kai nagrinėjama civilinė byla, kylanti iš šeimos teisinių santykių, tačiau pagal ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes nėra pagrindo teismui veikti aktyviai, galioja dispozityvumo ir rungimosi principai, o teismas neturi pareigos veikti savo iniciatyva. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad tokiais atvejais, kada sprendžiami bendro sutuoktinių turto padalijimo klausimai, procesinę pareigą pateikti visą informaciją apie šalių turimą ir dalijamą turtą (jo kiekį, vertę) ir pareikšti reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas).

Dėl asmeninių lėšų panaudojimo

Dėl kilnojamojo turto (namų apyvokos daiktų) padalinimo

49. Šalys prašo priteisti ieškovei šiuos namų apyvokos daiktus, esančius name, adresu (duomenys neskelbtini): krosnelę, vertė – 3 500 Eur; muzikinį grotuvą, vertė - 500 Eur; kolonėles Denon, vertė – 500 Eur; du televizorius Samsung – 1 000 Eur ir 350 Eur vertės; oro kompresorių, vertė – 150 Eur; itališkus miegamojo baldus ir lovą, vertė – 1 700 Eur; svetainės minkštus baldus, vertė – 1 000 Eur; svetainės kietus baldus, vertė – 1 200 Eur; skalbimo mašiną-džiovyklę Indesit (ieškinio motyvuojamojoje dalyje pavadinimas Elektrolux), vertė – 600 Eur; virtuvės baldus: stalas ir 6 kėdės, vertė – 700 Eur; lauko terasos baldus: stalas ir dvigulis krėslas, vertė – 400 Eur; šaldiklį, vertė – 100 Eur; žoliapjovę, vertė – 200 Eur; žolės pjovimo robotą, vertė – 1 100 Eur; sūnaus kambario baldus, vertė – 1 000 Eur; miegamojo kambario užuolaidas, vertė – 300 Eur; paveikslą iš gintaro gabalėlių Liūtas, vertė – 700 Eur; kavos aparatą Jura, vertė – 600 Eur; dukters kambario baldus, vertė – 1 000 Eur; veidrodžius, esančius vaikų vonioje ir tėvų vonioje, vertė – 400 Eur; dviratį – 400 Eur vertės (šalys nurodo tokios pačios vertės dviračius, tačiau skirtingais pavadinimais); lauko terasos baldus: 4 kėdės ir 1 stalas, vertė – 700 Eur; virtuvės ir vonios kambario šviestuvus, vertė – 1 800 Eur; atsakovas nurodo svetainės užuolaidas, o ieškovė dukters kambario užuolaidas, kurių vertė sutampa, todėl priteistinos dar vienos patalpos užuolaidos, kurių vertė – 300 Eur; miegamojo ir vaikų vonios šviestuvus, vertė – 700 Eur. Iš viso 20 900 Eur vertės kilnojamųjų daiktų.

50. Ieškovė nurodė, kad nešiojamas kompiuteris HP nedalintinas, nes šalys bendru sutarimu jį padovanojo dukrai, bylos nagrinėjimo metu atsakovas šios aplinkybės neneigė, kadangi nutraukiant santuoką vaikams dovanotas turtas nedalintinas, todėl šioje dalyje atsakovo reikalavimas, atidalinti ieškovei 300 Eur vertės kompiuterį, atmestinas.

51. Taip pat ieškovės ieškinyje nurodyta, kad atsakovui priteistini: kepsninė Komado – 600 Eur vertės, sulčių spaudyklė – 100 Eur vertės, Kercheris – 300 Eur vertės, virtuvinis kombainas – 100 Eur vertės, iš viso 1 100 Eur vertės daiktų, esančių name, adresu (duomenys neskelbtini).

52. Nesant sutuoktinių susitarimo dėl turto pasidalijimo turtas dalijamas teismo sprendimu (CK 3.116 straipsnio 1 dalis).

53. Pažymėtina, kad šalys sutiko kilnojamuosius daiktus pasidalinti atsižvelgiant į tai, kuris nekilnojamasis turtas jiems priteistinas (šaliai atitenka tas turtas, kuris yra jam atitenkančiuose butuose, name), todėl ir šie ieškovės nurodyti daiktai priteistini jai, o ne atsakovui.

