- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-27
- Bylos Nr.
- e2-442-330/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01315-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- M. N.
- Atsakovas
- RSVMOTORS GmbH
- Kategorijos
- 3.2.6.12.2Papildomo sprendimo priėmimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo M. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 22 d. nutarties, kuria atmestas prašymas priimti papildomą teismo sprendimą, civilinėje byloje pagal ieškovo M. N. ieškinį atsakovui RSVMOTORS GmbH dėl lėšų ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 27 d. sprendimu už akių iš dalies patenkino ieškovo M. N. ieškinį dėl lėšų ir palūkanų priteisimo, pareikštą atsakovui RSVMOTORS GmbH. Sprendimu už akių ieškovui M. N. iš atsakovo RSVMOTORS GmbH priteistas užmokestis – 42 000 Eur, palūkanos – 897,53 Eur, 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 42 000 Eur sumą nuo 2022 m. lapkričio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidos – 854 Eur.
Šalies argumentai
2. 2023 m. vasario 7 d. ieškovas pateikė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu turėjo 4 247,10 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai rengiant ieškinį ir atstovaujant ieškovą. Ieškovas, atsižvelgęs į pareikštų ir patenkintų reikalavimų santykį, prašė priteisti iš atsakovo 4 034,74 Eur bylinėjimosi išlaidų.
3. Prašyme ieškovas pažymėjo, kad PVM sąskaita faktūra už teisines paslaugas jam buvo pateikta dar iki teismo sprendimo už akių priėmimo. Ieškovas taip pat prašė atsižvelgti į itin trumpą laiką tarp ieškinio pareiškimo, informacijos apie procesinių dokumentų įteikimą atsakovui byloje gavimo bei teismo sprendimo už akių priėmimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 22 d. nutartimi atmetė ieškovo M. N. prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo.
5. Teismas nurodė, kad ieškovas advokatui už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo praėjus 6 dienoms po teismo sprendimo už akių priėmimo (sprendimas už akių priimtas 2023 m. sausio 27 d., o užmokestis advokatui sumokėtas 2023 m. vasario 2 d.). Teismas nusprendė, kad sprendimo priėmimo metu ieškovas nebuvo patyręs tokių išlaidų ir ši aplinkybė paneigia papildomo sprendimo priėmimo galimybę.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atskirajame skunde ieškovas M. N. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti papildomą sprendimą bei priteisti ieškovui iš atsakovo 4 034,74 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
7. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad papildomo sprendimo institutas yra taikytinas tais atvejais, kai teismas priima sprendimą už akių, o ieškinį pareiškusi šalis iki tokio sprendimo priėmimo nespėjo pateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų. Remiantis tokiu išaiškinimu, skundžiama nutartis, kuria atsisakyta priimti papildomą sprendimą ir priteisti ieškovui iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, naikintina kaip prieštaraujanti kasacinio teismo praktikai.
7.2. Aplinkybė, jog atsakovas yra užsienio subjektas, kuomet procesinių dokumentų įteikimas ir gavimas yra gerokai lėtesnis nei ginčo tarp nacionalinių subjektų atveju, sudarė pagrindą išvadai, kad egzistuoja pateisinamos priežastys, dėl kurių ieškovas iki teismo sprendimo už akių priėmimo nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų.
7.3. Nors ieškovas už suteiktas teisines paslaugas atsiskaitė po teismo sprendimo už akių priėmimo, PVM sąskaita faktūra už paslaugas buvo išrašyta dar iki teismo sprendimo už akių priėmimo. Taigi, teismo sprendimo už akių priėmimo dieną ieškovas turėjo galiojančią ir vykdytiną piniginę prievolę atsiskaityti už suteiktas teisines paslaugas.
Atsiliepimas
8. Atsakovas RSVMOTORS GmbH atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir priteisti atsakovui iš ieškovo bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu patirtas išlaidas.
9. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Ieškovas nenurodė svarbių ir objektyvių priežasčių, kodėl jis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos negalėjo pateikti įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.
9.2. Ieškovo pateiktos bylinėjimosi išlaidos vien tik už ieškinio parengimą yra neprotingai didelės;
9.3. Ginčo klausimo atveju, priimant sprendimą už akių, ieškovas dar nebuvo patyręs prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų.
