Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Atliekų rūšiavimo centras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 28 d. nutarties dėl papildomo sprendimo priėmimo, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Atliekų rūšiavimo centras“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Chanita“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Teisme 2024 m. birželio 20 d. gautas ieškovės prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas 971,03 Eur bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

10. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas - pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.

13. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apylinkės teisme 2024 m. gegužės 20 d. teisėjos rezoliucija priimtas ieškovės RUAB „Atliekų rūšiavimo centras“ ieškinys dėl skolos priteisimo iš atsakovės UAB „Chanita“, atsakovei nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui pateikti. Atsakovei procesiniai dokumentai (ieškinys ir pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo) išsiųsti žinomu atsakovės adresu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 18 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino.

14. Ieškovė 2024 m. birželio 20 d. pateikė teismui prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, prašydama jai priteisti iš atsakovės 971,03 Eur bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas. Kartu pateikė Advokatų profesinės bendrijos „Intra lex“ 2024 m. birželio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodytos teiktos teisinės paslaugos ir teisinių paslaugų įvertinimas, taip pat nurodyta, jog PVM sąskaitą faktūrą prašo apmokėti Sutartyje nustatytu terminu. Kartu pateiktas ir 2024 m. birželio 19 d. mokėjimo nurodymas, pagrindžiantis suteiktų teisinių paslaugų apmokėjimą.

15. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nėra pagrindo priimti papildomo sprendimo, todėl ieškovės prašymo netenkino. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo argumentais nesutinka.

16. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimą reguliuojančios teisės normos nustato, kad dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo to pageidaujanti šalis turi teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Taigi, prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienoje instancijoje tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Toks reglamentavimas nustatytas, siekiant užtikrinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principus (CPK 7 straipsnis) bei pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis.

17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Dėl to CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016). Tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, toks klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-684/2018). Kai sprendimas priimamas rašytiniame procese, apie kurį šalys neinformuojamos, o asmenys dar nėra pateikę prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų, tuomet pripažįstama, jog nustatytos reikšmingos aplinkybės, įrodančios, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių dokumentų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

18. Pažymėtina, kad, kai bylos nagrinėjimas baigiamas teismo sprendimu už akių dėl to, kad iki nustatyto termino pabaigos teismui nebuvo pateiktas atsiliepimas į ieškinį, paruošiamasis dokumentas ir dalyvaujantys byloje asmenys iki tokio sprendimo priėmimo nebuvo pateikę prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų, įvertinus konkrečios bylos aplinkybes (pvz., trukmę nuo ieškinio pateikimo ir sprendimo už akių priėmimo ir kt.), gali būti pripažįstama, jog nustatytos reikšmingos aplinkybės, įrodančios, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių dokumentų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-378/2021 30 punktas).

19. Teismas dėl sprendimo už akių priėmimo turi nuspręsti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo termino pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą pabaigos dienos rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus (CPK 285 straipsnio 6 dalis). Šalims nepranešama apie tai, kad bus priimamas sprendimas už akių, nes šalys apie šią galimybę būna informuotos pranešant apie pareigą pateikti procesinį dokumentą. Tačiau vien tokia procesinė bylos baigtis, ieškinio reikalavimus išsprendus apeliantės naudai, savaime negali paneigti jos teisės į turėtų bylinėjimosi išlaidų kompensaciją pagal principą „pralaimėjęs moka“.