54. Ieškovei priteistina 22 000 Eur (20 900 Eur + 1 100 Eur) vertės namų apyvokos daiktų, esančių name, adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovui – 1 400 Eur.

55. Šalys prašo atsakovui priteisti 5 850 Eur vertės namų apyvokos daiktus, esančius bute (duomenys neskelbtini):

skalbimo mašiną – 300 Eur vertės; šviestuvus ir vonios veidrodžius – 200 Eur vertės; balkono baldus – 50 Eur vertės; koridoriaus šviestuvus – 100 Eur vertės; koridoriaus spintą – 1 000 Eur vertės; miegamojo baldus – 1 000 Eur vertės; užuolaidas miegamajame – 400 Eur vertės; miegamojo kambario šviestuvą – 50 Eur vertės; televizorius „Samsung“ – 350 Eur vertės; sofą-lovą svetainėje – 600 Eur vertės; svetainės baldus (stalą, TV komodą, indaują) – 750 Eur vertės; užuolaidos svetainėje – 400 Eur vertės; šviestuvą (virtuvėje) – 100 Eur vertės; dulkių siurblį –150 Eur vertės; virtuvinį stalą su kėdėmis – 400 Eur vertės.

56. Taip pat šalys prašo atsakovui priteisti 7 350 Eur vertės namų apyvokos daiktus, esančius bute (duomenys neskelbtini): skalbimo mašiną – 350 Eur vertės; šviestuvus ir vonios veidrodį – 200 Eur vertės; koridoriaus spintą – 1 100 Eur vertės; koridoriaus šviestuvą – 100 Eur vertės; baldus balkone – 50 Eur vertės; miegamojo šviestuvą – 150 Eur vertės; miegamojo baldus – 1 000 Eur vertės; užuolaidas miegamajame – 400 Eur vertės; televizorių „Samsung“ – 350 Eur vertės; sofą-lovą svetainėje – 800 Eur vertės; svetainės baldus (stalą, TV komodą, indaują) – 1 500 Eur vertės; svetainės užuolaidas – 400 Eur vertės; virtuvinį šviestuvą – 200 Eur vertės; dulkių siurblį – 150 Eur vertės; virtuvinį stalą su kėdėm – 600 Eur vertės.

57. Iš viso atsakovui atitenka 14 600 Eur (1 400 Eur + 7 350 Eur + 5 850 Eur) vertės kilnojamųjų daiktų. Iš viso dalintina kilnojamųjų daiktų vertė – 36 600 Eur (22 000 Eur + 14 600 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei atitenka didesnės vertės namų apyvokos daiktų, iš ieškovės atsakovui priteistina 3 700 Eur kompensacija (22 000 Eur – 14 600 Eur) /2).

Dėl piniginių lėšų banko sąskaitose, darbo užmokesčio priteisimo

58. Ieškovė nurodo, kad ieškinio padavimo dienai (2022-09-15) atsakovo vardu Revolut banke buvo registruoti vertybiniai popieriai – 36 124 Eur (36 110 JAV dolerių) vertės, todėl prašo iš atsakovo priteisti 18 062 Eur kompensaciją. Kadangi AB SEB banko sąskaitoje 2022-09-15 atsakovo atlyginimo likutis buvo 26 308 Eur, 451 Eur (392 GBP Didžiosios Britanijos svarų), iš viso – 26 759 Eur; Revolut banko sąskaitoje atsakovo darbo užmokesčio likutis nurodytai datai buvo 1 015 Eur (1 014 JAV dolerių) ir 108 Eur, iš viso – 1 123 Eur, todėl prašo ieškovei priteisti 13 941 Eur atsakovo darbo užmokesčio dalį.

60. Šiuo atveju, teismo nustatyta, kad šalių turtinių santykių nutraukimo/santuokos iširimo momentas yra 2022-01-01, kai šalys faktiškai pradėjo gyventi skyrium, todėl, šalių prašymu, į dalytino bendro sutuoktinių turto balansą įtrauktinos jų piniginės lėšos, darbo užmokestis, buvę banko sąskaitose 2022-01-01 (CK 3.87, 3.88 straipsniai, 3.109 straipsnio 1 dalis). Piniginėmis lėšomis, gautomis po šio momento, kiekvienas sutuoktinis disponuoja asmeniškai.