10. 2023 m. balandžio 25 d. apeliantas Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė paaiškinimus dėl atsakovo atsiliepimo į atskirąjį skundą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties dalies negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl papildomų paaiškinimų (ne)priėmimo
12. Apeliantas 2023 m. balandžio 25 d. pateiktais papildomais rašytiniais paaiškinimais atsikerta į atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytus argumentus, t. y. apeliantas pateikė atsiliepimą į atsiliepimą.
13. CPK 302 straipsnyje nurodoma, kad apeliaciniam procesui taikomos bendrosios CPK normos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios CPK III dalies XVI skyriuje išdėstytoms taisyklėmis. Vadinasi, sprendžiant dėl CPK 42 straipsnyje įtvirtintos proceso dalyvių teisės teikti rašytinius paaiškinimus, privalu atsižvelgti į specialiųjų apeliaciniame procese taikomų normų, t. y. CPK 306 straipsnio 2 dalyje, 312, 314 ir 323 straipsniuose, nustatytus draudimus bei ribojimus.
14. CPK 323 straipsnio nuostatos lemia aiškinimą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį arba atskirąjį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022).
15. Remiantis tuo, kas išdėstyta šios nutarties 13–14 punktuose, apelianto 2023 m. balandžio 25 d. pateiktus papildomus rašytinius paaiškinimus atsisakoma priimti.
Dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo sąlygų
16. Apeliantas (ieškovas) kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutartį atsisakyti priimti papildomą teismo sprendimą, kuriuo būtų išspręstas bylos procese ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.
17. Įstatymas nustato, kad teismo sprendimu turi būti atsakyta į visus byloje pareikštus reikalavimus ir išspręsti kiti bylai reikšmingi klausimai (CPK 265 straipsnio 2 dalis, 270 straipsnis). Be kitų klausimų, teismo sprendimu (nutartimi) turi būti išsprendžiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas, 93 straipsnis). Jei CPK normose apibrėžti klausimai teismo sprendimu neišsprendžiami, jie gali būti išsprendžiami papildomu sprendimu. Papildomo sprendimo priėmimo pagrindų sąrašas pateiktas CPK 277 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta galimybė priimti papildomą sprendimą, jei teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimo.
Žemesnės instancijos teismas
18. Šiuo atveju Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 27 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino iš dalies. 2023 m. vasario 7 d. ieškovas pateikė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, prašydamas priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kartu su prašymu ieškovas pateikė advokatų kontoros 2023 m. sausio 25 d. išrašytą sąskaitą faktūrą bei banko sąskaitos išrašą, patvirtinantį, kad sąskaita faktūra 2023 m. vasario 3 d. buvo apmokėta.
19. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti papildomą sprendimą, nurodęs, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės ieškovas nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas (ieškovas advokatui už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo praėjus 6 dienoms po sprendimo už akių priėmimo), todėl teismas nutarė, kad sprendimo priėmimo metu ieškovas šių išlaidų nebuvo patyręs.
20. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimą reguliuojančios teisės normos nustato, kad dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo to pageidaujanti šalis turi teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Taigi, prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienoje instancijoje tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Toks reglamentavimas nustatytas, siekiant užtikrinti proceso operatyvumą ir koncentruotumą (CPK 7 straipsnis) bei pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis.
21. Sisteminis CPK 98 straipsnio 1 dalies ir CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimas suponuoja išvadą, kad papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų turi būti priimtas tais atvejais, kai prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau teismas šio reikalavimo neišsprendė.
22. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Dėl to CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016 22 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, toks klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-684/2018 27 punktas).
23. Taigi, turi būti nustatomos reikšmingos aplinkybės, įrodančios, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, o jeigu tokių nenustatoma, pripažįstama, jog asmuo prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė dėl neatidumo ir nerūpestingumo, kas nulemia tokio prašymo netenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-684/2018 21 punktas).
24. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai bylos nagrinėjimas baigiamas teismo sprendimu už akių dėl to, kad iki nustatyto termino pabaigos teismui nebuvo pateiktas atsiliepimas į ieškinį, paruošiamasis dokumentas ir dalyvaujantys byloje asmenys iki tokio sprendimo priėmimo nebuvo pateikę prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų, įvertinus konkrečios bylos aplinkybes (pvz., trukmę nuo ieškinio pateikimo ir sprendimo už akių priėmimo ir kt.), gali būti pripažįstama, jog nustatytos reikšmingos aplinkybės, įrodančios, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių dokumentų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-378/2021 30 punktas).