20. Nagrinėjamu atveju byla užbaigta sprendimu už akių, atsakovei per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį. Nors vadovaujantis CPK įtvirtintu teisiniu reguliavimu, teismas neturėjo pareigos informuoti šalių apie planuojamą priimti sprendimą už akių, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad aplinkybė, jog sprendimas už akių priimamas iš anksto nepranešus, patvirtina, kad iki bylos proceso pirmosios instancijos teisme pabaigos ji objektyviai negalėjo pateikti dokumentų, patvirtinančių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad sprendimas už akių buvo priimtas pačios apeliantės prašymu, nesudaro pagrindo laikyti, jog ieškovė objektyviai galėjo numatyti, jog atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Dar daugiau, prašymas priimti byloje sprendimą už akių teismo neįpareigoja, šio klausimo sprendimas priklauso teismo diskrecijai, todėl sprendimo už akių priėmimas, atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, nėra vienintelė ir neišvengiama bylos baigtis. Vertintina ir ta aplinkybė, jog prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo teismui buvo pateiktas praėjus 2 darbo dienoms po sprendimo už akių priėmimo, kas šiuo atveju laikytina, kad nėra pagrindo ieškovės veiksmų vertinti kaip piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ar aiškaus nerūpestingumo.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylinėjimosi išlaidas ieškovė faktiškai patyrė iki sprendimo už akių priėmimo. Tai, kad tokias išlaidas pagrindžiantys įrodymai pateikti po sprendimo už akių priėmimo, nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovė nepatyrė bylinėjimosi išlaidų ir kartu neįgijo teisės į jų atlyginimą.

22. Iš pirmosios instancijos teismo motyvų nustatyta, jog keliamas ir apmokėjimo už suteiktas teisines paslaugas klausimas, kritikuojamas ir už suteiktas teisines paslaugas išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodomas apmokėjimas. Viena vertus, kaip matyti iš pateiktų ieškovės įrodymų, PVM sąskaita faktūra apmokėta 2024 m. birželio 19 d. Kita vertus, kaip pagrįstai nurodo apeliantė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2024 m. balandžio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024, pateikė išaiškinimus CPK 98 straipsnio 1 dalies taikymo aspektu, nurodydama, kokius visgi duomenis teismui turėtų pateikti šalis, siekianti išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, ir pagrindiniai duomenys yra kartu su prašymu pateikti dokumentus, patvirtinančius, kokios atstovavimo paslaugos šaliai buvo suteiktos ir kokia yra šių paslaugų kaina. Taigi minėta nutartimi pakeista praktika nesieja byloje dalyvaujančių šalių teisės į bylinėjimosi išlaidų priteisimą su šalių pareiga pateikti bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą pagrindžiančius įrodymus iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, o CPK 98 straipsnio 1 dalis aiškintina kaip įtvirtinanti pareigą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo siekiančiai šaliai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikti dokumentus, patvirtinančius konkrečias advokato (advokato padėjėjo) suteiktas paslaugas ir jų kainą (dydį) (nutarties 102 punktas).

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė pakankamus duomenis (PVM sąskaitą faktūrą, apmokėjimą patvirtinančius įrodymus), sudarančius pagrindą spręsti ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą kreipiantis į teismą dėl papildomos sprendimo priėmimo. Priešingu atveju, būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, teisėtus interesus. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aukštesnės instancijos teismų panašiose bylose pateiktus išaiškinimus dėl papildomo sprendimo priėmimo galimybės net ir tuo atveju, kai įrodymai apie bylinėjimosi išlaidas pateikiami jau po procesinio teismo sprendimo, kuriuo byla užbaigiama, priėmimo (žr. pv. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-442-330/2023).

24. Šiame kontekste teismų praktikoje pasisakyta, jog papildomo sprendimo priėmimo klausimas negali būti pirmą kartą išspręstas jį nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Apeliacine tvarka išnagrinėjus atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria buvo atmestas pareiškimas dėl papildomo sprendimo priėmimo, ir tuo pačiu išsprendus klausimą iš esmės dėl pačių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, šaliai, nesutinkančiai su bylinėjimosi išlaidų dydžiu ir/ar jų paskirstymu, būtų apribota teisė į apeliaciją (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1637-854/2020).

25. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė papildomo sprendimo priėmimą ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą reglamentuojančias procesines teisės normas, netinkamai išsprendė papildomo sprendimo priėmimo klausimą, todėl yra pagrindas skundžiamą pirmos instancijos teismo nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui šį klausimą nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 28 d. nutartį ir perduoti ieškovės (apeliantės) prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.