61. Atsakovo Revolut banko sąskaitos išrašu nustatyta, kad 2022-01-01 likutis buvo 62,34 Eur (3 failas b. l. 22; 4 failas b. l. 65, 9 failas b. l. 63), 0,20 Eur (0,23 JAV doleriai – pagal valiutos keitimo kursą (1,1326) 2022-01-01 dienai) (3 failas b. l. 30; 4 failas b. l. 53, 9 failas b. l. 51) ir 26,29 Eur (29,78 JAV doleriai) (4 failas, b. l. 59, 9 failas b. l. 57), iš viso – 88,83 Eur. Atsakovo AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašu nustatyta, kad 2022-01-01 likutis buvo 945,44 Eur (4 failas b. l. 25-26). AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašu nustatyta, kad 2022-01-01 likutis buvo 15 165,91 Eur (3 failas b. l. 37, 90); 5 358,64 Eur (4 731,27 JAV doleriai); 329,46 Eur (392,08 GBP Didžiosios Britanijos svarų, pagal valiutos keitimo kursą (0,84028) 2022-01-01 diena) (3 failas b. l. 93), iš viso – 21 799,45 Eur.

62. Bendra atsakovo sąskaitose buvusių lėšų suma – 21 888,28 Eur, kurios ½ 10 944,14 Eur priklausytų ieškovei.

63. Ieškovės AB Swedbank banko sąskaitos išrašu nustatyta, kad 2022-01-01 likutis buvo 16 418,18 Eur (1 failas b. l. 100-101; 2 failas b. l. 98; 11 failas b. l. 12). Ieškovės 2022-01-01 SEB banko sąskaitos likutis – 204,60 Eur (2 failas b. l. 65), iš viso 16 622,78 Eur. Todėl atsakovui priklausytų ½ - 8 311,39 Eur šios sumos.

64. Atlikus vienarūšių sumų įskaitymą, ieškovei priteistina 2 632,75 Eur ((21 888,28 Eur – 16 622,78 Eur) / 2) kompensacija.

Dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimo ir kompensacijos priteisimo

66. Teismui nustačius, kad šalių bendras šeimyninis gyvenimas nutrūko nuo 2022-01-01, nėra pagrindo spręsti dėl vėlesniais laikotarpiais atsakovo sūnui, jo mamai pervestų sumų padalinimo, nutraukiant santuoką. Vėlesniais laikotarpiais, kiekviena šalis joms priklausančiomis lėšomis disponavo savo nuožiūra, kaip asmenine nuosavybe. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad 2021-10-27 6 000 Eur buvo pasiskolinta iš jo mamos spalio mėn. automobilio „Audi“ pirkimui (už jį buvo mokama grynaisiais). Šie pinigai jo mamai buvo grąžinti pavedimu gruodžio mėn. Kadangi šalys šį automobilį nurodytu laikotarpiu tikrai įsigijo, ieškovė nepateikė įrodymų, kad už jį buvo sumokėta kitokiu būdu, todėl nėra pagrindo netikėti atsakovo paaiškinimais dėl šios sumos panaudojimo. Be to, konstatavus santuokos nutrūkimą 2022-01-01, automobilis įgytas, kaip bendroji sutuoktinių nuosavybė, ir iš bendrų sutuoktinių lėšų, panaudotų šeimos poreikiams tenkinti. Kaip minėta, po 2022-01-01 šalys neprivalo paaiškinti savo lėšų panaudojimo, todėl dėl 2022 m. atlikto 15 000 Eur mokėjimo atsakovo mamai, iš banko sąskaitos išgrynintų/pervestų sumų panaudojimo, teismas plačiau nepasisako. Pažymėtina, kad ieškovė taip pat po 2022-01-01 naudojo pinigines lėšas savo nuožiūra, asmeninių poreikių tenkinimui, todėl nepagrįstai kelia reikalavimus dėl didesnių sumų priteisimo iš atsakovo.