25. Iš šioje byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas 2022 m. spalio 18 d. pateikė teismui ieškinį dėl skolos priteisimo, kuris buvo priimtas 2022 m. lapkričio 7 d. Pateiktame ieškinyje, laikantis CPK 135 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimų, buvo nurodyta ieškovo nuomonė dėl galimybės priimti sprendimą už akių – ieškovas neprieštaravo, kad, esant CPK numatytiems pagrindams, būtų priimtas sprendimas už akių. Ieškovas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas (nurodęs, kad jas pagrindžiantys įrodymai bus pateikti teismui įstatymo nustatyta tvarka). Ieškinį priėmus, procesiniai dokumentai buvo išsiusti atsakovui ieškinyje nurodytu šio buveinės adresu Vokietijos Federacinėje Respublikoje, nustatant 30 dienų terminą nuo teismo pranešimo įteikimo dienos atsiliepimui į ieškinį pateikti.
26. Pranešimas apie atsakovui 2022 m. gruodžio 10 d. įteiktus procesinius dokumentus Vilniaus apygardos teisme buvo gautas 2023 m. sausio 11 d.
27. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, o ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 27 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino iš dalies.
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje Vilniaus apygardos teismas klausimą dėl sprendimo už akių priėmimo išsprendė rašytinio proceso tvarka. Nebuvo paskirtas bylos nagrinėjimas teismo posėdyje, apie kurį ieškovas būtų informuojamas, o tik rašytinio proceso tvarka priimtas sprendimas už akių.
29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas objektyviai negalėjo numatyti, jog atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį ir teismas rašytinio proceso tvarka priims sprendimą už akių praėjus 18 dienų laikotarpiui nuo atsiliepimo į ieškinį pateikimo termino paskutinės dienos (atsakovui skirti procesiniai dokumentai buvo įteikti 2022 m. gruodžio 10 d., teismas atsakovui buvo nustatęs trisdešimties dienų terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti, kuris baigėsi 2023 m. sausio 9 d.), be kita ko, turint omenyje, kad atsakovo buveinė yra užsienyje, o procesiniai dokumentai gali būti teikiami ne tik per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP sistemą), bet ir siunčiami registruotąja pašto siunta.
30. Be to, pagal CPK 78 straipsnį proceso šalims yra numatyta teisė prašyti teismo atnaujinti nustatytą terminą, kuris buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Pastebėtina ir tai, kad dokumento išsiuntimo ir gavimo teisme diena gali skirtis (CPK 74 straipsnio 7 dalis), o tai taip pat apsunkino ieškovo galimybę numatyti, pateiks ar nepateiks atsakovas atsiliepimą į ieškinį teismo nustatytu terminu, ir pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus iki teismo sprendimo už akių priėmimo. Aplinkybė, kad civilinė byla yra vedama elektronine forma, nedaro įtakos kitokiam šio klausimo vertinimui.
31. Išdėstytų aplinkybių pagrindu pripažintina, kad analizuojamu atveju ieškovas neturėjo realios galimybės iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikti dokumentus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes teismo procesas dėl ginčo esmės net ir neįvyko. Tokios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra reikšmingos, sprendžiant klausimą dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovas turėjo pagrindą teikti prašymą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo priteisimo kartu su išlaidas patvirtinančiais įrodymais jau po Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 27 d. sprendimo už akių priėmimo.
32. Pirmosios instancijos teismas taip pat nutarė, kad ieškovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė įrodymų apie byloje patirtas atstovavimo išlaidas. Ieškovas pagrįstai nurodo, kad advokato sąskaita už suteiktas teisines paslaugas buvo išrašyta ir pateikta apmokėti iki teismui priimant sprendimą už akių, t. y. 2023 m. sausio 25 d. Ta aplinkybė, kad sąskaita buvo apmokėta po to, kai teismas priėmė sprendimą, apie kurio priėmimą ieškovas iš anksto nebuvo informuotas, nepanaikina ieškovo teisės į bylinėjimosi išlaidų, kurių pagrįstumas patvirtintas įrodymais, atlyginimą.
33. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas formuluoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė papildomo sprendimo priėmimą ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl atmesdamas prašymą dėl tokio sprendimo priėmimo, šį procesinį klausimą išsprendė neteisingai. Tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo spręsti iš esmės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 22 d. nutartį panaikinti.
Ieškovo M. N. prašymą dėl papildomo teismo sprendimo (nutarties) priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš esmės.