Dėl ieškovės mamos dovanotų ir kitų sumų priteisimo

67. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 10 000 Eur kompensaciją už ieškovei dovanotų lėšų panaudojimą buto, (duomenys neskelbtini), pradiniam įnašui. Atsakovas nesutinka su šiuo reikalavimu, kadangi ieškovė nepagrindė pinigų skolinimo ar dovanojimo fakto ir šių pinigų panaudojimo įgyti bendram turtui; prašo šių pinigų neįtraukti į bendro turto balansą.

73. Kadangi ieškovei dovanota pinigų suma yra jos asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl iš atsakovo priteistina 10 000 Eur kompensacija ieškovei ir į bendro šalių turto balansą neįtrauktina.

Dėl nuompinigių

74. Kadangi už sandėliuko, adresu (duomenys neskelbtini), ir už buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuomą, ieškovė gavo nuompinigių, todėl atsakovas už bendro turto teikiamas pajamas, laikotarpiu nuo 2021-06-21 iki 2024-10-21, prašo jam priteisti kompensaciją. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad šie du nekilnojamojo turto objektai yra nuomojami iki šiol ir ji gauna atitinkamai už sandėliuko nuomą 25 Eur per mėnesį, o už buto nuomą – 400 Eur per mėnesį. Ieškovė laikosi pozicijos, kad pinigai, gauti už buto ir sandėliuko nuomą, gali būti dalinami tik nuo to momento, kai šalys nebegyvena kartu.

79. Atlikus skaičiavimus, sandėliuko, adresu (duomenys neskelbtini), nuompinigiai, laikotarpiu nuo 2022 m. sausio mėn. iki 2024 m. spalio mėn. (imtinai), už 35 mėn. po 25 Eur, sudaro 875 Eur. Buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuompinigiai, laikotarpiu nuo 2022 m. sausio mėn. iki 2024 m. spalio mėn. (imtinai), už 35 mėn. po 400 Eur, sudaro 14 000 Eur, iš viso 14 875 Eur nuompinigių, kurių ½ - 7 437,50 Eur priteistina atsakovui, kaip pajamos, gautos iš bendro sutuoktinių turto.

Dėl bendro turto išlaikymo ir kitų papildomų išlaidų

80. Kadangi abi šalys atitinkamai patyrė papildomų išlaidų dėl jų bendro turto išlaikymo (ieškovė – dėl verslo liudijimo įsigijimo už nuomą), abi šalys mokėjo nekilnojamojo turto mokestį, todėl šalys paliktinos prie kiekvienos iš jų patirtų išlaidų.

Dėl bendro turto išlaikymo išlaidų

81. Ieškovė taip pat reikalauja priteisti 470,88 Eur kompensaciją iš atsakovo dėl bendro turto išlaikymo išlaidų ir nurodo, kad name, adresu (duomenys neskelbtini), 2022 m. spalio mėn. sugedo geoterminio katilo valdymo plokštė. Namas žiemos sezonui turi būti šildomas, todėl ji už katilo remonto darbus pagal sąskaitą sumokėjo 554,45 Eur, ir pusę šios sumos – 277,22 Eur – turi kompensuoti atsakovas. Ieškovės teigimu, jai nesant namuose, 2022-10-18 atsakovas, negalėdamas patekti į namą, sugadino lauko durų spyną, kurios pakeitimas ieškovei kainavo 80 Eur, todėl, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, iš jo turi būti priteista visa suma. Kol teismas neišsprendė turto padalinimo klausimų, ieškovės nuomone, šalims lygiomis dalimis priklauso rūpintis tiek namo išlaikymu, tiek ir aplinkos priežiūra. Šiuo metu ji viena prižiūri gyvenamojo namo aplinką, ir jau du kartus buvo sugedęs žolės pjovimo robotas, už jo remontą ieškovė sumokėjo 227,33 Eur, ir pusę šios sumos – 113,66 Eur – prašo priteisti iš atsakovo. Atsakovas su šiais reikalavimais nesutinka.

82. Atsižvelgtina į tai, kad nekilnojamasis turtas, dėl kurio išlaikymo išlaidų reiškiamas reikalavimas, po santuokos nutraukimo atitenka ieškovei, ji šiame turte gyvena nuo pat turtinių santykių iširimo momento iki dabar, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovui kyla pareiga atlyginti dalį jos nurodomų turto išlaikymo/priežiūros išlaidų. Ieškovė teigia, kad atsakovas iš bendrų namų išsikraustė 2022-07-09 (atsilaisvinus nuomojama butui), katilas sugedo 2022 m. spalio mėn., kai atsakovas name jau nebegyveno, turtu nesinaudojo, todėl pareiga rūpintis turtu tenka ieškovei. Analogiškais motyvais atmestinas reikalavimas ir dėl žolės roboto remonto išlaidų atlyginimo. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės teiginiai dėl durų spynos sugadinimo nepagrįsti, vien tai, kad ji keitė durų spyną objektyviai nepatvirtina, kad ji buvo sugadinta dėl atsakovo veiksmų, atsakovas ieškovės nurodomas aplinkybes neigia. Todėl ieškinio dalis dėl turto išlaikymo išlaidų priteisimo iš atsakovo atmestina visa apimtimi.

Dėl turto balanso

84. Bendra bendro šalių nekilnojamojo turto vertė – 581 000 Eur, dalintinų kilnojamųjų daiktų vertė – 36 600 Eur, šalių pinigų liktus sąskaitose – 38 511,06 Eur, 14 875 Eur iš bendro turto gautos pajamos-nuompinigiai. Iš viso bendro turto – 670 986,06 Eur.

85. Padalijus sutuoktinių bendrą turtą, iš ieškovės atsakovui priteistina 59 500 Eur už nekilnojamąjį turtą, 3 700 Eur – už namų apyvokos daiktus, 7 437,50 Eur nuompinigių, iš viso – 70 637,50 Eur. Ieškovei iš atsakovo priteistina 2 632,75 Eur kompensacija už banko sąskaitoje buvusį likutį. Atlikus šių sumų įskaitymą, iš ieškovės atsakovui priteistina 68 004,75 Eur už ieškovei tenkančią didesnę priteistino bendro turto dalį.

86. Atlikus vienarūšių piniginių sumų įskaitymą iš ieškovės atsakovui priteistina 16 299,75 Eur (68 004,75 Eur – 51 705 Eur) kompensacija.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

87. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

88. Pateikdama ieškinį ieškovė sumokėjo 500 Eur žyminio mokesčio dalį, 2022-09-22 nutartimi, likusios 3 596 Eur dydžio žyminio mokesčio dalies sumokėjimas atidėtas iki galutinio teismo procesinio sprendimo priėmimo. Ieškovė patyrė 3 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokatės teisines paslaugas, iš viso – 4 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

89. Atsakovas už priešieškinį ir jo patikslinimus sumokėjo 177 Eur ir 172 Eur, iš viso – 349 Eur žyminio mokesčio. Atsakovas patyrė 7 199,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokatų teisines paslaugas, taip pat 1 650 Eur už ekspertizę, 93 Eur vertimo paslaugas, 163,35 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimą, iš viso – 9 105,85 Eur.

90. Atsakovo reikalavimas nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės patenkintas (100 procentų), atitinkamai ieškovės reikalavimas, nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, atmestas. Teismas netenkino šalių prašymo dėl faktinio santuokos iširimo momento.

91. Šalių reikalavimai dėl nekilnojamojo turto padalinimo sutapo. Dėl kilnojamojo turto padalinimo, piniginių lėšų, kompensacijų priteisimo reikalavimai patenkinti iš dalies. Visa apimtimi patenkinti ieškovės reikalavimai dėl 51 705 Eur ieškovės asmeninių lėšų priteisimo. Ieškovės reikalavimai dėl turto išlaikymo ir santuokinio turto sumažinimo išlaidų atmesti. Atsakovo reikalavimas dėl nuompinigių priteisimo patenkintas iš dalies.

92. Ieškovės turtiniai reikalavimai patenkinti 52 procentais, o atsakovo – 79 procentais. Laikytina, kad byloje atsakovo pareikšti materialinio ir vienas neturtinio pobūdžio reikalavimai, kurie patenkinti 90 procentų (179/200 x 100). Ieškovės – 26 procentų (52/200 x 100). Atsižvelgiant į atsakovo patenkintų reikalavimų dalį, jam iš ieškovės priteistina 8 195,27 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į ieškovės patenkintų reikalavimų dalį, ieškovei iš atsakovo priteista 1 040 Eur bylinėjimosi išlaidų.

93. Pagal ieškovės pareikštus reikalavimus jos mokėtinas žyminis mokestis buvo 4 096 Eur, jos reikalavimai tenkinti 26 proc. Kadangi ieškovei žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas, atsižvelgiant į jos atmestų reikalavimą dalį, iš jos į valstybės biudžetą priteistina 2 531,04 Eur ((4 096 Eur x 74 proc.) = 3 031,04 Eur – 500 Eur) žyminio mokesčio. Likusi ieškovės į valstybės biudžetą mokėtino žyminio mokesčio dalis, kurios mokėjimas jai buvo atidėtas – 500 Eur (3 031,04 Eur – 2 531,04 Eur) priteistina iš atsakovo, proporcingai ieškovės patenkintų reikalavimų daliai (CPK 84 straipsnis, 93 straipsnio 3, 5 dalys).

94. Teismas šioje byloje patyrė 81,80 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį valstybei iš ieškovės priteistina 60,53 Eur, iš atsakovo – 21,27 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą tarp J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes: R., R.

Po santuokos nutraukimo ieškovei J. R. asmeninės nuosavybės teise priteisti gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su jame esančiais kilnojamaisiais daiktais, žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), 1/7 dalį iš 0,2013 ha žemės sklypo inžinerinės infrastruktūros teritorijoms (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalį iš 0,0025 ha žemės sklypo susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijoms (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/9 dalį iš 0,0104 ha žemės sklypo inžinerinės infrastruktūros teritorijoms (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/9 vandentiekio tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/9 vandentiekio tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/9 vandentiekio tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/9 nuotekų šalinimo tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/9 nuotekų šalinimo tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo ieškovei J. R. asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su jame esančiais kilnojamaisiais daiktais. Ieškovei po santuokos nutraukimo atitenka nekilnojamojo turto už 350 000 Eur ir kilnojamųjų daiktų už 22 000 Eur.

Po santuokos nutraukimo atsakovui N. R. asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su jame esančiais kilnojamaisiais daiktais; 83/5.967 dalis žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); butą, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su jame esančiais kilnojamaisiais daiktais; 9.077/684.200 dalis žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Atsakovui N. R. asmeninės nuosavybės teise priteisti vyrišką dviratį „CUBE“ – 700 Eur vertės; Ipad planšetę – 200 Eur vertės, printerį HP – 100 Eur vertės, įrankius įvairiems remonto darbams – 300 Eur vertės, žvejybinius įrankius – 100 Eur vertės, iš viso – 1 400 Eur vertės turto. Atsakovui po santuokos nutraukimo atitenka nekilnojamojo turto už 231 000 Eur ir kilnojamųjų daiktų už 14 600 Eur.

Po santuokos nutraukimo ieškovei J. R. asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį „Mercedes Benz C“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vin. kodas (duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo atsakovui N. R. asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį „Audi A4 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vin. kodas (duomenys neskelbtini).

Padalijus sutuoktinių bendrą turtą ir atlikus vienarūšių sumų įskaitymą, iš ieškovės J. R. atsakovui N. R. priteisti 16 299,75 Eur kompensaciją, už ieškovei J. R. atitenkančią didesnę turto dalį.

Priteisti ieškovei J. R. iš atsakovo N. R. 1 040 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės J. R. atsakovui N. R. 8 195,27 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės J. R. į valstybės biudžetą 2 531,04 Eur žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo N. R. į valstybės biudžetą 500 Eur žyminio mokesčio.

Priteisti iš ieškovės J. R. 60,53 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Priteisti iš atsakovo N. R. 21,27 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.